Anesia

Anesia gali skirti tik gydytojas anesteziologas reanimatologas. Slopinimo ar anestezijos Anesia negali sukelti tas pats asmuo, kuris atlieka chirurginę ar diagnostinę procedūrą. Būtina nuolat stebėti paciento širdies, kraujotakos ir kvėpavimo funkciją (pvz., atlikti EKG, taikyti pulsinę oksimetriją). Visada turi būti paruošta reikiama įranga anestezijos ar slopinimu metu pasireikšti galintiems sutrikimams kontroliuoti. Dozė turi būti koreguojama individualiai, atsižvelgiant į parengtinį gydymą ir paciento reakciją. Paprastai prireikia papildomai skirti analgetiką. Smūginėmis dozėmis Anesia vartoti nerekomenduodama. Anestezija suaugusiesiems Anestezijos sukėlimas Sukeliant anesteziją Anesia, kas 10 sekundžių leidžiama 20-40 mg propofolio (infuzijų pompa), kol išnyksta sąmonė. Paprastai jaunesniems kaip 55 metų suaugusiesiems reikia suleisti bendrąją 1,5-2,5  mg propofolio/kg kūno svorio dozę. Rizikos grupės pacientams, priklausantiems III arba IV grupei pagal Amerikos anesteziologų asociacijos (angl. American Society of Anaesthesiology, ASA) klasifikaciją, ypač pacientams, kuriems jau yra širdies pažeidimas arba kurie yra senyvi, gali reikėti mažinti bendrąją Anesia dozę iki 1 mg propofolio /kg kūno svorio. Tokiems pacientams Anesia reikia infuzuoti lėčiau (maždaug 20 mg propofolio kas 10 sekundžių). Anestezijos palaikymas Anestezijai palaikyti nuolatine infuzija dozė ir infuzijos greitis turi būti pritaikyti kiekvienam konkrečiam pacientui. Paprastai vartojama propofolio dozė pakankamam anestezijos gyliui palaikyti yra 4-12 mg propofolio/kg kūno svorio per valandą. Senyviems pacientams, pacientams, kurių bendroji būklė sunki arba kuriems yra hipovolemija, bei rizikos grupės pacientams, kurie priklauso III arba IV grupei pagal ASA klasifikaciją, Anesia dozę galima mažinti iki 4 mg propofolio/kg kūno svorio per valandą. Anestezija 3 metų ir vyresniems vaikams Anestezijos sukėlimas Sukeliant anesteziją, reikia lėtai didinti Anesia dozę, kol atsiras klinikinių anestezijos pradžios požymių. Dozę reikia koreguoti atsižvelgiant į amžių ir (arba) kūno svorį. Daugumai vyresnių kaip 8 metų vaikų anestezijai sukelti reikia maždaug 2,5 mg propofolio /kg kūno svorio dozės. Mažesniems vaikams gali reikėti didesnių dozių (2,5–4 mg propofolio/kg kūno svorio). Rizikos grupės pacientams, kurie pagal ASA klasifikaciją yra III arba IV klasės, rekomenduojamos mažesnės dozės (taip pat žr. 4.4 skyrių). Anestezijos palaikymas Norimo gylio anestezija gali būti palaikoma Anesia infuzija. Reikiamas infuzijos greitis skirtingiems pacientams gerokai skiriasi, tačiau paprastai patenkinamai anestezijai palaikyti pakanka 9–15 mg propofolio/kg per valandą dozės. Mažesniems vaikams gali reikėti didesnių dozių. Rizikos grupės pacientams, kurie pagal ASA klasifikaciją yra III arba IV klasės, rekomenduojamos mažesnės dozės (taip pat žr. 4.4 skyrių). Informacijos apie vartojimą jaunesniems kaip 3 metų vaikams dar nepakanka. Intensyviosios terapijos skyriuje gydomų vyresnių kaip 16 metų pacientų slopinimas Slopinimui intensyviosios terapijos metu Anesia rekomenduojama vartoti taikant nuolatinę infuziją. Dozę reikia nustatyti atsižvelgiant į reikiamą slopinimo gylį. Paprastai pakankamo gylio slopinimą sukelia 0,3-4,0 mg propofolio/kg kūno svorio per valandą dozė (žr. 4.4 skyrių). 16 metų ar jaunesnius vaikus slopinti Anesia intensyviosios terapijos metu draudžiama. Anesia skirti tikslinės kontroliuojamosios infuzijos (TKI) sistema slopinimui sukelti intensyviosios terapijos metu nerekomenduojama. Suaugusiųjų slopinimas chirurginių ir diagnostinių procedūrų metu Skiriant Anesia, pacientą būtina nuolat stebėti, ar neatsiranda ankstyvųjų kraujospūdžio sumažėjimo, kvėpavimo takų obstrukcijos ir deguonies stokos požymių, be to, turi būti paruošta reikiama įranga galimiems sutrikimams kontroliuoti. Sukeliant anesteziją, paprastai per 1-5 minutes suleidžiama 0,5-1 mg propofolio/kg kūno svorio dozė. Anestezijai palaikyti skiriama dozė priklauso nuo norimo slopinimo gylio ir paprastai būna 1,5-4,5 mg propofolio/kg kūno svorio per valandą. Rizikos grupės pacientams, kurie pagal ASA klasifikaciją yra III arba IV klasės, gali reikėti mažesnės dozės ir mažesnio infuzijos greičio. Vyresniems kaip 55 metų pacientams taip pat gali reikėti mažinti dozę. Pastaba Senyviems pacientams anestezijai Anesia sukelti reikia mažesnių dozių. Būtina atsižvelgti į bendrąją paciento būklę ir amžių. Mažesnę dozę reikia suleisti lėčiau, dozė laipsniškai didinama atsižvelgiant į reakciją. Anesia vartojant anestezijai palaikyti ar slopinti, infuzijos greitį ir pasirinktą propofolio koncentraciją kraujyje būtina sumažinti. Be to, dozę ir infuzijos greitį reikia papildomai sumažinti rizikos grupės pacientams, kurie pagal ASA klasifikaciją yra III arba IV klasės. Senyviems pacientams negalima leisti jokių smūginių dozių (pavienių ar kartotinių), nes gali pasireikšti kraujotakos ir kvėpavimo slopinimas. 3 metų ir vyresnių vaikų slopinimas chirurginių ir diagnostinių procedūrų metu Dozę ir intervalus tarp dozių vartojimo būtina koreguoti atsižvelgiant į reikiamą slopinimo gylį ir klinikinį atsaką. Slopinimui sukelti daugumai vaikų prireikia 1-2 mg propofolio/kg kūno svorio dozės. Slopinimui palaikyti Anesia infuzijos greitį galima didinti tol, kol pasireiškia norimo gylio slopinimas. Daugumai pacientų reikia 1,5-9 mg propofolio/kg kūno svorio per valandą dozės. Rizikos grupės pacientams, kurie pagal ASA klasifikaciją yra III arba IV klasės, gali reikėti mažesnės dozės. 16 metų ar jaunesnius vaikus slopinti Anesia intensyviosios terapijos metu draudžiama. Vartojimo metodas Flakonus prieš vartojimą reikia pakratyti. Anesia sudėtyje antimikrobinių konservantų nėra ir dėl tokios sudėties jis palaiko mikroorganizmų augimą. Dėl to emulsiją būtina vartoti nedelsiant. Griežtų aseptikos reikalavimų būtina laikytis ir Anesia, ir infuzinės sistemos atžvilgiu visu infuzijos laikotarpiu. Jei Anesia infuzijos metu reikia suleisti vaistinių preparatų ar lašinti kitą tirpalą, tai turi būti daroma prie pat kaniulės. Anesia draudžiama infuzuoti pro antibakterinius filtrus. Remiantis nustatytomis riebalų emulsijų vartojimo rekomendacijomis, Anesia infuzija ta pačia sistema negali trukti ilgiau kaip 12 valandų. Pasibaigus infuzijai (bet ne vėliau kaip po 12 valandų) Anesia likučių ir infuzinės sistemos naudoti nebegalima; jei reikia, infuzinė sistema turi būti pakeista. Anesia negalima maišyti su kitais injekciniais ar infuziniais tirpalais. Vis dėlto Anesia galima vartoti kartu su 50 mg/ml (5 %) gliukozės injekciniu tirpalu, 9 mg/ml (0,9 %) natrio chlorido injekciniu tirpalu ar 1,8 mg/ml (0,18 %) natrio chlorido ir 40 mg/ml (4 %) gliukozės injekciniu tirpalu bei 10 mg/ml (1 %) lidokaino injekciniu tirpalu be konservantų, per Y formos jungtį kiek įmanoma arčiau injekcijos vietos. Siekiant sumažinti skausmą injekcijos vietoje, reikia Anesia infuzuoti į didelę veną arba prieš anestezijos sukėlimą suleisti lidokaino injekcinio tirpalo. Miorelaksantų atrakurio ar mivakurio galima leisti per intraveninę liniją, kuria buvo leidžiama Anesia, tik prieš tai ją praplovus Flakono ar atitinkamos infuzijos sistemos turinys yra skirti vartoti vieną kartą vienam pacientui. Vartojimo trukmė Anesia pacientui galima skirti ne ilgiau kaip 7 paras.

Skiriant Anesia slopinimui sukelti chirurginių ir diagnostinių procedūrų metu, pacientą būtina nuolat stebėti, ar neatsiranda ankstyvųjų kraujospūdžio sumažėjimo, kvėpavimo takų obstrukcijos ir deguonies stokos požymių. Chirurginės procedūros metu pacientui slopinti vartojant Anesia, kaip ir kitų slopinamąjį poveikį sukeliančių vaistinių preparatų, gali atsirasti nevalingų judesių. Tai gali sukelti riziką dėl operacijos sėkmės, jei procedūros metu pacientas turi nejudėti. Gauta pranešimų apie piktnaudžiavimą propofoliu ir priklausomybę nuo jo, dažniausiai tarp sveikatos priežiūros specialistų. Propofolio, kaip ir kitų bendrajai anestezijai vartojamų vaistinių preparatų, negalima vartoti neužtikrinus kvėpavimo takų praeinamumo, nes tai gali sukelti mirtinų kvėpavimo sistemos komplikacijų. Po Anesia vartojimo iš ligoninės galima išleisti tik visiškai atsigavusį pacientą. Atskirais atvejais propofolio vartojimas gali būti susijęs su pooperaciniu sąmonės nebuvimu, kartu gali pasireikšti raumenų tonuso padidėjimas. Toks poveikis nepriklauso nuo to, ar pacientas po anestezijos jau buvo atgavęs sąmonę, ar dar ne. Nors sąmonė atgaunama neskiriant gydymo, jos neatgavusį pacientą būtina atidžiai stebėti. Paprastai jokio Anesia poveikio neišlieka ilgiau kaip 12 valandų. Pacientui aiškinant apie Anesia poveikį ir pateikiant toliau nurodytas rekomendacijas, gydytojas turi atsižvelgti į procedūros pobūdį, kartu vartojamus vaistinius preparatas bei paciento amžių ir būklę. • Pacientas gali grįžti į namus tik lydymas kito asmens. • Pacientas turi būti informuotas, kada jam bus vėl galima vykdyti rankomis atliekamą ar miklumo reikalaujančią veiklą (pvz., valdyti motorinę transporto priemonę). • Pacientas turi būti informuotas, kad vartojant kitus slopinamąjį poveikį sukeliančius vaistinius preparatus (pvz., benzodiazepinus, opioidus, alkoholį), gebėjimo atlikti tam tikrą veiklą sutrikimas gali būti stipresnis ir išlikti ilgiau. Anesia, kaip ir kitus intraveninius anestetikus, reikia vartoti mažesnėmis dozėmis nei įprasta ir ypač atsargiai pacientams, kuriems yra širdies, kvėpavimo, inkstų arba kepenų funkcijos sutrikimas, kuriems pasireiškė hipovolemija arba kuriems yra pablogėjusi bendroji sveikatos būklė (žr. 4.2 skyrių). Jei įmanoma, prieš vaistinio preparato vartojimą turi būti kompensuotas širdies, kraujotakos ar kvėpavimo nepakankamumas bei koreguota hipovolemija. Jei pacientui yra sunkus širdies pažeidimas, Anesia būtina vartoti ypač atsargiai ir būtina atidžiai stebėti paciento būklę. Jei labai sumažėja kraujospūdis, gali reikėti skirti kraujo plazmos pakaitalų bei galbūt kraujagysles sutraukiančių vaistinių preparatų, be to, reikia sulėtinti Anesia leidimą. Į galimą reikšmingą kraujospūdžio sumažėjimą būtina atsižvelgti, jei pacientui yra vainikinių kraujagyslių ar smegenų kraujagyslių perfuzijos sumažėjimas arba hipovolemija. Propofolio klirensas priklauso nuo kraujotakos, todėl širdies išstumiamą kraujo tūrį mažinantys vaistiniai preparatai mažina kartu vartojamo propofolio klirensą. Propofolis neslopina parasimpatinės nervų sistemos. Buvo gauta pranešimų apie su propofolio vartojimu susijusią bradikardiją, kuri kartais sukėlė sunkių pasekmių (širdies veiklos nutrūkimą). Dėl šios priežasties prieš sukeliant anesteziją Anesia ir jos palaikymo metu gali būti naudinga į veną suleisti anticholinerginio vaistinio preparato tais atvejais, kai yra suaktyvėjusi parasimpatinė nervų sistema arba jei propofolio vartojama kartu su kitais širdies susitraukimus retinti galinčiais vaistiniais preparatais. Epilepsija sergantiems pacientams Anesia gali sukelti traukulių. Prieš kartotinį ar ilgalaikį (> 3 valandų) propofolio skyrimą mažiems vaikams (jaunesniems kaip 3 metų) ir nėščioms moterims, būtina atsižvelgti į planuojamos procedūros naudą ir riziką, kadangi ikiklinikinių tyrimų metu gauta pranešimų apie neurotoksinį poveikį; žr. 5.3 skyrių. Vaikų populiacija Propofolio nerekomenduojama vartoti naujagimiams, kadangi vaistinio preparato poveikis tokiems pacientams iki galo neištirtas. Farmakokinetiniai duomenys (žr. 5.2 skyrių) rodo, kad naujagimių organizme klirensas būna gerokai mažesnis ir labai skirtingas. Vyresniems vaikams rekomenduojamos dozės naujagimiams gali sukelti perdozavimą ir sunkų kraujotakos bei kvėpavimo sistemos slopinimą (žr. 4.8 skyrių). Anesia nerekomenduojama vartoti jaunesniems kaip 3 metų vaikams, kadangi mažiems vaikams sunku laipsniškai didinti Anesia dozę (reikalingi labai maži tūriai). Propofolio negalima vartoti 16 metų ar jaunesniems vaikams slopinti taikant intensyviąją terapiją, kadangi propofolio vartojimo tokios amžiaus grupės pacientams slopinti saugumas ir veiksmingumas neįrodyti (žr. 4.3 skyrių). Pastabos dėl vartojimo taikant intensyviąją terapiją Propofolio emulsijos infuzija intensyviosios terapijos skyriuje gydomiems pacientams slopinti buvo susijusi su daugeliu metabolinių sutrikimų ir organų nepakankamumu, kurie gali sukelti mirtį. Be to, gauta pranešimų apie tokio nepageidaujamo poveikio derinių pasireiškimą: metabolinės acidozės, rabdomiolizės, hiperkalemijos, hepatomegalijos, inkstų nepakankamumo, hiperlipidemijos, širdies aritmijos, Brugada tipo EKG (balno ar palapinės formos ST segmento pakilimas dešiniosiose krūtininėse derivacijose [V1-V3] ir T išnykusi banga) ir (arba) greitai progresuojančio širdies nepakankamumo, paprastai nereaguojančio į palaikomąjį gydymą širdies susitraukimus stiprinančiais vaistiniais preparatais. Tokių reiškinių derinys dar yra vadinamas propofolio infuzijos sindromu. Tokių reiškinių dažniausiai atsirado pacientams, kurie buvo patyrę sunkių galvos sužalojimų, ir vaikams, kuriems buvo kvėpavimo sistemos infekcija ir kurie vartojo didesnę dozę, nei rekomenduojama suaugusiesiems slopinti intensyviosios terapijos metu. Toliau išvardytos situacijos, manoma, yra svarbiausi tokios komplikacijos pasireiškimo riziką didinantys veiksniai: mažas audinių įsotinimas deguonimi, sunkus neurologinis pažeidimas ir (arba) sepsis bei didelių kraujagysles sutraukiančių vaistinių preparatų, steroidų, širdies susitraukimus stiprinančių vaistinių preparatų ir (arba) propofolio (paprastai po didesnės kaip 4 mg propofolio/kg kūno svorio per valandą dozės vartojimo ilgiau kaip 48 valandas) dozių vartojimas (vartojant vieną ar kelis išvardytus vaistinius preparatus). Vaistinį preparatą skiriantis gydytojas turi žinoti apie tokį galimą nepageidaujamą poveikį pacientams, kurie turi anksčiau paminėtų rizikos veiksnių, ir, atsiradus anksčiau paminėtų simptomų požymių, nedelsdamas nutraukti propofolio vartojimą. Visų slopinamąjį poveikį sukeliančių ir kitų intensyviajai terapijai vartojamų vaistinių preparatų dozę reikia parinkti taip, kad būtų palaikomas optimalus aprūpinimas deguonimi ir hemodinamikos parametrai. Pacientams, kurių intrakranialinis spaudimas yra padidėjęs, būtina skirti tinkamą gydymą smegenų perfuzijai palaikyti tokio gydymo keitimo metu. Gydantis gydytojas turi įsitikinti, kad neviršija rekomenduojamos 4 mg propofolio/kg kūno svorio per valandą dozės (jei įmanoma). Jeigu yra lipidųų apykaitos sutrikimų ar kitokia būklė, kai riebalų emulsijų reikia vartoti atsargiai, būtina imtis atsargumo priemonių. Jei manoma, kad Anesia gydomam pacientui gali būti padidėjęs lipidų kiekis kraujyje, rekomenduojama patikrinti lipidų apykaitos rodmenis. Jei nustatomas lipidų apykaitos sutrikimas, reikia atitinkami koreguoti Anesia skyrimą. Jei pacientui tuo pat metu taikomas parenterinis maitinimas, reikia atsižvelgti į kartu su Anesia suvartojamą riebalų kiekį (0,1 g riebalų 1,0 ml Anesia). Papildomos atsargumo priemonės Atsargumo priemonių būtina imtis gydant mitochondrijų liga sergantį pacientą. Tokių pacientų liga gali paūmėti anestezijos, chirurginės procedūros ar intensyviosios terapijos metu. Tokiems pacientams rekomenduojama palaikyti normalią kūno temperatūrą, skirti vartoti angliavandenių ir užtikrinti pakankamą skysčių kiekį. Ankstyvieji mitochondrijų ligos paūmėjimo ir propofolio infuzijos sindromo pasireiškimo požymiai gali būti panašūs. Anesia sudėtyje antimikrobinių konservantų nėra, ir dėl tokios sudėties jis palaiko mikroorganizmų augimą. Jei Anesia vartojamas kartu su lidokainu, būtina atsižvelgti į tai, kad lidokaino negalima skirti paveldima ūmine porfirija sergantiems pacientams. Šio vaistinio preparato viename flakone yra mažiau kaip 1 mmol (23 mg) natrio, t. y. jis beveik neturi reikšmės.

Anestezijos ir slopinimo sukėlimas bei palaikymas propofoliu paprastai būna švelnus, sujaudinimo požymių būna nedaug. Dažniausias praneštas nepageidaujamas propofolio poveikis yra su farmakologiniu poveikiu susijęs nepageidaujamas anestetikų ar slopinamąjį poveikį sukeliančių vaistinių preparatų poveikis, pvz., hipotenzija ir kvėpavimo slopinimas. Tokio vartojant propofolio pastebėto poveikio pobūdis, sunkumas ir dažnis priklauso nuo paciento bendrosios būklės, procedūros pobūdžio ir taikytų terapinių priemonių. Nepageidaujamo poveikio dažnis apibūdinamas taip: labai dažnas (≥ 1/10), dažnas (nuo ≥ 1/100 iki < 1/10), nedažnas (nuo ≥ 1/1 000 iki < 1/100), retas (nuo ≥ 1/10 000 iki < 1/1 000), labai retas (< 1/10 000) ir nežinomas (negali būti apskaičiuotas pagal turimus duomenis). Nustatytas toliau išvardytas šalutinis poveikis. Organų sistemų klasės | Dažnis | Nepageidaujamas poveikis Imuninės sistemos sutrikimai | Labai retas | Sunkios alerginės reakcijos (anafilaksija), galimai kartu pasireiškiant angioneurozinei edemai, bronchų spazmui, eritemai ir hipotenzijai Metabolizmo ir mitybos sutrikimai | Nežinomas | Metabolinė acidozė5, hiperkalemija5, hiperlipidemija5 Psichikos sutrikimai | Nežinomas | Euforinė nuotaika pabudimo laikotarpiu, piktnaudžiavimas vaistiniu preparatu ir priklausomybė nuo jo8 Nervų sistemos sutrikimai | Dažnas | Spontaniniai judesiai ir raumenų spazmai anestezijos sukėlimo laikotarpiu, galvos skausmas pabudimo laikotarpiu Nervų sistemos sutrikimai | Retas | Svaigulys, šaltkrėtis ir šalčio pojūtis pabudimo laikotarpiu, į epilepsiją panašūs epizodai su traukuliais ir opistotonusu indukcijos, palaikymo bei pabudimo metu (labai retai atsirado vėliau, t. y. po kelių valandų ar dienų) Nervų sistemos sutrikimai | Labai retas | Sąmonės neatgavimas po operacijos (taip pat žr. 4.4 skyrių) Nervų sistemos sutrikimai | Nežinomas | Nevalingi judesiai Širdies sutrikimai | Dažnas | Bradikardija1 Širdies sutrikimai | Labai retas | Plaučių edema Širdies sutrikimai | Nežinomas | Aritmija5, širdies nepakankamumas5,7 Kraujagyslių sutrikimai | Dažnas | Hipotenzija2 Kraujagyslių sutrikimai | Nedažnas | Trombozė ir flebitas Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai | Dažnas | Hiperventiliacija ir kosulys anestezijos sukėlimo laikotarpiu, laikina apnėja anestezijos sukėlimo laikotarpiu Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai | Nedažnas | Kosulys palaikymo laikotarpiu Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai | Retas | Kosulys pabudimo laikotarpiu Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai | Nežinomas | Kvėpavimo slopinimas (priklausomas nuo dozės) Virškinimo trakto sutrikimai | Dažnas | Žagsulys indukcijos laikotarpiu, pykinimas ar vėmimas pabudimo laikotarpiu Virškinimo trakto sutrikimai | Labai retas | Pankreatitas Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai | Nežinomas | Hepatomegalija5 Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai | Nežinomas | Hepatitas, ūminis kepenų nepakankamumas10 Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai | Nežinomas | Rabdomiolizė3,5 Inkstų ir šlapimo takų sutrikimai | Labai retas | Šlapimo spalvos pokytis po ilgalaikio vartojimo Inkstų ir šlapimo takų sutrikimai | Dažnis nežinomas | Inkstų nepakankamumas5 Lytinės sistemos ir krūties sutrikimai | Labai retas | Lytinio potraukio slopinimo išnykimas Lytinės sistemos ir krūties sutrikimai | Nežinomas | Priapizmas Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai | Labai dažnas | Lokalus skausmas anestezijos sukėlimo metu4 Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai | Dažnas | Paraudimas anestezijos sukėlimo laikotarpiu Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai | Labai retas | Sunki audinių reakcija ir audinių nekrozė9 po atsitiktinio suleidimo šalia kraujagyslės Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai | Dažnis nežinomas | Lokalus skausmas ir patinimas po atsitiktinio suleidimo šalia kraujagyslės Tyrimai | Dažnis nežinomas | Brugada tipo EKG5,6 Sužalojimai, apsinuodijimai ir procedūrų komplikacijos | Labai retas | Pooperacinis karščiavimas Jei kartu vartojamas lidokainas, gali pasireikšti toks nepageidaujamas poveikis: svaigulys, vėmimas, apsnūdimas, traukuliai, bradikardija, aritmija ir šokas. Sojų aliejus labai retai gali sukelti alerginių reakcijų. 1. Sunki bradikardija pasireiškia retai; pranešta apie pavienius atvejus, kuomet bradikardija progresavo iki asistolijos. 2. Retais atvejais hipotenzijai koreguoti gali prireikti intraveninių skysčių infuzijos bei sumažinti Anesia leidimo greitį. 3. Gauti labai reti pranešimai apie rabdomiolizę, kai buvo vartojama didesnė nei rekomenduojama 4 mg propofolio/kg kūno svorio per valandą dozė pacientui slopinti taikant intensyviąją terapiją. 4. Dažniausiai galima išvengti kartu su propofoliu leidžiant lidokaino ir leidžiant į didelę (dilbio ir alkūnės linkio) veną. 5. Tokių reiškinių derinys, vadinamas propofolio infuzijos sindromu, gali pasireikšti sunkiai sergantiems pacientams, kuriems dažnai yra daug tokio poveikio atsiradimo rizikos veiksnių (žr. 4.4 skyrių). 6. Brugada tipo EKG – ST-segmento pakilimas ir išnykę T danteliai EKG. 7. Greitai progresuojantis širdies nepakankamumas suaugusiesiems (kai kuriais atvejais pasibaigiantis mirtimi). Tokiais atvejais širdies nepakankamumas paprastai nereaguoja į palaikomąjį gydymą širdies susitraukimus stiprinančiais vaistiniais preparatais. 8. Piktnaudžiavimas propofoliu ir priklausomybė nuo jo, dažniausiai tarp sveikatos priežiūros specialistų. 9. Apie audinių nekrozę pranešta tais atvejais, kai sutriko audinių gyvybingumas. 10. Po ilgalaikio ir trumpalaikio gydymo ir pacientams, kuriems nenustatyta pagrindinių rizikos veiksnių. Pranešimas apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas Svarbu pranešti apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas, pastebėtas po vaistinio preparato registracijos, nes tai leidžia nuolat stebėti vaistinio preparato naudos ir rizikos santykį. Sveikatos priežiūros ar farmacijos specialistai turi pranešti apie bet kokias įtariamas nepageidaujamas reakcijas, tiesiogiai užpildę pranešimo formą internetu Tarnybos Vaistinių preparatų informacinėje sistemoje https://vapris.vvkt.lt/vvkt-web/public/nrvSpecialist arba užpildę Sveikatos priežiūros ar farmacijos specialisto pranešimo apie įtariamą nepageidaujamą reakciją (ĮNR) formą, kuri skelbiama https://www.vvkt.lt/index.php?1399030386, ir atsiųsti elektroniniu paštu (adresu [email protected]).