Atropine sulfate Basi

Atropino vartoti draudžiama: - jeigu yra padidėjęs jautrumas veikliajai arba bet kuriai 6.1 skyriuje nurodytai pagalbinei medžiagai; - sergant prostatos hipertrofija, nes skatina šlapimo susilaikymą; - sergant obstrukcinėmis virškinimo trakto ligomis (pvz., dvylikapirštės žarnos stenozė); - sergant paralyžiniu žarnų nepraeinamumu arba žarnyno atonija (ypač senyviems ir nusilpusiems pacientams); - sergant opiniu kolitu, nes jis gali sukelti žarnų nepraeinamumą arba didelę gaubtinę žarną (angl. megacolon); jo poveikis apatiniam stemplės sfinkteriui gali sustiprinti refliuksą; - sergant generalizuota miastenija (nebent jis skiriamas siekiant sumažinti nepageidaujamą muskarininį poveikį, kurį sukelia anticholinesteraziniai preparatai); - esant uždaro kampo glaukomai arba esant siauram kampui tarp rainelės ir ragenos, nes tai gali padidinti akispūdį; - jeigu yra ūmus kraujavimas, lydimas nestabilios širdies ir kraujagyslių sistemos funkcijos.

Atropine sulfate Basi injekcinis tirpalas turi būti vartojamas tik prižiūrint gydytojo. Dozavimas Kaip priešanestetinis vaistas, skiriamas prieš bendrosios nejautros sukėlimą, siekiant sumažinti klajoklio nervo slopinantį poveikį širdžiai ir sumažinti seilių bei bronchų sekreciją Suaugusieji 0,3–0,6 mg atropino sulfato įšvirkščiama po oda arba į raumenis, likus 30–60 minučių iki nejautros sukėlimo. Paprastai kartu skiriama 10–15 mg morfino sulfato, maždaug likus 1 valandai prieš nejautrą. Arba prieš pat nejautros sukėlimą į veną galima suleisti 0,3–0,6 mg atropino sulfato. Didžiausia vienkartinė dozė: 600 mikrogramų. Vaikų populiacija Naujagimiai < 5 kg: 0,01–0,02 mg/kg Vaikai ≥ 5 kg: 0,01–0,03 mg/kg Atropino sulfato įšvirkščiama po oda arba į raumenis, likus 30–60 minučių iki nejautros sukėlimo, arba į veną prieš pat jos sukėlimą. Didžiausia vienkartinė dozė: 0,6 mg Apsinuodijimas organofosfatų insekticidais ir kitais anticholinesteraziniais junginiais Suaugusieji - Kaip antimuskarininis vaistas: 0,4–0,6 mg į raumenis, į veną arba po oda. Jei reikia, šią dozę galima kartoti kas 4–6 valandas. Didžiausia vienkartinė dozė: 0,6 mg; jei reikia, šią dozę galima kartoti kas 4–6 valandas. - Kaip priešnuodis (apsinuodijimo anticholinesteraziniais preparatais, pvz., organofosfatų insekticidais, gydymas): Pageidautina į veną; 1–2 mg atropino sulfato kaip pradinė dozė. Papildomas 2 mg dozes į raumenis arba į veną leisti kas 5–60 minučių, kol pradės nykti apsinuodijimo muskarinu požymiai ir simptomai; pakartokite, jei jie vėl pasirodys. Sunkiais atvejais iš pradžių sušvirkškite 2–6 mg šio vaisto, geriausia į veną. Papildomas 2–6 mg dozes į raumenis arba į veną leisti kas 5–60 minučių, kol pradės nykti apsinuodijimo muskarinu požymiai ir simptomai; pakartokite, jei jie vėl pasirodys. - Kaip priešnuodis (apsinuodijimo grybais gydymas): 1–2 mg atropino sulfato į raumenis arba į veną. Didžiausia vienkartinė dozė: 6 mg Nors vidutiniam pacientui reikės tik 40 mg atropino per parą, buvo atvejų, kai prireikė daugiau nei 1000 mg dozės per parą. Vaikų populiacija - Kaip antimuskarininis vaistas: 0,01 mg/kg kūno svorio arba 0,3 mg/m2 (paprastai ne daugiau kaip 0,4 mg) į raumenis, į veną arba po oda. Jei reikia, šias dozes galima kartoti kas 4–6 valandas. Didžiausia vienkartinė dozė: 0,4 mg; jei reikia, šias dozes galima kartoti kas 4–6 valandas. - Kaip priešnuodis apsinuodijus anticholinesteraziniais preparatais, pvz., organofosfatų insekticidais: 0,05 mg/kg kūno svorio į raumenis arba į veną, kartoti kas 10–30 minučių, kol pradės nykti apsinuodijimo muskarinu požymiai ir simptomai; pakartokite, jei jie vėl pasirodys. Didžiausia vienkartinė dozė: 2 mg; jei reikia, dozę galima kartoti kas 10–30 minučių. Simptominei bradikardijai, sukeltai anestezijos ar kitų vaistų, gydyti Suaugusieji 0,5 mg į veną ir, jei reikia, kartoti dozę kas 3–5 minutes, iki bendros 3 mg dozės. Didžiausia bendra dozė: 3 mg Vaikų populiacija 0,01–0,03 mg/kg kūno svorio, į veną, iki didžiausios 0,5 mg dozės. Didžiausia vienkartinė dozė vaikams: 0,5 mg Didžiausia vienkartinė dozė paaugliams: 0,5–1 mg Dozės koregavimas Paprastai dozę reikia koreguoti atsižvelgiant į paciento reakciją ir toleranciją. Ypatingos populiacijos Pacientams, kurių inkstų ir (arba) kepenų funkcija sutrikusi, vaikams ir senyviems žmonėms, patariama būti atsargiems (žr. 4.4 skyrių). Vartojimo metodas Atropinas leidžiamas į veną, raumenis arba po oda. Išmeskite tirpalą, jei jis atrodo drumstas, jame yra nuosėdų arba jei talpykla pažeista. Vaistinį preparatą ruoškite įprastomis aseptinėmis sąlygomis, taikomomis injekciniams tirpalams. Išmeskite likusį tirpalo tūrį.

Atsargumo priemonės Pacientams, sergantiems pseudomembraniniu kolitu, viduriavimu, hipertiroidizmu (tirotoksikoze), virškinimo trakto infekcija ir hipertenzija, atropiną reikia skirti atsargiai. Nusilpę pacientai Sistemiškai skiriant antimuskarininius vaistus nusilpusiems pacientams, sergantiems lėtine plaučių liga, dėl sumažėjusios bronchų sekrecijos gali susidaryti bronchų gleivių kamščiai. Parkinsonizmas Gydant Parkinsonizmą, skiriamos atropino dozės didinimas ir kiti gydymo būdai turi būti laipsniški (antimuskarininio gydymo negalima staigiai nutraukti). Dauno sindromas ir albinizmas Atrodo, kad Dauno sindromu sergančių asmenų jautrumas kai kuriems atropino poveikiams yra didesnis, o albinizmu sergančių asmenų jautrumas gali būti mažesnis. Širdies ir kraujagyslių sistemos būklė Mažų dozių skyrimas gali sukelti paroksizminę bradikardiją. Antimuskarininiai vaistai blokuoja klajoklio nervo slopinamąjį poveikį SA (sinoatrialiniam) mazgui, kuris yra atsakingas už širdies ritmą ir dažnį, todėl reikia atsargiai vartoti pacientams, sergantiems tachiaritmija, širdies nepakankamumu arba koronarine širdies liga. Virškinimo traktas Kadangi antimuskarininiai vaistai gali sulėtinti skrandžio ištuštinimą, jie gali sukelti stazę pacientams, sergantiems skrandžio opa. Atsargumo priemonės taip pat būtinos pacientams, turintiems stemplės refliukso problemų arba su refliuksiniu ezofagitu susijusią stemplinės angos išvaržą, nes antimuskarininiai vaistai mažina skrandžio judrumą ir apatinio stemplės sfinkterio daromą spaudimą. Ilgalaikis antimuskarininių vaistų vartojimas gali sumažinti arba slopinti seilių sekreciją, dėl to gali išsivystyti kariesas, periodonto ligos, burnos kandidozė ir bendras negalavimas. Laboratorinių tyrimų rezultatai Antimuskariniai vaistai trukdo skrandžio rūgšties sekrecijos tyrimui. Likus 24 valandoms iki tyrimo nerekomenduojama vartoti antimuskarininių vaistų, nes šie vaistai antagonizuoja pentagastrino ir histamino poveikį, vertinant skrandžio rūgšties sekrecijos funkciją. Antimuskarininiai vaistai, ypač atropinas, trukdo fenolsulfonftaleino (FSF) išsiskyrimo tyrimui. Atropinas naudoja tą patį sekrecijos kanalėliuose mechanizmą kaip ir FSF, todėl sumažėja FSF išsiskyrimas su šlapimu. Pacientams, kuriems atliekamas šis tyrimas, kartu vartoti atropino nerekomenduojama. Generalizuota miastenija Atropino negalima skirti pacientams, sergantiems generalizuota miastenija, nebent jis būtų skiriamas kartu su anticholinesteraziniais preparatais. Karščiuojantys pacientai ir aukšta aplinkos temperatūra Atsargiai skirti karščiuojantiems pacientams arba esant aukštai aplinkos temperatūrai, nes antimuskarininiai vaistai gali padidinti temperatūrą. Glaukoma Kadangi antimuskarininiai vaistai gali padidinti akispūdį, kai kuriems pacientams, atsižvelgiant į jų būklę, patartina stebėti šį parametrą. Kepenų ir (arba) inkstų liga sergantys pacientai Atropiną reikia atsargiai vartoti pacientams, sergantiems kepenų arba inkstų liga. Vaikų populiacija ir senyvi žmonės Senyviems žmonėms ir vaikams antimuskarininius preparatus reikia vartoti atsargiai, nes šie pacientai gali būti jautresni nepageidaujamam poveikiui.

Saugumo duomenų santrauka Nepageidaujamas atropino poveikis paprastai yra dažnas ir daugeliu atvejų yra susijęs su farmakologinio poveikio pailgėjimu ir priklauso nuo dozės. Nepageidaujamų reakcijų sąrašas Nepageidaujamos reakcijos, bent jau galimai susijusios su vaistu, išvardytos toliau pagal organų sistemų klases ir absoliutų dažnį. Nepageidaujamo poveikio atsiradimui klasifikuoti buvo vartojama ši terminija: Labai dažnas (≥ 1/10) Dažnas (nuo ≥ 1/100 iki < 1/10) Nedažnas (nuo ≥ 1/1 000 iki < 1/100) Retas (nuo ≥ 1/10 000 iki < 1/1 000) Labai retas (< 1/10 000) Nežinomas (negali būti apskaičiuotas pagal turimus duomenis) Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai | Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai Nežinomas | Leukocitozė Imuninės sistemos sutrikimai | Imuninės sistemos sutrikimai Retas | Padidėjęs jautrumas Labai retas | Anafilaksinės reakcijos, įskaitant anafilaksinį šoką Metabolizmo ir mitybos sutrikimai | Metabolizmo ir mitybos sutrikimai Labai dažnas | Sausa burna (kserostomija), skonio sutrikimai Nervų sistemos sutrikimai | Nervų sistemos sutrikimai Dažnas | Galvos skausmas, laikina erdvinė dezorientacija, haliucinacijos, mieguistumas Nedažnas | Nemiga Akių sutrikimai | Akių sutrikimai Dažnas | Vyzdžių išsiplėtimas (midriazė) su vizualinis akomodacijos praradimu (cikloplegija), fotofobija, glaukoma Labai dažnas | Neryškus matymas Ausų ir labirintų sutrikimai | Ausų ir labirintų sutrikimai Nedažnas | Svaigulys Širdies sutrikimai | Širdies sutrikimai Dažnas | Bradikardija (po mažų dozių skyrimo), tachikardija (po didelių dozių skyrimo), širdies plakimai, perplakimai ir aritmijos Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai | Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai Nedažnas | Nosies užgulimas Virškinimo trakto sutrikimai | Virškinimo trakto sutrikimai Dažnas | Sumažėjęs tonusas ir virškinimo trakto judrumas, vidurių užkietėjimas, vėmimas, paralyžinis žarnų nepraeinamumas, disfagija Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Odos ir poodinio audinio sutrikimai Dažnas | Odos paraudimas ir sausumas, dilgėlinė, anafilaksinė reakcija Inkstų ir šlapimo takų sutrikimai | Inkstų ir šlapimo takų sutrikimai Dažnas | Apsunkintas šlapinimasis ir šlapimo susilaikymas Lytinės sistemos ir krūties sutrikimai | Lytinės sistemos ir krūties sutrikimai Nedažnas | Impotencija Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai | Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai Nedažnas | Hipertermija Kitos ypatingos populiacijos Atropinas gali sukelti susijaudinimą, koordinacijos sutrikimą, sumišimą ir (arba) haliucinacijas, ypač senyviems žmonėms. Epidemiologinio tyrimo duomenys taip pat rodo, kad senyvų pacientų, vartojančių antimuskarininius vaistus, kognityviniai gebėjimai pablogėjo. Dauno sindromu sergantys pacientai gali būti jautresni antimuskarininiam poveikiui. Pranešimas apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas Svarbu pranešti apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas, pastebėtas po vaistinio preparato registracijos, nes tai leidžia nuolat stebėti vaistinio preparato naudos ir rizikos santykį. Sveikatos priežiūros ar farmacijos specialistai turi pranešti apie bet kokias įtariamas nepageidaujamas reakcijas, užpildę ir pateikę pranešimo formą Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos tinklalapyje https://vvkt.lrv.lt/lt/ nurodytais būdais.