Atsimutin

Imunosupresinio gydymo pagrindiniais imunosupresantais (bazinės imunosupresijos) papildymas. Alogeninio inkstų, kepenų, širdies, plaučių ar kasos transplantato atmetimo profilaktika, derinant su kitais imunosupresantais. Imuninės sistemos slopinimas vartojant šį imunosupresinio poveikio antimetabolitą vieną arba (dažniau) derinyje su kitais vaistiniais preparatais (dažniausiai kortikosteroidais) ir procedūromis, veikiančiomis imuninį atsaką. Terapinis poveikis gali tapti akivaizdžiu tik po kelių savaičių ar mėnesių ir pasireikšti steroidus taupančiu poveikiu, todėl gali silpnėti toksinis poveikis, susijęs su didelės kortikosteroidų dozės vartojimu ir ilgalaikiu gydymu. Sunkių toliau išvardintų ligų gydymas vien tik šiuo vaistiniu preparatu arba derinyje su kortikosteroidais ir (arba) kitais vaistiniais preparatais ir procedūromis pacientams, kurie netoleruoja steroidų, yra nuo jų priklausomi arba kurių atsakas į gydymą didele steroidų doze yra nepakankamas, sergant: - sunkiu aktyviu reumatoidiniu artritu, kurio neįmanoma valdyti mažiau toksiškais vaistiniais preparatais (ligą modifikuojančiais antireumatiniais vaistiniais preparatais; LMAVP); - sunkia arba vidutinio sunkumo uždegimine žarnų liga (Krono (Crohn) liga ar opiniu kolitu); - sistemine raudonąja vilklige (Lupus erythematosus); - dermatomiozitu arba polimiozitu; - autoimuniniu lėtiniu aktyviu hepatitu; - mazginiu poliarteritu; - autoimunine hemolizine anemija; - lėtine gydymui nepasiduodančia idiopatine trombocitopenine purpura.

Dozavimas Transplantacija Priklausomai nuo pasirinkto imunosupresijos būdo pirmą gydymo parą galima skirti gerti ne didesnę kaip 5 mg/kg kūno svorio paros dozę. Palaikomoji paros dozė yra 1 – 4 mg/kg kūno svorio. Ją reikia nustatyti atsižvelgiant į klinikinę paciento būklę ir į tai, kaip vaistinį preparatą toleruoja kraujas. Turimi duomenys rodo, kad gydymo azatioprinu trukmės riboti nereikia net tada, kai būtina tik maža jo dozė, kadangi yra transplantato atmetimo rizika. Kitos būklės Įprastinė pradinė paros dozė yra 1 – 3 mg/kg kūno svorio. Ją reikia didinti, atsižvelgiant į klinikinį atsaką (jis gali būti nepastebimas kelias savaites arba kelis mėnesius) ir į tai, kaip vaistinį preparatą toleruoja kraujas. Jeigu po 3 – 6 gydymo mėnesių paciento būklė nepagerėja, svarstytinas vaistinio preparato vartojimo nutraukimas. Priklausomai nuo gydomos klinikinės būklės, individualios paciento reakcijos ir nuo to, kaip vaistinį preparatą toleruoja kraujas, palaikomoji paros dozė svyruoja nuo mažesnės kaip  1 mg/kg kūno svorio iki 3 mg/kg kūno svorio. Lėtiniam aktyviam autoimuniniam hepatitui gydyti įprastinė paros dozė yra 1 – 1,5 mg/kg kūno svorio. Pacientams, kurių kepenų ir (arba) inkstų funkcija sutrikusi Pacientus, kuriems yra inkstų ir (arba) kepenų veiklos nepakankamumas, reikia gydyti mažiausia įprastine terapine doze. Pacientus, kuriems yra sunkus kepenų funkcijos sutrikimas, Atsimutin vartoti draudžiama (žr. 4.3 skyrių). Vaikų populiacija Duomenų, kuriais remiantis būtų galima rekomenduoti Atsimutin lėtinio jaunatvinio artrito, sisteminės raudonosios vilkligės (Lupus erythematosus), dermatomiozito ar mazginio poliarterito gydymui nepakanka. Kitų indikacijų atveju vaikus ir paauglius galima gydyti rekomenduojama suaugusiųjų doze. Senyviems pacientams Nėra specifinės informacijos, kaip Atsimutin toleruoja senyvi žmonės. Juos rekomenduojama gydyti mažiausia įprastine terapine doze (kaip kontroliuoti kraujo ląstelių kiekį, žr. 4.4 skyrių). Kol terapinis poveikis tampa pastebimas, gali praeiti kelios savaitės arba keli mėnesiai. Vaistiniu preparatu galima gydyti ilgai, išskyrus atvejį, kai pacientas jo netoleruoja. Azatioprino vartojimą visada reikia nutraukti palaipsniui mažinant dozę ir atidžiai gydytojui prižiūrint. Reikia vengti tabletės laužymo ar sutrupinimo. Pacientai, turintys NUDT15 variantą Pacientams, turintiems įgimtą mutavusį NUDT15 geną, gresia didesnė sunkaus azatioprino toksinio poveikio rizika (žr. 4.4 skyrių). Šiems pacientams paprastai reikia mažinti dozę, ypač tiems, kuriems NUDT15 variantas yra homozigotinis (žr. 4.4 skyrių). Prieš pradedant gydyti azatioprinu reikėtų apsvarstyti galimybę atlikti NUDT15 variantų genotipo testą. Visais atvejais reikia atidžiai stebėti kraujo ląstelių skaičių. Vartojimo metodas Vartojamas per burną. Tabletę(-es) reikia užgerti mažiausiai stikline (200 ml) skysčio. Siekiant sumažinti pykinimo pavojų, tabletę(-es) reikia gerti valgio metu.

Stebėsena Gydymas azatiopirinu gali būti pavojingas, todėl jo skirti negalima, išskyrus atvejus, kai visu gydymo laikotarpiu pacientas bus tinkamai stebimas dėl galimo toksinio poveikio. Pirmųjų 8 gydymo savaičių laikotarpiu būtina mažiausiai kartą per savaitę pamatuoti visų kraujo ląstelių, tarp jų trombocitų, kiekį. Jį reikia matuoti dažniau, jeigu: - pacientas gydomas didele doze; - pacientas senyvas; - sutrikusi inkstų funkcija; - yra lengvas arba vidutinio sunkumo kepenų funkcijos sutrikimas (žr. 4.2 ir 5.2 skyrius); - yra lengvas arba vidutinio sunkumo kaulų čiulpų funkcijos sutrikimas (žr. 4.2 skyrių); - pacientui yra hipersplenizmas. Po 8 gydymo savaičių bendrą kraujo tyrimą (BKT) galima atlikti rečiau. BKT patariama atlikti kas mėnesį, bet ne rečiau nei kas tris mėnesius. Pacientą reikia įspėti, kad atsiradus gerklės išopėjimui, karščiavimui, infekcinei ligai, kraujosruvoms, kraujavimui arba kitokių mielosupresijos požymių, būtina nedelsiant informuoti gydytoją. Azatioprinas yra hepatotoksiškas, todėl gydymo laikotarpiu turėtų būti nuolat atliekami tyrimai kepenų veiklai įvertinti. Pacientams, kuriems jau diagnozuota kepenų liga arba kurie vartoja vaistus, galinčius turėti toksinį poveikį kepenims, galima rekomenduoti dažniau atlikti tokius tyrimus. Gauta pranešimų apie necirozinės vartų venos hipertenzijos ir (arba) portosinusoidinių kraujagyslių ligos atvejus. Ankstyvieji klinikiniai požymiai apima kepenų fermentų tyrimų rezultatų nukrypimą nuo normos, nedidelę geltą, trombocitopeniją ir splenomegaliją (žr. 4.8 skyrių). Pacientus reikėtų informuoti apie kepenų pažeidimo simptomus ir patarti jiems nedelsiant kreiptis į gydytoją, jei atsirastų tokie simptomai. Kai kurie asmenys, kuriems yra paveldėta fermento tiopurino metiltransferazės (TPMT) stoka, gali būti labai jautrūs mielosupresiniam azatioprino poveikiui, todėl, pradėjus juos gydyti azatioprinu, gali greitai atsirasti kaulų čiulpų slopinimo reiškinių. Šis poveikis gali sustiprėti, kartu su azatioprinu vartojant vaistų, kurie slopina TPMT, pavyzdžiui, olsalazino, mesalazino arba sulfasalazino. Yra duomenų, kad pacientams, gydomiems 6-merkaptopurinu (aktyviu azatioprino metabolitu) kartu su kitais citotoksiniais vaistais, pasireiškęs TPMT aktyvumo sumažėjimas gali būti susijęs su antrinėmis leukemijomis ir mielodisplazija (žr.4.8 skyrių). Turimi riboti duomenys rodo, kad azatioprinas yra neveiksmingas asmenims, kuriems yra paveldėtas hipoksantinguanino fosforiboziltransferazės trūkumas (Lešo-Nyhano [Lesch-Nyhan] sindromas), todėl tokių pacientų šiuo vaistiniu preparatu gydyti negalima. Jeigu azatioprinas vartojamas su kumarinų grupės antikoaguliantais, būtina atidžiai matuoti kraujo krešėjimą (žr. 4. 5 skyrių). Gydymą azatioprinu nutraukus, gali labai pasunkėti pacientų, sergančių, pvz., su nefritu susijusia sistemine raudonąja vilklige (Lupus erythematosus), dermatomiozitu ir polimiozitu; Krono (Crohn) liga, opiniu kolitu; mazginiu poliarteritu; lėtine gydymui nepasiduodančia idiopatine trombocitopenine purpura; autoimunine hemolizine anemija; sunkiu reumatoidiniu artritu arba autoimuniniu hepatitu būklė. Azatioprino vartojimą visada reikia nutraukti palaipsniui mažinant dozę ir atidžiai gydytojui prižiūrint. Jeigu kartu su azatioprinu vartojama inaktyvintų vakcinų arba anatoksinų (toksoidų), visada reikia kontroliuoti imuninį atsaką, atsižvelgiant į titro duomenis. Azatioprinu gydomiems pacientams padidėjo odos navikų dažnis. Jų atsirado daugiausia tose odos vietose, kurios buvo neapsaugotos nuo saulės šviesos poveikio. Pacientą reikia įspėti, kad vengtų pernelyg didelės tiesioginių saulės spindulių ir ultravioletinių spindulių ekspozicijos, ir reguliariai atlikti odos tyrimus (žr. ir 4.8 skyrių). Pacientus, sergančius negydoma ūmine infekcine liga, azatioprinu reikia gydyti itin atsargiai (žr. 4.3 skyrių). Citotoksinių vaistinių preparatų vartojančius pacientus azatioprino galima gydyti tik gydytojui prižiūrint. Pacientai, turintys NUDT15 variantą Įprastas tiopurinų dozes vartojantiems pacientams, turintiems įgimtą mutavusį NUDT15 geną, gresia didesnė sunkaus azatioprino toksinio poveikio, pavyzdžiui, leukopenijos ir alopecijos, rizika. Šiems pacientams paprastai reikia mažinti dozę, ypač tiems, kuriems NUDT15 variantas yra homozigotinis (žr. 4.2 skyrių). NUDT15 c.415C>T dažnis yra nevienodas įvairiose etninėse grupėse – maždaug 10 % tarp Rytų Azijos, 4 % Lotynų Amerikos, 0,2 % europiečių ir 0 % iš Afrikos kilusių pacientų. Visais atvejais reikia atidžiai stebėti kraujo ląstelių skaičių. Progresuojanti daugiažidininė leukoencefalopatija (PDL) Pacientams, kurie vartojo azatiopriną kartu su kitais imunosupresantais, pasireiškė PDL, JC (John Cunningham) viruso sukeliama oportunistinė infekcija. Pastebėjus pirmuosius PDL požymius ar simptomus, reikia nutraukti imunosupresinį gydymą ir imtis tinkamų priemonių diagnozės patvirtinimui (žr. 4.8 skyrių). Mutageniškumas Pastebėta, kad pacientų, gydytų azatioprinu, palikuonių limfocituose atsiranda chromosomų anomalijų. Sunku nustatyti azatioprino vaidmenį šių anomalijų formavimuisi. Kancerogeniškumas (žr. 4.8 skyrių) Pacientams, vartojantiems imunosupresantus, įskaitant azatiopriną, kyla didesnė limfoproliferacinių sutrikimų ir kitų piktybinių ligų, ypač odos vėžio (melanomos ir nemelanomos), sarkomos (Kapoši ir ne Kapoši) ir gimdos kaklelio vėžio in situ rizika. Atrodo, kad ši padidėjusi rizika susijusi su imunosupresijos stiprumu ir trukme. Gauta informacijos, kad nutraukus imunosupresinę terapiją, limfoproliferacinis sutrikimas gali iš dalies regresuoti. Todėl gydymą keliais imunosupresantais (įskaitant tiopurinus) reikėtų taikyti atsargiai, nes tai gali sukelti limfoproliferacinius sutrikimus, kurie kai kuriais atvejais baigiasi pacientų mirtimi. Tuo pat metu vartojant kelių imunosupresantų derinį, didėja Epštein-Baro viruso (EBV) sukeliamų limfoprofileracinių sutrikmų rizika. Pastabos dėl darbo su vaistiniu preparatu Azatioprinas daro mutageninį poveikį ir gali sukelti kancerogeninį poveikį. Dirbant su šiuo vaistiniu preparatu, būtinos tinkamos atsargumo priemonės. Tai labiausiai taikytina nėščioms slaugytojoms (žr. 6.6 skyrių). Makrofagų aktyvacijos sindromas Makrofagų aktyvacijos sindromas (MAS) yra žinomas, grėsmę gyvybei keliantis sutrikimas, kuris gali pasireikšti pacientams, sergantiems autoimuninėmis ligomis, ypač uždegimine žarnų liga (UŽL), ir vartojant azatiopriną, polinkis susirgti šiuo sutrikimu gali būti padidėjęs. Susirgus MAS arba įtarus šį sindromą, reikia kuo greičiau įvertinti paciento būklę ir pradėti gydymą, o gydymą aziatioprinu reikia nutraukti. Bendrosios praktikos gydytojai turėtų įdėmiai stebėti, ar pacientui nepasireiškia infekcijos, pvz., EBV ir citomegalo viruso (CMV) infekcijos, simptomai, nes žinoma, kad šie virusai gali paskatinti MAS. Medžiagų apykaitos ir mitybos sutrikimai Purinų analogai (azatioprinas ir merkaptopurinas) gali sutrikdyti niacino kelią, todėl gali atsirasti nikotino rūgšties trūkumas (pelagra). Pranešta apie pelagros atvejus vartojant azatiopriną, ypač pacientams, sergantiems lėtine uždegimine žarnyno liga. Pelagros diagnozė turėtų būti svarstoma pacientams, kuriems yra lokalus pigmentinis bėrimas, gastroenteritas ir didelis neurologinis sutrikimas, įskaitant pažinimo funkcijų pablogėjimą. Reikia pradėti tinkamą gydymą niacino ir (arba) nikotinamido papildais ir apsvarstyti galimybę mažinti azatioprino dozę arba nutraukti jo vartojimą. Neuroraumeninę jungtį blokuojančios medžiagos Azatiopriną vartojant kartu su neuroraumeninę jungtį blokuojančiomis medžiagomis, tokiomis kaip atrakuris, rokuronis, cisatrakuris ar suksametonis (dar žinomas kaip sukcinilcholinas), reikalinga ypatinga priežiūra (žr. 4.5 skyrių). Anesteziologai turėtų patikrinti, ar jų pacientams buvo skiriama azatioprino prieš operaciją. Užpakalinės grįžtamosios encefalopatijos sindromas (UGES) Gauta pranešimų apie užpakalinės grįžtamosios encefalopatijos sindromo (UGES) atvejus, pasireiškusius azatiopriną vartojantiems pacientams. Jeigu azatiopriną vartojantiems pacientams išsivysto UGES rodančių simptomų, kaip antai galvos skausmas, psichikos būklės pakitimai, traukulių priepuoliai, hipertenzija ir regėjimo sutrikimai, reikia atlikti vaizdinius diagnostinius tyrimus. Diagnozavus UGES rekomenduojama taikyti tinkamus kraujospūdžio bei traukulių priepuolių valdymo metodus ir nedelsiant nutraukti azatioprino vartojimą. Dauguma atvejų, apie kuriuos pranešta, simptomai išnyko nutraukus azatioprino vartojimą ir skyrus tinkamą gydymą. Laktozė Šio vaistinio preparato negalima vartoti pacientams, kuriems nustatytas retas paveldimas sutrikimas – galaktozės netoleravimas, visiškas laktazės stygius arba gliukozės ir galaktozės malabsorbcija. Natris Vienoje šio vaistinio preparato tabletėje yra mažiau kaip 1 mmol (23 mg) natrio, t. y. jis beveik neturi reikšmės.

Nepageidaujamas azatioprino poveikis tikėtinas maždaug 15  pacientų. Nepageidaujamų reakcijų pobūdis, stiprumas ir dažnis gali priklausyti nuo azatioprino dozės dydžio, gydymo trukmės, gydomos ligos bei kitų kartu vartojamų vaistinių preparatų. Svarbiausias nepageidaujamas azatioprino poveikis yra nuo dozės dydžio priklausomas, dažniausiai laikinas kaulų čiulpų funkcijos slopinimas, pasireiškiantis leukopenija, trombocitopenija ir anemija. Leukopenija gali pasireikšti 50  įprastine terapine azatioprino doze gydomų pacientų. Nepageidaujamo poveikio dažnis apibūdinamas taip: labai dažnas ( ≥ 1/10); dažnas (nuo ≥ 1/100 iki < 1/10); nedažnas (nuo ≥ 1/1 000 iki < 1/100); retas (nuo ≥ 1/10 000 iki < 1/1 000); labai retas ( < 1/10 000); nežinomas (negali būti apskaičiuotas pagal turimus duomenis). Infekcijos ir infestacijos Pacientai po transplantacijos, gydomi azatioprinu kartu su kitais imunosupresantais. Labai dažnos. Virusinės, grybelinės ir bakterinės infekcinės ligos. Kitos indikacijos Nedažnos. Virusinės, grybelinės ir bakterinės infekcinės ligos. Pacientai, gydomi vien tik azatioprinu arba azatioprinu kartu su kitais imunosupresantais, ypač kortikosteroidais, pasižymi padidėjusiu imlumu virusinėms, grybelinėms ir bakterinėms infekcijoms. Labai retos. Pacientams, kurie vartojo azatiopriną kartu su kitais imunosupresantais, pasireiškė JC viruso sukelta PDL (žr. 4.4 skyriuje). Gerybiniai, piktybiniai ir nepatikslinti navikai (tarp jų cistos ir polipai) Retos. Navikai, įskaitant ne limfoproliferacinius sutrikimus, odos vėžį, sarkomas (Kapoši [Kaposi] ir kt.), gimdos kaklelio vėžį in  situ, ūminę mieloidinę leukemiją ir mielodisplaziją (žr. 4.4 skyrių). Ne Hodžkino (non-Hodgkin) limfomų ir kitų piktybinių auglių, ypač odos vėžio, sarkomų (Kapoši [Kaposi] ir kt.) ir gimdos kaklelio in situ vėžio, atsiradimo rizika didesnė pacientams, kurie gydomi imunosupresiniais vaistais, ypač transplantato recipientams, gaunantiems agresyvų gydymą, todėl reikia taikyti patį silpniausią veiksmingą gydymą. Padidėjusi ne Hodžkino (non-Hodgkin) limfomų atsiradimo rizika imunosupresiniams pacientams, sergantiems reumatoidiniu artritu, palyginti su bendra populiacija, greičiausiai bent iš dalies yra susijusi su pačia liga. Aprašyta retų ūminės mieloidinės leukemijos ir mielodisplazijos atvejų (kai kurie iš jų susiję su chromosomų anomalijomis). Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai Labai dažni. Kaulų čiulpų funkcijos slopinimas, leukopenija. Dažni. Trombocitopenija. Nedažni. Anemija. Reti. Agranulocitozė, pancitopenija, aplazinė anemija, megaloblastinė anemija, eritroidinė hipoplazija. Su azatioprinu vartojimu gali būti susijęs nuo dozės priklausomas, paprastai grįžtamas kaulų čiulpų funkcijos slopinimas, kuris dažniausiai pasireiškia leukopenija, bet kartais ir anemija, trombocitopenija, retais atvejais – agranulocitoze, pancitopenija ir aplazine anemija. Šie reiškiniai ypač būdingi pacientams, linkusiems į mielotoksiškumą, kuriems yra TPMP stoka, inkstų arba kepenų nepakankamumas, taip pat pacientams, kurie tuo pačiu metu gydomi alopurinoliu, tačiau jiems negalima sumažinti azatioprino dozės (žr. 4.2 ir 4.5 skyrius). Gydant azatioprinu, pasireiškia grįžtamas, su doze susijęs vidutinio eritrocito tūrio ir hemoglobino kiekio eritrocite padidėjimas. Taip pat stebėta megaloblastinių kaulų čiulpų pokyčių, tačiau sunki megaloblastinė anemija ir eritroidinė hipoplazija pasireiškia retai. Imuninės sistemos sutrikimai Nedažni Padidėjusio jautrumo reakcijos. Labai reti Stivenso-Džonsono (Stevens-Johnson) sindromas bei toksinė epidermio nekrolizė [Lajelio (Lyell) sindromas]. Aprašyti keli skirtingi klinikiniai sindromai, pastebėti vartojantiesiems azatioprino. Greičiausiai tai idiosinkrazinės padidėjusio jautrumo reakcijos, kurios gali pasireikšti bendru negalavimu, svaiguliu, pykinimu, vėmimu, viduriavimu, karščiavimu, sustingimu, egzantema, bėrimu, mazgine eritema, vaskulitu, raumenų ir sąnarių skausmais, širdies funkcijos sutrikimu, hipotenzija, inkstų ir kepenų funkcijos sutrikimu, cholestaze (žr. „Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai“). Daugeliu atvejų pakartotinai išskyrus azatioprino, reiškiniai pasikartojo – taip įrodyta sąsaja su šiuo vaistu. Daugeliu atvejų nepageidaujamas poveikis išnykdavo iškart po azatioprino vartojimo nutraukimo ir, esant reikalui, sureguliavus kraujotaką. Aprašyta labai retų mirties atvejų, susijusių su kita sunkia liga. Pastebėjus padidėjusio jautrumo reakciją į azatiopriną, kiekvienu atveju reikia atidžiai apsvarstyti, ar būtina tęsti gydymą šiuo preparatu. Metabolizmo ir mitybos sutrikimai Dažnis nežinomas | Pelagra Nervų sistemos sutrikimai Dažnis nežinomas Užpakalinės grįžtamosios encefalopatijos sindromas (UGES), tremoras Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai Labai reti. Grįžtamas pneumonitas. Virškinimo trakto sutrikimai Labai dažni. | Pykinimas ir anoreksija su retkarčiais pasitaikančiu vėmimu | Pykinimas ir anoreksija su retkarčiais pasitaikančiu vėmimu Nedažni. | Pankreatitas | Pankreatitas Reti. | Transplantato recipientams pasitaikė kolito, divertikulito ir žarnų perforacijos atvejų, sergantiesiems uždegiminėmis žarnų ligomis - sunkus viduriavimas | Transplantato recipientams pasitaikė kolito, divertikulito ir žarnų perforacijos atvejų, sergantiesiems uždegiminėmis žarnų ligomis - sunkus viduriavimas Dažnis nežinomas | Dažnis nežinomas | Sialodenitas. Pirmą kartą pavartojus azatioprino, nedidelei daliai pacientų pasireiškia pykinimas. To galima išvengti, tabletes geriant po valgio. Imunosupresiniais vaistais gydant transplantato recipientus, gali atsirasti sunkių komplikacijų, tokių kaip kolitas, divertikulitas ir žarnų perforacija. Tačiau jų priežastis nėra aiški – komplikacijas gali sukelti ir didelės kortikosteroidų dozės. Aprašyta sunkaus viduriavimo, kuris pasikartojo dar kartą skyrus vaisto, atvejų pacientams, sergantiems uždegimine žarnų liga ir gydomiems azatioprinu. Kai kuriems pacientams, gydomiems azatioprinu, ypač pacientams po inkstų transplantacijos ir sergantiems uždegimine žarnų liga, prasidėjo pankreatitas. Sunku susieti pankreatitą su vieno tam tikro vaistinio preparato vartojimu, tačiau kai kuriais atvejais, pakartotinai skyrus azatioprino, ši komplikacija pasikartojo. Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai Nedažni. Cholestazė ir kepenų funkcijos sutrikimai. Reti. Gyvybei pavojingas kepenų pažeidimas. Dažnis nežinomas. Necirozinė vartų venos hipertenzija, portosinusoidinių kraujagyslių liga. Kai kurių nepageidaujamų reakcijų aprašymas Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai Aprašyta atvejų, kai gydant azatioprinu atsiranda cholestazė ir sutrinka kepenų veikla. Šie pokyčiai paprastai išnyksta, nutraukus vaisto vartojimą. Tai gali būti susiję su padidėjusio jautrumo reakcija (žr. „Imuninės sistemos sutrikimai/Padidėjusio jautrumo reakcijos“). Pacientams, visų pirma tiems, kuriems atlikta transplantacija, nustatomas retas, bet gyvybei pavojingas kepenų pažeidimas, siejamas su ilgalaikiu azatioprino vartojimu. Atlikus histologinius tyrimus, nustatoma sinusoidų dilatacija, hepatinė peliozė, venų okliuzinė liga ir mazginė regeneracinė hiperplazija. Kai kuriais atvejais nutraukus gydymą azatioprinu kepenų histologinių tyrimų rezultatai laikinai arba visam laikui pagerėja, o simptomai palengvėja. Odos ir poodinio audinio sutrikimai Reti. Alopecija. Pastebėta, kad kai kuriems pacientams, gydomiems azatioprinu ir kitais imunosupresiniais vaistais, nuslenka plaukai. Daugeliu atvejų tai praeina savaime, net ir tęsiant gydymą. Nežinoma, ar yra sąsaja tarp nuplikimo ir azatioprino. Dažnis nežinomas. Ūminė febrilinė neutrofilinė dermatozė (Svyto [Sweet] sindromas). Pranešimas apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas Svarbu pranešti apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas, pastebėtas po vaistinio preparato registracijos, nes tai leidžia nuolat stebėti vaistinio preparato naudos ir rizikos santykį. Sveikatos priežiūros ar farmacijos specialistai turi pranešti apie bet kokias įtariamas nepageidaujamas reakcijas, užpildę ir pateikę pranešimo formą Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos tinklalapyje https://vvkt.lrv.lt/lt/ nurodytais būdais.