Aminoven 10%
Registruotas5 g/7,4 g/9,31 g/4,3 g/5,1 g/4,4 g/2 g/6,2 g/12 g/3 g/14 g/11 g/11,2 g/6,5 g/0,4 g/1 g/1000 ml · infuzinis tirpalas · leisti į veną
Informacija pateikiama iš oficialių šaltinių (VVKT, VLK) ir nepakeičia gydytojo konsultacijos.
Svarbiausia
Receptas
ReceptinisFormos
tirpalasStiprumai
5 g/7,4 g/9,31 g/4,3 g/5,1 g/4,4 g/2 g/6,2 g/12 g/3 g/14 g/11 g/11,2 g/6,5 g/0,4 g/1 g/1000 mlGamintojas
Fresenius Kabi ABATC kodas
B05BA01Populiarumas
TOP 100Veikliosios medžiagos
DUK apie Aminoven 10%
Šaltinis: preparato charakteristikų santrauka (VVKT)
Ar galima vartoti nėštumo ir žindymo metu?
Specialių Aminoven 10 infuzinio tirpalo poveikio vaisingumui bei nėštumo ir žindymo laikotarpiu tyrimų neatlikta, tačiau klinikinių tyrimų metu su panašiais parenteriniu būdu vartojamais aminorūgščių tirpalais pavojingo poveikio nėštumo ir žindymo laikotarpiu nepastebėta. Prieš Aminoven 10 infuzinio tirpalo infuziją nėščiai ar žindančiai moteriai reikia nustatyti rizikos ir naudos santykį.
Ar galima vairuoti vartojant Aminoven 10%?
Duomenys neaktualūs.
Sudėtis
Šaltinis: VVKT VaistoSudetis registro duomenys
Veikliosios medžiagos
- Izoleucinas — 5 g
- Leucinas — 7.4 g
- Lizino acetatas — 9.31 g
- Metioninas — 4.3 g
- Fenilalaninas — 5.1 g
- Treoninas — 4.4 g
- Triptofanas — 2 g
- Valinas — 6.2 g
- Argininas — 12 g
- Histidinas — 3 g
- Alaninas — 14 g
- Glicinas — 11 g
- Prolinas — 11.2 g
- Serinas — 6.5 g
- Tirozinas — 0.4 g
- Taurinas — 1 g
Pagalbinės medžiagos
- pagalbinių medžiagų, kurių poveikis žinomas, nėra (0 mg)
Pilna sudėtis — pakuotės lapelyje.
Aprašymas (SmPC)
Šaltinis: oficialus VVKT/VAPRIS preparato charakteristikų santraukos dokumentas
Indikacijos
Aminorūgščių, kaip vienos iš sudedamųjų parenterinės mitybos dalių, vartojimas.
Kontraindikacijos
Aminoven 10 % negalima vartoti jaunesniems kaip 2 metų vaikams. Aminoven 10 infuzinio tirpalo, kaip ir visų aminorūgščių tirpalų, vartoti draudžiama tuo atveju, jei yra: sutrikęs aminorūgščių metabolizmas; - metabolinė acidozė; - inkstų funkcijos nepakankamumas, tačiau pacientas hemodialize arba hemofiltracija negydomas; - progresuojantis kepenų funkcijos nepakankamumas; - dekompensuotas širdies nepakankamumas; - šokas; - skysčių perteklius; - hipoksija.
Dozavimas ir vartojimo būdas
Dozavimas Aminorūgščių paros poreikis priklauso nuo paciento kūno svorio ir metabolinės būklės. Maksimali paros dozė priklauso nuo klinikinės paciento būklės ir gali kiekvieną parą keistis. Rekomenduojama skirti nepertraukiamą 14-24 valandų infuziją, priklausomai nuo klinikinės situacijos. Smūginių dozių skirti nerekomenduojama. Tirpalo vartojama tol, kol būtinas parenterinis maitinimas. Suaugusiesiems Dozavimas Dozė yra 10-20 ml Aminoven 10 infuzinio tirpalo kilogramui kūno svorio per parą (atitinka 1-2 g aminorūgščių kilogramui kūno svorio parą per parą), pvz., jei pacientas sveria 70 kg, tai Aminoven 10 infuzinio tirpalo jam reikėtų infuzuoti 700 ml 1400 ml per parą. Didžiausias infuzijos greitis Didžiausias infuzijos greitis yra 1 ml Aminoven 10 infuzinio tirpalo /kg kūno svorio per valandą (atitinka 0,1 g aminorūgščių/kg kūno svorio per valandą). Didžiausia paros dozė Didžiausia dozė yra 20 ml Aminoven 10 infuzinio tirpalo kilogramui kūno svorio per parą (atitinka 2 g aminorūgščių/kg kūno svorio per parą). Jei pacientas sveria 70 kg, tai infuzavus 1400 ml Aminoven 10 infuzinio tirpalo į organizmą patenka 140 g aminorūgščių. Vaikų populiacija Tyrimų su vaikais neatlikta. Aminoven 10 % negalima vartoti jaunesniems kaip 2 metų vaikams (žr. 4.3 skyrių). Jaunesniems kaip 2 metų vaikams reikia vartoti pediatrinį aminorūgščių preparatą, pritaikytą skirtingiems jų metaboliniams poreikiams. Vaikai ir paaugliai (2-18 metų) Dozavimas Dozę reikia koreguoti atsižvelgiant į hidrataciją, biologinį išsivystymą ir kūno svorį. Didžiausias infuzijos greitis Toks pat kaip ir suaugusiems žmonėms, žr. anksčiau pateikiamą informaciją. Didžiausia paros dozė Toks pat kaip ir suaugusiems žmonėms, žr. anksčiau pateikiamą informaciją. Vartojimo metodas Taikoma nuolatinė infuzija per centrinę veną.
Specialūs įspėjimai
Aminoven 10 infuzinio tirpalo vartojimo laikotarpiu reikia stebėti paciento kraujo serume elektrolitų koncentraciją, skysčio kiekį organizme ir inkstų funkciją. Jei pasireiškia hipokalemija ir (ar) hiponatremija, reikia kartu vartoti tinkamą kiekį kalio ir (arba) natrio. Aminorūgščių tirpalai gali sukelti ūminį folatų trūkumą. Dėl šios priežasties pacientai kasdien turi vartoti folio rūgšties. Pacientus, kurie serga širdies nepakankamumu ir kuriems infuzuojama daug skysčio, reikia atidžiai stebėti. Kuri vena – periferinė ar centrinė infuzijai tiktų geriau, priklauso nuo galutinio mišinio osmoso. Didžiausia priimtina infuzijos į periferinę veną riba yra maždaug 800 mosm/l, tačiau ji labai kinta priklausomai nuo paciento amžiaus, jo bendrosios ir periferinių venų būklės. Reikia laikytis griežtos aseptikos, ypač tuo atveju, jei kateteris įvedamas į centrinę veną. Aminoven 10 infuzinio tirpalo vartojama kaip bendrosios mitybos parenteriniu būdu dalies kartu su reikiamu energinių pakaitų (angliavandenių tirpalų, riebalų emulsijos) kiekiu, elektrolitais, vitaminais ir mikroelementais.
Nepageidaujamas poveikis
Jei infuzija atliekama tinkamai, nepageidaujamo poveikio nepasireiškia. Perdozavus galintis atsirasti nepageidaujamas poveikis (žr. 4.9 skyrių) paprastai būna laikinas ir nutraukus gydymą išnyksta. Gydymo periodu gali pasireikšti šalutinis poveikis, kuris, remiantis sutrikimų dažnio apibūdinimu, nurodytas toliau. Nepageidaujamo poveikio dažnis apibūdinamas taip: labai dažnas (≥ 1/10), dažnas (nuo ≥ 1/100 iki < 1/10), nedažnas (nuo ≥ 1/1 000 iki < 1/100), retas (nuo ≥ 1/10 000 iki < 1/1000), labai retas (< 1/10 000) ir nežinomas (negali būti apskaičiuotas pagal turimus duomenis). Reti Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai Infuzuojant į periferines venas, daugiausia gali pasireikšti venų sienelių dirginimas ir tromboflebitas. Klinikinių tyrimų, kurių metu būtų stebėta, ar nepasireiškia nepageidaujamas poveikis, neatlikta. Pranešimas apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas Svarbu pranešti apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas, pastebėtas po vaistinio preparato registracijos, nes tai leidžia nuolat stebėti vaistinio preparato naudos ir rizikos santykį. Sveikatos priežiūros specialistai turi pranešti apie bet kokias įtariamas nepageidaujamas reakcijas, užpildę interneto svetainėje http://www.vvkt.lt/ esančią formą, ir pateikti ją Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos vienu iš šių būdų: raštu (adresu Žirmūnų g. 139A, LT 09120 Vilnius), faksu (nemokamu fakso numeriu (8 800) 20 131), elektroniniu paštu (adresu [email protected]), per interneto svetainę (adresu http://www.vvkt.lt).
Informacija pateikiama iš oficialių šaltinių (VVKT, VLK) ir nepakeičia gydytojo konsultacijos.
Paskutinį kartą atnaujinta: 2026-07-03 · Duomenų šaltinis: VVKT/VAPRIS