Alkeran

Kadangi melfalanas slopina kaulų čiulpų funkciją, gydymo metu svarbu dažnai tirti kraują. Jei būtina, gydymas laikinai nutraukiamas arba koreguojama vaistinio preparato dozė (žr. 4.4 skyrių). Tromboemboliniai reiškiniai Melfalano vartojimas kartu su lenalidomidu ir prednizolonu arba kartu su talidomidu ir prednizolonu ar deksametazonu yra susijęs su padidėjusia venų tromboembolijos rizika. Tromboembolijos profilaktiką būtina taikyti bent 5 pirmuosius gydymo mėnesius, ypač tiems pacientams, kuriems yra papildomų trombozės rizikos veiksnių. Sprendimą dėl antitrombozinių profilaktikos priemonių vartojimo galima priimti tik tiksliai nustačius individualius paciento rizikos veiksnius (žr. 4.4 ir 4.8 skyrius). Jei pacientui atsiranda bet kokių tromboembolinių reiškinių, būtina nutraukti gydymą šiuo vaistiniu preparatu ir pradėti įprastinį gydymą antikoaguliantais. Kai gydant antikoaguliantais paciento būklė stabilizuojama ir suvaldomos bet kokios tromboembolinių reiškinių komplikacijos, įvertinus naudos ir rizikos santykį galima atnaujinti gydymą pradine melfalano ir lenalidomido su prednizolonu ar talidomidu derinio doze. Vartojant melfalaną, gydymą antikoaguliantais reikia tęsti. Dozavimas Parenterinis vartojimas Alkeran vartojamas tik į veną ir lokaliai arterinei perfuzijai. Vartojant didesnę kaip 140 mg/m2 kūno paviršiaus ploto Alkeran dozę reikėtų imtis priemonių kraujodaros kamieninėms ląstelėms išsaugoti. Į veną leidžiant Alkeran injekcinio tirpalo, rekomenduojama lėtai suleisti per dezinfekuotą injekcinę angą į greitai lašantį infuzinį tirpalą. Jei neįmanoma Alkeran suleisti į greitai lašantį infuzinį tirpalą, jis gali būti vartojamas skiestas infuziniame maiše. Melfalano injekcija nesuderinama su infuziniais tirpalais, kuriuose yra dekstrozės, ir rekomenduojama naudoti tik 0,9 % w/v natrio chlorido intraveninį infuzinį tirpalą. Toliau skiedžiant melfalano injekciją, infuziniame tirpale mažėja jos stabilumas, o kylant temperatūrai vaistinio preparato savybės blogėja dar greičiau. Kai vaistinis preparatas vartojamas esant maždaug 25 °C (kambario temperatūrai) tai bendras laikas nuo injekcinio tirpalo paruošimo iki infuzijos pabaigos turi neviršyti 1,5 valandos. Jei paruoštuose ar skiestuose tirpaluose atsiranda bet kokių matomų drumzlių ar kristalų, vaistinį preparatą reikia sunaikinti. Reikia imtis atsargumo priemonių siekiant išvengti, kad Alkeran iš kraujagyslės nepatektų į aplinkinius audinius. Kai sunku pasiekti periferines venas, reikia naudoti centrinės venos kateterį. Jei vartojama didelė Alkeran injekcijoms dozė kartu su autologine kaulų čiulpų transplantacija ar be jos, rekomenduojama tirpalą leisti per centrinės venos kateterį. Atliekant lokalią arterinę perfuziją, tikslios metodikos aprašymo reikėtų ieškoti mokslinėje literatūroje. Dauginė mieloma Alkeran vartojamas protarpiais vienas arba kartu su kitais citotoksiniais vaistiniais preparatais dozėmis nuo 8 mg/m2 kūno paviršiaus ploto iki 30 mg/m2 kūno paviršiaus ploto, su dviejų–šešių savaičių pertraukomis. Į daugelį gydymo protokolų įtrauktas ir prednizolonas. Išsamiau apie gydymo protokolus reikia žiūrėti literatūroje. Kai Alkeran vartojamas vienas, įprastinė leidžiama į veną dozė yra 0,4 mg/kg kūno svorio (16 mg/m2 kūno paviršiaus ploto). Dozė leidžiama tokiais laiko tarpais (pvz., vieną kartą kas 4 savaites), per kuriuos atsinaujins periferinio kraujo ląstelių kiekis. Skiriant didelę dozę, paprastai leidžiama vienkartinė 100–200 mg/m2 kūno paviršiaus ploto (maždaug 2,5–5,0 mg/kg kūno svorio) dozė į veną. Skiriant didesnę kaip 140 mg/m2 kūno paviršiaus ploto Alkeran dozę, yra būtina išsaugoti kraujodaros kamienines ląsteles. Esant inkstų funkcijos sutrikimui, dozę reikia sumažinti 50 %. Taip pat rekomenduojama forsuoti diurezę ir skirti papildomai skysčių. Atsižvelgiant į tai, kad didelių dozių melfalano injekcija sukelia stiprų kaulų čiulpų funkcijos slopinimą, gydymą galima atlikti tik specialiuose centruose, turinčiuose reikiamą infrastruktūrą, ir procedūrą atlikti gali tik patyrę gydytojai (žr. 4.4 skyrių). Progresavusi kiaušidžių adenokarcinoma Kai Alkeran leidžiamas į veną vienas, dažniausiai kas 4 savaites, skiriama 1 mg/kg kūno svorio (maždaug 40 mg/m2 kūno paviršiaus ploto) dozė. Kai Alkeran vartojamas kartu su kitais citotoksiniais vaistiniais preparatais, kas 4–6 savaites į veną leidžiama 0,3–0,4 mg/kg kūno svorio (12–16 mg/m2 kūno paviršiaus ploto) dozė. Progresavusi vaikų neuroblastoma Kartu su kraujodaros kamieninių ląstelių išsaugojimu skiriama 100–240 mg/m2 kūno paviršiaus ploto (kartais dozė dalijama į tris lygias dalis ir suleidžiama per tris paras) Alkeran dozė. Vaistinis preparatas vartojamas vienas arba kartu su spinduliniu gydymu ir (arba) su kitais citotoksiniais vaistiniais preparatais. Piktybinė melanoma Hiperterminė lokali Alkeran perfuzija skiriama kaip papildoma priemonė chirurgiškai gydant ankstyvąją piktybinę melanomą ir kaip lengvinanti priemonė progresavusiai, bet lokaliai ligai gydyti. Perfuzijos atlikimo metodiką ir dozavimą reikėtų pasitikslinti mokslinėje literatūroje. Įprastinė vaistinio preparato dozė viršutinės galūnės perfuzijai yra 0,6–1,0 mg/kg kūno svorio, o apatinės galūnės perfuzijai – 0,8–1,5 mg/kg kūno svorio. Minkštųjų audinių sarkoma Hiperterminė lokali Alkeran perfuzija (paprastai kartu su chirurginiu gydymu) taikoma gydant visų stadijų lokalią minkštųjų audinių sarkomą. Įprastinė vaistinio preparato dozė viršutinės galūnės perfuzijai yra 0,6–1,0 mg/kg kūno svorio, o apatinės galūnės perfuzijai – 1–1,4 mg/kg kūno svorio. Melfalanas taip pat skiriamas su aktinomicinu D, išsamiau apie dozavimo režimą žr. mokslinėje literatūroje. Vaikų populiacija Vaikams įprastinė Alkeran dozė skiriama tik labai retais atvejais, todėl dozavimo rekomendacijų pateikti negalima. Didelė leidžiamo Alkeran dozė (kartu išsaugant kraujodaros kamienines ląsteles) skiriama gydant vaikų neuroblastomą. Galima vadovautis dozavimo rekomendacijomis pagal kūno paviršiaus plotą, kurios taikomos ir suaugusiems pacientams. Senyviems pacientams Nors senyviems pacientams dažnai skiriama įprastinė Alkeran dozė, tačiau nėra tikslios informacijos apie tokių pacientų gydymą šiuo vaistu. Senyvo amžiaus pacientų gydymo didele Alkeran doze patirtis yra nepakankama. Prieš skiriant didelę Alkeran dozę vyresnio amžiaus pacientams, reikia atsižvelgti į ligonio bendrąją būklę ir organų funkciją. Į veną leidžiamo melfalano farmakokinetika nerodo koreliacijos tarp amžiaus ir melfalano klirenso arba melfalano galutinės pusinės eliminacijos laiko. Turimi riboti duomenys nepatvirtina, kad vyresnio amžiaus pacientams, gydomiems į veną leidžiamu melfalanu, reikia keisti dozę ir leidžia manyti, kad ir toliau reikia laikytis esamos dozės koregavimo praktikos, atsižvelgiant į bendrąją vyresnio amžiaus pacientų būklę ir gydymo metu atsiradusio kaulų čiulpų funkcijos slopinimo laipsnį. Pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi Kai inkstai yra pažeisti, Alkeran klirensas gali sumažėti (nors ir skirtingai). Turimi farmakokinetikos duomenys nepatvirtina absoliučių rekomendacijų, kad Alkeran tablečių turėtų būti skiriama mažesnėmis dozėmis pacientams, kurių inkstai yra pažeisti. Tačiau būtų geriau tokius pacientus pradėti gydyti mažesnėmis dozėmis, kol bus nustatyta tolerancija vaistiniam preparatui. Kai leidžiamos įprastinės Alkeran dozės į veną (8–40 mg/m2 kūno paviršiaus ploto), rekomenduojama pradinę dozę sumažinti 50 %, o kitas dozes nustatyti atsižvelgiant į kraujo gamybos slopinimo laipsnį. Leidžiant dideles Alkeran dozes į veną (100–240 mg/m2 kūno paviršiaus ploto), vaistinio preparato dozę reikia mažinti atsižvelgiant į inkstų pažeidimo laipsnį bei į tai, ar bus atliekama kraujodaros kamieninių ląstelių reinfuzija, ir gydymo poreikį. Neišsaugant kraujodaros kamieninių ląstelių, negalima skirti didesnės kaip 140 mg/m2 kūno paviršiaus ploto Alkeran dozės. Kaip nurodoma, didelėmis Alkeran dozėmis (neišsaugant kraujodaros kamieninių ląstelių) gydant pacientus, kuriems inkstai yra vidutiniškai pažeisti (kreatinino klirensas 30–50 ml/min.), dozė paprastai sumažinama 50 %. Didelės Alkeran dozės (didesnės kaip 140 mg/m2 kūno paviršiaus ploto), neišsaugant kraujodaros kamieninių ląstelių, nereikėtų skirti pacientams, kurių inkstai yra sunkiai pažeisti. Didelė Alkeran dozė (kartu išsaugant kraujodaros kamienines ląsteles) sėkmingai vartojama net pacientams, kuriems yra paskutinės stadijos inkstų nepakankamumas ir jiems dializė yra būtina. Smulkesnės informacijos reikia ieškoti specialioje literatūroje. Vartojimo metodas Injekcija / infuzija Vaistinio preparato ruošimo instrukcija pateikiama 6.6 skyriuje. Paruošus vaistinis preparatas turi atrodyti kaip skaidrus tirpalas, žr. 6.6 skyrių.

MELFALANAS YRA AKTYVUS CITOTOKSINIS VAISTINIS PREPARATAS, SKIRTAS VARTOTI NURODŽIUS GYDYTOJAMS, TURINTIEMS TOKIŲ VAISTINIŲ PREPARATŲ SKYRIMO PATIRTIES. Vartojant didelę Alkeran dozę, kaip ir visų kitų chemoterapijai vartojamų vaistinių preparatų, reikia imtis atsargumo priemonių, siekiant išvengti auglio irimo sindromo. Imunizacija naudojant gyvų organizmų vakcinas pacientams, kurių imuninė sistema sutrikusi, gali sukelti infekciją. Todėl imunizuoti gyvų organizmų vakcinomis nerekomenduojama. Alkeran slopina kaulų čiulpus, todėl gydant būtina dažnai atlikti kraujo tyrimą ir, jei reikia, gydymą kuriam laikui nutraukti ar koreguoti vaistinio preparato dozę. Alkeran gali lokaliai pažeisti audinius, todėl jo nereikėtų leisti tiesiai į periferinę veną (dėl galimos ekstravazacijos). Rekomenduojama Alkeran injekcinį tirpalą lėtai švirkšti į greitai lašantį intraveninės infuzijos tirpalą per dezinfekuotą injekcinę angą arba švirkšti per centrinės venos kateterį. Atsižvelgiant į riziką ir reikalingų palaikomųjų priemonių lygį, gydyti didele Alkeran doze gali tik patyręs specialistas ir tik specialiame gydymo centre, kuriame yra šiai procedūrai tinkama įranga. Pacientams, gydomiems didele Alkeran doze, reikėtų profilaktiškai skirti vaistinių preparatų nuo infekcijos ir, jei reikia, kraujo produktų. Prieš Alkeran vartojimą būtina įsitikinti, kad bendroji organizmo būklė ir organų funkcija yra pakankama. Didesnės kaip 140 mg/m2 kūno paviršiaus ploto Alkeran dozės negalima skirti, neišsaugant kraujodaros kamieninių ląstelių. Saugus darbas su Alkeran Dirbant su Alkeran vaistiniais preparatais reikia laikytis darbo su citotoksiniais vaistiniais preparatais reikalavimų, paruoštų Didžiosios Britanijos Karališkosios farmacijos draugijos darbo su citotoksiniais vaistiniais preparatais darbinės grupės. Stebėjimas Kadangi Alkeran yra stiprus kaulų čiulpus slopinantis vaistinis preparatas, svarbu kruopščiai stebėti kraujo ląstelių kiekį, siekiant išvengti per didelio čiulpų slopinimo ir negrįžtamos kaulų čiulpų aplazijos rizikos. Nutraukus gydymą, kraujo ląstelių kiekis gali ir toliau mažėti, todėl, atsiradus pirmiesiems intensyvaus leukocitų ar trombocitų skaičiaus mažėjimo simptomams, gydymą reikėtų laikinai nutraukti. Dėl padidėjusio toksinio poveikio kaulų čiulpams pavojaus Alkeran patartina atsargiai vartoti pacientams, kuriems neseniai buvo taikytas spindulinis gydymas ar chemoterapija. Inkstų funkcijos sutrikimas Melfalano klirensas gali sumažėti ligoniams, kurių inkstų funkcija sutrikusi bei kuriems gali būti ir ureminis kaulų čiulpų funkcijos slopinimas. Tokiems pacientams gali prireikti mažinti dozę (žr. 4.2 ir 4.8 skyrius) ir juos reikia atidžiai sekti. Didelės melfalano dozės vartojimas gali sukelti ūminį inkstų pažeidimą pacientams, ypač tiems, kuriems yra inkstų funkcijos sutrikimas ir galimi inkstų funkcijos sumažėjimo rizikos veiksniai (pvz., kartu vartojami nefrotoksiniai vaistiniai preparatai, amiloidozė ir kt.). Mutageninis poveikis Melfalanas daro mutageninį poveikį gyvūnams, o šiuo vaistu gydomiems pacientams pastebėta chromosomų aberacijų. Kancerogeninis poveikis (antrasis pirminis piktybinis navikas) Ūmi mieloidinė leukemija (ŪML) ir mielodisplazijos sindromai (MDS) Melfalanas, kaip ir kiti alkilinantys vaistiniai preparatai, žmonėms gali sukelti leukemiją, ypač vyresnio amžiaus pacientams po ilgo sudėtinio gydymo ir spindulinės terapijos. Yra pranešimų apie ūminę leukemiją atsiradusią pacientams gydytiems melfalanu nuo amiloidozės, piktybinės melanomos, dauginės mielomos, makroglobulinemijos, šalčio agliutininų sindromo ir kiaušidžių vėžio. Palyginus duomenis apie pacientes, kurios sirgo kiaušidžių vėžiu ir vartojo alkilinančių vaistinių preparatų, su duomenimis apie šių vaistinių preparatų nevartojusias pacientes, paaiškėjo, kad, vartojant alkilinančių vaistinių preparatų, įskaitant ir melfalano, gerokai padidėja ūminės leukemijos rizika. Prieš pradedant gydymą, turėtų būti įvertintas leukemogeninio poveikio (ŪML ir MDS) rizikos ir potencialios terapinės naudos balansas, ypatingai jei svarstomas gydymas melfalano deriniu su talidomidu ar lenalidomidu ir prednizolonu, kadangi nustatyta, kad šie deriniai didina leukemogeninio poveikio riziką. Todėl prieš gydymą, gydymo metu bei po gydymo, gydytojai privalo nuolatos stebėti pacientus ir atlikti įprastinius tyrimus siekiant anksti nustatyti vėžį ir, jei reikia, pradėti gydymą Kieti navikai Alkilinančių vaistinių preparatų vartojimas yra susijęs su antrųjų pirminių navikų (APN) vystymusi. Būtent, melfalano vartojimas kartu su lenalidomidu ir prednizolonu ir, šiek tiek mažiau, vartojimas kartu su talidomidu ir prednizolonu yra susiję su padidėjusia kietų APN rizika senyviems pacientams, kuriems pirmą kartą diagnozuota daugybinė mieloma. Prieš skiriant melfalaną reikia įvertinti paciento charakteristikas (pvz. amžių, rasę), pirminę indikaciją ir gydymo sąlygas (pvz. radioterapiją, transplantaciją) bei aplinkos rizikos veiksnius (pvz. tabako vartojimą). Kontracepcija Dėl padidėjusios venų tromboembolijos rizikos, pacientams vartojantiems melfalaną kartu su lenalidomidu ir prednizolonu arba kartu su talidomidu ir prednizolonu ar deksametazonu, nerekomenduojama skirti kombinuotų per burną vartojamų kontraceptinių vaistinių preparatų. Jei pacientė šiuo metu vartoja kombinuotus per burną vartojamus kontraceptinius vaistinius preparatus, reikėtų skirti kitą veiksmingą ir patikimą kontracepcijos būdą. Venų tromboembolijos rizika išlieka dar 4–6 savaites po sudėtinių geriamųjų kontraceptinių vaistinių preparatų vartojimo nutraukimo. Rekomenduojama kontracepcijos trukmė moterims turi būti taikoma gydymo metu ir šešis mėnesius po gydymo nutraukimo (žr. 4.6 skyrių). Pacientai vyrai gydymo metu ir tris mėnesius po gydymo nutraukimo turi naudoti veiksmingus ir patikimus kontracepcijos metodus (žr. 4.6 skyrių). Vaisingumas Prieš gydymą pacientai vyrai turi pasitarti dėl spermos konservavimo, nes yra galimybė, kad dėl gydymo melfalanu jie visam laikui taps nevaisingi (žr. 4.6 skyrių). Natris Šio vaistinio preparato buteliuke yra 53,24 mg natrio, tai atitinka maždaug 2,6 % didžiausios PSO rekomenduojamos paros normos suaugusiesiems, kuri yra 2 g natrio. Etanolis Kiekviename šio vaistinio preparato buteliuke yra 416 mg alkoholio (etanolio), tai atitinka 41,6 mg/ml (4 % m/V). Toks buteliuke esantis alkoholio kiekis atitinka mažiau kaip 11 ml alaus ar 5 ml vyno. Mažas alkoholio kiekis, esantis šio vaistinio preparato sudėtyje, nesukelia pastebimo poveikio. Propilenglikolis Vartojimas su bet kokiu alkoholdehidrogenazės substratu, pavyzdžiui, etanoliu, jaunesniam kaip 5 metų vaikui gali sukelti sunkų nepageidaujamą poveikį. Nors neįrodyta, kad propilenglikolis sukelia toksinį poveikį gyvūnų ar žmonių reprodukcijai ar vystymuisi, jis gali daryti įtaką vaisiui ir yra aptiktas piene. Taigi, propilenglikolio vartojimas nėščiai pacientei ar žindyvei turi būti apgalvotas kiekvienu konkrečiu atveju. Medicininis stebėjimas reikalingas pacientams, kurių sutrikusi inkstų ar kepenų funkcija, kadangi gauta pranešimų apie propilenglikoliui priskirtus įvairius nepageidaujamus reiškinius, tokius, kaip inkstų funkcijos sutrikimas (ūminė kanalėlių nekrozė), ūminis inkstų nepakankamumas ir kepenų funkcijos sutrikimas.

Nėra naujausių klinikinių duomenų apie šį vaistinį preparatą, kad galima būtų apibūdinti nepageidaujamo poveikio dažnumą. Nepageidaujamo poveikio pasireiškimo dažnis gali būti įvairus priklausomai nuo indikacijos, dozės ir derinio su kitais vaistais. Nepageidaujamo poveikio dažnis apibūdinamas taip: labai dažnas (≥ 1/10), dažnas (nuo ≥ 1/100 iki < 1/10), nedažnas (nuo ≥ 1/1 000 iki < 1/100), retas (nuo ≥ 1/10 000 iki < 1/1 000), labai retas (< 1/10 000) ir nežinomas (negali būti apskaičiuotas pagal turimus duomenis). Organų sistemų klasė | Dažnis | Nepageidaujamas poveikis Gerybiniai, piktybiniai ir nepatikslinti navikai (tarp jų cistos ir polipai) | Dažnis nežinomas | Antrinė ūmi mieloidinė leukemija ir mielodisplazijos sindromas (žr. 4.4 skyrių) Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai | Labai dažnas | Kaulų čiulpų funkcijos slopinimas, dėl kurio išsivysto leukopenija, trombocitopenija ir anemija Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai | Retas | Hemolizinė anemija Imuninės sistemos sutrikimai | Retas | Padidėjęs jautrumas1 (žr. „Odos ir poodinio audinio sutrikimai“) Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai | Retas | Intersticinė plaučių liga ir plaučių fibrozė (įskaitant mirtinus atvejus) Virškinimo trakto sutrikimai | Labai dažnas | Pykinimas2, vėmimas2 ir viduriavimas, stomatitas, skiriant dideles dozes Virškinimo trakto sutrikimai | Retas | Stomatitas, skiriant įprastines dozes Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai | Retas | Kepenų sutrikimai, nuo pakitusių kepenų funkcijos tyrimų rodiklių iki tokių kliniškai išreikštų pažeidimų kaip hepatitas ir gelta; kepenų venų okliuzinė liga po gydymo didelėmis dozėmis Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Labai dažnas | Alopecija, skiriant dideles dozes Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Dažnas | Alopecija, skiriant įprastines dozes Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Retas | Makulopapulinis išbėrimas ir niežulys (žr. „Imuninės sistemos sutrikimai“) Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai3 | Labai dažnas | Raumenų atrofija, raumenų fibrozė, raumenų skausmas, padidėjęs kreatino fosfokinazės kiekis kraujyje Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai3 | Dažnas | Raumenų guolių sindromas Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai3 | Dažnis nežinomas | Raumenų nekrozė ir rabdomiolizė Inkstų ir šlapimo takų sutrikimai | Dažnas | Padidėjęs šlapalo kiekis kraujyje4 Inkstų ir šlapimo takų sutrikimai | Dažnis nežinomas | Ūminis inkstų pažeidimas Lytinės sistemos ir krūties sutrikimai | Dažnis nežinomas | Azoospermija, amenorėja Kraujagyslių sutrikimai5 | Dažnis nežinomas | Giliųjų venų trombozė ir plaučių embolija Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai | Labai dažnas | Subjektyvus trumpalaikis: karščio pojūtis ir vartojimo vietos parestezija, pireksija 1. Vartojant melfalaną alerginių reakcijų, tokių kaip dilgėlinė, edema, odos bėrimas ir anafilaksinis šokas, pasitaiko nedažnai, paprastai po pradinės arba antros dozės, ypač jei vaistinis preparatas leidžiamas į veną. Taip pat yra duomenų apie retus širdies sustojimo atvejus. 2. Dėl toksinio poveikio, pasireiškiančio viduriavimu, vėmimu ir stomatitu, gali prireikti mažinti dozę pacientams, kuriems skiriamos didelės melfalano dozės į veną kartu išsaugant kraujodaros kamienines ląsteles. Ankstesnis gydymas ciklofosfamidu sumažina didelių melfalano dozių sukeltų virškinimo trakto sutrikimų sunkumą. Išsamesnės informacijos reikia ieškoti atitinkamoje mokslinėje literatūroje. 3. Tik kartu su melfalano infuzija po regioninės galūnių perfuzijos atlikimo. 4. Ankstyvose gydymo melfalanu, stadijose mieloma sergantiems pacientams, turintiems inkstų pažeidimų, buvo pastebėtas laikinas reikšmingas šlapalo kiekio kraujyje padidėjimas. 5. Kliniškai reikšmingos nepageidaujamos reakcijos, susijusios su melfalano vartojimu derinyje su talidomidu ir prednizolonu ar deksametazonu, ar mažiau reikšmingos, susijusios su melfalano vartojimu derinyje su lenalidomidu ir prednizolonu: giliųjų venų trombozė ir plaučių embolija (žr. 4.2 ir 4.4 skyrius). Pranešimas apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas Svarbu pranešti apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas, pastebėtas po vaistinio preparato registracijos, nes tai leidžia nuolat stebėti vaistinio preparato naudos ir rizikos santykį. Sveikatos priežiūros ar farmacijos specialistai turi pranešti apie bet kokias įtariamas nepageidaujamas reakcijas, užpildę ir pateikę pranešimo formą Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos tinklalapyje https://vvkt.lrv.lt/lt/ nurodytais būdais.