Adimuplan

Adimuplan skirtas 2 tipo cukriniu diabetu sergančių suaugusių pacientų glikemijos sureguliavimui pagerinti. Monoterapija: pacientams, kuriems vien tik taikant dietą ir fizinį krūvį glikemijos pakankamai sureguliuoti nepavyksta ir kuriems metforminas netinka dėl kontraindikacijų ar netoleravimo. Gydymas dviem geriamaisiais vaistiniais preparatais, vartojant derinį su: metforminu tuo atveju, jeigu taikant dietą, fizinį krūvį ir gydymą vien metforminu glikemijos sureguliuoti nepavyksta; sulfonilurėjos dariniu tuo atveju, jeigu taikant dietą, fizinį krūvį ir gydymą didžiausia toleruojama vieno sulfonilurėjos darinio doze glikemijos sureguliuoti nepavyksta ir jeigu dėl kontraindikacijų arba netoleravimo negalima skirti metformino; peroksisominių proliferatorių aktyvuojamų gama receptorių (PPARγ) agonistu (t. y., tiazolidinedionu) tuo atveju, jeigu PPARγ agonistas tinka ir jeigu taikant dietą, fizinį krūvį bei gydymą vien tik PPARγ agonistu glikemijos sureguliuoti nepavyksta. Gydymas trimis geriamaisiais vaistiniais preparatais, vartojant derinį su: sulfonilurėjos dariniu ir metforminu tuo atveju, jeigu taikant dietą, fizinį krūvį ir kartu gydymą šiais dviem vaistiniais preparatais glikemijos sureguliuoti nepavyksta; PPARγ agonistu ir metforminu tuo atveju, jeigu PPARγ agonistas tinka ir jeigu taikant dietą, fizinį krūvį ir kartu gydymą šiais dviem vaistiniais preparatais glikemijos sureguliuoti nepavyksta. Be to, Adimuplan taip pat skirtas gydymo insulinu papildymui (kartu su metforminu arba be jo), jeigu taikant dietą, fizinį krūvį ir gydymą pastovia insulino doze glikemijos sureguliuoti nepavyksta.

Dozavimas Sitagliptino dozė yra 100 mg per parą. Vartojant kartu su metforminu ir (arba) PPARγ agonistu, metformino ir (arba) PPARγ agonisto dozės turi būti nekeičiamos ir kartu skiriamas sitagliptinas. Sitagliptiną derinant su sulfonilurėjos dariniu arba insulinu, svarstytinas sulfonilurėjos darinio arba insulino mažesnės dozės vartojimas, siekiant sumažinti hipoglikemijos riziką (žr. 4.4 skyrių). Jeigu sitagliptino dozę pacientas praleidžia, ją jis turi išgerti tuoj pat, kai tik prisimena. Dvigubos dozės tą pačią parą vartoti negalima. Ypatingos populiacijos Pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi Svarstant apie sitagliptino ir kito vaistinio preparato nuo cukrinio diabeto paskyrimą pacientui, kurio inkstų funkcijos yra sutrikusi, turi būti patikrintos jų skyrimo sąlygos. Pacientams, kuriems yra lengvas inkstų funkcijos sutrikimas (glomerulų filtracijos greitis [GFG] yra nuo ≥ 60 ml/min. iki < 90 ml/min.), dozės keisti nereikia. Pacientams, kuriems yra vidutinio sunkumo inkstų funkcijos sutrikimas (GFG nuo ≥ 45 ml/min. iki < 60 ml/min.), dozės keisti nereikia. Pacientams, kuriems yra vidutinio sunkumo inkstų funkcijos sutrikimas (GFG nuo ≥ 30 ml/min. iki < 45 ml/min.), sitagliptino dozė yra 50 mg vieną kartą per parą. Pacientams, kuriems yra sunkus inkstų funkcijos sutrikimas (GFG nuo ≥ 15 ml/min. iki < 30 ml/min.) arba galutinės stadijos inkstų liga (GSIL) (GFG < 15 ml/min.), įskaitant tuos, kuriems sergant reikia taikyti hemodializę ar peritoninę dializę, sitagliptino dozė yra 25 mg vieną kartą per parą. Vaistinį preparatą galima vartoti nepriklausomai nuo dializės atlikimo laiko. Kadangi dozę reikia koreguoti pagal inkstų funkciją, rekomenduojama inkstų funkciją įvertinti prieš paskiriant sitagliptino ir periodiškai gydymo metu. Pacientams, kurių kepenų funkcija sutrikusi Pacientams, kuriems yra lengvas arba vidutinio sunkumo kepenų funkcijos sutrikimas, dozės keisti nereikia. Sitagliptino vartojimas pacientams, kuriems yra sunkus kepenų funkcijos sutrikimas, netirtas, todėl jo skirti reikia atsargiai (žr. 5.2 skyrių). Vis dėlto nesitikima, kad sunkus kepenų funkcijos sutrikimas paveiktų sitagliptino farmakokinetiką, nes jis daugiausia yra šalinamas per inkstus. Senyviems pacientams Priklausomai nuo amžiaus dozės keisti nereikia. Vaikų populiacija Dėl nepakankamo veiksmingumo sitagliptino neturi būti vartojama vaikams ir paaugliams nuo 10 iki 17 metų. Turimi duomenys pateikiami 4.8, 5.1 ir 5.2 skyriuose. Sitagliptino poveikis jaunesniems kaip 10 metų vaikų populiacijos pacientams neištirtas. Vartojimo metodas Sitagliptino galima vartoti valgio metu arba nevalgius.

Bendrieji įspėjimai Sitagliptinas neturi būti vartojamas pacientams, kuriems yra 1 tipo cukrinis diabetas ar diabetinės ketoacidozės gydymui. Ūminis pankreatitas DPP-4 inhibitorių vartojimas yra susijęs su ūminio pankreatito išsivystymo rizika. Pacientai turi būti informuoti, kad nuolatinis ir stiprus pilvo skausmas yra būdingas ūminio pankreatito simptomas. Nutraukus sitagliptino vartojimą buvo stebimas pasveikimas nuo pankreatito (taikant palaikomąjį gydymą arba jo netaikant), tačiau gauta pranešimų ir apie labai retus nekrozinio ar hemoraginio pankreatito ir (arba) mirties atvejus. Jeigu yra įtariamas pankreatitas, Adimuplan ir kitų pankreatitą galinčių sukelti vaistinių preparatų vartojimas turi būti nutrauktas; jeigu ūminis pankreatitas yra patvirtinamas, gydymo Adimuplan atnaujinti negalima. Pankreatitu sirgusius pacientus gydyti reikia atsargiai. Hipoglikemijos rizika vartojant derinį su kitais hiperglikemiją mažinančiais vaistiniais preparatais Klinikinių tyrimų metu gydant vien sitagliptinu arba deriniu su vaistiniais preparatais, kurie, kiek žinoma, nesukelia hipoglikemijos (t. y. metforminu ir (arba) PPARγ agonistu), sitagliptino vartojusiems pacientams hipoglikemijos dažnis buvo panašus į nustatytą pacientams, vartojusiems placebo. Hipoglikemija buvo nustatyta pacientams, vartojusiems sitagliptino kartu su insulinu arba sulfonilurėjos dariniu. Todėl, norint sumažinti hipoglikemijos riziką, svarstytinas mažesnės sulfonilurėjos darinio arba insulino dozės vartojimas (žr. 4.2 skyrių). Inkstų funkcijos sutrikimas Sitagliptinas šalinamas per inkstus. Norint pasiekti sitagliptino koncentraciją plazmoje panašią į pacientų, kurių inkstų veikla yra normali, organizme, pacientus, kuriems GFG yra < 45 ml/min., arba GSIL sergančius pacientus, kuriems reikia taikyti hemodializę ar peritoninę dializę, rekomenduojama gydyti mažesnėmis dozėmis (žr. 4.2 ir 5.2 skyrius). Svarstant sitagliptino skyrimą kartu su kitu vaistiniu preparatu cukriniam diabetui gydyti, turi būti patikrintos jo vartojimo sąlygos pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi,. Padidėjusio jautrumo reakcijos Po vaistinio preparato pateikimo į rinką buvo pranešimų apie sunkių padidėjusio jautrumo reakcijų atvejus sitagliptino vartojusiems pacientams. Šios reakcijos pasireiškė anafilaksija, angioneurozine edema ir eksfoliaciniais odos sutrikimais, įskaitant Stivenso-Džonsono (angl. Stevens-Johnson) sindromą. Šios reakcijos pasireiškė per pirmuosius 3 mėnesius nuo gydymo pradžios, o keletu atvejų – po pirmosios dozės pavartojimo. Įtarus padidėjusio jautrumo reakciją, sitagliptino vartojimas turi būti nutrauktas. Būtina įvertinti kitas galimas reiškinio priežastis ir pradėti alternatyvų diabeto gydymą. Buliozinis (pūslinis) pemfigoidas Poregistracinio stebėjimo metu buvo gauta pranešimų apie pūslinio pemfigoido pasireiškimo atvejus pacientams, kurie vartojo DPP-4 inhibitorių, įskaitant sitagliptiną. Jeigu įtariamas pūslinis pemfigoidas, sitagliptino vartojimas turi būti nutrauktas. Natris Šio vaistinio preparato kiekvienoje plėvele dengtoje tabletėje yra mažiau kaip 1 mmol (23 mg) natrio, t. y. jis beveik neturi reikšmės.

Saugumo duomenų santrauka Gauta pranešimų apie pastebėtas sunkias nepageidaujamas reakcijas, įskaitant pankreatitą ir padidėjusio jautrumo reakcijas. Vartojant derinį su sulfonilurėjos dariniu, hipoglikemija buvo pastebėta 4,7-13,8 %, o derinį su insulinu – 9,6 % (žr. 4.4 skyrių). Nepageidaujamų reakcijų santrauka lentelėje Nepageidaujamos reakcijos yra išvardintos žemiau (1 lentelė) pagal organų sistemų klases ir dažnį. Dažnis apibūdinamas taip: labai dažnas (≥ 1/10), dažnas (nuo ≥ 1/100 iki < 1/10), nedažnas (nuo ≥ 1/1 000 iki < 1/100), retas (nuo ≥ 1/10 000 iki < 1/1 000), labai retas (< 1/10 000) ir dažnis nežinomas (negali būti apskaičiuotas pagal turimus duomenis). 1 lentelė. Nepageidaujamų reakcijų dažnis placebu kontroliuotų sitagliptino monoterapijos klinikinių tyrimų metu ir vaistiniam preparatui esant rinkoje Nepageidaujama reakcija | Nepageidaujamos reakcijos dažnis Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai | Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai Trombocitopenija | Retas Imuninės sistemos sutrikimai | Imuninės sistemos sutrikimai Padidėjusio jautrumo reakcijos, įskaitant anafilaksiją *,† | Dažnis nežinomas Metabolizmo ir mitybos sutrikimai | Metabolizmo ir mitybos sutrikimai Hipoglikemija† | Dažnas Nervų sistemos sutrikimai | Nervų sistemos sutrikimai Galvos skausmas | Dažnas Svaigulys | Nedažnas Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai | Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai Intersticinė plaučių liga* | Dažnis nežinomas Virškinimo trakto sutrikimai | Virškinimo trakto sutrikimai Vidurių užkietėjimas | Nedažnas Vėmimas* | Dažnis nežinomas Ūminis pankreatitas*,†,‡ | Dažnis nežinomas Mirtinas ar nemirtinas hemoraginis ar nekrotizuojantis pankreatitas*,† | Dažnis nežinomas Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Odos ir poodinio audinio sutrikimai Niežulys* | Nedažnas Angioneurozinė edema*,† | Dažnis nežinomas Išbėrimas*,† | Dažnis nežinomas Dilgėlinė*,† | Dažnis nežinomas Odos vaskulitas*,† | Dažnis nežinomas Eksfoliacinės odos būklės, įskaitant Stivenso-Džonsono (angl. Stevens-Johnson) sindromą*,† | Dažnis nežinomas Pūslinis pemfigoidas* | Dažnis nežinomas Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai | Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai Artralgija* | Dažnis nežinomas Mialgija* | Dažnis nežinomas Nugaros skausmas* | Dažnis nežinomas Artropatija* | Dažnis nežinomas Inkstų ir šlapimo takų sutrikimai | Inkstų ir šlapimo takų sutrikimai Sutrikus inkstų funkcija* | Dažnis nežinomas Ūminis inkstų nepakankamumas* | Dažnis nežinomas *Nepageidaujamos reakcijos nustatytos stebėjimo metu po vaistinio preparato patekimo į rinką. †Žr. 4.4 skyrių. ‡ Žr. toliau TECOS Širdies ir kraujagyslių saugumo tyrimas. Atrinktų nepageidaujamų reakcijų apibūdinimas Be anksčiau aprašytų su vaistiniu preparatu susijusių nepageidaujamų reiškinių, nepageidaujami reiškiniai, kurie atsirado mažiausiai 5 % sitagliptinu gydytų pacientų arba dažniau, nepaisant priežastinio ryšio su vaistinio preparato vartojimu, buvo viršutinių kvėpavimo takų infekcija ir nazofaringitas. Papildomi nepageidaujami reiškiniai, kurie dažniau pasireiškė sitagliptinu gydytiems pacientams (dažnis nesiekė 5 %, tačiau pasireiškė daugiau kaip 0,5 % didesniu dažniu sitagliptino grupėje nei kontrolinėje grupėje), nepaisant priežastinio ryšio su vaistinio preparato vartojimu, buvo osteoartritas ir galūnių skausmas. Kai kurios nepageidaujamos reakcijos dažniau buvo stebėtos sitagliptino derinių su kitais vaistiniais preparatais nuo cukrinio diabeto klinikinių tyrimų metu, nei sitagliptino monoterapijos tyrimų metu. Tai buvo hipoglikemija (labai dažna vartojant su sulfonilurėjos dariniu ir metforminu), gripas (dažnas vartojant kartu su insulinu [kartu su metforminu arba be jo]), pykinimas ir vėmimas (dažnas vartojant kartu su metforminu), vidurių pūtimas (dažnas vartojant kartu su metforminu arba pioglitazonu), vidurių užkietėjimas (dažnas vartojant kartu su sulfonilurėjos dariniu ir metformino deriniu), periferinė edema (dažna vartojant kartu su pioglitazonu arba pioglitazono ir metformino deriniu), mieguistumas ir viduriavimas (nedažnas vartojant kartu su metforminu) bei burnos džiūvimas (nedažnas vartojant kartu su insulinu [kartu su metforminu arba be jo]). Vaikų populiacija Sitagliptino klinikinių tyrimų su 2 tipo cukriniu diabetu sergančiais vaikais nuo 10 iki 17 metų duomenimis, nepageidaujamų reakcijų pobūdis buvo panašus į nustatytąjį suaugusiesiems. TECOS Širdies ir kraujagyslių saugumo tyrimas Į Širdies ir kraujagyslių baigčių vartojant sitagliptino vertinimo tyrimą (angl. Trial Evaluating Cardiovascular Outcomes with Sitagliptin, TECOS) įtraukti 7 332 pacientai buvo gydomi sitagliptino 100 mg per parą doze (arba 50 mg per parą, jeigu pradinis GFG buvo ≥ 30 ir < 50 ml/min/1,73 m2) doze, o 7 339 pacientai, ketinimo gydyti populiacijoje, vartojo placebo. Abu vaistiniai preparatai buvo paskirti papildomai prie įprastos priežiūros, vykdytos pagal regioninius HbA1c ir širdies ir kraujagyslių (ŠK) ligų rizikos veiksnių kontrolės standartus. Bendrasis sunkių nepageidaujamų reiškinių dažnis sitagliptino ir placebo vartojusiems pacientams buvo panašus. Ketinimo gydyti populiacijoje tarp pacientų, kurie prieš pradedant tyrimą jau buvo gydomi insulinu ir (arba) sulfonilurėjos vaistiniu preparatu, sunkios hipoglikemijos dažnis sitagliptinu gydytų pacientų grupėje buvo 2,7 %, o placebą vartojusių - 2,5 %; tarp pacientų, kurie prieš pradedant tyrimą nevartojo insulino ir (arba) sulfonilurėjos darinio vaistinio preparato, sunkios hipoglikemijos dažnis sitagliptinu gydytų pacientų grupėje buvo 1,0 %, o placebą vartojusiųjų grupėje - 0,7 %. Patvirtinto pankreatito reiškinių dažnis sitagliptinu gydytų pacientų grupėje buvo 0,3 %, o placebą vartojusiųjų grupėje - 0,2 %. Pranešimas apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas Svarbu pranešti apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas, pastebėtas po vaistinio preparato registracijos, nes tai leidžia nuolat stebėti vaistinio preparato naudos ir rizikos santykį. Sveikatos priežiūros ar farmacijos specialistai turi pranešti apie bet kokias įtariamas nepageidaujamas reakcijas, užpildę ir pateikę pranešimo formą Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos tinklalapyje https://vvkt.lrv.lt/lt/ nurodytais būdais.