Axitinib STADA

Gydyti vaistiniu preparatu Axitinib STADA turi gydytojas, turintis priešvėžinio gydymo patirties. Dozavimas Rekomenduojama aksitinibo dozė yra 5 mg du kartus per parą. Gydymą reikia tęsti tol, kol yra klinikinė nauda arba pasireiškia nepriimtinas toksinis poveikis, kurio negalima valdyti kartu vartojamais vaistiniais preparatais arba dozės keitimu. Jeigu pacientas vemia arba praleido dozę, papildomos dozės vartoti negalima. Kitą paskirtą dozę reikia išgerti įprastu laiku. Dozės koregavimas Dozę didinti arba mažinti rekomenduojama atsižvelgiant į individualų saugumą ir toleravimą. Pacientams, kurie toleruoja pradinę 5 mg aksitinibo dozę du kartus per parą ir nepatiria > 2 laipsnio nepageidaujamų reakcijų (t. y. nepasireiškia sunkių nepageidaujamų reakcijų pagal bendrųjų nepageidaujamų reiškinių terminologijos kriterijų [angl., the Common Terminology Criteria for Adverse Events {CTCAE}] 3.0 versiją) per dvi iš eilės einančias savaites, dozę galima padidinti iki 7 mg du kartus per parą, išskyrus pacientus, kurių kraujospūdis yra > 150/90 mm Hg, arba pacientus, kurie vartoja antihipertenzinių vaistinių preparatų. Vėliau naudojant tuos pačius kriterijus, pacientams, kurie toleruoja 7 mg aksitinibo dozę du kartus per parą, dozę galima padidinti iki didžiausios 10 mg dozės du kartus per parą. Gydant kai kurias nepageidaujamas reakcijas, gali prireikti laikinai arba visam laikui nutraukti gydymą aksitinibu ir (arba) sumažinti aksitinibo dozę (žr. 4.4 skyrių). Jeigu reikia sumažinti dozę, aksitinibo dozę gali tekti sumažinti iki 3 mg du kartus per parą, o vėliau iki 2 mg du kartus per parą. Dozės keisti dėl amžiaus, rasės, lyties ar kūno masės nereikia. Stipraus poveikio CYP3A4/5 inhibitorių vartojimas kartu Aksitinibo vartojant kartu su stipraus poveikio CYP3A4/5 inhibitoriais, gali padidėti aksitinibo koncentracijos plazmoje (žr. 4.5 skyrių). Rekomenduojama rinktis kitokį kartu vartojamą vaistinį preparatą, kuris neslopintų arba tik minimaliai slopintų CYP3A4/5. Aksitinibo dozės keitimas pacientams, kurie vartoja stipraus poveikio CYP3A4/5 inhibitorių, nebuvo tirtas, vis dėlto jeigu reikia skirti kartu stipraus poveikio CYP3A4/5 inhibitorių, aksitinibo dozę rekomenduojama sumažinti maždaug per pusę (t. y., vietoj pradinės 5 mg dozės du kartus per parą vartoti sumažintą 2 mg dozę du kartus per parą). Gydant kai kurias nepageidaujamas reakcijas, gali tekti laikinai arba visam laikui nutraukti gydymą aksitinibu (žr. 4.4 skyrių). Nutraukus stipraus poveikio CYP3A4/5 inhibitoriaus vartojimą, reikia apsvarstyti galimybę vėl atnaujinti vartojimą tokios aksitinibo dozės, kuri buvo vartota prieš pradedant gydymą stipraus poveikio CYP3A4/5 inhibitoriumi (žr. 4.5 skyrių). Stipraus poveikio CYP3A4/5 induktorių vartojimas kartu Aksitinibo vartojant kartu su stipraus poveikio CYP3A4/5 induktoriais, gali sumažėti aksitinibo koncentracijos plazmoje (žr. 4.5 skyrių). Rekomenduojama rinktis kitokį kartu vartojamą vaistinį preparatą, kuris neindukuotų arba tik minimaliai indukuotų CYP3A4/5. Aksitinibo dozės keitimas pacientams, kurie vartoja stipraus poveikio CYP3A4/5 induktorių, nebuvo tirtas, vis dėlto jeigu reikia skirti kartu stipraus poveikio CYP3A4/5 induktorių, rekomenduojama palaipsniui padidinti aksitinibo dozę. Buvo pranešta, kad didžiausia indukcija vartojant didelę CYP3A4/5 induktorių dozę pasireiškia per vieną gydymo induktoriumi savaitę. Padidinus aksitinibo dozę, reikia atidžiai stebėti, ar pacientui neatsiranda toksinio poveikio. Gydant kai kurias nepageidaujamas reakcijas, gali tekti laikinai arba visam laikui nutraukti gydymą aksitinibu ir (arba) sumažinti aksitinibo dozę (žr. 4.4 skyrių). Nutraukus stipraus poveikio induktorių vartojimą, reikia nedelsiant atnaujinti prieš stipraus poveikio CYP3A4/5 induktorių paskyrimą vartotos aksitinibo dozės vartojimą (žr. 4.5 skyrių). Specialių grupių pacientams Senyviems pacientams (≥ 65 metų) Dozės keisti nebūtina (žr. 4.4 ir 5.2 skyrius). Pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi Dozės keisti nebūtina (žr. 5.2 skyrių). Faktiškai nėra duomenų apie pacientų, kurių kreatinino klirensas yra < 15 ml/min., gydymą aksitinibu. Pacientams, kurių kepenų funkcija sutrikusi Aksitinibo vartojant pacientams, kuriems yra lengvas kepenų funkcijos sutrikimas (A klasės pagal Child-Pugh), dozės keisti nebūtina. Aksitinibą vartojant pacientams, kuriems yra vidutinio sunkumo kepenų funkcijos sutrikimas (B klasės pagal Child-Pugh), dozę rekomenduojama sumažinti (pvz., pradinę dozę reikia sumažinti nuo 5 mg du kartus per parą iki 2 mg du kartus per parą). Aksitinibo vartojimas pacientams, kuriems yra sunkus kepenų funkcijos sutrikimas (C klasės pagal Child-Pugh), netirtas, todėl šie pacientai jo turi nevartoti (žr. 4.4 ir 5.2 skyrius). Vaikų populiacija Axitinib STADA saugumas ir veiksmingumas vaikams ir paaugliams iki 18 metų neištirti. Duomenų nėra. Vartojimo metodas Aksitinibas skirtas vartoti per burną. Tabletes reikia vartoti du kartus per parą maždaug kas 12 valandų valgant arba be maisto (žr. 5.2 skyrių). Reikia nuryti visą tabletę užgeriant stikline vandens.

Specifiniai su saugumu susiję reiškiniai turi būti stebimi prieš pradedant gydymą aksitinibu ir periodiškai vėliau taip, kaip aprašyta toliau. Širdies nepakankamumo reiškiniai Klinikinių tyrimų gydant aksitinibu pacientus, sergančius ILK, metu pranešta apie širdies nepakankamumo reiškinius (įskaitant širdies nepakankamumą, stazinį širdies nepakankamumą, kardiopulmoninį nepakankamumą, kairiojo skilvelio disfunkciją, išstūmimo frakcijos sumažėjimą ir dešiniojo skilvelio nepakankamumą, žr. 4.8 skyrių). Gydymo aksitinibu metu reikia periodiškai stebėti, ar neatsirado širdies nepakankamumo požymių ar simptomų. Gydant širdies nepakankamumo reiškinius, gali prireikti laikinai arba visam laikui nutraukti gydymą aksitinibu ir (arba) sumažinti aksitinibo dozę. Hipertenzija Klinikinių tyrimų gydant aksitinibu pacientus, kuriems diagnozuota ILK, duomenimis, pranešimai apie hipertenziją buvo labai dažni (žr. 4.8 skyrių). Kontroliuojamajame klinikiniame tyrime pradėjus gydymą aksitinibu, hipertenzija (sistolinis kraujospūdis > 150 mmHg arba diastolinis kraujospūdis > 100 mmHg) pradėjo reikštis vidutiniškai per vieną mėnesį, o kraujospūdžio padidėjimas pastebėtas jau praėjus 4 dienoms nuo gydymo aksitinibu pradžios. Kraujospūdis turi būti gerai sureguliuotas prieš pradedant gydymą aksitinibu. Reikia stebėti, ar pacientams nepasireiškia hipertenzija, ir jeigu reikia, skirti įprastą antihipertenzinį gydymą. Jeigu nepaisant antihipertenzinių vaistinių preparatų vartojimo, pasireiškia nuolatinė hipertenzija, aksitinibo dozę reikia sumažinti. Pacientams, kuriems pasireiškia sunki hipertenzija, reikia laikinai pertraukti aksitinibo vartojimą ir atnaujinti, vartojant mažesnę dozę, kai tik paciento kraujospūdis normalizuojasi. Nutraukus aksitinibo vartojimą, reikia stebėti, ar pacientams, kurie vartoja antihipertenzinių vaistinių preparatų, nepasireiškia hipotenzija (žr. 4.2 skyrių). Jeigu pasireiškia sunki arba nuolatinė arterinė hipertenzija ir yra simptomų, kurie rodo grįžtamosios užpakalinės leukoencefalopatijos sindromą (GULS, angl. posterior reversible encephalopathy syndrome (PRES), žr. toliau), reikia apvarstyti poreikį atlikti diagnostinį galvos smegenų magnetinio rezonanso tyrimą (MRT). Skydliaukės funkcijos sutrikimas Klinikinių tyrimų gydant aksitinibu pacientus, kuriems diagnozuota ILK, duomenimis, buvo pranešta apie hipotirozės ir šiek tiek mažesnio masto hipertirozės atvejus (žr. 4.8 skyrių). Reikia stebėti skydliaukės funkciją prieš pradedant gydymą aksitinibu ir periodiškai gydymo metu. Hipotirozę ar hipertirozę reikia gydyti, atsižvelgiant į įprastinę medicinos praktiką eutiroidinei būklei palaikyti. Arterijų embolijos ir trombozės reiškiniai Klinikinių aksitinibo tyrimų duomenimis, buvo pranešta apie arterijų embolijos ir trombozės reiškinius (įskaitant praeinantįjį smegenų išemijos priepuolį, miokardo infarktą, cerebrovaskulinį įvykį (insultą) ir tinklainės arterijos nepraeinamumą) (žr. 4.8 skyrių). Aksitinibą reikia atsargiai vartoti pacientams, kuriems yra tokių reiškinių rizika arba tokių reiškinių yra buvę anksčiau. Aksitinibo tyrimų su pacientais, kuriems buvo arterijų embolijos ar trombozės reiškinių per praėjusius 12 mėnesių, neatlikta. Venų embolijos ir trombozės reiškiniai Klinikinių aksitinibo tyrimų duomenimis, buvo pranešta apie venų embolijos ir trombozės reiškinius (įskaitant plaučių emboliją, giliųjų venų tromobozę ir tinklainės venos nepraeinamumą ar trombozę) (žr. 4.8 skyrių). Aksitinibą reikia atsargiai vartoti pacientams, kuriems yra tokių reiškinių rizika arba tokių reiškinių yra buvę anksčiau. Aksitinibo tyrimų su pacientais, kuriems buvo venų embolijos ir trombozės reiškinių per praėjusius 6 mėnesius, neatlikta. Hemoglobino koncentracijos ar hematokrito padidėjimas Gydymo aksitinibu metu gali padidėti hemoglobino koncentracija ar hematokritas, o tai rodo raudonųjų kraujo ląstelių kiekio padidėjimą (žr. 4.8 skyriuje skyrelį ,,Policitemija“). Dėl raudonųjų kraujo ląstelių kiekio padidėjimo gali padidėti embolijos ir trombozės reiškinių rizika. Reikia stebėti hemoglobino koncentraciją ir hematokritą prieš pradedant gydymą aksitinibu ir periodiškai gydymo metu. Jeigu hemoglobino koncentracija ar hematokritas padidėja virš normos ribų, pacientus reikia gydyti, atsižvelgiant į įprastinę medicinos praktiką, kad hemoglobino koncentracija ar hematokritas sumažėtų iki priimtino lygmens. Kraujavimas Klinikinių aksitinibo tyrimų duomenimis, buvo pranešta apie kraujavimo atvejus (žr. 4.8 skyrių). Aksitinibo tyrimų su pacientais, kuriems yra negydytų metastazių smegenyse arba neseniai pasireiškė kraujavimas iš virškinimo trakto, neatlikta ir tokiems pacientams šio vaistinio preparato vartoti negalima. Jeigu dėl kokio nors kraujavimo yra būtina medicininė intervencija, aksitinibo vartojimą reikia laikinai nutraukti. Aneurizmos ir arterijų disekacijos Kraujagyslių endotelio augimo faktoriaus (KEAF) reakcijų sekos inhibitorių vartojimas gali paskatinti aneurizmų ir (arba) arterijos disekacijų vystymąsi pacientams, kuriems diagnozuota arba nediagnozuota hipertenzija. Prieš pradedant gydyti Axitinib STADA, reikia atidžiai įvertinti šią riziką pacientams, kuriems nustatyta tokių rizikos veiksnių, kaip hipertenzija arba anksčiau diagnozuota aneurizma. Virškinimo trakto prakiurimas ir fistulės susiformavimas Klinikinių aksitinibo tyrimų duomenimis, buvo pranešta apie virškinimo trakto prakiurimo ir fistulės susiformavimo atvejus (žr. 4.8 skyrių). Gydymo aksitinibu metu reikia periodiškai stebėti, ar neatsiranda virškinimo trakto prakiurimo ar fistulės simptomų. Žaizdos gijimo komplikacijos Oficialių aksitinibo poveikio žaizdų gijimui tyrimų neatlikta. Gydymą aksitinibu reikia nutraukti likus ne mažiau kaip 24 valandoms iki planuojamos chirurginės operacijos. Sprendimas atnaujinti gydymą aksitinibu po chirurginės operacijos turėtų būti grindžiamas klinikiniu tinkamo žaizdos gijimo įvertinimu. Grįžtamosios užpakalinės leukoencefalopatijos sindromas (GULS) Klinikinių aksitinibo tyrimų duomenimis, buvo pranešta apie GULS atvejus (žr. 4.8 skyrių). GULS yra neurologinis sutrikimas, kuris gali pasireikšti galvos skausmu, priepuoliais, letargija, sumišimu, aklumu ir kitais regėjimo bei neurologiniais sutrikimais. Gali pasireikšti nuo lengvos iki sunkios hipertenzijos. Kad patvirtinti GULS diagnozę, būtina atlikti magnetinio rezonanso tyrimą. Pacientams, kuriems yra GULS požymių ar simptomų, reikia laikinai nutraukti arba visam laikui nutraukti aksitinibo vartojimą. Ar saugu atnaujinti gydymą aksitinibu pacientams, kuriems anksčiau pasireiškė GULS, nežinoma. Proteinurija Klinikinių aksitinibo tyrimų duomenimis, buvo pranešta apie proteinuriją, įskaitant 3 ir 4 sunkumo laipsnio (žr. 4.8 skyrių). Prieš pradedant gydymą ir periodiškai gydymo aksitinibu metu rekomenduojama stebėti, ar pacientui nepasireiškia proteinurija. Pacientams, kuriems pasireiškia vidutinio sunkumo ar sunki proteinurija, reikia sumažinti dozę arba laikinai nutraukti gydymą aksitinibu (žr. 4.2 skyrių). Pasireiškus nefroziniam sindromui, gydymą aksitinibu reikia nutraukti. Su kepenimis susijusios nepageidaujamos reakcijos Kontroliuojamųjų klinikinių tyrimų gydant aksitinibu pacientus, kuriems diagnozuota ILK, duomenimis, buvo pranešta apie su kepenimis susijusias nepageidaujamas reakcijas. Su kepenimis susijusios nepageidaujamos reakcijos, apie kurias buvo pranešta dažniausiai, buvo alaninaminotransferazės (ALT) , aspartataminotransferazės (AST) aktyvumo padidėjimas ir bilirubino koncentracijos kraujyje padidėjimas (žr. 4.8 skyrių). ALT suaktyvėjimo (> 3 kartais viršijančio viršutinę normos ribą [VNR]) ir bilirubino koncentracijos padidėjimo (> 2 kartais viršijančio VNR) vienu metu nepastebėta. Klinikinio dozės nustatymo tyrimo duomenimis, vienam pradinę 20 mg aksitinibo dozę du kartus per parą (4 kartus didesnę už rekomenduojamą pradinę dozę) vartojančiam pacientui vienu metu buvo pastebėtas ALT suaktyvėjimas (12 kartų viršijantis VNR) ir bilirubino koncentracijos padidėjimas (2,3 kartų viršijantis VNR), kuris buvo įvertintas kaip su vaistiniu preparatu susijęs toksinis poveikis kepenims. Prieš pradedant gydymą aksitinibu ir periodiškai gydymo metu reikia stebėti kepenų funkcijos tyrimų rodmenis. Kepenų funkcijos sutrikimas Klinikinių aksitinibo tyrimų duomenimis, sisteminė aksitinibo ekspozicija tiriamųjų, kuriems yra vidutinio sunkumo kepenų funkcijos sutrikimas (B klasės pagal Child-Pugh), organizme buvo maždaug 2 kartus didesnė, palyginti su tiriamųjų, kurių kepenų funkcija yra normali. Aksitinibą skiriant pacientams, kuriems yra vidutinio sunkumo kepenų funkcijos sutrikimas (B klasės pagal Child-Pugh) rekomenduojama sumažinti dozę (žr. 4.2 skyrių). Aksitinibo tyrimų su pacientais, kuriems yra sunkus kepenų funkcijos sutrikimas (C klasės pagal Child-Pugh), neatlikta ir šios grupės pacientams šio vaistinio preparato vartoti negalima. Senyvi pacientai (≥ 65 metų) ir rasė Kontroliuojamųjų klinikinių tyrimų gydant aksitinibu pacientus, kuriems diagnozuota ILK, duomenimis, 34 % aksitinibu gydytų pacientų buvo ≥ 65 metų. Dauguma pacientų buvo baltaodžiai (europidai) (77 %) arba azijiečiai (21 %). Paneigti, kad kai kurie senyvi asmenys ir pacientai azijiečiai yra jautresni nepageidaujamų reakcijų atsiradimui, negalima, vis dėlto didelių aksitinibo saugumo ir veiksmingumo pacientams, kuriems yra ≥ 65 metų, ir nesenyviems pacientams bei baltaodžių ar kitų rasių pacientams skirtumų nepastebėta. Dozės keisti dėl paciento amžiaus ar rasės nereikia (žr. 4.2 ir 5.2 skyrius). Pagalbinės medžiagos Laktozė Šio vaistinio preparato sudėtyje yra laktozės. Šio vaistinio preparato negalima vartoti pacientams, kuriems nustatytas retas paveldimas sutrikimas – galaktozės netoleravimas, bendras laktazės stygius arba gliukozės ir galaktozės malabsorbcija. Natris Šio vaistinio preparato plėvele dengtoje tabletėje yra mažiau kaip 1 mmol (23 mg) natrio, t. y. jis beveik neturi reikšmės.

Saugumo duomenų santrauka Toliau išvardytų sutrikimų rizika, įskaitant tinkamus veiksmus, kurių reikėtų imtis, išsamiau aptarta 4.4 skyriuje: širdies nepakankamumo reiškiniai, hipertenzija, skydliaukės funkcijos sutrikimas, arterijų tromboembolijos reiškiniai, venų tromboembolijos reiškiniai, hemoglobino kiekio ar hematokrito rodiklio padidėjimas, kraujavimas, virškinimo sistemos prakiurimas ir fistulės susidarymas, žaizdų gijimo komplikacijos, GULS, proteinurija ir kepenų fermentų kiekio padidėjimas. Dažniausiai (≥ 20 %) po gydymo aksitinibu pasireiškusios nepageidaujamos reakcijos buvo viduriavimas, hipertenzija, nuovargis, sumažėjęs apetitas, pykinimas, svorio mažėjimas, disfonija, delnų ir padų eritrodizestezijos (rankų ir kojų) sindromas, kraujavimas, hipotirozė, vėmimas, proteinurija, kosulys ir vidurių užkietėjimas. Nepageidaujamų reakcijų sąrašas lentelėje Lentelėje nr. 1 išvardytos klinikiniuose tyrimuose aksitinibą vartojusiems ILK sergantiems pacientams pasireiškusios nepageidaujamos reakcijos, apie kurias buvo pranešta bendroje 672 pacientų populiacijoje (žr. 5.1 skyrių). Klinikiniuose tyrimuose nustatytos poregistracinio laikotarpio nepageidaujamos reakcijos įtrauktos taip pat. Nepageidaujamos reakcijos yra išvardytos pagal organų sistemų klases, dažnio kategorijas ir sunkumo laipsnį. Sutrikimų dažnio kategorijos yra apibūdinamos taip: labai dažni (≥ 1/10), dažni (nuo ≥  1/100 iki < 1/10), nedažni (nuo ≥ 1/1 000 iki < 1/100), reti (nuo ≥ 1/10 000 iki < 1/1 000), labai reti (< 1/10 000), dažnis nežinomas (negali būti įvertintas pagal turimus duomenis). Šiuo metu aksitinibo saugumo duomenų bazė yra per maža, kad būtų galima nustatyti retų ir labai retų nepageidaujamų reakcijų dažnį. Reiškinys priskirtas kuriai nors kategorijai, atsižvelgiant į absoliutų dažnį, remiantis jungtinių klinikinių tyrimų duomenimis. Kiekvienoje dažnio grupėje nepageidaujamas poveikis pateikiamas mažėjančio sunkumo tvarka. Lentelė nr. 1. Aksitinibą vartojusiems pacientams (n = 672) pasireiškusios nepageidaujamos reakcijos, apie kurias buvo pranešta ILK tyrimų metu Organų sistemų klasės | Dažnio kategorija | Nepageidaujamos reakcijos a | Visų laipsnių b % | 3 laipsnio b % | 4 laipsnio b % Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai | Dažni | Anemija | 6,3 | 1,2 | 0,4 Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai | Dažni | Trombocitopenija | 1,6 | 0,1 | 0 Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai | Dažni | Policitemijac | 1,5 | 0,1 | 0 Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai | Nedažni | Neutropenija | 0,3 | 0,1 | 0 Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai | Nedažni | Leukopenija | 0,4 | 0 | 0 Endokrininiai sutrikimai | Labai dažni | Hipotirozė c | 24,6 | 0,3 | 0 Endokrininiai sutrikimai | Dažni | Hipertirozė c | 1,6 | 0,1 | 0,1 Metabolizmo ir mitybos sutrikimai | Labai dažni | Apetito sumažėjimas | 39,0 | 3,6 | 0,3 Metabolizmo ir mitybos sutrikimai | Dažni | Dehidracija | 6,7 | 3.1 | 0,3 Metabolizmo ir mitybos sutrikimai | Dažni | Hiperkalemija | 2,7 | 1,2 | 0,1 Metabolizmo ir mitybos sutrikimai | Dažni | Hiperkalcemija | 2,2 | 0,1 | 0,3 Nervų sistemos sutrikimai | Labai dažni | Galvos skausmas | 16,2 | 0,7 | 0 Nervų sistemos sutrikimai | Labai dažni | Skonio pojūčio sutrikimas | 11,5 | 0 | 0 Nervų sistemos sutrikimai | Dažni | Svaigulys | 9,1 | 0,6 | 0 Nervų sistemos sutrikimai | Nedažni | Grįžtamosios užpakalinės leukoencefalopatijos sindromas e | 0,3 | 0,1 | 0 Ausų ir labirintų sutrikimai | Dažni | Spengimas ausyse | 3,1 | 0 | 0 Širdies sutrikimai | Dažni | Širdies nepakankamumo reiškiniai c, d, f | 1,8 | 0,3 | 0,7 Kraujagyslių sutrikimai | Labai dažni | Hipertenzija g | 51,2 | 22,0 | 1,0 Kraujagyslių sutrikimai | Labai dažni | Kraujavimas c, d, h | 25,7 | 3,0 | 1,0 Kraujagyslių sutrikimai | Dažni | Venų embolijos ir trombozės reiškiniai c, d, i | 2,8 | 0,9 | 1,2 Kraujagyslių sutrikimai | Dažni | Arterijų embolijos ir trombozės reiškiniai c, d, j | 2,8 | 1,2 | 1,3 Kraujagyslių sutrikimai | Dažnis nežinomas | Aneurizmos ir arterijų disekacijosd | - | - | - Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai | Labai dažni | Dusulys d | 17,1 | 3,6 | 0,6 Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai | Labai dažni | Kosulys | 20,4 | 0,6 | 0 Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai | Labai dažni | Balso pakitimai | 32,7 | 0 | 0,1 Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai | Dažni | Burnos ir ryklės skausmas | 7,4 | 0 | 0 Organų sistemų klasės | Dažnio kategorija | Nepageidaujamos reakcijos a | Visų laipsnių b % | 3 laipsnio b % | 4 laipsnio b % Virškinimo trakto sutrikimai | Labai dažni | Viduriavimas | 55,4 | 10,1 | 0,1 Virškinimo trakto sutrikimai | Labai dažni | Vėmimas | 23,7 | 2,7 | 0,1 Virškinimo trakto sutrikimai | Labai dažni | Pykinimas | 33,0 | 2,2 | 0,1 Virškinimo trakto sutrikimai | Labai dažni | Pilvo skausmas | 14,7 | 2,5 | 0,3 Virškinimo trakto sutrikimai | Labai dažni | Vidurių užkietėjimas | 20,2 | 1,0 | 0 Virškinimo trakto sutrikimai | Labai dažni | Stomatitas | 15,5 | 1,8 | 0 Virškinimo trakto sutrikimai | Labai dažni | Dispepsija | 11,2 | 0,1 | 0 Virškinimo trakto sutrikimai | Dažni | Viršutinės pilvo dalies skausmas | 9,4 | 0,9 | 0 Virškinimo trakto sutrikimai | Dažni | Dujų kaupimasis virškinimo trakte | 4,5 | 0 | 0 Virškinimo trakto sutrikimai | Dažni | Hemorojus | 3,3 | 0 | 0 Virškinimo trakto sutrikimai | Dažni | Liežuvio skausmas | 2,8 | 0 | 0 Virškinimo trakto sutrikimai | Dažni | Virškinimo trakto prakiurimas ir fistulėc, k | 1,9 | 0,9 | 0,3 Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai | Dažni | Hiperbilirubinemija | 1,3 | 0,1 | 0,1 Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai | Dažni | Cholecistitasn | 1,0 | 0,6 | 0,1 Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Labai dažni | Delnų ir padų eritrodizestezija (rankų ir kojų sindromas) | 32,1 | 7,6 | 0 Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Labai dažni | Išbėrimas | 14,3 | 0,1 | 0 Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Labai dažni | Odos sausmė | 10,1 | 0,1 | 0 Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Dažni | Niežėjimas | 6,0 | 0 | 0 Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Dažni | Raudonė (eritema) | 3,7 | 0 | 0 Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Dažni | Alopecija | 5,7 | 0 | 0 Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai | Labai dažni | Artralgija | 17,7 | 1,9 | 0,3 Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai | Labai dažni | Galūnės skausmas | 14,1 | 1,0 | 0,3 Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai | Dažni | Mialgija | 8,2 | 0,6 | 0,1 Inkstų ir šlapimo takų sutrikimai | Labai dažni | Proteinurija l | 21,1 | 4,8 | 0,1 Inkstų ir šlapimo takų sutrikimai | Dažni | Inkstų nepakankamumas m | 1,6 | 0,9 | 0,1 Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai | Labai dažni | Nuovargis | 45,1 | 10,6 | 0,3 Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai | Labai dažni | Astenija d | 13,8 | 2,8 | 0,3 Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai | Labai dažni | Gleivinės uždegimas | 13,7 | 1,0 | 0 Tyrimai | Labai dažni | Kūno masės sumažėjimas | 32,7 | 4,9 | 0 Tyrimai | Dažni | Lipazės suaktyvėjimas | 3,7 | 0,7 | 0,7 Tyrimai | Dažni | Alaninaminotranferazės suaktyvėjimas | 6,5 | 1,2 | 0 Tyrimai | Dažni | Amilazės suaktyvėjimas | 3,4 | 0,6 | 0,4 Tyrimai | Dažni | Aspartatamino- transferazės suaktyvėjimas | 6,1 | 1,0 | 0 Tyrimai | Dažni | Šarminės fosfatazės suaktyvėjimas | 4,8 | 0,3 | 0 Tyrimai | Dažni | Kreatinino koncentracijos padidėjimas | 5,7 | 0,4 | 0 Tyrimai | Dažni | Skydliaukę stimuliuojančio hormono koncentracijos padidėjimas, | 7,9 | 0 | 0 a Nepageidaujamos reakcijos nurodytos pagal gydymo skubumą, visų priežasčių sukeltų nepageidaujamų reakcijų dažnumą. b Pagal Nacionalinio vėžio instituto nepageidaujamų reiškinių bendrosios terminijos kriterijų 3.0 versiją. c Žr. toliau esantį skyrelį ,,Kai kurių nepageidaujamų reakcijų apibūdinimas“. d Buvo pranešta apie mirtinus (5 laipsnio) atvejus. e Įskaitant leukoencefalopatiją. f Įskaitant širdies nepakankamumą, stazinį širdies nepakankamumą, kardiopulmoninį nepakankamumą, sumažėjusią išstūmimo frakciją, kairiojo skilvelio funkcijos sutrikimą ir dešiniojo skilvelio nepakankamumą. g Įskaitant pagreitėjusią hipertenziją, padidėjusį kraujospūdį, hipertenziją ir hipertenzinę krizę. h Įskaitant pailgėjusį dalinį aktyvinto protrombino laiką, kraujavimą iš išangės, arterinį kraujavimą, kraują šlapime, kraujavimą į centrinę nervų sistemą, kraujavimą į smegenis, pailgėjusį krešėjimo laiką, junginės kraujavimą, sumušimą, viduriavimą krauju, disfunkcinį kraujavimą iš gimdos, kraujavimą iš nosies, kraujavimą iš skrandžio, kraujavimą iš virškinimo sistemos, kraujavimą iš dantenų, vėmimą krauju, kraują išmatose, sumažėjusią hematokrito vertę, kraujosruvas, hematuriją, sumažėjusį hemoglobino kiekį, atsikosėjimą krauju, kraujosruvas, kraujavimą iš vainikinių arterijų, kraujavimą iš šlapimo takų, kraujavimą iš hemoroidinių mazgų, hemostazę, didesnę mėlynių susidarymo tikimybę, padidėjusį tarptautinį normalizuotą santykį, kraujavimą iš apatinės virškinimo sistemos dalies, meleną, petechijas, kraujavimą iš ryklės, pailgėjusį protrombino laiką, kraujavimą iš plaučių, purpurą, kraujavimą iš tiesiosios žarnos, sumažėjusį eritrocitų kiekį, kraujavimą iš inkstų, kraujavimą iš odenos, kraujo sankaupą kapšelyje, blužnies kraujosruvą, taškines kraujosruvas, kraujosruvas po minkštaisiais galvos dangalais, liežuvio kraujosruvas, kraujavimą iš viršutinių virškinimo takų ir kraujavimą iš makšties. i Įskaitant Budd-Chiari sindromą, giliųjų venų trombozę, jungo venos trombozę, mažojo dubens venų trombozę, plaučių emboliją, tinklainės venų užsikimšimą, tinklainės venų trombozę, poraktikaulinės venos trombozę, venų trombozę ir galūnių venų trombozę. j Įskaitant ūminį miokardo infarktą, emboliją, miokardo infarktą, tinklainės arterijos užkimšimą ir praeinančios išemijos priepuolį. k Virškinimo sistemos prakiurimas ir fistulė apima toliau išvardytus pasirinktus terminus: pilvo abscesas, išangės abscesas ir fistulė, fistulė, nesandari virškinimo sistemos anastomozė, virškinimo sistemos prakiurimas, storosios žarnos prakiurimas, stemplės-bronchų fistulė ir peritonitas. l Proteinurija apima toliau išvardytus pasirinktus terminus: baltymas šlapime, baltymo buvimas šlapime ir proteinurija. m Įskaitant ūminį inkstų nepakankamumą. n Cholecistitas įskaitant ūminį cholecistitą, cholecistitą ir infekcinį cholecistitą. Kai kurių nepageidaujamų reakcijų apibūdinimas Širdies nepakankamumo reiškiniai (žr. 4.4 skyrių) Kontroliuojamojo klinikinio tyrimo metu, gydant aksitinibu pacientus (n = 359), sergančius ILK, buvo pranešta, kad 1,7 % pacientų, kurie vartojo aksitinibo, pasireiškė širdies nepakankamumo reiškiniai, įskaitant širdies nepakankamumą (0,6 %), kardiopulmoninį nepakankamumą (0,6 %), kairiojo skilvelio disfunkciją (0,3 %) ir dešiniojo skilvelio nepakankamumą (0,3 %). Pranešta, kad 0,6 % aksitinibą vartojusių pacientų pasireiškė 4 laipsnio širdies nepakankamumo nepageidaujamos reakcijos. Pranešta, kad 0,6 % aksitinibą vartojusių pacientų pasireiškė mirtinas širdies nepakankamumas. Aksitinibo monoterapijos tyrimų (n = 672) metu, gydant ILK sergančius pacientus pranešta, kad 1,8 % aksitinibo vartojusių pacientų pasireiškė širdies nepakankamumo reiškiniai (įskaitant širdies nepakankamumą, stazinį širdies nepakankamumą, kardiopulmoninį nepakankamumą, kairiojo skilvelio disfunkciją, išstūmimo frakcijos sumažėjimą ir dešiniojo skilvelio nepakankamumą). Pranešta, kad 1,0 % aksitinibo vartojusių pacientų pasireiškė 3 / 4 laipsnio širdies nepakankamumas ir 0,3 % pacientų – mirtinas širdies nepakankamumas. Skydliaukės funkcijos sutrikimas (žr. 4.4 skyrių) Kontroliuojamojo klinikinio tyrimo metu, gydant aksitinibu pacientus, sergančius ILK, buvo pranešta, kad hipotirozė pasireiškė 20,9 %, o hipertirozė – 1,1 % pacientų. Buvo pranešta, kad nepageidaujama reakcija skydliaukę stimuliuojančio hormono (angl., the thyroid stimulating hormone [TSH]) koncentracijos padidėjimas pasireiškė 5,3 % aksitinibo vartojusių pacientų. Įvertinus įprastus laboratorinių tyrimų duomenis, pacientų, kurių TSH prieš gydymą buvo < 5 mikrovienetų/ml, TSH koncentracijos padidėjimas ≥ 10 mikrovienetų/ml buvo išmatuotas 32,2 % aksitinibo vartojusių pacientų. Jungtiniuose aksitinibo klinikiniuose tyrimuose (N = 672), gydant ILK sergančius pacientus, hipotirozė buvo užregistruota 24,6 % aksitinibo vartojusių pacientų. Hipertirozė buvo užregistruota 1,6 % aksitinibo vartojusių pacientų. Venų embolijos ir trombozės reiškiniai (žr. 4.4 skyrių) Kontroliuojamojo klinikinio tyrimo metu, gydant aksitinibu pacientus, sergančius ILK, buvo pranešta, kad 3,9 % aksitinibo vartojusių pacientų pasireiškė venų embolijos ir trombozės nepageidaujamos reakcijos, įskaitant plaučių emboliją (2,2 %), tinklainės venos nepraeinamumą / trombozę (0,6 %) ir giliųjų venų trombozę (0,6 %). Pranešta, kad 3 / 4 laipsnio venų embolijos ir trombozės nepageidaujamos reakcijos pasireiškė 3,1 % aksitinibo vartojusių pacientų. Buvo pranešta apie vieną (0,3 %) mirtinos plaučių embolijos atvejį aksitinibo vartojusiam pacientui. Jungtiniuose aksitinibo klinikiniuose tyrimuose (N = 672), gydant ILK sergančius pacientus, venų embolijos ir tromboembolijos reiškinių užregistruota 2,8 % aksitinibo vartojusių pacientų. 3 laipsnio venų embolijos ir tromboembolijos reiškinių užregistruota 0,9 % aksitinibo vartojusių pacientų. 4 laipsnio venų embolijos ir tromboembolijos reiškinių užregistruota 1,2 % aksitinibo vartojusių pacientų. Mirtį sukėlusių venų embolijos ir tromboembolijos reiškinių užregistruota 0,1 % aksitinibo vartojusių pacientų. Arterijų embolijos ir trombozės reiškiniai (žr. 4.4 skyrių) Kontroliuojamojo klinikinio tyrimo metu, gydant aksitinibu pacientus, sergančius ILK, pranešta, kad 4,7 % pacientų, vartojusių aksitinibo, pasireiškė arterijų embolijos ir trombozės nepageidaujamos reakcijos, įskaitant miokardo infarktą (1,4 %), praeinantįjį išemijos priepuolį (0,8 %) ir cerebrovaskulinį įvykį (0,6 %). Pranešta, kad 3 / 4 laipsnio arterijų embolijos ir trombozės nepageidaujamos reakcijos pasireiškė 3,3 % aksitinibo vartojusių pacientų. Buvo pranešta apie pacientą ištikusį po vieną (0,3 %) mirtiną miokardo infarktą ir cerebrovaskulinį įvykį. Monoterapijos aksitinibu tyrimų duomenimis (n = 850), arterijų embolijos ir trombozės nepageidaujamos reakcijos (įskaitant praeinantįjį smegenų išemijos priepuolį, miokardo infarktą ir cerebrovaskulinį įvykį) pasireiškė 5,3 % aksitinibo vartojusių pacientų. Jungtiniuose aksitinibo klinikiniuose tyrimuose (N = 672), gydant ILK sergančius pacientus, arterijų embolijos ir tromboembolijos reiškinių užregistruota 2,8 % aksitinibo vartojusių pacientų. 3 laipsnio arterijų embolijos ir tromboembolijos reiškinių užregistruota 1,2 % aksitinibo vartojusių pacientų. 4 laipsnio arterijų embolijos ir tromboembolijos reiškinių užregistruota 1,3 % aksitinibo vartojusių pacientų. Mirtį sukėlusių arterijų embolijos ir tromboembolijos reiškinių užregistruota 0,3 % aksitinibo vartojusių pacientų. Policitemija (žr. 4.4 skyriuje skyrelį „Hemoglobino koncentracijos ar hematokrito padidėjimas“) Kontroliuojamojo klinikinio tyrimo gydant aksitinibu pacientus, sergančius ILK, metu buvo pranešta, kad policitemija pasireiškė 1,4 % aksitinibą vartojusių pacientų. Įprastiniai laboratorinių tyrimų vertinimai parodė, kad hemoglobino koncentracijos padidėjo virš VNR 9,7 % aksitinibą vartojusių pacientų. Keturių klinikinių tyrimų gydant aksitinibu pacientus, sergančius ILK, duomenimis (n = 537), hemoglobino koncentracijos padidėjo virš VNR 13,6 % aksitinibą vartojusių pacientų. Jungtiniuose aksitinibo klinikiniuose tyrimuose (N = 672), gydant ILK sergančius pacientus, policitemija užregistruota 1,5 % aksitinibo vartojusių pacientų. Kraujavimas (žr. 4.4 skyrių) Kontroliuojamojo klinikinio pacientų, sergančių ILK, gydymo aksitinibu tyrimo metu, iš kurio buvo pašalinti pacientai, kuriems buvo negydytų metastazių smegenyse, buvo pranešta, kad kraujavimo nepageidaujamų reakcijų atsirado 21,4 % aksitinibo vartojusių pacientų. Kraujavimo nepageidaujamos reakcijos aksitinibu gydytiems pacientams apėmė kraujavimą iš nosies (7,8 %), hematuriją (3,6 %), skrepliavimą krauju (2,5 %), kraujavimą iš tiesiosios žarnos (2,2 %), kraujavimą iš dantenų (1,1 %), kraujavimą iš skrandžio (0,6 %), kraujavimą į smegenis (0,3 %) ir kraujavimą iš apatinės virškinimo trakto dalies (0,3 %). Buvo pranešta, kad ≥ 3 laipsnio kraujavimo nepageidaujamų reakcijų atsirado 3,1 % aksitinibo vartojusių pacientų (įskaitant kraujavimą į smegenis, kraujavimą iš skrandžio, kraujavimą iš apatinės virškinimo trakto dalies ir skrepliavimą krauju). Buvo pranešta apie vieną mirtino kraujavimo atvejį (kraujavimą iš skrandžio) aksitinibo vartojusiam pacientui (0,3 %). Monoterapijos aksitinibu tyrimų metu (n = 850) buvo pranešta, kad skrepliavimas krauju pasireiškė 3,9 % pacientų; pranešta, kad ≥ 3 laipsnio skrepliavimas krauju pasireiškė 0,5 % pacientų. Jungtiniuose aksitinibo klinikiniuose tyrimuose (N = 672), gydant ILK sergančius pacientus, kraujavimo atvejų užregistruota 25,7 % aksitinibo vartojusių pacientų. 3 laipsnio kraujavimo atvejų užregistruota 3 % aksitinibo vartojusių pacientų. 4 laipsnio kraujavimo atvejų užregistruota 1 % aksitinibo vartojusių pacientų. Mirtį sukėlusių kraujavimo atvejų užregistruota 0,4 % aksitinibo vartojusių pacientų. Virškinimo trakto prakiurimas ir fistulės susiformavimas (žr. 4.4 skyrių) Kontroliuojamojo klinikinio tyrimo metu, gydant aksitinibu pacientus, sergančius ILK, buvo pranešta, kad 1,7 % pacientų, kurie vartojo aksitinibo, pasireiškė su virškinimo trakto prakiurimu susijusių reiškinių, įskaitant išangės fistulę (0,6 %), fistulę (0,3 %) ir virškinimo trakto prakiurimą (0,3 %). Monoterapijos aksitinibu tyrimų metu (n = 850), buvo pranešta apie su virškinimo trakto prakiurimu susijusių reiškinių pasireiškimą 1,9 % pacientų ir vieną mirtiną paciento virškinimo trakto prakiurimą (0,1 %). Jungtiniuose aksitinibo klinikiniuose tyrimuose (N = 672), gydant ILK sergančius pacientus, virškinimo sistemos prakiurimų užregistruota 1,9 % aksitinibo vartojusių pacientų. Pranešimas apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas Svarbu pranešti apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas po vaistinio preparato registracijos, nes tai leidžia nuolat stebėti vaistinio preparato naudos ir rizikos santykį. Sveikatos priežiūros ar farmacijos specialistai turi pranešti apie bet kokias įtariamas nepageidaujamas reakcijas, tiesiogiai užpildę pranešimo formą internetu Tarnybos Vaistinių preparatų informacinėje sistemoje https://vapris.vvkt.lt/vvkt-web/public/nrvSpecialist arba užpildę Sveikatos priežiūros ar farmacijos specialisto pranešimo apie įtariamą nepageidaujamą reakciją (ĮNR) formą, kuri skelbiama https://www.vvkt.lt/index.php?1399030386, ir atsiųsti elektroniniu paštu (adresu [email protected]).