Ampril HD

Padidėjęs jautrumas veikliosioms medžiagoms, bet kokiam AKF (angiotenziną konvertuojančio fermento) inhibitoriui, hidrochlorotiazidui, kitokiems tiazidiniams diuretikams, sulfonamidams arba bet kuriai 6.1 skyriuje nurodytai pagalbinei medžiagai. Buvusi angioneurozinė edema (paveldėta, idiopatinė ar susijusi su AKF inhibitorių ar AIIRA vartojimu). Ekstrakorporinės procedūros, kurių metu kraujas kontaktuoja su neigiamą krūvį turinčiu paviršiumi (žr. 4.5 skyrių). Reikšminga abipusė ar vienintelio funkcionuojančio inksto arterijos stenozė. Antrasis ir trečiasis nėštumo trimestrai (žr. 4.4 ir 4.6 skyrius). Žindymo laikotarpis (žr. 4.6 skyrių). Sunkus inkstų funkcijos sutrikimas (kreatinino klirensas mažesnis negu 30 ml/min.) nedializuojamiems pacientams. Kliniškai reikšmingas elektrolitų pusiausvyros sutrikimas, kuris gydymo Ampril HL ar Ampril HD laikotarpiu gali pasunkėti (žr. 4.4 skyrių). Sunkus kepenų funkcijos sutrikimas, hepatinė encefalopatija. Pacientams, kurie serga cukriniu diabetu arba kurių inkstų funkcija sutrikusi (GFG <60 ml/min/1.73 m2), Ampril HL ar Ampril HD negalima vartoti kartu su preparatais, kurių sudėtyje yra aliskireno (žr. 4.5 ir 5.1 skyrius). Vartojimas kartu su sakubitrilo ir valsartano deriniu. Ampril HL ar Ampril HD galima pradėti vartoti tik praėjus bent 36 valandoms po paskutinės sakubitrilo ir valsartano derinio dozės. (žr. 4.4 ir 4.5 skyrius).

Dozavimas Suaugusiesiems Dozė kiekvienam pacientui turi būti parenkama atsižvelgiant į jo būklę (žr. 4.4 skyrių) bei kraujospūdžio kontrolę. Fiksuoto ramiprilio ir hidrochlorotiazido derinio vaistiniu preparatu rekomenduojama gydyti tik atskirai nustačius kiekvienos veikliosios medžiagos dozę. Būtina pradėti vartoti mažiausią įmanomą Ampril HL ar Ampril HD dozę. Jei reikia, siekiant tikslinio kraujospūdžio, dozę galima palaipsniui didinti. Didžiausia leistina ramiprilio paros dozė yra 10 mg, hidrochlorotiazido – 25 mg. Ypatingos pacientų grupės Diuretikais gydomiems pacientams Diuretikų vartojančius pacientus šiuo vaistiniu preparatu reikia gydyti atsargiai, kadangi gydymo pradžioje galima hipotenzija. Prieš gydymo Ampril HL ar Ampril HD pradžią būtina apsvarstyti, ar sumažinti diuretiko dozę, ar nutraukti jo vartojimą. Jeigu nutraukti diuretiko vartojimo neįmanoma, rekomenduojama, kad gydymas būtų pradėtas mažiausia esama ramiprilio doze (1,25 mg per parą), vartojant jo ir hidrochlorotiazido atskirais preparatais. Rekomenduojama, kad po to preparatai būtų pakeisti deriniu, kurio pradinė paros dozė sudarytų ne daugiau kaip 2,5 mg ramiprilio / 12,5 mg hidrochlorotiazido. Pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi Kadangi Ampril HL ar Ampril HD sudėtyje yra hidrochlorotiazido, pacientams, kuriems yra sunkus inkstų funkcijos sutrikimas (kreatinino klirensas <30 ml/min.), šio vaistinio preparato skirti draudžiama (žr. 4.3 skyrių). Jeigu yra inkstų funkcijos sutrikimas, gali tekti mažinti Ampril HL ar Ampril HD dozę. Pacientai, kurių kreatinino klirensas yra tarp 30 ir 60 ml/min., turi būti gydomi kiek įmanoma mažesne fiksuota ramiprilio ir hidrochlorotiazido derinio doze po to, kai buvo vartojama vien ramiprilio. Didžiausia leistina ramiprilio paros dozė yra 5 mg, hidrochlorotiazido – 25 mg. Pacientams, kurių kepenų funkcija sutrikusi Jeigu yra lengvas arba vidutinio sunkumo kepenų funkcijos sutrikimas, gydymą Ampril HL ar Ampril HD galima pradėti tik atidžiai prižiūrint medikui. Didžiausia leistina ramiprilio paros dozė yra 2,5 mg, hidrochlorotiazido – 12,5 mg. Jeigu yra sunkus kepenų funkcijos sutrikimas, Ampril HL ar Ampril HD vartoti draudžiama (žr. 4.3 skyrių). Senyviems pacientams Pradinė dozė turi būti mažesnė, be to, dozė turi būti didinama laipsniškai, kadangi yra didesnė nepageidaujamo poveikio atsiradimo rizika, ypač jei pacientas labai senas ar nusilpęs. Vaikų populiacija Ampril HL ar Ampril HD nerekomenduojama vartoti vaikams ir jaunesniems kaip 18 metų paaugliams, nes duomenų apie preparato saugumą ir veiksmingumą nepakanka. Vartojimo metodas Vartoti per burną. Ampril HL ar Ampril HD rekomenduojama gerti kartą per parą kasdien tokiu pat metu, paprastai ryte. Ampril HL ar Ampril HD galima vartoti prieš valgį, po jo arba valgio metu, nes maistas biologinio preparato prieinamumo nekeičia (žr. 5.2 skyrių). Ampril HL ar Ampril HD tabletę reikia nuryti užsigeriant skysčiu, jos negalima kramtyti arba smulkinti.

Ypatingos pacientų grupės Nėštumas. AKF inhibitorių, pvz., ramiprilio, bei angiotenzino II receptorių antagonistų (AIIRA) nėštumo metu pradėti vartoti negalima. Išskyrus atvejus, kai tolesnis gydymas AKF inhibitoriais, AIIRA yra būtinas, pastoti planuojančioms moterims juos reikia keisti kitokiais antihipertenziniais vaistiniais preparatais, kurių vartojimo nėštumo metu saugumas ištirtas. Nustačius nėštumą, AKF inhibitorių, AIIRA vartojimą būtina nedelsiant nutraukti ir, jei reikia, skirti kitokį tinkamą gydymą (žr. 4.3 ir 4.6 skyrius). Pacientai, kuriems yra didelė hipotenzijos rizika Pacientai, kurių organizme renino, angiotenzino ir aldosterono sistema yra labai suaktyvėjusi Ligoniams, kurių organizme renino, angiotenzino ir aldosterono sistema yra labai suaktyvėjusi, AKF slopinimas gali sukelti ūminį stiprų kraujospūdžio sumažėjimą bei inkstų funkcijos pablogėjimą, ypač jei AKF inhibitoriaus ar kartu vartojamo diuretiko pavartojama pirmą kartą, arba jei pirmą kartą padidinama dozė. Toliau išvardytais atvejais tikėtinas didelis renino, angiotenzino ir aldosterono sistemos suaktyvėjimas, todėl būtina mediko priežiūra, taip pat kraujospūdžio stebėjimas. Pacientai serga sunkia hipertenzija. Pacientams yra dekompensuotas stazinis širdies funkcijos nepakankamumas. Pacientams yra hemodinamikai svarbi kraujo įtekėjimo į kairįjį skilvelį ar ištekėjimo iš jo kliūtis (pvz., aortos ar mitralinio vožtuvo stenozė). Pacientams yra vieno inksto arterijos stenozė, o kitas inkstas funkcionuoja. Pacientams yra ar gali atsirasti skysčio ar druskų stoka (įskaitant diuretikais gydomus ligonius). Pacientai serga kepenų cirozė ir (arba) yra ascitas. Pacientams atliekama didelės apimties operacija arba kraujospūdį mažinančiais preparatais sukeliama anestezija. Paprastai prieš gydymo pradžią rekomenduojama pašalinti dehidraciją, hipovolemiją ar druskų stoką (jei pacientas serga širdies nepakankamumu, prieš tai būtina gerai apsvarstyti su skysčio perkrova susijusią riziką). Chirurginė operacija Jei įmanoma, iki chirurginės operacijos likus vienai dienai, angiotenziną konvertuojančio fermento inhibitorių, pvz., ramiprilio, vartojimą rekomenduojama nutraukti. Pacientai, kuriems ūminės hipotenzijos atveju yra širdies ar smegenų išemijos pavojus Gydymo pradžioje būtina ypatinga mediko priežiūra. Pirminis hiperaldosteronizmas Ramiprilio ir hidrochlorotiazido derinys neturėtų būti skiriamas pirminio hiperaldosteronizmo atveju. Jei šia liga sergantis ligonis vartoja ramiprilio ir hidrochlorotiazido derinį, būtina atidžiai stebėti kalio koncentraciją kraujo plazmoje. Senyvi pacientai Žr. 4.2 skyrių. Kepenų ligomis sergantys ligoniai Elektrolitų pusiausvyros sutrikimas, atsiradęs dėl gydymo diuretikais (įskaitant hidrochlorotiazidą), kepenų liga sergantiems pacientams gali sukelti hepatinę encefalopatiją. Inkstų funkcijos stebėjimas Prieš pradedant gydymą bei jo metu, ypač pirmosiomis savaitėmis, rekomenduojama tirti inkstų funkciją ir, jei reikia, koreguoti dozę. Ypač svarbu stebėti ligonių, kurių inkstų funkcija sutrikusi, inkstų funkciją (žr. 4.2 skyrių). Inkstų funkcija gali pablogėti, ypač tuo atveju, jei yra stazinis širdies nepakankamumas arba po inksto transplantacijos, arba esant inkstų kraujagyslių ligai, įskaitant pacientus su hemodinamikai reikšminga vienos pusės inkstų arterijos stenoze. Inkstų funkcijos sutrikimas Sergant inkstų liga, tiazidai gali skatinti uremijos atsiradimą. Kumuliacinis veikliosios medžiagos poveikis gali pasireikšti pacientams, kurių inkstų funkcija yra sutrikusi. Pasireiškus progresuojančiam inkstų funkcijos sutrikimui (didėjant nebaltyminio azoto koncentracijai), būtina gerai apsvarstyti, ar gydoma tinkamai ir ar nereikėtų nutraukti diuretikų vartojimo (žr. 4.3 skyrių). Elektrolitų pusiausvyros sutrikimas Kiekvienam diuretikais gydomam pacientui reikia reguliariai nustatinėti elektrolitų koncentraciją kraujo serume. Tiazidai, įskaitant hidrochlorotiazidą, gali sutrikdyti skysčių bei elektrolitų pusiausvyrą ir sukelti hipokalemiją, hiponatremiją bei hipochloreminę alkalozę. Nors vartojant tiazidų grupės diuretikus gali atsirasti hipokalemija, kartu vartojamas ramiprilis tokį poveikį gali mažinti. Didžiausia hipokalemijos rizika yra pacientams, kuriems yra kepenų cirozė, kuriems preparato šlapimo išsiskyrimą didinantis poveikis pasireiškia greitai, į kurių organizmą elektrolitų patenka nepakankamai bei kurie tuo pat metu vartoja kortikosteroidų ar AKTH (žr. 4.5 skyrių). Kalio koncentraciją plazmoje pirmą kartą reikia ištirti pirmąją gydymo savaitę. Jei nustatoma, kad kalio koncentracija plazmoje maža, ją reikia koreguoti. Dėl didelio skysčių kiekio gali pasireikšti hiponatremija. Natrio koncentracijos sumažėjimas simptomų iš pradžių gali ir nesukelti, todėl ją būtina nustatinėti reguliariai. Senyviems bei ciroze sergantiems pacientams šį tyrimą reikia atlikinėti dažniau. Nustatyta, kad tiazidai didina magnio išsiskyrimą su šlapimu, dėl to gali atsirasti hipomagnezemija. Elektrolitų stebėsena: Hiperkalemija AKF inhibitoriai gali sukelti hiperkalemiją, nes jie slopina aldosterono išsiskyrimą. Įprastai pacientams, kurių inkstų funkcija nesutrikusi, šis poveikis nėra reikšmingas. Kai kuriems pacientams, gydytiems AKF inhibitoriais, įskaitant Ampril HL ar Ampril HD, atsirado hiperkalemija. Didesnė hiperkalemijos atsiradimo rizika yra pacientams, kurių inkstų veikla sutrikusi, senyviems pacientams (vyresniems nei 70 metų), asmenims, sergantiems nekontroliuojamu cukriniu diabetu arba vartojantiems kalį organizme sulaikančius diuretikus, ar kitas kalio koncentraciją plazmoje didinančias veikliąsias medžiagas, arba vartojimas kitų veikliųjų medžiagų, galinčių padidinti kalio kiekį kraujyje (pvz., heparinas, trimetoprimas, kotrimoksazolas, taip pat žinomas kaip trimetoprimas/sulfametoksazolas) taip pat aldosterono antagonistų ar angiotenzino receptorių blokatoriai ar taip pat esant tokioms būklėms kaip dehidracija, ūminis dekompensuotas širdies nepakankamumas, metabolinė acidozė. AKF inhibitorių vartojantiems pacientams kalį tausojančių diuretikų ir angiotenzino receptorių blokatorių reikia skirti atsargiai bei reikia stebėti kalio koncentraciją kraujo serume bei inkstų funkciją. Jei manoma, kad pirmiau minėtų medžiagų vartojimas yra tinkamas, juos reikia vartoti atsargiai ir dažnai stebėti kalio kiekį serume (žr. 4.5 skyrių). Elektrolitų stebėsena: Hiponatremija Antidiurezinio hormono (ADH) sekrecijos sindromas ir vėliau hiponatremija buvo pastebėta kai kuriems pacientams, gydytiems ramipriliu. Rekomenduojama natrio koncentraciją serume nuolat stebėti pagyvenusiems žmonėms ir kitiems pacientams, kuriems gresia hiponatremija. Hepatinė encefalopatija Gydymo diuretikais (taip pat hidrochlorotiazidu) metu atsiradęs elektrolitų pusiausvyros sutrikimas, kepenų liga sergantiems pacientams gali sąlygoti hepatinės encefalopatijos atsiradimą. Pasireiškus hepatinei encefalopatijai, gydymas šiuo vaistiniu preparatu turi būti nedelsiant nutrauktas. Hiperkalcemija Hidrochlorotiazidas stimuliuoja kalcio reabsorbciją inkstuose, todėl gali pasireikšti hiperkalcemija. Dėl šios priežasties prieskydinių liaukų funkcijos tyrimo rezultatai gali būti netikslūs. Padidėjęs jautrumas / angioedema Pacientams, gydytiems AKF inhibitoriais, įskaitant ramiprilį, buvo nustatyta angioedemos atvejų (žr. 4.8 skyrių). Dėl padidėjusios angioedemos rizikos AKF inhibitorių draudžiama skirti kartu su sakubitrilo ir valsartano deriniu. Gydymo sakubitrilo ir valsartano deriniu negalima pradėti nepraėjus 36 valandoms po paskutinės ramiprilio / hidrochlorotiazido dozės. Gydymo ramipriliu / hidrochlorotiazidu negalima pradėti nepraėjus 36 valandoms po paskutinės sakubitrilo ir valsartano derinio dozės (žr. 4.3 ir 4.5 skyrius). AKF inhibitorių vartojimas kartu su racekadotriliu, mTOR inhibitoriais (pvz., sirolimuzu, everolimuzu, temsirolimuzu) ar vildagliptinu gali padidinti angioedemos pavojų (pvz., kvėpavimo takų arba liežuvio patinimo, lydimo kvėpavimo sutrikimo arba be jo) riziką (žr. 4.5 skyrių). AKF inhibitorių vartojančiam pacientui racekadotrilio, mTOR inhibitorių (pvz., sirolimuzo, everolimuzo, temsirolimuzo) ar vildagliptino skirti reikia atsargiai. Jeigu pasireiškia angioedema, Ampril HL ar Ampril HD vartojimą būtina nutraukti. Būtina nedelsiant pradėti gydymą. Ligonis turi būti stebimas mažiausiai 12-24 valandas ir išrašomas iš ligoninės tik simptomams visiškai išnykus. Pacientams, gydytiems AKF inhibitoriais, įskaitant Ampril HL ar Ampril HD, aprašyta žarnų angioedemos atvejų (žr. 4.8 skyrių). Toks sutrikimas pasireiškė pilvo skausmu (su pykinimu ir vėmimu arba be jų). Žarnų angioedemos simptomai išnyko, nutraukus gydymą AKF inhibitoriumi. Anafilaksinės reakcijos desensibilizacijos metu Jei slopinamas AKF, didėja anafilaksinės ar anafilaktoidinės reakcijos į vabzdžių nuodus ar kitokius alergenus rizika bei pasireiškiančios reakcijos sunkumas. Prieš desensibilizavimą reikia apsvarstyti gydymo Ampril HL ar Ampril HD preparatu laikino nutraukimo galimybę. Neutropenija ir agranulocitozė Buvo nustatyta retų neutropenijos ir agranulocitozės bei kaulų čiulpų slopinimo atvejų. Siekiant nustatyti galimą leukopeniją, rekomenduojama nustatinėti baltųjų kraujo ląstelių kiekį. Šį tyrimą rekomenduojama atlikinėti dažniau gydymo pradžioje bei tuo atveju, jei yra inkstų funkcijos sutrikimas, sergama kolagenoze (pvz., raudonąja vilklige ar sklerodermija) ar vartojama kitokių vaistinių preparatų, galinčių sukelti poveikį kraujui (žr. 4.5 ir 4.8 skyrius). Skysčio susikaupimas tarp akies gyslainės ir skleros (angl. choroidal effusion), ūminė miopija ir ūminė uždaro kampo glaukoma Sulfonamidų grupės vaistiniai preparatai arba sulfonamidų dariniai gali sukelti idiosinkrazinę reakciją, dėl kurios gali atsirasti skysčio susikaupimas tarp akies gyslainės ir skleros su regėjimo lauko defektu, laikina miopija ir ūminė uždaro kampo glaukoma. Šios būsenos pasireiškia staigiu regėjimo aštrumo sumažėjimu arba akies skausmu ir paprastai atsiranda per laikotarpį, trunkantį nuo kelių valandų iki kelių savaičių nuo vaistinio preparato vartojimo pradžios. Dėl negydomos ūminės uždaro kampo glaukomos gali būti netenkama regėjimo visam laikui. Gydymą reikia pradėti kiek įmanoma greitesniu vaistinio preparato vartojimo nutraukimu. Jeigu vidinis akispūdis lieka nereguliuojamas, gali prireikti apsvarstyti skubaus medikamentinio arba chirurginio gydymo galimybes. Ūminės uždaro kampo glaukomos atsiradimo rizikos veiksniai gali būti anksčiau buvusi alergija sulfonamidui arba penicilinui. Etniniai skirtumai Angioneurozinė edema dažniau atsiranda juodaodžiams AKF inhibitorius vartojantiems pacientams nei nejuodaodžiams. Kaip ir vartojant kitokių AKF inhibitorių, juodaodžių kraujo spaudimą ramiprilis gali mažinti mažiau nei nejuodaodžių, galbūt todėl, kad hipertenzija sergančių juodaodžių organizme mažas renino aktyvumas būna dažniau. Sportininkai Jei vartojama hidrochlorotiazido, dopingo testas gali būti teigiamas. Poveikis metabolizmui bei endokrininei funkcijai Tiazidai gali mažinti gliukozės toleravimą. Jei ligonis serga cukriniu diabetu, gali reikėti keisti insulino ar geriamųjų gliukozės koncentraciją kraujyje mažinančių preparatų dozę. Gydant tiazidais, gali tapti pastebimas slaptasis cukrinis diabetas. Su tiazidų vartojimu siejamas cholesterolio ir trigliceridų padaugėjimas kraujyje. Kai kuriems tiazidais gydomiems žmonėms gali atsirasti hiperurikemija ar podagra. Kosulys AKF inhibitorių vartojimo metu gali atsirasti kosulys. Paprastai kosulys esti neproduktyvus ir pastovus, o nutraukus gydymą praeina. AKF inhibitorių sąlygojamas kosulys turėtų būti laikomas diferencinės kosulio diagnozės dalimi. Kita informacija Tiek alergija ar bronchine astma sirgusiems, tiek nesirgusiems pacientams gali pasireikšti padidėjusio jautrumo reakcija. Buvo nustatyta galimo sisteminės raudonosios vilkligės paūmėjimo ar suaktyvėjimo atvejų. Dvigubas renino, angiotenzino ir aldosterono sistemos (RAAS) nuslopinimas Turima įrodymų, kad kartu vartojant AKF inhibitorių, angiotenzino II receptorių blokatorių ar aliskireną padidėja hipotenzijos, hiperkalemijos ir inkstų funkcijos susilpnėjimo (įskaitant ūminį inkstų nepakankamumą) rizika. Todėl nerekomenduojama dvigubai nuslopinti RAAS, vartojant AKF inhibitorių, angiotenzino II receptorių blokatorių ar aliskireno derinį (žr. 4.5 ir 5.1 skyrius). Vis dėlto, jei dvigubas nuslopinimas laikomas absoliučiai būtinu, šis gydymas turi būti atliekamas tik prižiūrint specialistams ir dažnai bei atidžiai tiriant inkstų funkciją, elektrolitų koncentraciją bei kraujospūdį. Pacientams, sergantiems diabetine nefropatija, negalima kartu vartoti AKF inhibitorių ir angiotenzino II receptorių blokatorių. Nemelanominis odos vėžys Atlikus du epidemiologinius tyrimus, pagrįstus Danijos nacionalinio vėžio registro duomenimis, nustatyta, kad didėjant kumuliacinei hidrochlorotiazido (toliau – HCTZ) dozei, didėja nemelanominio odos vėžio (NOV) [bazalinių ląstelių karcinomos (BLK) ir plokščiųjų ląstelių karcinomos (PLK)] rizika. Gali būti, kad fotosensibilizuojantis HCTZ poveikis veikia kaip NOV sukeliantis mechanizmas. HCTZ vartojančius pacientus reikia informuoti apie NOV riziką, taip pat jiems reikia patarti reguliariai pasitikrinti, ar ant odos neatsirado naujų pakitimų, o pastebėjus įtartinų odos pakitimų, nedelsiant apie tai pranešti gydytojui. Pacientams reikia patarti imtis galimų prevencinių priemonių, pvz., kuo mažiau būti saulėje ir vengti ultravioletinių spindulių, o būnant saulėje naudoti atitinkamas apsaugos priemones siekiant sumažinti odos vėžio riziką. Įtartinus odos pakitimus reikia kuo skubiau ištirti, esant galimybei, atliekant histologinius biopsinės medžiagos tyrimus. Pacientams, kuriems anksčiau buvo diagnozuotas NOV, taip pat gali tekti persvarstyti galimybę vartoti HCTZ (taip pat žr. 4.8 skyrių). Ūminis toksinis poveikis kvėpavimo sistemai Gauta pranešimų apie pavartojus hidrochlorotiazido nustatytus labai retus sunkius ūminio toksinio poveikio kvėpavimo sistemai, įskaitant ūminį kvėpavimo sutrikimo sindromą (ŪKSS), atvejus. Paprastai plaučių edema išsivysto praėjus nuo kelių minučių iki kelių valandų po hidrochlorotiazido pavartojimo. Prasidėjus šiai nepageidaujamai reakcijai, pasireiškia dusulys, karščiavimas, plaučių funkcijos pablogėjimas ir hipotenzija. Įtariant, kad tai yra ŪKSS, reikia nutraukti Ampril HL ar Ampril HD vartojimą ir skirti atitinkamą gydymą. Hidrochlorotiazido negalima skirti pacientams, kuriems anksčiau pasireiškė ŪKSS pavartojus hidrochlorotiazido. Ampril HL ar Ampril HD sudėtyje yra laktozės, todėl šio vaistinio preparato negalima vartoti pacientams, kuriems nustatytas retas paveldimas sutrikimas – galaktozės netoleravimas, visiškas laktazės stygius arba gliukozės ir galaktozės malabsorbcija. Šio vaistinio preparato tabletėje yra mažiau nei 1 mmol (23 mg) natrio, t.y. jis beveik neturi reikšmės.

Vartojant ramiprilio ir hidrochlorotiazido derinio, gali atsirasti nepageidaujamų reakcijų, susijusių su hipotenzija ir (arba) dėl didesnės diurezės atsiradusiu skysčio kiekio organizme sumažėjimu. Veiklioji medžiaga ramiprilis gali sukelti nuolatinį sausą kosulį, o veiklioji medžiaga hidrochlorotiazidas gali sutrikdyti gliukozės, riebalų ir šlapimo rūgšties metabolizmą. Minėtų dviejų veikliųjų medžiagų poveikis kalio koncentracijai plazmoje yra priešingas. Galimos sunkios nepageidaujamos reakcijos yra angioneurozinė edema ar anafilaksinė reakcija, inkstų ar kepenų funkcijos sutrikimas, pankreatitas, sunki odos reakcija ir neutropenija ar agranulocitozė. Nepageidaujamo poveikio dažnis apibūdinamas taip: labai dažnas (≥ 1/10); dažnas (nuo ≥ 1/100 iki < 1/10); nedažnas (nuo ≥ 1/1 000 iki < 1/100); retas (nuo ≥ 1/10 000 iki < 1/1 000); labai retas (< 1/10 000) ir - nežinomas (negali būti apskaičiuotas pagal turimus duomenis). Kiekvienoje dažnio grupėje nepageidaujamas poveikis pateikiamas mažėjančio sunkumo tvarka. | Dažnas | Nedažnas | Labai retas | Dažnis nežinomas Gerybiniai, piktybiniai ir nepatikslinti navikai (tarp jų cistos ir polipai) | | | | Nemelanominis odos vėžys (bazalinių ląstelių karcinoma ir plokščiųjų ląstelių karcinoma) 1. Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai | | Leukocitų kiekio sumažėjimas, eritrocitų kiekio sumažėjimas, hemoglobino lygio sumažėjimas, hemolizinė anemija, trombocitų kiekio sumažėjimas. | | Kaulų čiulpų funkcijos nepakankamumas, neutropenija, įskaitant agranulocitozę, pancitopenija, eozinofilija. Skysčių kiekio organizme sumažėjimo sukeltas kraujo sutirštėjimas. Imuninės sistemos sutrikimai | | | | Anafilaksinės ar anafilaktoidinės reakcijos ramipriliui arba anafilaksinė reakcija hidrochlorotiazidui, padidėjęs antinuklearinių antikūnų kiekis. Endokrininiai sutrikimai | | | | Antidiurezinio hormono (ADH) sekrecijos sindromas. Metabolizmo ir mitybos sutrikimai | Nepakankama cukrinio diabeto kontrolė, gliukozės tolerancijos sutrikimas, padidėjusi gliukozės koncentracija kraujyje, padidėjusi šlapimo rūgšties koncentracija kraujyje, podagros pasunkėjimas, cholesterolio ir (arba) trigliceridų koncentracijos kraujyje padidėjimas dėl hidrochlorotiazido. | Anoreksija, sumažėjęs apetitas. Sumažėjusi kalio koncentracija kraujyje, troškulys dėl hidrochlorotiazido. | Kalio koncentracijos kraujyje padidėjimas dėl ramiprilio. | Sumažėjusi natrio koncentracija kraujyje. Gliukozurija, metabolinė alkalozė, hipochloremija, hipomagnezemija, hiperkalcemija, dehidracija dėl hidrochlorotiazido. Psichikos sutrikimai | | Pablogėjusi nuotaika, apatija, nerimas, nervingumas, miego sutrikimai, įskaitant mieguistumą. | | Sumišimo būsena, neramumas, dėmesio sutrikimas. Nervų sistemos sutrikimai | Galvos skausmas, galvos svaigimas. | Galvos sukimasis, parestezija, tremoras, pusiausvyros sutrikimas, deginimo pojūtis, disgeuzija, ageuzija. | | Smegenų išemija, įskaitant išeminį insultą bei praeinantį išemijos priepuolį, psichomotorinių įgūdžių silpnėjimas, parosmija. Akių sutrikimai | | Regos sutrikimas, įskaitant matomo vaizdo neryškumą, konjunktyvitas. | | Ksantopsija, hidrochlorotiazido sukeltas ašarojimo sustiprėjimas, hidrochlorotiazido sukelta ūminė uždaro kampo glaukoma ir (arba) ūminė miopija, skysčio susikaupimas tarp akies gyslainės ir skleros. Ausų ir labirintų sutrikimai | | Spengimas ausyse. | | Klausos surikimas. Širdies sutrikimai | | Miokardo išemija, įskaitant krūtinės anginą, tachikardija, aritmija, palpitacijos, periferinė edema. | | Miokardo infarktas. Kraujagyslių sutrikimai | | Hipotenzija, ortostatinis kraujospūdžio sumažėjimas, sinkopė, kraujo samplūdis į veidą. | | Trombozė dėl stipraus skysčių trūkumo, kraujagyslių stenozė, hipoperfuzija, Raynaud fenomenas, vaskulitas. Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai | Neproduktyvus dirginantis kosulys, bronchitas. | Sinusitas, dispnėja, nosies užgulimas. | Ūminis kvėpavimo sutrikimo sindromas (ŪKSS) (žr. 4.4 skyrių) | Bronchų spazmas, įskaitant astmos pasunkėjimą. Alerginis alveolitas, hidrochlorotiazido sukelta nekardiogeninė plaučių edema. Virškinimo trakto sutrikimai | | Virškinimo trakto uždegimas, virškinimo sutrikimas, nemalonus pojūtis pilve, dispepsija, gastritas, pykinimas, vidurių užkietėjimas. Hidrochlorotiazido sukeltas gingivitas. | Vėmimas, aftinis stomatitas, glositas, viduriavimas, viršutinės pilvo dalies skausmas, burnos džiūvimas. | Pankreatitas (buvo labai retų mirtino su AKF inhibitorių vartojimu susijusio pankreatito atvejų), kasos fermentų kiekio padidėjimas, plonųjų žarnų angioneurozinė edema. Hidrochlorotiazido sukeltas seilių liaukų uždegimas. Inkstų ir šlapimo takų sutrikimai | | Inkstų funkcijos sutrikimas, įskaitant ūminį inkstų funkcijos nepakankamumą, šlapimo kiekio sumažėjimas, kraujo šlapalo koncentracijos kraujyje padidėjimas ir kreatinino koncentracijos kraujyje padidėjimas. | | Proteinurijos pasunkėjimas. Hidrochlorotiazido sukeltas intersticinis nefritas. Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai | | Cholestazinis arba citolizinis hepatitas (buvo labai retų mirties atvejų), kepenų fermentų ir (arba) konjuguoto bilirubino koncentracijos padidėjimas. Hidrochlorotiazido sukeltas kalkuliozinis cholecistitas. | | Ūminis kepenų funkcijos nepakankamumas, cholestazinė gelta, kepenų ląstelių pažaida. Odos ir poodinio audinio sutrikimai | | Angioedema (labai retai dėl angioedemos sukeltos kvėpavimo takų obstrukcijos ligonis gali mirti), į psoriazę panašus dermatitas, hiperhidrozė, išbėrimas (ypač makulopapulinis), niežulys, alopecija. | | Toksinė epidermio nekrolizė, Stivenso ir Džonsono (Stevens-Johnson) sindromas, daugiaformė eritema, pūslinė, psoriazės pasunkėjimas, eksfoliacinis dermatitas, padidėjusio jautrumo šviesai reakcija, onicholizė, pūslinė ar lichenoidinė egzantema ar enantema, dilgėlinė. Hidrochlorotiazido sukelta sisteminė raudonoji vilkligė. Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai | | Mialgija. | | Artralgija, raumenų mėšlungis. Hidrochlorotiazido sukeltas raumenų silpnumas, skeleto raumenų sustingimas, tetanija. Lytinės sistemos ir krūties sutrikimai | | Laikina erektilinė impotencija. | | Lytinio potraukio sumažėjimas, ginekomastija. Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai | Nuovargis, astenija. | Krūtinės skausmas, karščiavimas. | | 1 Nemelanominis odos vėžys. Remiantis turimais epidemiologinių tyrimų duomenimis buvo nustatyta nuo kumuliacinės dozės priklausoma HCTZ sąsaja su NOV (taip pat žr. 4.4 ir 5.1 skyrius). Pranešimas apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas Svarbu pranešti apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas, pastebėtas po vaistinio preparato registracijos, nes tai leidžia nuolat stebėti vaistinio preparato naudos ir rizikos santykį. Sveikatos priežiūros ar farmacijos specialistai turi pranešti apie bet kokias įtariamas nepageidaujamas reakcijas, užpildę ir pateikę pranešimo formą Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos tinklalapyje https://vvkt.lrv.lt/lt/ nurodytais būdais.