Aminoplasmal B.Braun 10%

Dozavimas Dozavimas turi būti koreguojamas pagal individualius paciento aminorūgščių ir skysčių poreikius, kurie priklauso nuo klinikinės paciento būklės (mitybos ir (arba) azoto balanso dėl baltymų katabolizmo esančios ligos atveju). Suaugusiesiems Paros dozė: 1,0–2,0 g aminorūgščių/kg kūno svorio ≙ 10–20 ml/kg kūno svorio ≙ 700–1400 ml 70 kg sveriančiam pacientui Didžiausias infuzijos greitis: 0,1 g aminorūgščių/kg kūno svorio per valandą ≙ 1,0 ml/kg kūno svorio per valandą ≙ 1,17 ml/min 70 kg sveriančiam pacientui Vaikų populiacija Naujagimiams, kūdikiams ir mažiems vaikams iki dvejų metų Aminoplasmal B. Braun 10 % negalima vartoti naujagimiams, kūdikiams ir mažiems vaikams iki 2 metų (žr. 4.3 skyrių). Vaikams ir paaugliams nuo 2 iki 18 metų Toliau nurodytos normos amžiaus grupėms yra orientacijai skirtos vidutinės normos. Tiksli dozė turi būti nustatoma individualiai, priklausomai nuo amžiaus, išsivystymo ir vyraujančios ligos. Paros dozė nuo 2 iki mažiau kaip 3 metų amžiaus vaikui: 1,0–2,5 g aminorūgščių/kg kūno svorio ≙ 10–25 ml/kg kūno svorio Paros dozė 3–18 metų amžiaus vaikui: 1,0–2,0 g aminorūgščių/kg kūno svorio ≙ 10–20 ml/kg kūno svorio Labai sunkios būklės vaikai: labai sunkios būklės pacientams rekomenduojamas suvartoti aminorūgščių kiekis gali būti didesnis (iki 3,0 g aminorūgščių kilogramui kūno svorio per parą). Didžiausias infuzijos greitis: 0,1 g aminorūgščių/kg kūno svorio per valandą ≙ 1,0 ml/kg kūno svorio per valandą Jei aminorūgščių poreikis yra 1,0 g arba daugiau kilogramui kūno svorio per parą, ypatingą dėmesį reikia skirti skysčių suvartojimo apribojimams. Tokiais atvejais, siekiant išvengti per didelio skysčių kiekio, galima vartoti aminorūgščių tirpalus, kuriuose yra didesnis aminorūgščių kiekis. Pacientams, kurių inkstų ir (arba) kepenų funkcija sutrikusi Pacientams, kuriems yra lengvas arba vidutinio sunkumo kepenų arba inkstų nepakankamumas, dozes reikia koreguoti individualiai (taip pat žr. 4.4 skyrių). Skiriant dializės metu, reikia atsižvelgti į aminorūgščių praradimą dėl patekimo į dializatą. Vartojimo trukmė Šį tirpalą galima vartoti tiek laiko, kiek pacientą reikia maitinti parenteriniu būdu. Vartojimo metodas Leisti į veną. Vartoti tik į centrinę veną.

Esant kitokios kilmės negu nurodyta 4.3 skyriuje aminorūgščių metabolizmo sutrikimui, šio vaistinio preparato infuzinį tirpalą reikia vartoti tik gerai įvertinus naudos ir galimos žalos santykį. Pacientams, sergantiems širdies nepakankamumu, būtina atsargiai vartoti didelį infuzuojamų skysčių tūrį. Atsargiai skirti pacientams, kuriems yra padidėjęs serumo osmoliariškumas. Prieš skiriant parenterinį maitinimą, reikia pašalinti elektrolitų ir skysčių pusiausvyros sutrikimus (pvz., hipotoninę dehidraciją, hiponatremiją, hipokalemiją). Nuolat turi būti tikrinamas elektrolitų kiekis serume, gliukozės kiekis kraujyje, skysčių pusiausvyra, rūgščių-šarmų pusiausvyra ir inkstų funkcija. Taip pat turi būti atliekami baltymų kiekio serume ir kepenų funkcijos tyrimai. Sutrikusi inkstų funkcija Pacientams, kuriems yra inkstų nepakankamumas, būtina atidžiai koreguoti dozę pagal individualius poreikius, nepakankamumo sunkumo laipsnį ir taikomos pakeičiamosios inkstų terapijos pobūdį (hemodializę, hemofiltraciją ir kt.). Koreguojant dozę reikia atsižvelgti į aminorūgščių praradimą dėl dializės procedūros. Sutrikusi kepenų funkcija Pacientams, kuriems yra lengvas arba vidutinio sunkumo kepenų nepakankamumas arba dekompensuota kepenų cirozė su hepatine encefalopatija (I ir II laipsnio), būtina atidžiai koreguoti dozę pagal individualius poreikius ir nepakankamumo sunkumo laipsnį. Aminorūgščių tirpalai yra tik viena sudėtinė parenterinio maitinimo dalis. Siekiant visaverčio parenterinio maitinimo, tuo pačiu metu kaip ir aminorūgščių būtina skirti nebaltyminės kilmės energiją teikiančių medžiagų, nepakeičiamųjų riebalų rūgščių, elektrolitų, vitaminų, skysčių ir mikroelementų.

Nepageidaujamas poveikis, nebūtinai tiesiogiai susijęs su šio vaistinio preparato vartojimu, o priklausantis nuo parenterinės mitybos apskritai, paprastai pasireiškia parenterinės mitybos pradžioje. Nepageidaujamo poveikio dažnis apibūdinamas taip: labai dažnas (≥ 1/10), dažnas (nuo ≥ 1/100 iki < 1/10), nedažnas (nuo ≥ 1/1000 iki < 1/100), retas (nuo ≥ 1/10000 iki < 1/1000), labai retas (< 1/10000) ir nežinomas (negali būti apskaičiuotas pagal turimus duomenis). Imuninės sistemos sutrikimai Nežinomas: Alerginės reakcijos Virškinimo trakto sutrikimai Nedažnas: Pykinimas, vėmimas Pranešimas apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas Svarbu pranešti apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas, pastebėtas po vaistinio preparato registracijos, nes tai leidžia nuolat stebėti vaistinio preparato naudos ir rizikos santykį. Sveikatos priežiūros ar farmacijos specialistai turi pranešti apie bet kokias įtariamas nepageidaujamas reakcijas, užpildę ir pateikę pranešimo formą Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos tinklalapyje https://vvkt.lrv.lt/lt/ nurodytais būdais.