Abiraterone STADA

Šio vaistinio preparato turi skirti tinkamos kvalifikacijos sveikatos priežiūros specialistas. Dozavimas Rekomenduojama dozė yra 1 000 mg (keturios 250 mg tabletės arba dvi 500 mg tabletės), vartojama vieną kartą per parą, kuri turi būti nevartojama su maistu (žr. „Vartojimo metodas“ toliau). Tablečių vartojimas su maistu padidina abiraterono sisteminę ekspoziciją (žr. 4.5 ir 5.2 skyrius). Prednizono ir prednizolono dozavimas Esant mHJPV Abiraterone STADA vartojama kartu su 5 mg prednizono arba prednizolono per parą. Esant mKAPV Abiraterone STADA vartojama su 10 mg prednizono arba prednizolono per parą. Pacientams, kuriems nėra atlikta chirurginė kastracija, gydymo metu reikia tęsti medicininę kastraciją liuteinizuojantį hormoną atpalaiduojančio hormono (LHAH, angl. luteinising hormone releasing hormone) analogu. Rekomenduojamas stebėjimas Serumo transaminazių aktyvumas turi būti nustatytas prieš pradedant gydymą, pirmuosius tris gydymo mėnesius kas dvi savaites, o vėliau – kas mėnesį. Kas mėnesį turi būti tikrinamas kraujospūdis, kalio koncentracija serume ir skysčių susilaikymas. Vis dėlto pacientus, kuriems yra reikšminga stazinio širdies nepakankamumo rizika, per pirmuosius tris gydymo mėnesius reikia stebėti kas 2 savaites, o vėliau – kas mėnesį (žr. 4.4 skyrių). Pacientams, kuriems prieš pradedant gydymą buvo nustatyta hipokalemija arba hipokalemija išsivysto gydant Abiraterone STADA, reikia apsvarstyti kalio koncentracijos palaikymą ties ≥ 4,0 mmol/l riba. Pacientams, kuriems pasireiškia ≥ 3 laipsnio sunkumo toksiškumas, įskaitant hipertenziją, hipokalemiją, edemą ir kitą nemineralkortikoidinį toksiškumą, gydymą reikia sustabdyti ir skirti tinkamas gydomąsias priemones. Gydymo Abiraterone STADA negalima atnaujinti tol, kol toksinio poveikio simptomai nesumažėja iki 1 sunkumo laipsnio arba pradinio lygmens. Praleidus Abiraterone STADA ar prednizono, ar prednizolono paros dozę, gydymą reikia tęsti kitą dieną įprastine paros doze. Toksinis poveikis kepenims Pacientams, kuriems gydymo metu išsivysto toksinis poveikis kepenims (alaninaminotransferazės [ALT] aktyvumas arba aspartataminotransferazės [AST] aktyvumas padidėja daugiau kaip 5 kartus virš viršutinės normos ribos [VNR]), gydymas turi būti nedelsiant sustabdomas (žr. 4.4 skyrių). Paciento kepenų funkcijos tyrimų rezultatams grįžus į pradinį lygį, pakartotinis gydymas gali būti taikomas skiriant sumažintą dozę – po 500 mg (dvi 250 mg tabletes arba vieną 500 mg tabletę) vieną kartą per parą. Pakartotinai gydomiems pacientams serumo transaminazių aktyvumas pirmuosius tris mėnesius turi būti tikrinamas mažiausiai kas dvi savaites, vėliau – kas mėnesį. Jei toksinis poveikis kepenims pasikartoja skiriant sumažintą 500 mg per parą dozę, gydymas turi būti nutrauktas. Jeigu taikant gydymą pacientams bet kuriuo metu išsivysto sunkus toksinis poveikis kepenims (ALT arba AST aktyvumas 20 kartų didesnis už VNR), gydymas turi būti nutrauktas ir pacientai neturi būti pakartotinai gydomi. Pacientams, kurių kepenų funkcija sutrikusi Pacientams su jau prieš gydymą nustatytu nesunkiu kepenų funkcijos sutrikimu (A klasė Child-Pugh) dozės koreguoti nereikia. Įrodyta, kad vidutinio sunkumo kepenų funkcijos sutrikimas (B klasė pagal Child-Pugh) sisteminę abiraterono ekspoziciją po vienkartinių geriamųjų 1 000 mg abiraterono acetato dozių padidina apytiksliai keturis kartus (žr. 5.2 skyrių). Klinikinio saugumo ir veiksmingumo duomenų apie kartotinių abiraterono acetato dozių vartojimą pacientams, kuriems yra vidutinio sunkumo arba sunkus kepenų funkcijos sutrikimas (Child-Pugh klasė B arba C), nėra. Dozės nustatyti neįmanoma. Abiraterone STADA vartojimas turi būti atsargiai įvertintas pacientams su vidutinio sunkumo kepenų funkcijos sutrikimu, kuriems nauda turi aiškiai persverti galimą riziką (žr. 4.2 ir 5.2 skyrius). Abiraterone STADA draudžiama vartoti pacientams, kuriems yra sunkus kepenų funkcijos sutrikimas (žr. 4.3, 4.4 ir 5.2 skyrius). Pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi Pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi, dozės keisti nereikia (žr. 5.2 skyrių). Vis dėlto, klinikinės patirties su prostatos vėžiu sergančiais pacientais, kuriems yra sunkus inkstų funkcijos sutrikimas, nėra. Tokius pacientus rekomenduojama gydyti atsargiai (žr. 4.4 skyrių). Vaikų populiacija Abiraterone STADA nėra skirtas vaikų populiacijai. Vartojimo metodas Abiraterone STADA skirtas vartoti per burną. Tabletes reikia vartoti kaip vienkartinę dozę vieną kartą per parą tuščiu skrandžiu. Abiraterone STADA turi būti vartojamas praėjus mažiausiai dviem valandoms po valgio ir negalima valgyti mažiausiai vieną valandą po Abiraterone STADA pavartojimo. Abiraterone STADA tabletės turi būti nuryjamos nekramčius, užgeriant vandeniu.

Hipertenzija, hipokalemija, skysčių susilaikymas organizme ir širdies nepakankamumas dėl mineralkortikoidų pertekliaus Abirateronas gali sukelti hipertenziją, hipokalemiją ir skysčių susilaikymą organizme (žr. 4.8 skyrių) dėl CYP17 slopinimo sukelto padidėjusio mineralkortikoidų kiekio (žr. 5.1 skyrių). Kartu vartojant kortikosteroidų, yra slopinamas adrenokortikotropinio hormono (AKTH) išsiskyrimas, todėl sumažėja šių nepageidaujamų reakcijų dažnis ir sunkumas. Atsargiai reikia gydyti pacientus, kurių gretutinių ligų eiga gali pablogėti dėl kraujospūdžio padidėjimo, hipokalemijos (pvz., tuos, kurie vartoja širdį veikiančių glikozidų), ar skysčių susilaikymo organizme (pvz., sergančius širdies nepakankamumu, sunkia ar nestabilia krūtinės angina, po neseniai įvykusio miokardo infarkto ar skilvelių aritmijos ir tie, kuriems yra sunkus inkstų funkcijos sutrikimas). Abiraterono reikia atsargiai vartoti pacientams, kuriems buvo pasireiškusi širdies ir kraujagyslių liga. III fazės klinikiniuose tyrimuose su abirateronu nebuvo įtraukti pacientai, sergantys nesureguliuota hipertenzija, kliniškai reikšminga širdies liga, pasireiškusia miokardo infarktu, arba arterijų trombozės atvejais per paskutiniuosius 6 mėnesius, sunkia arba nestabilia krūtinės angina, III ar IV klasės pagal Niujorko širdies asociaciją (angl. New York Heart Association Class, NYHA) širdies nepakankamumu (tyrimas 301) ar nuo II iki IV klasės pagal NYHA širdies nepakankamumu (tyrimai 3011 ir 302) arba širdies išstūmimo frakcija yra < 50 %. Iš tyrimų 3011 ir 302 buvo pašalinti pacientai, kuriems pasireiškė prieširdžių virpėjimas arba kitokia širdies aritmija, dėl kurios reikėjo gydymo vaistiniais preparatais. Saugumas pacientams, kurių kairiojo skilvelio išstūmimo frakcija (KSIF) yra < 50 % ar yra III arba IV klasės (pagal NYHA) širdies nepakankamumas (tyrime 301) arba nuo II iki IV klasės pagal NYHA širdies nepakankamumas (tyrimuose 3011 ir 302), nebuvo nustatytas (žr. 4.8 ir 5.1 skyrius). Prieš gydant pacientus, kuriems yra didelė stazinio širdies nepakankamumo rizika (pvz., anksčiau buvęs širdies nepakankamumas, nesureguliuota hipertenzija arba širdies sutrikimai, tokie kaip išeminė širdies liga), apsvarstykite širdies funkcijos įvertinimą (pvz., atlikus echokardiogramą). Prieš pradedant gydymą abirateronu, reikia gydyti širdies nepakankamumą ir optimizuoti širdies funkciją. Hipertenzija, hipokalemija ir skysčių susilaikymas turi būti koreguoti ir sureguliuoti. Gydymo metu kraujospūdis, kalio koncentracija serume, skysčių kaupimasis (kūno masės prieaugis, periferinė edema), ir kiti stazinio širdies nepakankamumo požymiai ir simptomai per pirmuosius 3 mėnesius turi būti tikrinami kas 2 savaites, vėliau – kas mėnesį, o esamus nukrypimus reikia koreguoti. Pacientams, kuriems pasireiškė su abiraterono vartojimu susijusi hipokalemija, buvo stebėtas QT intervalo pailgėjimas. Esant kliniškai reikšmingam širdies funkcijos susilpnėjimui, reikia kliniškai įvertinti širdies funkciją, pradėti reikiamą gydymą ir apsvarstyti šio gydymo nutraukimą (žr. 4.2 skyrių). Toksinis poveikis kepenims ir sutrikusi kepenų funkcija Kontroliuojamų klinikinių tyrimų metu pasitaikė ženklaus kepenų fermentų aktyvumo padidėjimo atvejų, dėl kurių reikėjo nutraukti gydymą vaistiniu preparatu ar pakeisti jo dozę (žr. 4.8 skyrių). Serumo transaminazių aktyvumą serume reikia nustatyti prieš pradedant gydymą, pirmuosius tris mėnesius kas dvi savaites, o vėliau – kas mėnesį. Jei pasireiškia klinikinių simptomų arba atsiranda požymių, rodančių hepatotoksiškumą, nedelsiant reikia nustatyti transaminazių aktyvumą serume. Jei bet kuriuo metu ALT arba AST daugiau kaip 5 kartus viršija VNR, gydymą reikia nedelsiant nutraukti ir atidžiai monitoruoti kepenų funkciją. Pakartotinai gydyti galima tik paciento kepenų funkcijos tyrimų rezultatams grįžus į pradinį lygį, ir skiriant mažesnę dozę (žr. 4.2 skyrių). Jeigu bet kuriuo gydymo metu pacientams pasireiškia sunkus toksinis poveikis kepenims (ALT arba AST 20 kartų viršija VNR), gydymą reikia nutraukti ir pakartotinai šių pacientų negydyti. Į klinikiniuos tyrimus nebuvo įtraukti pacientai, sergantys aktyviu ar simptomiškai pasireiškiančiu virusiniu hepatitu; taigi duomenų, patvirtinančių abiraterono vartojimą šioje pacientų grupėje, nėra. Duomenų apie kartotinių abiraterono acetato dozių vartojimo pacientams, kuriems yra vidutinio sunkumo arba sunkus kepenų funkcijos sutrikimas (B arba C klasės pagal Child-Pugh), klinikinį saugumą ir veiksmingumą nėra. Abiraterono vartojimas turi būti atsargiai įvertintas pacientams su vidutinio sunkumo kepenų funkcijos sutrikimu, kuriems nauda turi aiškiai viršyti galimą riziką (žr. 4.2 ir 5.2 skyrius). Abiraterono acetato draudžiama vartoti pacientams, kuriems yra sunkus kepenų funkcijos sutrikimas (žr. 4.2, 4.3 ir 5.2 skyrius). Pateikus vaistinį preparatą į rinką, buvo gauta retų pranešimų apie ūminį kepenų nepakankamumą ir žaibinį hepatitą, kai kurie atvejai buvo mirtini (žr. 4.8 skyrių). Kortikosteroidų nutraukimas ir paciento apsaugojimas nuo stresinių situacijų Pacientams nutraukus prednizono ar prednizolono vartojimą, patartina imtis atsargumo priemonių ir turi būti atliekamas stebėjimas dėl antinksčių žievės nepakankamumo. Jei, nutraukus prednizono ar prednizolono vartojimą, gydymas abirateronu yra tęsiamas, pacientus reikia stebėti, ar neatsiranda mineralkortikoidų pertekliaus simptomų (žr. anksčiau pateiktą informaciją). Prednizonu ar prednizolonu gydomiems pacientams, kurie patiria neįprastą stresą, gali būti skiriamos padidintos kortikosteroidų dozės prieš stresinę situaciją, stresinės situacijos metu ir po jos. Kaulų tankis Vyrams, sergantiems metastazavusiu progresavusiu prostatos vėžiu, gali sumažėti kaulų tankis. Abiraterono vartojimas kartu su gliukokortikoidu šį poveikį gali sustiprinti. Ankstesnis ketokonazolo vartojimas Pacientams, kurie dėl prostatos vėžio anksčiau buvo gydyti ketokonazolu, galima tikėtis mažesnio reakcijos dažnio. Hiperglikemija Dėl gliukokortikoidų vartojimo gali padidėti hiperglikemija, todėl reikia dažniau matuoti gliukozės koncentracijas cukriniu diabetu sergančių pacientų kraujyje. Hipoglikemija Buvo pranešta apie hipoglikemijos atvejus abiraterono skiriant kartu su prednizonu ar prednizolonu pacientams, kurie sirgo cukriniu diabetu ir vartojo pioglitazono ar repaglinido (žr. 4.5 skyrių), todėl cukriniu diabetu sergantiems pacientams reikia stebėti gliukozės koncentraciją kraujyje. Vartojimas kartu su chemoterapija Abiraterono vartojimo kartu su citotoksine chemoterapija saugumas ir veiksmingumas nenustatyti (žr. 5.1 skyrių). Pagalbinių medžiagų netoleravimas Šio vaistinio preparato sudėtyje yra laktozės. Šio vaistinio preparato negalima vartoti pacientams, kuriems nustatytas retas paveldimas sutrikimas – galaktozės netoleravimas, visiškas laktazės stygius arba gliukozės ir galaktozės malabsorbcija. Šio vaistinio preparato dozėje yra mažiau kaip 1 mmol (23 mg) natrio, t. y. jis beveik neturi reikšmės. Galimos rizikos Vyrams, kurie serga metastazavusiu prostatos vėžiu, įskaitant gydomus abirateronu, gali pasireikšti anemija ir lytinės funkcijos sutrikimas. Poveikis skeleto raumenims Buvo pranešta apie miopatijos ir rabdomiolizės atvejus abirateronu gydytiems pacientams. Dauguma šių atvejų išryškėjo per pirmuosius 6 gydymo mėnesius ir praėjo po to, kai buvo nutrauktas gydymas abirateronu. Rekomenduojama atsargiai skirti pacientams, kurie tuo pačiu metu yra gydomi vaistiniais preparatais, turinčiais žinomų sąsajų su miopatija arba rabdomiolize. Sąveika su kitais vaistiniais preparatais Dėl rizikos, kad sumažės abiraterono ekspozicija, gydymo metu reikia vengti vartoti stiprių CYP3A4 induktorių, išskyrus atvejus, kai nėra kitų gydymo galimybių (žr. 4.5 skyrių). Abiraterono ir prednizono / prednizolono derinys su Ra-223 Gydymas abirateronu su prednizonu / prednizolonu derinant su Ra-223 yra kontraindikuotinas (žr. 4.3 skyrių) dėl klinikinių tyrimų metu pastebėtos padidėjusios kaulų lūžių rizikos ir padidėjusios mirtingumo tikimybės tarp pacientų, sergančių prostatos vėžiu, kuriems nėra simptomų arba simptomai yra lengvi. Tolesnio gydymo Ra-223 rekomenduojama nepradėti bent 5 dienas po paskutinio abiraterono derinio su prednizonu / prednizolonu suvartojimo.

Saugumo duomenų santrauka Išanalizavus visų III fazės abiraterono tyrimų duomenis apie nepageidaujamas reakcijas, nepageidaujamos reakcijos, kurios pasireiškė ≥ 10 %, buvo periferinė edema, hipokalemija, hipertenzija, šlapimo takų infekcija bei alaninaminotransferazės ir (arba) aspartataminotransferazės aktyvumo padidėjimas. Kitos svarbios nepageidaujamos reakcijos yra širdies sutrikimai, toksinis poveikis kepenims, kaulų lūžiai ir alerginis alveolitas. Dėl savo veikimo mechanizmo farmakodinamikos abirateronas gali sukelti hipertenziją, hipokalemiją ir skysčių susilaikymą organizme. III fazės tyrimuose tikėtinos mineralkortikoidų nepageidaujamos reakcijos buvo dažniau stebimos abiraterono acetatu gydomiems pacientams, nei placebo vartojusiems pacientams, atitinkamai: hipokalemija 18 %, lyginant su 8 %, hipertenzija 22 %, lyginant su 16 %, ir skysčių susilaikymas organizme (periferinė edema) 23 %, lyginant su 17 %. Abiraterono acetatu gydomiems pacientams, lyginant su pacientais, vartojusiais placebo, 3 ir 4 laipsnio pagal CTCAE (angl. Common Terminology Criteria for Adverse Events – nepageidaujamų reiškinių bendrieji terminologijos kriterijai, versija 4.0) hipokalemija buvo atitinkamai stebėta 6 %, lyginant su 1 %, 3 ir 4 laipsnio pagal CTCAE (versija 4.0) hipertenzija buvo atitinkamai stebėta 7 %, lyginant su 5 %, bei 3 ir 4 laipsnio skysčių susilaikymas (periferinė edema) atitinkamai buvo stebėtas 1 %, lyginant su 1 % pacientų. Mineralkortikoidų reakcijas paprastai buvo galima sureguliuoti vaistiniais preparatais. Kartu vartojami kortikosteroidai sumažina šių nepageidaujamų reakcijų dažnį ir sunkumą (žr. 4.4 skyrių). Nepageidaujamų reakcijų santrauka lentelėje Pacientų, sergančių metastazavusiu progresavusiu prostatos vėžiu ir vartojusių LHAH analogo, ar kuriems anksčiau buvo atlikta orchiektomija, klinikiniuose tyrimuose abiraterono buvo skiriama 1 000 mg paros doze kartu su maža prednizono ar prednizolono doze (5 mg arba 10 mg per parą, priklausomai nuo indikacijos). Nepageidaujamos reakcijos, stebėtos klinikinių tyrimų metu ir vaistiniam preparatui patekus į rinką yra išvardytos toliau pagal dažnį. Nepageidaujamo poveikio dažnis apibūdinamas taip: labai dažnas (≥ 1/10), dažnas (nuo ≥ 1/100 iki < 1/10), nedažnas (nuo ≥ 1/1 000 iki < 1/100), retas (nuo ≥ 1/10 000 iki < 1/1 000), labai retas (< 1/10 000) ir nežinomas (negali būti apskaičiuotas pagal turimus duomenis). Su kiekviena dažnio grupe nepageidaujami poveikiai yra pateikti mažėjančio sunkumo tvarka. 1 lentelė. Nepageidaujamos reakcijos, nustatytos klinikiniuose tyrimuose ir vaistinį preparatą patekus į rinką Organų sistemų klasės | Dažnis | Nepageidaujamos reakcijos Infekcijos ir infestacijos | labai dažnas | šlapimo takų infekcija Infekcijos ir infestacijos | dažnas | sepsis Imuninės sistemos sutrikimai | nežinomas | anafilaksinės reakcijos Endokrininiai sutrikimai | nedažnas | antinksčių nepakankamumas Metabolizmo ir mitybos sutrikimai | labai dažnas | hipokalemija Metabolizmo ir mitybos sutrikimai | dažnas | hipertrigliceridemija Širdies sutrikimai | dažnas | širdies nepakankamumas*, krūtinės angina, prieširdžių virpėjimas, tachikardija Širdies sutrikimai | nedažnas | kitos aritmijos Širdies sutrikimai | nežinomas | miokardo infarktas, QT intervalo pailgėjimas (žr. 4.4 ir 4.5 skyrius) Kraujagyslių sutrikimai | labai dažnas | hipertenzija Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai | retas | alerginis alveolitasa Virškinimo trakto sutrikimai | labai dažnas | viduriavimas Virškinimo trakto sutrikimai | dažnas | dispepsija Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai | labai dažnas | padidėjęs alaninaminotransferazės aktyvumas ir (arba) padidėjęs aspartataminotransferazės aktyvumasb Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai | retas | žaibinis hepatitas, ūminis kepenų nepakankamumas Odos ir poodinio audinio sutrikimai | dažnas | išbėrimas Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai | nedažnas | miopatija, rabdomiolizė Inkstų ir šlapimo takų sutrikimai | dažnas | hematurija Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai | labai dažnas | periferinė edema Sužalojimai, apsinuodijimai ir procedūrų komplikacijos | dažnas | kaulų lūžiai** *Širdies nepakankamumas taip pat apima stazinį širdies nepakankamumą, kairiojo skilvelio funkcijos sutrikimą ir sumažėjusią išstūmimo frakciją. **Kaulų lūžiai apima osteoporozę ir visus lūžius, išskyrus patologinius kaulų lūžius. a Spontaniniai pranešimai vaistiniam preparatui patekus į rinką. b Alaninaminotransferazės ir (arba) aspartataminotransferazės aktyvumo padidėjimas apima ALT aktyvumo padidėjimą, AST aktyvumo padidėjimą ir nenormalią kepenų funkciją. Pacientams, gydomiems abiraterono acetatu, pasireiškė šios III laipsnio pagal CTCAE (versija 4.0) nepageidaujamos reakcijos: hipokalemija 5 %; šlapimo takų infekcija 2 %, padidėjęs alaninaminotransferazės ir (arba) aspartataminotransferazės aktyvumas 4 %, hipertenzija 6 %, kaulų lūžiai 2 %; periferinė edema, širdies nepakankamumas ir prieširdžių virpėjimas po 1 %. III laipsnio pagal CTCAE (versija 4.0) hipertrigliceridemija ir krūtinės angina pasireiškė < 1 % pacientų. IV laipsnio pagal CTCAE (versija 4.0) šlapimo takų infekcija, padidėjęs alaninaminotransferazės ir (arba) aspartataminotransferazės aktyvumas, hipokalemija, širdies nepakankamumas, prieširdžių virpėjimas ir kaulų lūžiai pasireiškė < 1 % pacientų. Hipertenzija ir hipokalemija pasireiškė dažniau hormonams jautrių pacientų populiacijoje (tyrimas 3011). Hipertenzija buvo stebėta 36,7 % hormonams jautrių pacientų populiacijos pacientų (tyrimas 3011), palyginti su 11,8 % ir 20,2 % pacientų, dalyvavusių, atitinkamai, 301 ir 302 tyrimuose. Hipokalemija buvo nustatyta 20,4 % hormonams jautrių pacientų populiacijos pacientų (tyrimas 3011), palyginti su 19,2 % ir 14,9 % pacientų, dalyvavusių, atitinkamai, 301 ir 302 tyrimuose. Nepageidaujami reiškiniai buvo dažnesni ir sunkesni pacientams, kurių pradinė funkcinė būklė atitiko ECOG 2 (angl. the Eastern Cooperative Oncology Group – JAV Rytų kooperatinės onkologijos grupė) kategoriją, ir senyvų pacientų (75 metų ar vyresnių) pogrupiuose. Atrinktų nepageidaujamų reakcijų apibūdinimas Širdies ir kraujagyslių sistemos reakcijos Trijuose III fazės tyrimuose nebuvo įtraukti pacientai, sergantys nesureguliuota hipertenzija, kliniškai reikšminga širdies liga, pasireiškusia miokardo infarktu, arba arterijų trombozės atvejais per paskutiniuosius 6 mėnesius, sunkia arba nestabilia krūtinės angina, III arba IV klasės pagal NYHA širdies nepakankamumu (tyrimas 301) arba nuo II iki IV klasės pagal NYHA širdies nepakankamumu (tyrimuose 3011 ir 302), arba < 50 % širdies išstūmimo frakcija. Visiems į tyrimą įtrauktiems pacientams (tiek veiklų vaistinį preparatą, tiek placebo vartojusiems pacientams) kartu buvo taikomas androgenų koncentraciją mažinantis gydymas, daugiausiai skiriant LHAH analogų, kurie buvo susiję su cukriniu diabetu, miokardo infarktu, cerebrovaskuliniu įvykiu ir staigia kardialine mirtimi. III fazės tyrimuose širdies ir kraujagyslių nepageidaujamų reakcijų dažnis pacientams, vartojusiems abiraterono acetato, palyginti su pacientais, vartojusiais placebo, buvo toks: prieširdžių virpėjimas 2,6 %, palyginti su 2,0 %, tachikardija 1,9 %, palyginti su 1,0 %, krūtinės angina 1,7 %, palyginti su 0,8 %, širdies nepakankamumas 0,7 %, palyginti su 0,2 % ir aritmija 0,7 %, palyginti su 0,5 %. Toksinis poveikis kepenims Buvo gauta pranešta apie toksinį poveikį kepenims su padidėjusiu ALT, AST aktyvumu ir padidėjusia bendro bilirubino koncentracija abiraterono acetatu gydomiems pacientams. Visuose III fazės klinikiniuose tyrimuose apie 3 ir 4 laipsnio hepatotoksiškumą (pvz., ALT ar AST aktyvumo padidėjimas > 5 kartus viršijantis viršutinės normos ribą ar bilirubino koncentracijos padidėjimas > 1,5 karto viršijantis viršutinę normos ribą) buvo pranešta apytiksliai 6 % abiraterono acetato vartojusių pacientų, paprastai per pirmuosius 3 mėnesius nuo gydymo pradžios. Remiantis tyrimo 3011 duomenimis, 3-čiojo ar 4-ojo laipsnių hepatotoksinis poveikis pasireiškė 8,4 % abirateronu gydytų pacientų. Dešimt abiraterono vartojusių pacientų nutraukė gydymą dėl hepatotoksinio poveikio: dviem pasireiškė 2-ojo laipsnio hepatotoksinis poveikis, šešiems – 3-čiojo laipsnio hepatotoksinis poveikis ir dviem 4-ojo laipsnio hepatotoksinis poveikis. Nė vienas tyrime 3011 dalyvavęs pacientas nemirė dėl hepatotoksinio poveikio. III fazės klinikiniuose tyrimuose pacientams, kuriems pradinis ALT ar AST aktyvumas buvo padidėjęs, buvo labiau tikėtina, kad gydymo metu kepenų funkcijos tyrimų rodikliai padidės, nei pacientams, kurių pradinis ALT ar AST aktyvumas buvo normalus. Pastebėjus ALT ar AST aktyvumo padidėjimą, > 5 kartus viršijantį viršutinę normos ribą, ar bilirubino koncentracijos padidėjimą, > 3 kartus viršijantį viršutinę normos ribą, abiraterono acetato vartojimas buvo sustabdytas arba nutrauktas. Dviem atvejais įvyko ženklus kepenų funkcijos tyrimų rodiklių padidėjimas (žr. 4.4 skyrių). Šiems dviems pacientams, kurių pradinė kepenų funkcija buvo normali, ALT arba AST aktyvumas padidėjo 15–40 kartų virš viršutinės normos ribos, o bilirubino koncentracija viršijo viršutinę normos ribą 2–6 kartus. Nutraukus gydymą, abiems pacientams kepenų funkcijos tyrimų rezultatai normalizavosi, o vienas pacientas buvo pakartotinai gydytas be grįžtamo rodiklių padidėjimo. Tyrime 302 III arba IV sunkumo laipsnio ALT arba AST aktyvumo padidėjimai buvo stebėti 35 (6,5 %) abiraterono acetatu gydytiems pacientams. Aminotransferazių aktyvumo padidėjimai išnyko visiems, išskyrus 3 pacientus (2-iems su naujai diagnozuotomis daugybinėmis metastazėmis kepenyse ir 1-am su AST aktyvumo padidėjimu praėjus maždaug 3 savaitėms po paskutinės abiraterono acetato dozės). III fazės klinikinių tyrimų metu pranešta, kad dėl ALT ir AST aktyvumo padidėjimo ar sutrikusios kepenų funkcijos gydymas buvo nutrauktas atitinkamai 1,1 % abiraterono acetatu gydytų pacientų bei 0,6 % pacientų, vartojusių placebo. Apie mirties atvejus dėl hepatotoksinių reiškinių nepranešta. Klinikiniuose tyrimuose toksinio poveikio kepenims rizika buvo sumažinta neįtraukiant pacientų, kurie prieš tyrimą sirgo hepatitu arba kurių kepenų funkcijos tyrimų rodmenys buvo reikšmingai pakitę. Pacientai, kurių pradiniai ALT ir AST aktyvumo rodmenys daugiau kaip 2,5 karto viršijo VNR, bilirubino koncentracijos daugiau kaip 1,5 karto viršijo VNR, sergantys aktyviu arba simptomus sukeliančiu virusiniu hepatitu ar lėtine kepenų liga ir pacientai, kuriems kepenų funkcijos sutrikimas sukėlė antrinį ascitą arba kraujavimo sutrikimą, iš tyrimo 3011 buvo pašalinti. Iš tyrimo 301 buvo pašalinti pacientai, kurių pradinis ALT ir AST aktyvumas ≥ 2,5 karto viršijo viršutinę normos ribą, nesant metastazių kepenyse, ir > 5 kartus viršijo viršutinę normos ribą, esant metastazėms kepenyse. Tyrime 302 negalėjo dalyvauti pacientai, kurie turėjo metastazių kepenyse, ir nebuvo įtraukti pacientai, kurių pradinis ALT ir AST aktyvumas ≥ 2,5 kartų viršijo VNR. Klinikiniuose tyrimuose dalyvaujantiems pacientams išsivystę nenormalūs kepenų funkcijos tyrimų rodikliai buvo aktyviai reguliuojami, reikalaujant nutraukti gydymą ir pakartotinį gydymą leidžiant pradėti tik kepenų funkcijos tyrimų rodikliams sugrįžus į pradinį lygį (žr. 4.2 skyrių). Pacientai, kuriems ALT arba AST aktyvumas > 20 kartų viršijo viršutinę normos ribą, pakartotinai nebuvo gydomi. Šių pacientų pakartotinio gydymo saugumas nėra žinomas. Toksinio poveikio kepenims mechanizmas nėra suprantamas. Pranešimas apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas Svarbu pranešti apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas, pastebėtas po vaistinio preparato registracijos, nes tai leidžia nuolat stebėti vaistinio preparato naudos ir rizikos santykį. Sveikatos priežiūros ar farmacijos specialistai turi pranešti apie bet kokias įtariamas nepageidaujamas reakcijas, užpildę ir pateikę pranešimo formą Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos tinklalapyje https://vvkt.lrv.lt/lt/ nurodytais būdais.