Adrenalinum PPH [ADRENALINUM WZF Polfa]

Dozavimas Suaugusiesiems Širdies funkcijos atstatymas gaivinant širdies sustojimo atveju - Į veną leisti 1 mg adrenalino (epinefrino), praskiesto 10 kartų arba nepraskiesto, po to iš karto (bolus) suleidžiant 10 ml 0,9 % natrio chlorido tirpalo. Jei reikia, dozę galima kartoti kas 3-5 minutes. Ūminių anafilaksinių reakcijų (šoko, bronchų spazmo, kitokių sunkių alerginių reakcijų) gydymas - Leisti 0,5 mg į raumenis. Gydant anafilaksinį šoką leidimas į raumenis yra pirmojo pasirinkimo adrenalino vartojimo metodas. Jei paciento būklė negerėja, adrenalino dozę į raumenis reikia leisti pakartotinai. Vėliau dozes galima kartoti maždaug kas 5-15 minučių, atsižvelgiant į paciento organizmo atsaką į gydymą. - Į veną adrenaliną galima leisti tik esant sunkiam ar gyvybei pavojingam šokui arba esant specialioms indikacijoms, pvz., bendrosios anestezijos metu. Į veną adrenalino reikia leisti titruojant 50 mikrogramų smūgines dozes (bolus), praskiestas 10 kartų, atsižvelgiant į paciento organizmo atsaką. Sunkios bradikardijos gydymas gaivinimo metu - Galima vartoti intraveninę 2-10 μg/min adrenalino infuziją. Vaistinį preparatą reikia leisti tol, kol pasiekiamas norimas rezultatas. Vaikų populiacija Vaikams Širdies funkcijos atstatymas gaivinant širdies sustojimo atveju - Leisti 10 μg/kg kūno svorio į veną. Didžiausia vienkartinė dozė yra 1 mg. Jei reikia, dozę galima kartoti kas 3-5 minutes. Atstačius kraujotaką, gali reikėti nepertraukiamos adrenalino infuzijos. Hemodinaminis jo poveikis priklauso nuo dozės, todėl dozė turi būti palaipsniui didinama, kol bus pasiektas norimas organizmo atsakas. Vaikams atsakas į adrenalino vartojimą yra labai įvairus. Anafilaksija ar kitos ūminės alerginės reakcijos Amžius | Adrenalino 1 mg/ml (1:1000 tirpalas) dozė Vyresniems nei 12 metų | 0,5 mg i.m. (0,5 ml 1:1000 tirpalo) 6 – 12 metų | 0,3 mg i.m. (0,3 ml 1:1000 tirpalo) 6 mėnesių – 6 metų | 0,15 mg i.m. (0,15 ml 1:1000 tirpalo) Jaunesniems nei 6 mėnesių | 0,01 mg/kg i.m. (0,01 ml/kg 1:1000 tirpalo) Gydant anafilaksinį šoką injekcija į raumenis (i.m.) yra pirmojo pasirinkimo adrenalino vartojimo metodas. Jei reikia, dozę galima kelis kartus kartoti kas 5-15 minučių, atsižvelgiant į kraujopsūdį, pulsą ir kvėpavimo funkciją. Turi būti vartojamas mažo tūrio švirkštas. Į veną adrenalino (praskiesto 10 ar daugiau kartų) leisti galima tik esant sunkiam šokui ar specialioms indikacijoms, pavyzdžiui, bendrosios anestezijos metu. Sunki bradikardija - Poveikis priklauso nuo dozės, todėl dozę reikia palaipsniui didinti, kol bus pasiektas norimas atsakas. Vaikams atsakas į adrenalino vartojimą yra labai įvairus. TIK GYVYBEI PAVOJINGOMS BŪKLĖMS! Suaugusiesiems ir vaikams - Jei neįmanoma leisti į veną, vaistinį preparatą galima vartoti į kaulų čiulpus intraveninėmis dozėmis. PASTABA: galima vartoti tik šviežiai paruoštą tirpalą. Vartojimo metodas Vaistinį preparatą galima leisti į raumenis ir į veną.

Šie specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės yra sąlyginiai, nes šis vaistinis preparatas skiriamas esant gyvybei pavojingai būklei. Senyviems pacientams ir pacientams, sergantiems išemine širdies liga, hipertenzija, cukriniu diabetu, hipertiroze ar neuroze, vaistinį preparatą leisti reikia lėtai ir atsargiai. Pacientams, sergantiems lėtine bronchine astma ir emfizema, ir kuriems išsivystė degeneracinė širdies liga, skirti reikia ypač atsargiai. Jei yra širdies vainikinių arterijų nepakankamumas, gali pasireikšti krūtinės anginos skausmas. Pacientams, kuriems yra širdies aritmijų, skirti reikia atsargiai. Jei šio vaistinio preparato leidžiama netinkamoje vietoje, pvz., pirštų ar sėdmenų srityje, injekcijos vietoje gali pasireikšti audinių nekrozė. Skirti atsargiai: pacientams, sergantiems autonomine disrefleksija (hiperrefleksija), ypač jei pažeistos nugaros smegenys (pvz., yra tetraplegija); pacientams su padidėjusiu jautrumu sulfitams ir pacientams su prostatos hipertrofija ar šlapinimosi sutrikimais. Endotrachėjinis adrenalino vartojimo metodas gali užteršti kolorimetrinio anglies dioksido nustatymo detektorių ir dėl to tyrimo rezultatas gali būti klaidingai teigiamas (spalvos pokytis – fiksuota geltona spalva). Su širdies funkcijos atstatymu gaivinant nesusijusiais atvejais intraveninis adrenalino vartojimas yra siejamas su padidėjusia komplikacijų rizika, todėl yra skiriamas tik pacientams, kurių būklė yra pavojinga gyvybei. Tinkamas skiedimas ir lėta intraveninė injekcija padidina gydymo saugumą ir sumažina nepageidaujamo poveikio riziką. Gydant anafilaksinį šoką injekcija į raumenis (i.m.) paprastai yra pirmojo pasirinkimo adrenalino vartojimo metodas. Injekcija į veną (i.v.) labiau tinkama intesyviosios terapijos ar skubios pagalbos skyriuje. 1:1000 (1 mg/ml) adrenalino tirpalo negalima leisti į veną. Jei nėra 1:10000 (0,1 mg/ml) adrenalino tirpalo, prieš leidžiant į veną 1:1000 adrenalino tirpalą reikia skiesti iki 1:10000. Adrenaliną leisti į veną reikia ypatingai atsargiai, ir šį vartojimo būdą gali taikyti tik specialistai, susipažinę su intraveniniu adrenalino (epinefrino) vartojimu. Šio vaistinio preparato 1 ml injekcinio tirpalo/ ampulėje yra 3,4 mg natrio, tai atitinka 0,17 % didžiausios PSO rekomenduojamos paros normos suaugusiesiems, kuri yra 2 g natrio. Šį vaistinį preparatą galima skiesti - žr. 6.6 skyrių. Apskaičiuojant bendrą paruošto injekcinio tirpalo natrio kiekį, reikia atsižvelgti į skiediklio natrio kiekį. Norėdami gauti išsamesnės informacijos apie natrio kiekį tirpale, naudojamame gaminiui skiesti, skaitykite naudojamo skiediklio produkto savybes. Vaistinio preparato sudėtyje yra natrio metabisulfito, kuris retais atvejais gali sukelti sunkių padidėjusio jautrumo reakcijų ir bronchų spazmą.

Nepageidaujamo poveikio dažnis yra nežinomas (negali būti apskaičiuotas pagal turimus duomenis). Psichikos sutrikimai Nerimas. Nerimastingumas. Nervų sistemos sutrikimai Dėl hipertenzijos pasireiškiantis kraujavimas į smegenis. Galvos skausmas. Svaigulys. Drebulys. Širdies sutrikimai Galimai sunkus nepageidaujamas adrenalino poveikis, pasireiškiantis dėl jo poveikio kraujospūdžiui ir širdies ritmui. Skilvelių virpėjimas. Miokardo išemija. Miokardo infarktas. Streso sukelta kardiomiopatija. Hipertenzijos sukelta plaučių edema. Dispnėja. Palpitacijos. Tachikardija. Krūtinės anginos skausmas. Kraujagyslių sutrikimai Žarnų nekrozė. Šaltos galūnės. Inkstų ir šlapimo takų sutrikimai Šlapinimosi sutrikimai ir šlapimo susilaikymas. Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai Blyškumas. Silpnumas. Pykinimas. Vėmimas. Lokali išeminė nekrozė. Biocheminiai pokyčiai, įskaitant insulino sekrecijos slopinimą, augimą reguliuojančio hormono sekrecijos stimuliavimą, hiperglikemiją (net ir vartojant mažas dozes), gliukogenezės, glikolizės, lipolizės ir ketogenezės procesų pokyčius. Pranešimas apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas Svarbu pranešti apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas, pastebėtas po vaistinio preparato registracijos, nes tai leidžia nuolat stebėti vaistinio preparato naudos ir rizikos santykį. Sveikatos priežiūros ar farmacijos specialistai turi pranešti apie bet kokias įtariamas nepageidaujamas reakcijas, tiesiogiai užpildę pranešimo formą internetu Tarnybos Vaistinių preparatų informacinėje sistemoje https://vapris.vvkt.lt/vvkt-web/public/nrvSpecialist arba užpildę Sveikatos priežiūros ar farmacijos specialisto pranešimo apie įtariamą nepageidaujamą reakciją (ĮNR) formą, kuri skelbiama https://www.vvkt.lt/index.php?1399030386, ir atsiųsti elektroniniu paštu (adresu [email protected]).