Apleria

Dozavimas Tiekiamos 25 mg ir 50 mg stiprumo plėvele dengtos tabletės, kad dozę būtų galima koreguoti individualiai. Didžiausia paros dozė yra 50 mg. Pacientams, kuriems yra širdies nepakankamumas po MI Rekomenduojama palaikomoji eplerenono dozė yra 50 mg, ji vartojama kartą per parą (KPP). Gydymą reikia pradėti kartą per parą vartojama 25 mg doze ir ją didinti (geriausia per 4 savaites) iki tikslinės kartą per parą vartojamos 50 mg dozės, atsižvelgiant į kalio kiekį kraujo serume (žr. 1 lentelę). Gydymas eplerenonu paprastai pradedamas per 3-14 dienų po ūminio MI. Pacientams, kuriems yra II klasės (lėtinis) širdies nepakankamumas pagal NYHA klasifikaciją Pacientams, kuriems yra lėtinis II klasės širdies nepakankamumas pagal NYHA klasifikaciją, gydymą reikia pradėti kartą per parą vartojama 25 mg doze ir ją didinti (geriausia per 4 savaites) iki tikslinės kartą per parą vartojamos 50 mg dozės, atsižvelgiant į kalio kiekį kraujo serume (žr. 1 lentelę ir 4.4 skyrių). Pacientų, kurių kalio kiekis kraujo serume yra >5,0 mmol/l, eplerenonu pradėti gydyti negalima (žr. 4.3 skyrių). Kalio kiekį kraujo serume reikia tirti prieš pradedant gydymą eplerenonu, pirmąją vartojimo savaitę ir po vieno mėnesio nuo vartojimo pradžios ar dozės pakeitimo. Po to kalio kiekį kraujo serume būtina tirti reguliariai. Pradėjus gydymą, dozę reikia koreguoti atsižvelgiant į kalio kiekį kraujo serume, kaip nurodyta 1 lentelėje. 1 lentelė. Dozės koregavimas po gydymo pradėjimo Kalio kiekis serume (mmol/l) | Veiksmas | Dozės koregavimas < 5,0 | Didinti | Nuo 25 mg KAP* iki 25 mg KPP Nuo 25 mg KPP iki 50 mg KPP 5,0–5,4 | Palaikyti | Dozės koreguoti nereikia 5,5–5,9 | Mažinti | Nuo 50 mg KPP iki 25 mg KPP Nuo 25 mg KPP iki 25 mg KAP* Nuo 25 mg KAP* iki nutraukimo ≥ 6,0 | Vartojimą nutraukti | Neaktualu * KAP: kas antrą parą Po eplerenono vartojimo nutraukimo dėl kalio kiekio kraujo serume ≥6,0 mmol/l, jo vartojimą galima atnaujinti kas antrą parą vartojama 25 mg doze, kai kalio kiekis kraujo serume tampa mažesnis kaip 5,0 mmol/l. Vaikų populiacija Eplerenono saugumas ir veiksmingumas vaikams ir paaugliams neištirti. Turimi duomenys pateikiami 5.1 ir 5.2 skyriuose. Senyviems pacientams Senyviems pacientams pradinės dozės keisti nebūtina. Senstant inkstų funkcija silpnėja, todėl senyviems pacientams padidėja hiperkalemijos pasireiškimo rizika. Tokia rizika gali dar labiau padidėti pacientams, kurie serga ligomis, susijusiomis su didesne sistemine eplerenono ekspozicija, ypač lengvu ar vidutinio sunkumo kepenų funkcijos sutrikimu. Rekomenduojama reguliariai tirti kalio kiekį kraujo serume (žr. 4.4 skyrių). Pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi Pacientams, kuriems yra lengvas inkstų funkcijos sutrikimas, pradinės dozės koreguoti nereikia. Rekomenduojama reguliariai tirti kalio kiekį kraujo serume ir koreguoti dozę, kaip nurodyta 1 lentelėje. Pacientai, kuriems yra vidutinio sunkumo inkstų funkcijos sutrikimas (kreatinino klirensas (KrKl) 30-60 ml/min.), turi būti pradėti gydyti kas antrą parą vartojama 25 mg doze, ją reikia koreguoti remiantis kalio kiekiu kraujo serume (žr. 1 lentelę). Rekomenduojama reguliariai tirti kalio kiekį kraujo serume (žr. 4.4 skyrių). Pacientų, kurių KrKl <50 ml/min. ir kuriems yra širdies nepakankamumas po MI, gydymo eplerenonu patirties nėra. Tokiems pacientams eplerenono būtina vartoti atsargiai. Didesnių kaip 25 mg paros dozių vartojimas pacientams, kurių KrKl <50 ml/min., netirtas. Pacientams, kuriems yra sunkus inkstų funkcijos sutrikimas (KrKl <30 ml/min.), eplerenono vartoti negalima (žr. 4.3 skyrių). Eplerenonas dialize nepašalinamas. Pacientams, kurių kepenų funkcija sutrikusi Pacientams, kuriems yra lengvas ar vidutinio sunkumo kepenų funkcijos sutrikimas, pradinės dozės keisti nebūtina. Jei yra lengvas ar vidutinio sunkumo kepenų funkcijos sutrikimas, sisteminė eplerenono ekspozicija būna didesnė, todėl tokiems pacientams, ypač senyviems, rekomenduojama dažnai ir reguliariai tirti kalio kiekį kraujo serume (žr. 4.4 skyrių). Kartu vartojami kiti vaistiniai preparatai Jeigu kartu vartojama silpnų ar vidutinio stiprumo CYP3A4 inhibitorių, pvz., amjodarono, diltiazemo ir verapamilio, iš pradžių galimi skirti kartą per parą vartoti 25 mg dozę. Negalima vartoti didesnės dozės kaip 25 mg kartą per parą (žr. 4.5 skyrių). Eplerenoną galima vartoti valgant arba nevalgius (žr. 5.2 skyrių).

Hiperkalemija Eplerenonas gali sukelti hiperkalemiją (tai atitinka jo veikimo mechanizmą). Pradėjus gydymą eplerenonu ir keičiant jo dozę, visiems pacientams reikia tirti kalio kiekį kraujo serume. Vėliau jį rekomenduojama tikrinti reguliariai, ypač pacientams, kuriems yra didesnė hiperkalemijos pasireiškimo rizika, pavyzdžiui, senyviems pacientams, pacientams, kuriems yra inkstų nepakankamumas (žr. 4.2 skyrių) ir cukriniu diabetu sergantiems pacientams. Pradėjus gydymą eplerenonu, kalio papildų vartoti nerekomenduojama, kadangi tai didina hiperkalemijos pasireiškimo riziką. Sumažinus eplerenono dozę, kalio kiekis kraujo serume sumažėja. Vieno tyrimo duomenimis, kartu su eplerenonu pradėjus vartoti hidrochlorotiazidą, kalio kiekio kraujo serume padidėjimas buvo neutralizuotas. Hiperkalemijos pasireiškimo rizika gali padidėti, jei eplerenono vartojama kartu su AKF inhibitoriumi ir (arba) ARB. AKF inhibitoriaus ir ARB vartoti kartu su eplerenonu negalima (žr. 4.3 ir 4.5 skyrus). Inkstų funkcijos sutrikimas Pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi, įskaitant pacientus, kuriems yra diabetinė mikroalbuminurija, reikia reguliariai tirti kalio kiekį. Blogėjant inkstų funkcijai, hiperkalemijos pasireiškimo rizika didėja. Nors Eplerenone Post-acute Myocardial Infarction Heart failure Efficacy and Survival Study (EPHESUS) tyrimo, kuriame dalyvavusiems pacientams buvo 2 tipo cukrinis diabetas ir mikroalbuminurija, metu gauti duomenys yra riboti, tokiam mažam skaičiui tiriamųjų buvo nustatytas hiperkalemijos pasireiškimo dažnio padidėjimas. Todėl tokius pacientus būtina gydyti atsargiai. Eplerenonas hemodialize nepašalinamas. Kepenų funkcijos sutrikimas Pacientams, kuriems buvo lengvas ar vidutinio sunkumo kepenų funkcijos sutrikimas (A ir B klasė pagal Child-Pugh), kalio kiekis kraujo serume nepadidėjo virš 5,5 mmol/l. Pacientams, kuriems yra lengvas ar vidutinio sunkumo kepenų funkcijos sutrikimas, reikia tirti elektrolitų kiekį. Eplerenono vartojimas pacientams, kuriems yra sunkus kepenų funkcijos sutrikimas, netirtas, todėl tokiems pacientams eplerenono vartoti negalima (žr. 4.2 ir 4.3 skyris). CYP3A4 induktoriai Eplerenono vartoti kartu su stipriais CYP3A4 induktoriais nerekomenduojama (žr. 4.5 skyrių). Reikia vengti ličio, ciklosporino ir takrolimuzo vartoti kartu su eplerenonu (žr. 4.5 skyrių). Apleria sudėtyje yra laktozės, todėl šio vaistinio preparato negalima vartoti pacientams, kuriems nustatytas retas paveldimas sutrikimas –galaktozės netoleravimas, visiškas laktazės stygius arba gliukozės ir galaktozės malabsorbcija. Apleria sudėtyje yra natrio. Šio vaistinio preparato dozėje yra mažiau nei 1 mmol (23 mg) natrio, t. y., jis beveik neturi reikšmės.

Dviejų tyrimų (EPHESUS ir Eplerenone in Mild Patients Hospitalization and Survival Study in Heart Failure (EMPHASIS-HF)) duomenimis, bendrasis nepageidaujamų reiškinių dažnis vartojant eplerenono buvo panašus į nustatytą vartojant placebo. Toliau išvardyti nepageidaujami reiškiniai arba buvo laikomi galimai susiję su gydymu ir eplerenono vartojantiems pacientams pasireiškė dažniau nei vartojant placebą, arba buvo sunkūs ir pasireiškė reikšmingai dažniau nei vartojant placebą, arba buvo nustatyti stebėjimo po vaistinio preparato registracijos metu. Nepageidaujami reiškiniai išvardyti pagal organų sistemų klases ir absoliutų dažnį. Nepageidaujamo poveikio dažnis apibūdinamas taip: labai dažnas (1/10); dažnas (nuo 1/100 iki <1/10); nedažnas (nuo 1/1 000 iki <1/100); retas (nuo 1/10 000 iki <1/1 000); labai retas (<1/10 000); nežinomas (negali būti apskaičiuotas pagal turimus duomenis). 2 lentelė. Eplerenono nepageidaujamų reakcijų dažnis placebu kontroliuotų tyrimų metu MedDRA organų sistemų klasė | Nepageidaujama reakcija Infekcijos ir infestacijos Nedažni | pielonefritas, infekcija, faringitas Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai Nedažni | eozinofilija Endokrininiai sutrikimai Nedažni | hipotiroidizmas Metabolizmo ir mitybos sutrikimai Dažni Nedažni | hiperkalemija (žr. 4.3 ir 4.4 skyrius), hipercholesterolemija hiponatremija, dehidratacija, hipertrigliceridemija Psichikos sutrikimai Dažni | nemiga Nervų sistemos sutrikimai Dažni Nedažni | apalpimas, svaigulys, galvos skausmas hipoestezija Širdies sutrikimai Dažni Nedažni | kairiojo skilvelio nepakankamumas, prieširdžių virpėjimas tachikardija Kraujagyslių sutrikimai Dažni Nedažni | hipotenzija galūnės arterijos trombozė, ortostatinė hipotenzija Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai Dažni | Kosulys Virškinimo trakto sutrikimai Dažni Nedažni | viduriavimas, pykinimas, vidurių užkietėjimas, vėmimas dujų kaupimasis žarnyne Odos ir poodinio audinio sutrikimai Dažni Nedažni | išbėrimas, niežėjimas angioneurozinė edema, hiperhidrozė Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai Dažni Nedažni | raumenų spazmai, nugaros skausmas skeleto raumenų skausmas Inkstų ir šlapimo takų sutrikimai Dažni | inkstų funkcijos sutrikimas (žr. 4.4 ir 4.5 skyrius) Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai Nedažni | Cholecistitas Lytinės sistemos ir krūties sutrikimai Nedažni | Ginekomastija Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai Dažni Nedažni | astenija bendrasis negalavimas Tyrimai Dažni Nedažni | šlapalo kiekio kraujyje padidėjimas, kreatinino kiekio kraujyje padidėjimas epidermio augimo faktoriaus receptorių kiekio sumažėjimas, gliukozės kiekio kraujyje padidėjimas EPHESUS tyrimo metu labai senyvų (>75 metų) pacientų grupėje insulto atvejų buvo daugiau. Vis dėlto insulto atvejų skaičius pacientų, vartojusių eplerenoną, grupėje (30) nuo atvejų skaičiaus vartojant placebą (22) statistiškai reikšmingai nesiskyrė. EMPHASIS-HF tyrimo metu labai senyviems (>75 metų) pacientams insulto atvejų buvo 9 eplerenono grupėje ir 8 placebo grupėje. Pranešimas apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas Svarbu pranešti apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas, pastebėtas po vaistinio preparato registracijos, nes tai leidžia nuolat stebėti vaistinio preparato naudos ir rizikos santykį. Sveikatos priežiūros ar farmacijos specialistai turi pranešti apie bet kokias įtariamas nepageidaujamas reakcijas, užpildę ir pateikę pranešimo formą Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos tinklalapyje https://vvkt.lrv.lt/lt/ nurodytais būdais.