Actilyse

Trombų tirpinimas ištikus ūminiam miokardo infarktui (ŪMI) - 90 minučių (pagreitintas) dozavimo būdas (žr. 4.2 skyrių). Jis tinka tiems pacientams, kuriuos galima pradėti gydyti per pirmas 6 valandas nuo simptomų pasireiškimo pradžios. - 3 valandų dozavimo būdas (žr. 4.2 skyrių). Jis tinka tiems pacientams, kuriuos galima pradėti gydyti praėjus 6–12 valandų nuo simptomų pasireiškimo pradžios tuo atveju, jeigu diagnozė neabejotinai patvirtinta. Įrodyta, jog gydant Actilyse, pacientų, kuriuos ištiko ūminis miokardo infarktas, mirštamumas per pirmąsias 30 parų sumažėja. Trombų tirpinimas pasireiškus masyviai ūminei plaučių embolijai (PE), kai nestabili hemodinamika Tokiu atveju, jeigu įmanoma, diagnozę reikia patvirtinti objektyviais tyrimais: plaučių angiografija arba neinvaziniu būdu, pvz., plaučių skenavimu. Palankaus poveikio su plaučių embolija susijusiam mirštamumui ir vėlyvajam ligotumui įrodymų nėra. Trombų tirpinimas ištikus ūminiam išeminiam smegenų insultui (ŪII), kai nuo paskutinės žinomos geros savijautos būsenos praėjo ne daugiau kaip 4,5 val., ir atmesta intrakranijinės hemoragijos galimybė.

Padidėjęs jautrumas veikliajai medžiagai arba bet kuriai 6.1 skyriuje nurodytai pagalbinei medžiagai. Kontraindikacijos ūminio miokardo infarkto, ūminės masyvios plaučių embolijos ar ūminio išeminio insulto metu Actilyse draudžiama gydyti toliau išvardytų būklių atveju, kai yra didesnė kraujavimo rizika: · esamas arba per paskutinius 6 mėn. buvęs reikšmingas kraujavimo sutrikimas; · nustatyta hemoraginė diatezė; · akivaizdus arba neseniai buvęs stiprus ar pavojingas kraujavimas; · buvusi bet kokia centrinės nervų sistemos pažaida (pvz., navikas, aneurizma, intrakranijinė ar nugaros smegenų operacija); · neseniai (mažiau negu prieš 10 parų) pacientė gimdė, neseniai buvo punktuota kraujagyslė, kurios neįmanoma užspausti (pvz., poraktinė ar jungo vena); · sunki nekontroliuojama arterinė hipertenzija (žr. 4.4 skyrių); · bakterinis endokarditas ar perikarditas; · ūminis pankreatitas; · yra aktyvi opinė virškinimo trakto liga, stemplės venų varikozė, diagnozuota arterijos aneurizma ir/arba arterijų ar venų sklaidos trūkumų; · navikas, susijęs su kraujavimo rizikos padidėjimu; · sunki kepenų liga, įskaitant kepenų nepakankamumą, cirozę, portinę hipertenziją (stemplės varikozę) ir aktyvų hepatitą; · per paskutinius 3 mėn. atlikta didelės apimties operacija arba patirta reikšminga trauma. Papildomos kontraindikacijos ūminio miokardo infarkto ir masyvios plaučių embolijos metu: · buvęs hemoraginis insultas arba insultas, kurio priežastis nežinoma; · per paskutinius 6 mėn. patirtas išeminis insultas arba praeinantysis smegenų išemijos priepuolis (PSIP), išskyrus esamą ūminį išeminį insultą, ištikusį per paskutines 4,5 val. · pacientui taikomas veiksmingas gydymas geriamaisiais antikoaguliantais (pvz., vitamino K antagonistais, kai TNS > 1,3) (žr. 4.4 skyrių). Papildomos kontraindikacijos ūminio išeminio insulto metu: · mažas nervų sistemos veiklos nepakankamumas arba simptomai, kurie prieš pradedat infuziją greitai silpnėja; · sunkus insultas, nustatytas klinikiniu būdu (pvz., pagal Nacionalinio sveikatos instituto insulto sunkumo skalę angl. NIHSS > 25) ir (arba) tinkamomis vaizdų gavimo technologijomis; žinoma anamnezėje arba įtariama intrakranijinė hemoragija; · kompiuterinės tomografijos (KT) vaizdai rodo intrakranijinę hemoragiją; · simptomai, rodantys subarachnoidinę hemoragiją, net tuo atveju, jeigu KT vaizdai yra normalūs; · pacientui taikomas veiksmingas gydymas geriamaisiais antikoaguliantais (pvz., vitamino K antagonistais, kai TNS > 1,7) (žr. 4.4 skyrių). · per paskutines 48 val. buvo leista heparino ir tromboplastino laikas yra ilgesnis už didžiausią laboratorinę normos reikšmę; · buvęs bet koks insultas ir kartu cukrinis diabetas; · per paskutinius 3 mėnesius patirtas insultas; · trombocitų yra mažiau negu 100 000 ląstelių/mm3; · sistolinis kraujospūdis (KS) yra > 185 mm Hg ar diastolinis - > 110 mm Hg arba kai KS nepavyksta sumažinti žemiau šių ribų taikant tinkamą gydymą; · gliukozės koncentracija kraujyje yra < 50 mg/dl (žr. 4.4 skyrių) arba > 400 mg/dl (< 2,8 mmol/l arba >22,2 mmol/l). Vaikai ir paaugliai Jaunesnių negu 16 metų vaikų, ištiktų ūminio insulto, Actilyse gydyti negalima (apie 16 metų ir vyresnių paauglių gydymą žr. 4.4 skyrių).

Actilyse gali gydyti gydytojas, turintis trombolizinio gydymo patirties bei įrangą gydymo eigai stebėti. Actilyse reikia pradėti gydyti kuo anksčiau nuo simptomų pasireiškimo pradžios. Dozavimo principai nurodyti toliau. Ūminis miokardo infarktas Dozavimas 90 minučių (pagreitintas) dozavimo būdas ūminio miokardo infarkto ištiktiems pacientams, kuriuos galima pradėti gydyti per pirmas 6 valandas nuo simptomų pasireiškimo pradžios. Pacientams, sveriantiems 65 kg ar daugiau | Leidžiamo tirpalo kiekis, atsižvelgiant į alteplazės koncentraciją | Leidžiamo tirpalo kiekis, atsižvelgiant į alteplazės koncentraciją | 1 mg/ml | 2 mg/ml 15 mg suleisti į veną iš karto | 15 ml | 7,5 ml Tuoj pat po to 50 mg pastoviu greičiu suleisti į veną per pirmąsias 30 min. | 50 ml | 25 ml Tuoj pat po to 35 mg pastoviu greičiu per 60 min. leisti į veną tol, kol pasiekiama didžiausia visa 100 mg dozė | 35 ml | 17,5 ml Mažiau negu 65 kg sveriantiems pacientams Visą dozę reikia nustatyti, atsižvelgiant į kūno svorį, taip, kaip nurodyta žemiau esančioje lentelėje. | Leidžiamo tirpalo kiekis, atsižvelgiant į alteplazės koncentraciją | Leidžiamo tirpalo kiekis, atsižvelgiant į alteplazės koncentraciją | 1 mg/ml | 2 mg/ml 15 mg suleisti į veną iš karto | 15 ml | 7,5 ml Tuoj pat po to 0,75 mg/kg kūno svorio pastoviu greičiu suleisti į veną per pirmąsias 30 min. | 0,75 ml/kg kūno svorio | 0,375 ml/kg kūno svorio Tuoj pat po to 0,5 mg/kg kūno svorio pastoviu greičiu suleisti į veną per 60 min. | 0,5 ml/kg kūno svorio | 0,25 ml/kg kūno svorio 3 valandų dozavimo būdas patyrusiems ūminį miokardo infarktą pacientams, kuriuos galima pradėti gydyti per pirmas 6 – 12 valandų nuo simptomų pasireiškimo pradžios. Pacientams, sveriantiems 65 kg ar daugiau | Leidžiamo tirpalo kiekis, atsižvelgiant į alteplazės koncentraciją | Leidžiamo tirpalo kiekis, atsižvelgiant į alteplazės koncentraciją | 1 mg/ml | 2 mg/ml 10 mg suleisti į veną iš karto | 10 ml | 5 ml Tuoj pat po to 50 mg pastoviu greičiu suleisti į veną per pirmą valandą | 50 ml | 25 ml Tuoj pat po to 40 mg pastoviu greičiu 2 valandas leisti į veną tol, kol bus pasiekta didžiausia visa 100 mg dozė | 40 ml | 20 ml Mažiau negu 65 kg sveriantiems pacientams | Leidžiamo tirpalo kiekis, atsižvelgiant į alteplazės koncentraciją | Leidžiamo tirpalo kiekis, atsižvelgiant į alteplazės koncentraciją | 1 mg/ml | 2 mg/ml 10 mg suleisti į veną iš karto | 10 ml | 5 ml Pastoviu greičiu per 3 val. į veną suleisti visą didžiausią 1,5 mg/kg kūno svorio dozę | 1,5 ml/kg kūno svorio | 0,75 ml/kg kūno svorio Papildomas gydymas. Pacientams, ištiktiems miokardo infarkto, kai jų elektrokardiogramoje ST segmentas pakilęs virš izoelektrinės linijos, rekomenduojamas papildomas antitrombozinis gydymas pagal galiojančias tarptautines rekomendacijas. Vartojimo metodas Paruoštą tirpalą reikia leisti į veną nedelsiant. 2 mg alteplazės flakonai šios indikacijos atveju netinka. Vaistinio preparato ruošimo ir skiedimo prieš vartojant instrukcija pateikiama 6.6 skyriuje. Didžiausia alteplazės dozė yra 100 mg. Ūminė masyvi plaučių embolija Dozavimas Pacientams, sveriantiems 65 kg ar daugiau Per 2 valandas reikia suleisti visą 100 mg alteplazės dozę. Daugiausiai patirties sukaupta dozuojant taip, kaip nurodyta žemiau esančioje lentelėje. | Leidžiamo tirpalo kiekis, atsižvelgiant į alteplazės koncentraciją | Leidžiamo tirpalo kiekis, atsižvelgiant į alteplazės koncentraciją | 1 mg/ml | 2 mg/ml Per 1 – 2 minutes 10 mg suleisti į veną iš karto | 10 ml | 5 ml Pastoviu greičiu per 2 valandas į veną leisti 90 mg dozę, kol bus pasiekta 100 mg visa didžiausia dozė | 90 ml | 45 ml Mažiau negu 65 kg sveriantiems pacientams | Leidžiamo tirpalo kiekis, atsižvelgiant į alteplazės koncentraciją 1 mg/ml 2 mg/ml | Leidžiamo tirpalo kiekis, atsižvelgiant į alteplazės koncentraciją 1 mg/ml 2 mg/ml Per 1 – 2 minutes 10 mg suleisti į veną iš karto | 10 ml | 5 ml Pastoviu greičiu per 2 valandas suleisti į veną visą didžiausią 1,5 mg/kg kūno svorio dozę | 1,5 ml/kg kūno svorio | 0, 75 ml/kg kūno svorio Papildomas gydymas. Jeigu po Actilyse infuzijos dalinio aktyvinto tromboplastino laiko reikšmė yra mažiau negu 2 kartus didesnė už viršutinę normos ribą, reikia pradėti gydyti heparinu (arba gydymą juo atnaujinti). Jo reikia leisti taip, kad dalinio aktyvinto tromboplastino laiko reikšmė būtų 50–70 sek. (1,5–2,5 karto didesnė už lyginamąją). Vartojimo metodas Paruoštą tirpalą reikia leisti į veną nedelsiant. 2 mg alteplazės flakonai šios indikacijos atveju netinka. Vaistinio preparato ruošimo ir skiedimo prieš vartojant instrukcija pateikiama 6.6 skyriuje. Ūminis išeminis smegenų insultas Gydyti galima tik tuo atveju, jeigu atsakomybę prisiima ir gydymą prižiūri gydytojas, turintis neurovaskulinių sutrikimų gydymo kvalifikacijos ir patirties (žr. 4.3 ir 4.4 skyrius). Suaugusiuosius bei 16 metų ir vyresnius paauglius (žr. 4.3 ir 4.4 skyrius) Actilyse būtina pradėti gydyti kuo greičiau ir ne vėliau kaip per 4,5 valandas po paskutinės žinomos geros savijautos būsenos, tinkamais vaizdinimo metodais atmetus intrakranijinės hemoragijos galimybę. Gydymo poveikis priklauso nuo laiko, tad ankstyvesnis gydymas padidina palankios baigties tikimybę. Praėjus daugiau negu 4,5 valandoms nuo insulto simptomų pasireiškimo pradžios, gydymo Actilyse naudos ir rizikos santykis yra nepalankus, todėl vaistiniu preparatu gydyti negalima (žr. 5.1 skyrių). Dozavimas Rekomenduojama visa alteplazės dozė yra 0,9 mg/kg kūno svorio (ne daugiau kaip 90 mg). Pradžioje 10 % šios dozės reikia suleisti į veną iš karto, o likusį kiekį tuoj pat po to suleisti per 60 min. DOZAVIMAS ŪMINIO IŠEMINIO INSULTO ATVEJU | DOZAVIMAS ŪMINIO IŠEMINIO INSULTO ATVEJU | DOZAVIMAS ŪMINIO IŠEMINIO INSULTO ATVEJU | DOZAVIMAS ŪMINIO IŠEMINIO INSULTO ATVEJU Vartojamas standartinės koncentracijos 1 mg/ml vaistinio preparato kiekis (ml) atitinka rekomenduojamą dozę (mg) | Vartojamas standartinės koncentracijos 1 mg/ml vaistinio preparato kiekis (ml) atitinka rekomenduojamą dozę (mg) | Vartojamas standartinės koncentracijos 1 mg/ml vaistinio preparato kiekis (ml) atitinka rekomenduojamą dozę (mg) | Vartojamas standartinės koncentracijos 1 mg/ml vaistinio preparato kiekis (ml) atitinka rekomenduojamą dozę (mg) Svoris (kg) | Bendra dozė (mg) | Iš karto suleidžiama dozė (mg) | Leidžiama dozė* (mg) 40 | 36,0 | 3,6 | 32,4 42 | 37,8 | 3,8 | 34,0 44 | 39,6 | 4,0 | 35,6 46 | 41,4 | 4,1 | 37,3 48 | 43,2 | 4,3 | 38,9 50 | 45,0 | 4,5 | 40,5 52 | 46,8 | 4,7 | 42,1 54 | 48,6 | 4,9 | 43,7 56 | 50,4 | 5,0 | 45,4 58 | 52,2 | 5,2 | 47,0 60 | 54,0 | 5,4 | 48,6 62 | 55,8 | 5,6 | 50,2 64 | 57,6 | 5,8 | 51,8 66 | 59,4 | 5,9 | 53,5 68 | 61,2 | 6,1 | 55,1 70 | 63,0 | 6,3 | 56,7 72 | 64,8 | 6,5 | 58,3 74 | 66,6 | 6,7 | 59,9 76 | 68,4 | 6,8 | 61,6 78 | 70,2 | 7,0 | 63,2 80 | 72,0 | 7,2 | 64,8 82 | 73,8 | 7,4 | 66,4 84 | 75,6 | 7,6 | 68,0 86 | 77,4 | 7,7 | 69,7 88 | 79,2 | 7,9 | 71,3 90 | 81,0 | 8,1 | 72,9 92 | 82,8 | 8,3 | 74,5 94 | 84,6 | 8,5 | 76,1 96 | 86,4 | 8,6 | 77,8 98 | 88,2 | 8,8 | 79,4 100+ | 90,0 | 9,0 | 81,0 *pastoviu greičiu per 60 min. leidžiama 1 mg/ml koncentracijos dozė Papildomas gydymas Kraujo krešėjimą ar trombocitų funkciją veikiantys vaistiniai preparatai Šio gydymo saugumas ir veiksmingumas vartojant kartu su heparinu arba trombocitų agregacijos inhibitoriais (pvz., acetilsalicilo rūgštimi) pirmosiomis 24 val. po gydymo Actilyse nepakankamai ištirti Todėl pirmas 24 valandas po Actilyse infuzijos pacientui negalima nei į veną leisti heparino, nei vartoti trombocitų agregacijos inhibitorių, pvz., acetilsalicilo rūgšties, nes didėja hemoragijos atsiradimo pavojus. Jeigu heparinu būtina gydyti dėl kitos priežasties (pvz., giliųjų venų trombozės profilaktikos), tai jo reikia leisti po oda, tačiau ne daugiau kaip 10 000 TV per parą. Vartojimo metodas Paruoštą tirpalą reikia leisti į veną nedelsiant. 2 mg alteplazės flakonai šios indikacijos atveju netinka. Vaistinio preparato ruošimo ir skiedimo prieš vartojant instrukcija pateikiama 6.6 skyriuje. Vaikų populiacija Duomenų apie Actilyse gydymo patirtį vaikams ir paaugliams nepakanka. Jaunesnius kaip 16 metų vaikus ir paauglius, ištiktus ūminio išeminio insulto, gydyti Actilyse draudžiama (žr. 4.3 skyrių). 16 metų ir vyresniems paaugliams Actilyse dozė skiriama tokia pati, kaip ir suaugusiems žmonėms (žr. 4.4 skyriuje pateiktas rekomendacijas dėl išankstinio tinkamų vaizdo gavimo metodų pritaikymo).

Atsekamumas Siekiant pagerinti biologinių vaistinių preparatų atsekamumą, reikia aiškiai užrašyti paskirto vaistinio preparato pavadinimą ir serijos numerį. Tinkamą alteplazės vaistinį preparatą reikia parinkti atidžiai, remiantis numatomu vartojimu. Ūminiam miokardo infarktui, ūminei masyviai plaučių embolijai ar ūminiam išeminiam insultui gydyti 2 mg alteplazės vaistinis preparatas neskirtas (dėl masinio dozavimo nepilna doze rizikos). Šių indikacijų atvejais tinka tik 10 mg, 20 mg arba 50 mg vaistinis preparatas. Leidžiant Actilyse, rekomenduojama turėti įprastinės paciento gaivinimo įrangos ir visomis aplinkybėmis reikiamų vaistinių preparatų. Padidėjęs jautrumas Autoimuninio pobūdžio padidėjusio jautrumo reakcijas, susijusias su gydymu Actilyse, gali sukelti veiklioji medžiaga alteplazė ar bet kuri pagalbinė medžiaga. Po gydymo nepastebėta pastovaus antikūnų formavimosi prieš rekombinantinio žmogaus audinių tipo plazminogeno aktyvatoriaus molekulę. Pakartotino Actilyse leidimo sistemingos patirties nėra. Be to, yra padidėjusio jautrumo reakcijų, kilusių ne dėl imuninio atsako, rizika. Vartojant Actilyse dažniausiai pranešta apie padidėjusio jautrumo reakciją - angioneurozinę edemą. Ši rizika gali būti didesnė, jei ūminiam išeminiam insultui gydyti vartojama vaistinio preparato ir (arba) kartu AKF inhibitorių (žr. 4.5 skyrių). Pacientus, gydomus Actilyse, infuzijos metu ir iki 24 valandų po jos reikia stebėti, ar nepasireiškia angioneurozinė edema. Jeigu pasireiškia sunki padidėjusio jautrumo reakcija (pvz., angioneurozinė edema), infuziją reikia nutraukti ir nedelsiant pradėti tinkamai gydyti, gali prireikti pacientą intubuoti. Kraujavimas Dažniausia komplikacija, pasireiškianti gydymo Actilyse metu, yra kraujavimas. Kartu vartojant kitų veikliųjų medžiagų, darančių įtaką koaguliacijai arba trombocitų funkcijai, gali atsirasti kraujavimas (žr. 4.3 skyrių) (žr. 4.2 skyrių ŪII). Kadangi vartojant Actilyse vyksta fibrinolizė, kraujavimas gali pasireikšti jau nuo pirmo dūrio. Todėl gydymo tromboliziniais vaistiniais preparatais metu būtina atidžiai stebėti visas galimo kraujavimo vietas (įskaitant kateterio įvedimo, arterijos ir venos punktavimo ir įpjovimo bei adatos dūrio). Gydymo Actilyse laikotarpiu pacientams negalima naudoti kietų kateterių, leisti į raumenis, atlikti nebūtinų procedūrų. Jeigu pasireiškia galimai pavojingas kraujavimas, ypač į smegenis, gydymą fibrinoliziniais vaistiniais preparatais būtina nutraukti bei nedelsiant nutraukti kartu vartojamo heparino injekcijas. Tačiau paprastai gydymo krešėjimo faktoriais keisti nebūtina, kadangi jų pusinės eliminacijos laikas yra trumpas ir poveikis sisteminėje kraujotakoje esantiems krešėjimo faktoriams yra minimalus. Daugumai pacientų, kuriems pasireiškia kraujavimas, gali pakakti laikinai nutraukti gydymą tromboliziniais vaistiniais preparatais ir antikoaguliantais, papildyti kraujo tūrį ir ranka užspausti kraujuojančią kraujagyslę. Jeigu 4 valandų laikotarpiu prieš kraujavimo pradžią buvo vartotas heparinas, reikėtų gydyti protamino sulfatu. Nedideliam skaičiui pacientų, kurie į šias konservatyvaus gydymo priemones nereagavo, gali prireikti apgalvoto gydymo transfuzijomis. Reikėtų apsvarstyti krioprecipitato, šviežios šaldytos plazmos ir trombocitų transfuzijas, po kiekvienos jų iš naujo atliekant klinikinius ir laboratorinius tyrimus. Leidžiant krioprecipitato, pageidaujama, kad tikslinis fibrino kiekis būtų 1 g/l. Paskutinis pasirinkimas - antifibrinoliziniai vaistiniai preparatai. Senyviems pacientams yra didesnė intrakranijinės hemoragijos rizika, todėl tokiems pacientams būtina atidžiai įvertinti gydymo rizikos ir naudos santykį. Prieš gydymą Actilyse, būtina itin atidžiai įvertinti, ar laukiama gydymo nauda bus didesnė už galimą riziką, ypač pacientams: · kurie neseniai patyrė nedidelę traumą, pvz., buvo atlikta biopsija, punktuota stambesnė kraujagyslė, į raumenis leista vaistinių preparatų; kuriems atliktas ilgiau trukęs (> 2 min.) ar traumuojantis kardiopulmoninis gaivinimas arba krūtinės ląstos paspaudimai; · vartojantiems geriamųjų antikoaguliantų. Actilyse galima apsvarsčius paskirti, jeigu antikoagulianto dozavimas arba laikas po paskutinio jo pavartojimo toks, kad veiksmingo antikoaguliacinio poveikio nelieka, patvirtinant kliniškai reikšmingo poveikio krešėjimo sistemai nerodančiais atitinkamais vaistinių preparatų antikoaguliacinio aktyvumo tyrimais (pvz., vitamino K antagonistams ar kitiems geriamiesiems antikoaguliantams - kitokių reikšmingų tyrimų duomenys neperžengia atitinkamos normos didžiausios ribos - TNS yra £ 1,3 (ŪMI ir PE) arba TNS yra ≤ 1,7 (ŪII)). Tromboembolija Actilyse vartojimas gali didinti tromboembolinių reiškinių riziką pacientams, kuriems jau yra trombų, pvz., kairiosios širdies pusės trombas (dviburio vožtuvo stenozė ar prieširdžių virpėjimas ir kt.). Vaikų populiacija Vaikų ir paauglių gydymo Actilyse patirtis kol kas yra tik ribota. Jei galvojama Actilyse gydyti kruopščiai atrinktus 16 metų ar vyresnius paauglius, ištiktus ūminio išeminio insulto, kiekvienu individualiu atveju reikia atidžiai pasverti galimos naudos ir rizikos santykį ir bei tinkamai aptarti su tėvais arba globėjais. 16 metų ir vyresni paaugliai turi būti gydomi, atsižvelgiant į etiketėje pateiktą suaugusiems žmonėms skirtą instrukciją. Prieš pradedant gydymą, būtina tinkamų vaizdų gavimo metodų pagalba atlikti tyrimą, kad būtų atmesta netikro insulto galimybė bei patvirtintas arterijos okliuziją atitinkantis neurologinis sutrikimas (žr. 5.1 skyrių). Papildomi specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės ištikus ūminiam miokardo infarktui ar ūminei masyviai plaučių embolijai Didesne negu 100 mg alteplazės doze gydyti draudžiama, kadangi toks gydymas buvo susijęs su papildomu intrakranijinio kraujavimo padažnėjimu. Taigi būtina atkreipti specialų dėmesį, kad skiriama alteplazės dozė būtų tokia, kokia nurodyta 4.2 skyriuje. Reikia itin atidžiai įvertinti, ar laukiama gydymo nauda bus didesnė už galimą riziką, ypač pacientams: kurių sistolinis kraujospūdis yra > 160 mm Hg (žr. 4.3 skyrių); sveriantiems < 50 kg; kurie yra senyvo amžiaus, t.y. 75 metų arba vyresni, nes jiems yra didesnė kraujavimo į smegenis rizika. GPIIb/IIIa antagonistai Kartu su Actilyse vartojant GPIIb/IIIa antagonistų, didėja kraujavimo rizika (žr. 4.5 sk.). Papildomi specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės ūminio miokardo infarkto metu Aritmijos Pasireiškus aritmijai, susijusiai su reperfuzija, gali būti veiksminga koronarų trombolizė. Reperfuzijos sukeltos aritmijos gali būti gyvybei pavojingos, sukelti širdies sustojimą, todėl būtina taikyti atitinkamą antiaritminį gydymą. Papildomi specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės ūminio išeminio insulto metu Gydymo tromboliziniais vaistiniais preparatais metu būtinas tinkamas paciento stebėjimas. Gydyti galima tuo atveju, jeigu atsakomybę prisiima ir gydymą prižiūri neurovaskulinės priežiūros ir trombolizinio gydymo principų išmokytas bei šioje srityje patyręs gydytojas, kai yra įranga tokiam vartojimui stebėti. Gydymo būtinumui patvirtinti gali būti svarstomos nuotolinės diagnostikos priemonės (žr. 4.1 ir 4.2 skyrius). Specialūs įspėjimai (sąlygos) tuo atveju, kai naudos ir rizikos santykis sumažėjęs Kraujavimas Sunkiausias nepageidaujamas poveikis, kuris pasireiškia gydant ūminį išeminį insultą, yra intracerebrinė hemoragija (pasireiškianti iki 15 proc. pacientų be padidėjusio bendro mirtingumo ir be bet kokio kartu susijusio bendro padidėjusio mirtingumo ir sunkaus neįgalumo, kuris pagal modifikuotą Rankino skalę [mRs] yra 5 ar 6 balai). Actilyse gydant ūminį išeminį insultą, palyginti su kitomis ligomis, labai padidėja intrakranijinės hemoragijos rizika, kadangi dažniausiai kraujuoja į insulto pažeistą sritį. Daugiausia tai taikoma šiais atvejais: · kuo didesnis laiko tarpas nuo insulto simptomų pasireiškimo ir gydymo pradžios, tuo mažesnė tikėtina klinikinė nauda, todėl gydymo Actilyse pradžios vėlinti negalima; · pacientams, kurie anksčiau buvo gydomi acetilsalicilo rūgštimi (ASA), yra padidėjusi kraujavimo į smegenis ir (arba) mirties rizika, ypač tuo atveju, jeigu uždelsiamas gydymas Actilyse; palyginti su jaunesnio amžiaus žmonėmis, senyvo amžiaus (vyresnių kaip 80 metų) pacientų ligos baigtis, nepriklausomai nuo gydymo, yra mažiau palanki. Jiems yra didesnė tikimybė patirti sunkesnius insultus, susijusius su didesne absoliučia kraujavimo į smegenis rizika trombolizės metu, palyginti su lengvesniu insultu trombolizės metu arba su pacientais, kuriems trombolizė nebuvo atliekama. Nors esami duomenys rodo, kad vyresniems kaip 80 metų pacientams gydymo Actilyse nauda yra mažesnė palyginti su nauda jaunesniems pacientams. Vyresniems kaip 80 metų pacientams Actilyse galima vartoti, atsižvelgiant į kiekvieno paciento individualų naudos ir rizikos santykį (žr. 5.1 skyrių). Senyvo amžiaus pacientus reikia atrinkti labai kruopščiai, atkreipiant dėmesį tiek į bendrą sveikatos, tiek ir į neurologinę būklę. Specialiosios grupės, kurių prastesnis naudos ir rizikos santykis Reikia atidžiai įvertinti Actilyse vartojimo naudos ir rizikos santykį ŪII patyrusiems pacientams, kuriems yra šių sutrikimų: gydomasis poveikis mažėja pacientams, kuriuos jau anksčiau buvo ištikęs insultas (žr. 4.3 skyrių) arba kurie serga nustatytu nekontroliuojamu cukriniu diabetu. Taigi, laikoma, kad tokiems pacientams gydymo naudos ir rizikos santykis yra mažiau palankus, bet vis dar teigiamas; pacientams, kuriems pasireiškė labai nesunkus insultas, gydymo Actilyse rizika yra didesnė už laukiamą naudą (žr. 4.3 skyrių); pacientams, kuriuos ištiko labai sunkus insultas, yra didesnė kraujavimo į smegenis ir mirties rizika, todėl jų Actilyse gydyti draudžiama (žr. 4.3 skyrių); pacientams, kuriuos ištiko platus smegenų infarktas, yra didesnė blogų pasekmių, įskaitant sunkią hemoragiją ir mirtį, rizika, todėl tokiems pacientams būtina atidžiai įvertinti gydymo naudos ir rizikos santykį; insulto ištiktiems pacientams gera ligos išeities tikimybė mažėja didėjant amžiui, ilgėjant laikotarpiui nuo simptomų atsiradimo pradžios iki gydymo pradžios, sunkėjant insultui bei esant padidėjusiam cukraus kiekiui kraujyje, o tuo tarpu sunkios negalios ir mirties ar susijusio simptominio kraujavimo į smegenis tikimybė, nepaisant gydymo, didėja; traukulių priepuolis insulto pradžioje (trombolizinio gydymo galimybę šiems pacientams galima apsvarstyti, tik jeigu nėra įtarimo dėl kitų priežasčių sukeltų insulto simptomų ar reikšmingos galvos traumos); jeigu ŪII diagnozė išliko, pacientams, kurių pradinė gliukozės koncentracija kraujyje buvo < 50 mg/dl (<2,8 mmol/l), sureguliavus normalias gliukozės kraujyje vertes galima apsvarstyti trombolizės taikymo galimybę (žr. 4.3 skyrių). Kraujospūdžio stebėjimas Gydymo Actilyse metu ir pirmas 24 valandas po gydymo reikia stebėti kraujospūdį. Jeigu sistolinis kraujospūdis tampa > 180 mm Hg arba diastolinis > 105 mm Hg, rekomenduojama į veną leisti antihipertenzinių vaistinių preparatų. Kiti specialūs įspėjimai Atsinaujinus išemijos apimto ploto kraujotakai, gali pasireikšti infarkto apimtos smegenų srities edema. Pirmas 24 valandas po trombų tirpinimo alteplaze agregaciją slopinančiais vaistiniais preparatais pradėti gydyti negalima, kadangi didėja hemoragijos rizika. Actilyse sudėtyje yra polisorbato 80 Kiekviename šio vaistinio preparato 50 mg flakone yra 5 mg polisorbato 80. Polisorbatai gali sukelti alerginių reakcijų.

Dažniausia su Actilyse susijusi nepageidaujama reakcija yra įvairių rūšių kraujavimas, lemiantis hematokrito ir (arba) hemoglobino kiekio sumažėjimą. Toliau išvardytos nepageidaujamos reakcijos yra suklasifikuotos pagal dažnį ir organų sistemų klases. Nepageidaujamo poveikio dažnis apibūdinamas taip: labai dažnas (≥ 1/10), dažnas (nuo ≥ 1/100 iki < 1/10), nedažnas (nuo ≥ 1/1000 iki < 1/100), retas (nuo ≥ 1/10000 iki < 1/1000), labai retas (< 1/10000) ir nežinomas (negali būti apskaičiuotas pagal turimus duomenis). Išskyrus intracerebrinę/intrakranijinę hemoragiją kaip nepageidaujamą reakciją, pasireiškiančią insulto metu, ir dėl kraujotakos atsinaujinimo pasireiškiančią aritmiją ūminio miokardo infarkto metu, manyti, kad gydant ūminę masyvią plaučių emboliją ar ūminį išeminį insultą nepageidaujamų Actilyse reakcijų pobūdis ir dažnis skirsis nuo atsirandančių gydant ūminį miokardo infarktą, medicininių priežasčių nėra. 1 lentelė. Nepageidaujamas poveikis ūminio miokardo infarkto, ūminės masyvios plaučių embolijos ir ūminio smegenų insulto atveju Organų sistemų klasė | Nepageidaujamos reakcijos Hemoragija | Hemoragija Labai dažnas | Gydant ūminį išeminį insultą, svarbiausia nepageidaujama reakcija yra intracerebrinė hemoragija. Visos hemoragijos, įskaitant pateiktas šioje lentelėje, pvz., intracerebrinė hemoragija (ICH) ir ne intracerebrinė hemoragija. Dažnas | Gydant ūminį miokardo infarktą ar ūminę masyvią plaučių emboliją: intracerebrinė hemoragija (pvz., smegenų hemoragija, smegenų hematoma, hemoraginis insultas, insulto hemoraginė transformacija, intrakranijinė hematoma, subarachnoidinė hemoragija). Ryklės hemoragija. Virškinimo trakto hemoragija (pvz., skrandžio hemoragija, skrandžio opos hemoragija, tiesiosios žarnos hemoragija, vėmimas krauju, melena, burnos hemoragija, kraujavimas iš dantenų). Dėminės kraujosruvos. Šlapimo ir lyties organų hemoragija (pvz., hematurija, šlapimo organų hemoragija). Injekcijos vietos hemoragija (dūrio vietos hemoragija, kateterio vietos hematoma, kateterio vietos hemoragija). Nedažnas | Plaučių hemoragija (pvz., skrepliavimas krauju, hemotoraksas, kvėpavimo takų hemoragija). Kraujavimas iš nosies. Ausies hemoragija. Retas | Akies hemoragija. Perikardo hemoragija. Retroperitoninis kraujavimas (pvz., retroperitoninė hematoma). Nežinomas*** | Kraujavimas į parenchiminius organus (pvz., kepenų hemoragija). Imuninės sistemos sutrikimai | Imuninės sistemos sutrikimai Retas | Padidėjusio jautrumo reakcijos (pvz., išbėrimas, dilgėlinė, bronchų spazmas, angioneurozinė edema, hipotenzija, šokas)*. Labai retas | Sunki anafilaksija. Nervų sistemos sutrikimai | Nervų sistemos sutrikimai Labai retas | Nuo nervų sistemos priklausantys reiškiniai (pvz., epilepsiniai traukuliai, konvulsijos, afazija, kalbos sutrikimas, delyras, ūminis smegenų sindromas, ažitacija, konfūzija, depresija, psichozė), dažnai susiję su išeminiais arba hemoraginiais cerebrovaskuliniais reiškiniais. Širdies sutrikimai*** | Širdies sutrikimai*** Labai dažnas | Pasikartojanti išemija, krūtinės angina, hipotenzija ir širdies nepakankamumas, plaučių edema. Dažnas | Kardiogeninis šokas, širdies sustojimas ir pakartotinis miokardo infarktas. Nedažnas | Dėl kraujotakos atsinaujinimo pasireiškianti aritmija (pvz., aritmija, ekstrasistolija, AV blokada nuo I laipsnio iki visiškos, prieširdžių virpėjimas, prieširdžių plazdėjimas, bradikardija, tachikardija, skilvelinė aritmija, skilvelinė tachikardija, skilvelių virpėjimas, elektromechaninė disociacija (EMD). Mitralinė regurgitacija, plaučių embolija, kitokia sisteminė embolija, smegenų embolija, skilvelių pertvaros defektas. Kraujagyslių sutrikimai | Kraujagyslių sutrikimai Retas | Embolija, galinti lemti atitinkamas pasekmes susijusiuose organuose. Virškinimo trakto sutrikimai | Virškinimo trakto sutrikimai Retas | Pykinimas. Nežinomas*** | Vėmimas. Tyrimai | Tyrimai Nedažnas | Kraujospūdžio sumažėjimas. Nežinomas*** | Kūno temperatūros padidėjimas. Sužalojimai, apsinuodijimai ir procedūrų komplikacijos | Sužalojimai, apsinuodijimai ir procedūrų komplikacijos Nežinomas*** | Embolija riebalais (cholesterolio kristalais), galinti lemti atitinkamas pasekmes susijusiuose organuose. Chirurginės ir terapinės procedūros | Chirurginės ir terapinės procedūros Nežinomas*** | Kraujo perpylimo būtinumas. * Žr. 4.4 ir 4.5 skyrius. ** Širdies sutrikimai Kaip ir gydymo kitokiais tromboliziniais vaistiniais preparatais metu, anksčiau atitinkamoje dalyje išvardyti poveikiai buvo stebėti kaip miokardo infarkto ir (arba) trombolizinio gydymo pasekmės. Šie širdies reiškiniai gali būti pavojingi gyvybei ir lemti mirtį. *** Dažnio apskaičiavimas Šios nepageidaujamos reakcijos buvo pastebėtos vaistiniam preparatui patekus į rinką. Su 95 % tikrumu dažnio kategorija yra ne didesnė kaip „retas“, tačiau gali būti mažesnė. Tiksliai dažnį apskaičiuoti neįmanoma, kadangi klinikinių tyrimų metu 8299 pacientams nepageidaujamos reakcijos nepasireiškė. Pacientams, patyrusiems insultą (įskaitant intrakranijinį kraujavimą) ar kitokio sunkaus kraujavimo epizodų, pasitaikė mirties ir nuolatinio neįgalumo atvejų. Pranešimas apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas Svarbu pranešti apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas, pastebėtas po vaistinio preparato registracijos, nes tai leidžia nuolat stebėti vaistinio preparato naudos ir rizikos santykį. Sveikatos priežiūros ar farmacijos specialistai turi pranešti apie bet kokias įtariamas nepageidaujamas reakcijas, užpildę ir pateikę pranešimo formą Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos tinklalapyje https://vvkt.lrv.lt/lt/ nurodytais būdais.