Pamiršau išgerti vaistą: ką daryti ir ko nedaryti

Beveik kiekvienas, kuris nuolat vartoja vaistus, bent kartą yra pamiršęs išgerti dozę laiku. Pirmoji mintis dažnai būna – tiesiog kitą kartą išgersiu dvigubai, kad „susivyčiau“. Deja, tai kaip tik tas veiksmas, kurio daryti nereikėtų. Paaiškiname, kokio bendro principo laikytis, kodėl tikslus atsakymas priklauso nuo konkretaus vaisto ir kada dėl praleistos dozės verta paskambinti vaistininkui ar gydytojui.

Svarbiausia taisyklė: niekada nedvigubinkite dozės savo nuožiūra

Nesvarbu, koks vaistas pamirštas, yra vienas principas, galiojantis beveik visada: praleidus dozę, kitos dozės savavališkai didinti negalima. Dvigubos dozės išgėrimas „kad kompensuotum“ nepadaro vaisto veiksmingesnio – priešingai, tai gali padidinti šalutinio poveikio riziką arba sukelti perdozavimą. Organizmas negauna „trūkstamo“ poveikio atgaline data, todėl bandymas vaistą „pasivyti“ dažniausiai tik pakenkia.

Jei suprantate, kad dozė pamiršta, pirmas žingsnis – ne spėlioti, o pasitikrinti, ką konkrečiu atveju rekomenduoja to vaisto gamintojas.

Kodėl atsakymas priklauso nuo konkretaus vaisto

Skirtingi vaistai organizme veikia labai skirtingai, todėl ir elgesio praleidus dozę taisyklės nėra vienodos:

• Kai kuriuos vaistus galima išgerti vėliau tą pačią dieną, jei prisiminta praėjus tik kelioms valandoms nuo įprasto laiko.
• Kitus vaistus rekomenduojama tiesiog praleisti ir tęsti vartojimą pagal įprastą grafiką kitą kartą, nesistengiant kompensuoti praleistos dozės.
• Yra vaistų, kurių vartojimo schema tokia jautri (pavyzdžiui, susieta su tiksliu paros laiku ar valgymu), kad net kelių valandų nuokrypis gali turėti reikšmės jų veikimui ar saugumui.

Šio skirtumo priežastis – vaisto veikimo trukmė organizme ir tai, kaip staigiai gali kisti jo koncentracija kraujyje. Būtent todėl bendro, visiems vaistams tinkančio recepto tiesiog nėra, ir spėlioti čia nederėtų.

Kur ieškoti atsakymo pirmiausia

Geriausias ir greičiausias informacijos šaltinis yra jūsų vaisto pakuotės lapelis. Beveik kiekviename lapelyje yra atskira skiltis, dažniausiai pavadinta panašiai kaip „Ką daryti pamiršus [vaisto pavadinimas] pavartoti“. Šioje dalyje aiškiai nurodyta, ar galima gerti dozę pastebėjus praleidimą, ar reikia jos atsisakyti ir laukti kito karto.

Jei pakuotės lapelio neturite po ranka, tą pačią informaciją paprastai galima rasti:

• vaistinėje, paklausus vaistininko – tai viena dažniausių ir visiškai įprastų konsultacijų vaistinėse;
• susisiekus su vaistą paskyrusiu gydytoju ar šeimos gydytojo kabinetu;
• oficialiuose vaisto informacijos šaltiniuose, tokiuose kaip Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos (vvkt.lt) skelbiami vaisto charakteristikų dokumentai.

Svarbu: nesiremkite atsitiktinai internete rastais patarimais ar pažįstamų pasakojimais apie „kaip jie darydavo“ – kito žmogaus vaistas, jo liga ar dozė gali skirtis nuo jūsų situacijos.

Kada verta paskambinti vaistininkui ar gydytojui

Daugeliu atvejų pakanka pasiskaityti pakuotės lapelį, tačiau yra situacijų, kai geriau iš karto susisiekti su specialistu, o ne spręsti pačiam:

• pamiršote daugiau nei vieną dozę iš eilės;
• nesate tikri, kiek laiko praėjo nuo įprasto vartojimo laiko;
• vaistą vartojate dėl lėtinės, sunkios būklės, kai kiekviena dozė svarbi gydymo veiksmingumui;
• po praleistos dozės pastebite neįprastus simptomus – savijautos pablogėjimą, stiprų galvos svaigimą, kraujavimą ar kitus neįprastus požymius;
• abejojate, ar praleista dozė galėjo turėti įtakos kartu vartojamiems kitiems vaistams.

Tokiais atvejais geriau skirti kelias minutes skambučiui, nei spėlioti, ar reikia ką nors daryti papildomai.

Vaistai, su kuriais praleista dozė ypač svarbi

Su dauguma vaistų nuo trumpalaikių negalavimų (pavyzdžiui, skausmo ar karščiavimo) viena praleista dozė paprastai nekelia didelio pavojaus. Tačiau yra vaistų grupių, su kuriomis praleista ar netiksliai išgerta dozė gali turėti didesnę reikšmę savijautai ar net kelti pavojų sveikatai. Prie jų priskiriami, pavyzdžiui:

• vaistai nuo padidėjusio kraujospūdžio;
• vaistai, vartojami sergant cukriniu diabetu, ypač insulinas;
• kraują skystinantys (antikoaguliantai) vaistai;
• kai kurie vaistai nuo širdies ritmo sutrikimų ar epilepsijos.

Su šiais ir panašiais vaistais savarankiškai spręsti, ar dozę reikia „pasivyti“, ar praleisti, nerekomenduojama – geriausia iš karto pasitarti su gydytoju arba vaistininku, nes klaidingas sprendimas gali turėti realių pasekmių sveikatai. Jei vartojate tokį vaistą dėl padidėjusio kraujospūdžio ar cukrinio diabeto, verta iš anksto – dar prieš pirmą kartą pamirštant dozę – pasitikslinti pas gydytoją, kaip elgtis tokioje situacijoje, kad jums tai netaptų staigiu, neplanuotu sprendimu.

Ką daryti, kad taip nenutiktų ateityje

Praleistų dozių dažniausiai galima išvengti paprastomis priemonėmis:

• vaistus vartoti susiejus su kasdiene rutina (pavyzdžiui, su dantų valymu ar pusryčiais);
• naudoti priminimus telefone ar vaistų dėžutes su savaitės dienomis;
• kompensuojamųjų vaistų atveju, jei praleidžiate dozes dažnai, apie tai verta pasakyti gydytojui – galbūt vartojimo schemą įmanoma supaprastinti.

Trumpai apibendrinant

Praleista vaisto dozė – dažnas ir dažniausiai išsprendžiamas nutikimas, tačiau sprendimas turi būti pagrįstas, o ne spėjamas. Niekada nedvigubinkite kitos dozės savo nuožiūra, visada pasitikrinkite konkretaus vaisto pakuotės lapelyje esančią informaciją, o kilus abejonių – susisiekite su vaistininku ar gydytoju, ypač jei vartojate vaistus nuo lėtinių būklių.

Šis straipsnis yra informacinio pobūdžio ir nepakeičia gydytojo konsultacijos. Dėl gydymo visada tarkitės su gydytoju arba vaistininku.