Abiraterone Sandoz

Abiraterone Sandoz yra skiriamas kartu su prednizonu arba prednizolonu: naujai diagnozuoto metastazavusio hormonams jautraus prostatos vėžio (mHJPV, angl. metastatic hormone sensitive prostate cancer, mHSPC) gydymui suaugusiems vyrams, kartu taikant androgenų deprivacijos terapiją (ADT) (žr. 5.1 skyrių); naujai diagnozuoto didelės rizikos nemetastazavusio hormonams jautraus prostatos vėžio (nmHJPV, angl. non metastatic hormone sensitive prostate cancer, nmHSPC) gydymui suaugusiems vyrams, kartu taikant ADT (žr. 5.1 kyrių); metastazavusio kastracijai atsparaus prostatos vėžio (mKAPV, angl. metastatic castration resistant prostate cancer, mCRPC) gydymui suaugusiems vyrams, kuriems nėra simptomų arba pasireiškia nedideli simptomai po nesėkmingos androgenų deprivacijos terapijos ir dar nėra klinikinių indikacijų skirti chemoterapiją (žr. 5.1 skyrių); mKAPV gydymui suaugusiems vyrams, kurių liga progresavo taikant docetakseliu pagrįstą chemoterapiją su arba po jos.

Šį vaistinį preparatą turi skirti atitinkamas sveikatos priežiūros specialistas. Dozavimas Rekomenduojama dozė yra 1000 mg (viena tabletė), vartojama kartą per parą. Tabletę būtina išgerti ne valgio metu (žr. „Vartojimo metodas“ toliau). Tabletės vartojimas su maistu padidina abiraterono sisteminę ekspoziciją (žr. 4.5 ir 5.2 skyrius). Prednizono ar prednizolono dozavimas Esant metastazavusiam ir didelės rizikos nemetastazavusiam HJPV Abiraterone Sandoz vartojamas kartu su 5 mg prednizono ar prednizolono per parą. Esant mKAPV Abiraterone Sandoz vartojamas kartu 10 mg prednizono ar prednizolono per parą. Gydymo trukmė Pacientams, kuriems nėra atlikta chirurginė kastracija, gydymo metu turi būti tęsiama medicininė kastracija į liuteinizuojantį hormoną atpalaiduojantį hormoną (LHAH) panašiu vaistiniu preparatu. gydant naujai diagnozuotą didelės rizikos nemetastazavusį HJPP kartu su ADT ir radioterapija suaugusiems vyrams gydymą rekomenduojama taikyti iki ligos progresavimo, nepriimtino toksiškumo arba iki dvejų metų pacientams, kuriems liga neprogresuoja; ir pagal kitas indikacijas gydymą rekomenduojama taikyti iki ligos progresavimo arba nepriimtino toksiškumo. Rekomenduojamas stebėjimas Serumo transaminazių aktyvumas turi būti nustatytas prieš pradedant gydymą, pirmuosius tris gydymo mėnesius kas dvi savaites, o vėliau – kas mėnesį. Kas mėnesį turi būti tikrinamas kraujospūdis, kalio koncentracija kraujo serume ir skysčių susilaikymas. Vis dėlto pacientus, kuriems yra reikšminga stazinio širdies nepakankamumo rizika, per pirmuosius tris gydymo mėnesius reikia stebėti kas 2 savaites ir po to – kas mėnesį (žr. 4 4 skyrių). Pacientams, kuriems prieš pradedant gydymą buvo hipokalemija arba hipokalemija išsivysto taikant gydymą abirateronu, reikia apsvarstyti kalio koncentracijos palaikymą ties ≥ 4,0 mmol/l riba. Pacientams, kuriems pasireiškia ≥ 3 sunkumo laipsnio toksinis poveikis, įskaitant hipertenziją, hipokalemiją, edemą ir kitą ne mineralkortikoidų sukeltą toksinį poveikį, gydymą reikia sustabdyti ir pradėti taikyti reikiamas gydomąsias priemones. Gydymo abirateronu negalima atnaujinti tol, kol toksinio poveikio simptomai nesumažėja iki 1 sunkumo laipsnio arba pradinio lygmens. Praleidus Abiraterone Sandoz, prednizono ar prednizolono paros dozę, gydymą reikia tęsti kitą dieną įprastine paros doze. Toksinis poveikis kepenims Pacientams, kuriems gydymo metu išsivysto toksinis poveikis kepenims (alaninaminotransferazės [ALT] aktyvumas arba aspartataminotransferazės [AST] aktyvumas daugiau kaip 5 kartus viršija viršutinę normos ribą [VNR]), gydymas turi būti nedelsiant sustabdytas (žr. 4.4 skyrių). Paciento kepenų funkcijos tyrimų rezultatams grįžus į pradinį lygį gydymas gali būti atnaujintas skiriant sumažintą dozę –500 mg (pusę tabletės) kartą per parą. Pacientams, kuriems gydymas atnaujintas, serumo transaminazių aktyvumas pirmuosius tris mėnesius turi būti tikrinamas mažiausiai kas dvi savaitės, po to kas mėnesį. Jei toksinis poveikis kepenims pasikartoja skiriant sumažintą 500 mg paros dozę, gydymas turi būti nutrauktas. Jeigu taikant gydymą pacientams bet kuriuo metu išsivysto sunkus toksinis poveikis kepenims (ALT arba AST aktyvumas 20 kartų didesnis už VNR), gydymas turi būti nutrauktas ir pacientai neturi būti iš naujo gydomi. Sutrikusi kepenų funkcija Pacientams, kuriems jau prieš gydymą yra lengvas kepenų funkcijos sutrikimas (A klasė pagal Child-Pugh) dozės koreguoti nereikia. Įrodyta, kad vidutinio sunkumo kepenų funkcijos sutrikimas (B klasė pagal Child-Pugh) sisteminę abiraterono ekspoziciją po vienkartinių geriamųjų 1000 mg abiraterono acetato dozių padidina apytiksliai keturis kartus (žr. 5.2 skyrių). Klinikinio saugumo ir veiksmingumo duomenų apie kartotinių abiraterono acetato dozių vartojimą pacientams, kuriems yra vidutinio sunkumo arba sunkus kepenų funkcijos sutrikimas (B arba C klasė pagal Child-Pugh), nėra. Dozės nustatyti neįmanoma. Abiraterono vartojimas turi būti atsargiai nustatytas pacientams, kuriems yra vidutinio sunkumo kepenų funkcijos sutrikimas ir kuriems nauda turi aiškiai persverti galimą riziką (žr. 4.2 ir 5.2 skyrius). Abiraterono turi būti neskiriama pacientams, kuriems yra sunkus kepenų funkcijos sutrikimas (žr. 4.3, 4.4 ir 5.2 skyrius). Sutrikusi inkstų funkcija Pacientams, kuriems yra inkstų funkcijos sutrikimas, dozės keisti nereikia (žr. 5.2 skyrių). Vis dėlto, klinikinės patirties pacientams, kuriems yra prostatos vėžys ir sunkus inkstų funkcijos sutrikimas, nėra. Gydant šiuos pacientus patartinas atsargumas (žr. 4.4 skyrių). Vaikų populiacija Abiraterono vartojimas nėra skirtas vaikų populiacijai. Vartojimo metodas Abiraterone Sandoz yra skirtas vartoti per burną. Tabletės turi būti vartojamos kaip vienkartinė dozė kartą per parą nevalgius. Abiraterone Sandoz reikia vartoti praėjus mažiausiai dviem valandoms po valgio ir negalima valgyti mažiausiai vieną valandą po Abiraterone Sandoz pavartojimo. Abiraterone Sandoz tabletės turi būti nuryjamos nekramčius, užgeriant vandeniu.

Hipertenzija, hipokalemija, skysčių susilaikymas organizme ir širdies nepakankamumas dėl mineralkortikoidų pertekliaus Abirateronas gali sukelti hipertenziją, hipokalemiją ir skysčių susilaikymą organizme (žr. 4.8 skyrių). Šie pokyčiai yra CYP17 slopinimo sukelto mineralkortikoidų kiekio padidėjimo rezultatas (žr. 5.1 skyrių). Kartu vartojamas kortikosteroidas slopina adrenokortikotropinio hormono (AKTH) išsiskyrimą, todėl sumažėja šių nepageidaujamų reakcijų dažnis ir sunkumas. Reikalingas atsargumas gydant pacientus, kurių gretutinės ligos gali pablogėti dėl kraujospūdžio padidėjimo, hipokalemijos (pvz., tuos, kurie vartoja širdį veikiančių glikozidų), ar skysčių susilaikymo organizme (pvz., tuos, kuriems yra širdies nepakankamumas, sunki ar nestabilioji krūtinės angina, neseniai įvykęs miokardo infarktas ar skilvelių aritmija, ir tuos, kuriems yra sunkus inkstų funkcijos sutrikimas). Abiraterono reikia atsargiai skirti pacientams, kuriems buvo širdies ir kraujagyslių liga. Į III fazės abiraterono tyrimus nebuvo įtraukti pacientai, kuriems yra nekontroliuojama hipertenzija, kliniškai reikšminga širdies liga, pasireiškusia miokardo infarktu, arba arterijų trombozės atvejais per paskutiniuosius 6 mėnesius, sunkia arba nestabiliąja krūtinės angina, III ar IV klasės pagal Niujorko širdies asociaciją (NYHA) širdies nepakankamumu (301 tyrimas) ar nuo II iki IV klasės pagal NYHA širdies nepakankamumu (3011 ir 302 tyrimai) arba < 50 % širdies išstūmimo frakcija. Iš 3011 ir 302 tyrimų buvo pašalinti pacientai, kuriems pasireiškė prieširdžių virpėjimas arba kitokios širdies aritmijos, dėl kurių reikėjo taikyti vaistiniais preparatais. Saugumas pacientams, kuriems kairiojo skilvelio išstūmimo frakcija (KSIF) yra < 50 % ar yra III arba IV klasės (pagal NYHA) širdies nepakankamumas (301 tyrime) arba nuo II iki IV klasės pagal NYHA širdies nepakankamumas (3011 ir 302 tyrimuose), nebuvo nustatytas (žr. 4.8 ir 5.1 skyrius). Prieš gydant pacientus, kuriems yra reikšminga stazinio širdies nepakankamumo rizika (pvz., anksčiau buvęs širdies nepakankamumas, nekontroliuojama hipertenzija arba širdies sutrikimai, tokie kaip išeminė širdies liga), apsvarstykite širdies funkcijos įvertinimą (pvz., širdies echoskopiją). Prieš pradedant gydymą abirateronu reikia gydyti širdies nepakankamumą ir optimizuoti širdies funkciją. Hipertenzija, hipokalemija ir skysčių susilaikymas turi būti koreguoti ir kontroliuojami. Gydymo metu reikia tikrinti kraujospūdį, kalio koncentraciją kraujo serume, skysčių kaupimąsi (kūno masės prieaugį, periferinę edemą), ir per pirmuosius 3 mėnesius kas dvi savaites, vėliau – kas mėnesį stebėti, ar neatsiranda kitų stazinio širdies nepakankamumo požymių ar simptomų, o esamus nukrypimus koreguoti. Pacientams, kuriems pasireiškė su abiraterono vartojimu susijusi hipokalemija, buvo stebėtas QT intervalo pailgėjimas. Kai kliniškai reikalinga, reikia įvertinti reikia įvertinti širdies funkciją, pradėti reikiamą gydymą ir apsvarstyti šio gydymo nutraukimą, jeigu yra kliniškai reikšmingas širdies funkcijos sutrikimas (žr. 4.2 skyrių). Toksinis poveikis kepenims ir kepenų funkcijos sutrikimas Kontroliuojamų klinikinių tyrimų metu buvo ženklaus kepenų fermentų aktyvumo padidėjimo atvejų, dėl kurių reikėjo nutraukti gydymą vaistiniu preparatu ar pakeisti jo dozę (žr. 4.8 skyrių). Serumo transaminazių aktyvumas turi būti išmatuotas prieš pradedant gydymą, pirmuosius tris mėnesius kas dvi savaitės, po to kas mėnesį. Jei pasireiškia apie toksinį poveikį kepenims verčiančių galvoti klinikinių simptomų ar požymių, reikia nedelsiant išmatuoti serumo transaminazių aktyvumą. Jei bet kuriuo metu ALT arba AST daugiau kaip 5 kartus viršija VNR, gydymas turi būti nedelsiant nutrauktas ir atidžiai sekama kepenų funkcija. Vėl pradėti gydymą galima tik paciento kepenų funkcijos tyrimų rezultatams grįžus į pradinį lygį, ir skiriant mažesnę dozę (žr. 4.2 skyrių). Jeigu taikant gydymą pacientams bet kuriuo metu išsivysto toksinis poveikis kepenims (ALT arba AST 20 kartų viršija VNR), gydymas turi būti nutrauktas ir pacientai neturi būti pakartotinai gydomi. Į klinikinius tyrimus nebuvo įtraukti pacientai, kuriems yra aktyvus ar simptomus sukeliantis virusinis hepatitas, taigi duomenų, pagrindžiančių abiraterono vartojimą šioje pacientų populiacijoje, nėra. Duomenų apie kartotinių abiraterono acetato dozių vartojimo pacientams, kuriems yra vidutinio sunkumo arba sunkus kepenų funkcijos sutrikimas (B arba C klasės pagal Child-Pugh), klinikinį saugumą ir veiksmingumą nėra. Abiraterono skyrimas turi būti atsargiai įvertintas vidutinio sunkumo kepenų funkcijos sutrikimu sergantiems pacientams, kuriems nauda turi aiškiai persverti galimą riziką (žr. 4.2 ir 5.2 skyrius). Abiraterono turi būti neskiriama pacientams, kuriems yra sunkus kepenų funkcijos sutrikimas (žr. 4.2, 4.3 ir 5.2 skyrius). Poregistracinio stebėjimo metu retai buvo gauta pranešimų apie ūminį kepenų nepakankamumą ir žaibinį hepatitą, kai kurie atvejai buvo mirtini (žr. 4.8 skyrių). Kortikosteroido nutraukimas ir apsauga nuo stresinių situacijų Pacientams nutraukus prednizono ar prednizolono vartojimą, patartina laikytis atsargumo ir tokius pacientus reikia stebėti dėl antinksčių žievės nepakankamumo. Jeigu nutraukus prednizono ar prednizolono vartojimą gydymas abirateronu yra tęsiamas, pacientus reikia stebėti dėl mineralkortikoidų pertekliaus simptomų (žr. informaciją aukščiau). Prednizonu ar prednizolonu gydomiems pacientams, kurie patiria neįprastą stresą, gali būti skiriamos didesnės kortikosteroidų dozės prieš stresinę situaciją, jos metu ir po stresinės situacijos. Kaulų tankis Vyrams, kuriems yra metastazavęs pažengęs prostatos vėžys, gali sumažėti kaulų tankis. Abiraterono vartojimas kartu su gliukokortikoidu šį poveikį gali stiprinti. Ankstesnis ketokonazolo vartojimas Pacientams, kurie anksčiau buvo gydyti ketokonazolu dėl prostatos vėžio, galima tikėtis mažesnių atsako dažnių. Hiperglikemija Gliukokortikoidų vartojimas gali padidinti hiperglikemiją, todėl pacientams, kuriems yra cukrinis diabetas, reikia dažnai matuoti cukraus kiekį kraujyje. Hipoglikemija Buvo pranešta apie hipoglikemijos atvejus skiriant abiraterono ir prednizono ar prednizolono derinį iš anksčiau diabetu sergantiems pacientams, kurie vartoja pioglitazono ar repaglinido (žr. 4.5 skyrių), todėl pacientams, kuriems yra cukrinis diabetas, turi būti stebimas cukraus kiekis kraujyje. Vartojimas kartu su chemoterapija Abiraterono vartojimo kartu su citotoksine chemoterapija saugumas ir veiksmingumas nenustatyti (žr. 5.1 skyrių). Pagalbinių medžiagų netoleravimas Šio vaistinio preparato sudėtyje yra laktozės. Šio vaistinio preparato negalima vartoti pacientams, kuriems nustatytas retas paveldimas sutrikimas – galaktozės netoleravimas, visiškas laktazės stygius arba gliukozės ir galaktozės malabsorbcija. Kiekvienoje šio vaistinio preparato 1000 mg dozės tabletėje yra 21,24 mg natrio (mažiau kaip 1 mmol natrio), t. y. jis beveik neturi reikšmės. Galimos rizikos Vyrams, kuriems yra metastazavęs prostatos vėžys, įskaitant gydomus abirateronu, gali pasireikšti anemija ir lytinės funkcijos sutrikimas. Poveikis skeleto raumenims Buvo pranešta apie miopatijos ir rabdomiolizės atvejus abirateronu gydomiems pacientams. Dauguma šių atvejų išsivystė per pirmuosius 6 gydymo mėnesius ir praėjo nutraukus abiraterono vartojimą. Rekomenduojama atsargiai skirti pacientams, kurie tuo pačiu metu yra gydomi vaistiniais preparatais, žinomais sąsajomis su miopatija ir (arba) rabdomiolize. Sąveika su kitais vaistiniais preparatais Dėl rizikos, kad sumažės abiraterono ekspozicija, gydymo metu reikia vengti vartoti stiprių CYP3A4 induktorius, išskyrus atvejus, kai nėra gydymo alternatyvos (žr. 4.5 skyrių). Abiraterono ir prednizono ar prednizolono derinys su Ra-223 Gydymas abirateronu su prednizonu ar prednizolonu derinyje su Ra-223 yra draudžiamas (žr. 4.3 skyrių) dėl klinikinių tyrimų metu pastebėtos padidėjusios kaulų lūžių rizikos ir didesnio mirtingumo tendencijos pacientams, kuriems prostatos vėžys yra besimptomis arba jo simptomai lengvi. Tolesnio gydymo Ra-223 rekomenduojama nepradėti bent 5 paras po paskutinio abiraterono derinio su prednizonu ar prednizolonu suvartojimo.

Saugumo duomenų santrauka Išanalizavus visų III fazės abiraterono tyrimų duomenis apie nepageidaujamas reakcijas, nepageidaujamos reakcijos, kurios pasireiškė ≥ 10 % pacientų, buvo periferinė edema, hipokalemija, “hipertenzinė“ šlapimo takų infekcija bei alaninaminotransferazės ir (arba) aspartataminotransferazės aktyvumo padidėjimas. Kitos svarbios nepageidaujamos reakcijos yra širdies sutrikimai, toksinis poveikis kepenims, kaulų lūžiai ir alerginis alveolitas. Dėl savo veikimo mechanizmo abirateronas gali sukelti hipertenziją, hipokalemiją ir skysčių susilaikymą organizme. III fazės tyrimuose tikėtinos mineralkortikoidų nepageidaujamos reakcijos buvo dažniau pastebėtos abiraterono acetatu gydomiems pacientams, nei placebą vartojusiems pacientams, atitinkamai: hipokalemija 18 %, lyginant su 8 %, hipertenzija 22 %, lyginant su 16 %, ir skysčių susilaikymas organizme (periferinė edema) 23 %, lyginant su 17 %. Abiraterono acetatu gydomiems pacientams, lyginant su pacientais, vartojusiais placebą, 3 ir 4 laipsnio pagal CTCAE (angl. Common Terminology Criteria for Adverse Events – nepageidaujamų reiškinių bendrieji terminologijos kriterijai, 4.0 versija) hipokalemija buvo nustatyta atitinkamai 6 %, lyginant su 1 %, 3 ir 4 laipsnio pagal CTCAE (4.0 versija) hipertenzija buvo nustatyta atitinkamai 7 %, lyginant su 5 %, bei 3 ir 4 laipsnio skysčių susilaikymas (periferinė edema) buvo nustatyta atitinkamai 1 %, lyginant su 1 % pacientų. Mineralkortikoidų reakcijas paprastai buvo galima sėkmingai kontroliuoti medicininėmis priemonėmis. Kartu vartojami kortikosteroidai mažina šių nepageidaujamų reakcijų dažnį ir sunkumą (žr. 4.4 skyrių). Nepageidaujamų reakcijų santrauka lentelėje Tyrimuose dalyvavusiems pacientams, kuriems yra metastazavęs pažengęs prostatos vėžys ir kurie vartoja LHAH analogą, ar kuriems anksčiau buvo pašalintos sėklidės, abiraterono buvo skiriama 1000 mg paros dozė kartu su maža prednizono ar prednizolono doze (5 arba 10 mg per parą, atsižvelgiant į indikaciją). Nepageidaujamos reakcijos, pastebėtos klinikinių tyrimų metu ir vaistiniam preparatui patekus į rinką yra išvardytos žemiau pagal dažnio kategorijas. Nepageidaujamo poveikio dažnis apibūdinamas taip: labai dažnas (≥ 1/10); dažnas (nuo ≥ 1/100 iki < 1/10); nedažnas (nuo ≥ 1/1 000 iki < 1/100); retas (nuo ≥ 1/10 000 iki < 1/1 000); labai retas (< 1/10 000) ir dažnis nežinomas (negali būti apskaičiuotas pagal turimus duomenis). Kiekvienoje dažnio grupėje nepageidaujamas poveikis pateikiamas mažėjančio sunkumo tvarka. 1 lentelė. Nepageidaujamos reakcijos, nustatytos klinikiniuose tyrimuose ir vaistiniam preparatui patekus į rinką Organų sistemų klasė | Nepageidaujamos reakcijos ir dažnis Infekcijos ir infestacijos | Labai dažnas: šlapimo takų infekcija Infekcijos ir infestacijos | Dažnas: sepsis Imuninės sistemos sutrikimai | Dažnis nežinomas: anafilaksinės reakcijos Endokrininiai sutrikimai | Nedažnas: antinksčių nepakankamumas Metabolizmo ir mitybos sutrikimai | Labai dažnas: hipokalemija Metabolizmo ir mitybos sutrikimai | Dažnas: hipertrigliceridemija Širdies sutrikimai | Dažnas: širdies nepakankamumas*, krūtinės angina, prieširdžių virpėjimas, tachikardija Širdies sutrikimai | Nedažnas: kitos aritmijos Širdies sutrikimai | Dažnis nežinomas: miokardo infarktas, QT intervalo pailgėjimas (žr. 4.4 ir 4.5 skyrius) Kraujagyslių sutrikimai | Labai dažnas: hipertenzija Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai | Retas: alerginis alveolitasa Virškinimo trakto sutrikimai | Labai dažnas: viduriavimas Virškinimo trakto sutrikimai | Dažnas: virškinimo sutrikimas Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai | Labai dažnas: padidėjęs alaninaminotransferazės aktyvumas ir (arba) padidėjęs aspartataminotransferazės aktyvumasb Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai | Retas: žaibinis hepatitas, ūminis kepenų nepakankamumas Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Dažnas: išbėrimas Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai sutrikimai | Nedažnas: miopatija, rabdomiolizė Inkstų ir šlapimo takų sutrikimai | Dažnas: hematurija Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai | Labai dažnas: periferinė edema Sužalojimai, apsinuodijimai ir procedūrų komplikacijos | Dažnas: kaulų lūžiai** * Širdies nepakankamumas taip pat apima stazinį širdies nepakankamumą, kairiojo skilvelio funkcijos sutrikimą ir sumažėjusią išstūmimo frakciją. ** Kaulų lūžiai apima osteoporozę ir visus lūžius, išskyrus patologinius kaulų lūžius. a Savanoriški pranešimai vaistiniam preparatui patekus į rinką. b Alaninaminotransferazės ir (arba) aspartataminotransferazės aktyvumo padidėjimas apima ALT aktyvumo padidėjimą, AST aktyvumo padidėjimą ir nenormalią kepenų funkciją. Abiraterono acetatu gydomiems pacientams pasireiškė šios III laipsnio pagal CTCAE (4.0 versija) nepageidaujamos reakcijos: hipokalemija 5 %, šlapimo takų infekcija 2 %, padidėjęs alaninaminotransferazės ir (arba) aspartataminotransferazės aktyvumas 4 %, hipertenzija 6 %, kaulų lūžiai 2 %; periferinė edema, širdies nepakankamumas ir prieširdžių virpėjimas po 1 %. III laipsnio pagal CTCAE (4.0 versija) hipertrigliceridemija ir krūtinės angina pasireiškė < 1 % pacientų. IV laipsnio pagal CTCAE (4.0 versija) šlapimo takų infekcija, padidėjęs alaninaminotransferazės ir (arba) aspartataminotransferazės aktyvumas, hipokalemija, širdies nepakankamumas, prieširdžių virpėjimas ir kaulų lūžiai pasireiškė < 1 % pacientų. Hipertenzija ir hipokalemija pasireiškė dažniau hormonams jautrių pacientų populiacijoje (tyrimas 3011). Hipertenzija pasireiškė 36,7 % hormonams jautrių pacientų populiacijos pacientų (tyrimas 3011), palyginti su 11,8 % ir 20,2 % pacientų, dalyvavusių, atitinkamai, 301 ir 302 tyrimuose. Hipokalemija buvo nustatyta 20,4 % hormonams jautrių pacientų populiacijos pacientų (tyrimas 3011), palyginti su 19,2 % ir 14,9 % pacientų, dalyvavusių, atitinkamai, 301 ir 302 tyrimuose. Nepageidaujami reiškiniai buvo dažnesni ir sunkesni pacientams, kurių pradinė darbingumo būklė atitiko ECOG2 (angl. the Eastern Cooperative Oncology Group – JAV Rytų kooperatinės onkologijos grupė) kategoriją, ir senyvų pacientų (75 metų ar vyresnių) pogrupiuose. Atrinktų nepageidaujamų reakcijų apibūdinimas Širdies ir kraujagyslių sistemos reakcijos Į tris III fazės tyrimus neįtraukti pacientai, kuriems yra nekontroliuojama hipertenzija, kliniškai reikšminga širdies liga, pasireiškusia miokardo infarktu, arba arterijų trombozės atvejais per paskutiniuosius 6 mėnesius, sunkia arba nestabiliąja krūtinės angina, III arba IV klasės pagal NYHA širdies nepakankamumu (tyrimas 301) arba nuo II iki IV klasės pagal NYHA širdies nepakankamumu (tyrimuose 3011 ir 302), arba < 50 % širdies išstūmimo frakcija. Visiems į tyrimus įtrauktiems pacientams (tiek veiklų vaistinį preparatą, tiek placebą vartojusiems pacientams) kartu buvo taikomas androgenų kiekį mažinantis gydymas, daugiausiai skiriant LHAH analogus, kurie yra siejami su diabetu, miokardo infarktu, cerebrovaskuliniu įvykiu ir staigia kardialine mirtimi. III fazės tyrimuose širdies ir kraujagyslių nepageidaujamų reakcijų dažnis pacientams, vartojusiems abiraterono acetato, palyginti su pacientais, vartojusiais placebą, buvo toks: prieširdžių virpėjimas 2,6 %, palyginti su 2,0 %, tachikardija 1,9 %, palyginti su 1,0 %, krūtinės angina 1,7 %, palyginti su 0,8 %, širdies nepakankamumas 0,7 %, palyginti su 0,2 % ir aritmija 0,7 %, palyginti su 0,5 %. Toksinis poveikis kepenims Buvo pranešta apie toksinį poveikį kepenims su padidėjusiu ALT, AST aktyvumu ir bendro bilirubino kiekiu abiraterono acetatu gydomiems pacientams. Visuose III fazės klinikiniuose tyrimuose apie 3 ir 4 laipsnio hepatotoksinį poveikį (pvz., ALT ar AST aktyvumo padidėjimas > 5 kartus viršijantis viršutinės normos ribą ar bilirubino kiekio padidėjimas > 1,5 karto viršijantis viršutinę normos ribą) buvo pranešta apytiksliai 6 % abiraterono acetato vartojusių pacientų, paprastai per pirmuosius 3 mėnesius nuo gydymo pradžios. Remiantis tyrimo 3011 duomenimis, 3 ar 4 laipsnio toksinis poveikis kepenims pasireiškė 8,4 % abirateronu gydytų pacientų. Dešimt abiraterono vartojusių pacientų nutraukė gydymą dėl toksinio poveikio kepenims: dviem pasireiškė 2 laipsnio, šešiems – 3 laipsnio ir dviem 4 laipsnio toksinis poveikis kepenims. Nė vienas tyrime 3011 dalyvavęs pacientas nemirė dėl toksinio poveikio kepenims. III fazės klinikiniuose tyrimuose pacientams, kuriems pradinis ALT ar AST aktyvumas buvo padidėjęs, buvo labiau tikėtina, kad gydymo metu kepenų funkcijos tyrimų rodikliai padidės, nei pacientams, kurių pradinis ALT ar AST aktyvumas buvo normalus. Pastebėjus ALT ar AST aktyvumo padidėjimą, > 5 kartus viršijantį viršutinę normos ribą, ar bilirubino koncentracijos padidėjimą, > 3 kartus viršijantį viršutinę normos ribą, abiraterono acetato vartojimas buvo sustabdytas arba nutrauktas. Dviem atvejais įvyko ženklus kepenų funkcijos tyrimų rodiklių padidėjimas (žr. 4.4 skyrių). Šiems dviem pacientams, kurių pradinė kepenų funkcija buvo normali, ALT arba AST aktyvumas 15-40 kartų viršijo viršutinę normos ribą, o bilirubino koncentracija viršijo viršutinę normos ribą 2-6 kartus. Nutraukus gydymą, abiems pacientams kepenų funkcijos tyrimų rezultatai sunormalėjo, o vienas pacientas buvo vėl gydytas be rodiklių padidėjimo pasikartojimo. Tyrime 302 III arba IV sunkumo laipsnio ALT arba AST aktyvumo padidėjimai buvo nustatytas 35 (6,5 %) abiraterono acetatu gydytiems pacientams. Aminotransferazių aktyvumo padidėjimai išnyko visiems, išskyrus 3 pacientus (2-iems su naujai diagnozuotomis daugybinėmis metastazėmis kepenyse ir 1-am su AST aktyvumo padidėjimu praėjus maždaug 3 savaitėms po paskutinės abiraterono acetato dozės). III fazės klinikinių tyrimų metu pranešta, kad dėl ALT ir AST aktyvumo padidėjimo ar sutrikusios kepenų funkcijos gydymas buvo nutrauktas atitinkamai 1,1 % abiraterono acetatu gydytų pacientų bei 0,6 %pacientų, vartojusių placebą. Apie mirties atvejus dėl hepatotoksinių reiškinių nepranešta. Klinikiniuose tyrimuose toksinio poveikio kepenims rizika buvo sumažinta neįtraukiant pacientų, kurie prieš tyrimą sirgo hepatitu arba kurių kepenų funkcijos tyrimų rodmenys buvo reikšmingai pakitę. Į tyrimą 3011 nebuvo įtraukti pacientai, kurių pradiniai ALT ir AST rodmenys daugiau kaip 2,5 karto viršijo VNR, bilirubino kiekis daugiau kaip 1,5 karto viršijo VNR, sergantys aktyviu arba simptomus sukeliančiu virusiniu hepatitu ar lėtine kepenų liga ir pacientai, kuriems kepenų funkcijos sutrikimas sukėlė antrinį ascitą arba kraujavimo sutrikimą. Į tyrimą 301 nebuvo įtraukti pacientai, kurių pradinis ALT ir AST aktyvumas ≥ 2,5 kartų viršijo viršutinę normos ribą, nesant metastazių kepenyse, ir > 5 kartus viršijo viršutinę normos ribą, esant metastazėms kepenyse. Tyrime 302 negalėjo dalyvauti pacientai, kuriems buvo metastazių kepenyse, ir į tyrimą neįtraukti pacientai, kurių pradinis ALT ir AST aktyvumas buvo ≥ 2,5 x VNR. Klinikiniuose tyrimuose dalyvaujantiems pacientams išsivystę nenormalūs kepenų funkcijos tyrimų rodikliai buvo energingai valdomi darant gydymo pertraukas ir leidžiant vėl pradėti gydymą tik kepenų funkcijos tyrimų rodikliams sugrįžus į pradinį lygį (žr. 4.2 skyrių). Pacientai, kuriems ALT arba AST aktyvumas > 20 kartų viršijo viršutinę normos ribą, dar kartą nebuvo gydomi. Šių pacientų pakartotinio gydymo saugumas nėra žinomas. Toksinio poveikio kepenims mechanizmas nėra suprantamas. Pranešimas apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas Svarbu pranešti apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas, pastebėtas po vaistinio preparato registracijos, nes tai leidžia nuolat stebėti vaistinio preparato naudos ir rizikos santykį. Sveikatos priežiūros ar farmacijos specialistai turi pranešti apie bet kokias įtariamas nepageidaujamas reakcijas, užpildę ir pateikę pranešimo formą Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos tinklalapyje https://vvkt.lrv.lt/lt/ nurodytais būdais.