Acyclovir STADA

Dozavimas Suaugusiesiems, senyvo amžiaus pacientams ir vaikams: Pažeistą odos vietą tepti plonu sluoksniu 5 kartus per parą kas 4 val., naktį daroma pertrauka. Vartojimo metodas Gydymui reikalingą kremo kiekį užtepti ant vatos tampono ir juo patepti pažeistą odą. Tepant reikia atkreipti dėmesį, kad kremo būtų užtepta ne tik ant aiškiai matomų pūslelinės pažeistų odos vietų (pūslelės, paburkusi bei paraudusi oda), bet ir ant greta esančios sveikos odos. Jeigu kremas tepamas pirštu, būtina prieš procedūrą ir po jos kruopščiai nusiplauti rankas, kad į pažeistą odą nepatektų papildoma infekcija, pvz., bakterijos, arba kad virusai nepatektų ant dar neužkrėstų gleivinės bei odos vietų. Dažniausiai gydoma 5 dienas. Pavieniais atvejais gydyti reikia tol, kol pūslelės sudžius ir apsitrauks šašais arba užgis. Vaistinio preparato vartoti ilgiau negu 10 dienų nerekomenduojama. Kad gydymas būtų kiek galima efektyvesnis, Acyclovir STADA kremo reikia tepti tuoj pat, kai tik pacientas pastebi pirmuosius pūslelinės simptomus (perštėjimą, niežėjimą, tempimo pojūtį, paraudimą). Jei oda išberta ir jau atsirado pūlinėlių bei šašų, gydyti Acyclovir STADA kremu netikslinga.

Nepageidaujamo poveikio dažnis apibūdinamas taip: labai dažnas (≥ 1/10), dažnas (nuo ≥ 1/100 iki < 1/10), nedažnas (nuo ≥ 1/1000 iki < 1/100), retas (nuo ≥ 1/10000 iki < 1/1000), labai retas (< 1/10000) ir nežinomas (negali būti apskaičiuotas pagal turimus duomenis). Odos ir poodinio audinio sutrikimai Nedažnas Užtepus Acyclovir STADA kremo ant pažeistos odos, toje vietoje gali būti juntamas trumpalaikis deginimas arba dūrimas. Gydoma oda parausta, tampa sausa, pleiskanoja. Retas Kontaktinis dermatitas. Alergologiniais tyrimais nustatyta, kad dažniausiai alerginių odos reakcijų priežastimi buvo ne aktyvioji medžiaga acikloviras, bet pagalbinės kremo medžiagos. Kontaktinį dermatitą galima atpažinti, kai nurodytas šalutinis poveikis tampa labiau pastebimas ir išplinta ir į gretimas kremu neteptas odos sritis. Imuninės sistemos sutrikimai Labai retas: greito poveikio padidėjusio jautrumo reakcijos (įskaitant angioedemą). Pranešimas apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas Svarbu pranešti apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas, pastebėtas po vaistinio preparato registracijos, nes tai leidžia nuolat stebėti vaistinio preparato naudos ir rizikos santykį. Sveikatos priežiūros specialistai turi pranešti apie bet kokias įtariamas nepageidaujamas reakcijas, užpildę interneto svetainėje http://www.vvkt.lt/ esančią formą, ir pateikti ją Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos vienu iš šių būdų: raštu (adresu Žirmūnų g. 139A, LT 09120 Vilnius), faksu (nemokamu fakso numeriu (8 800) 20 131), elektroniniu paštu (adresu [email protected]), per interneto svetainę (adresu http://www.vvkt.lt).