Bendamustine Kabi

Dozavimas Lėtinės limfocitinės leukemijos monoterapija 100 mg/m² kūno paviršiaus ploto bendamustino hidrochlorido dozė vartojama 1-ąją ir 2-ąją dienomis kas 4 savaites, ne daugiau kaip 6 kartus. Į gydymą rituksimabu nereaguojančios neagresyvios ne Hodžkino (angl. non-Hodgkin) limfomos monoterapija 120 mg/m² kūno paviršiaus ploto bendamustino hidrochlorido dozė vartojama 1-ąją ir 2-ąją dienomis kas 3 savaites, ne mažiau kaip 6 kartus. Dauginė mieloma 120−150 mg/m² kūno paviršiaus ploto bendamustino hidrochlorido dozė vartojama 1-ąją ir 2-ąją dienomis bei 60 mg/m² kūno paviršiaus ploto prednizono dozė leidžiama į veną arba vartojama per burną 1−4 dienomis kas 4 savaites, ne mažiau kaip 3 kartus. Pacientams, kurių kepenų funkcija sutrikusi Remiantis farmakokinetiniais duomenimis, pacientams, kuriems yra lengvas kepenų funkcijos sutrikimas (bilirubino koncentracija serume < 1,2 mg/dl), dozės koreguoti nereikia. Pacientams, kuriems yra vidutinio sunkumo kepenų funkcijos sutrikimas (bilirubino koncentracija serume 1,2−3,0 mg/dl), dozę rekomenduojama sumažinti 30 %. Duomenų apie pacientų, kuriems yra sunkus kepenų funkcijos sutrikimas (bilirubino koncentracija serume > 3,0 mg/dl), gydymą nėra (žr. 4.3 skyrių). Pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi Remiantis farmakokinetiniais duomenimis, pacientams, kurių kreatinino klirensas yra > 10 ml/min., dozės koreguoti nereikia. Duomenų apie pacientų, kuriems yra sunkus inkstų funkcijos sutrikimas, gydymą yra nedaug. Vaikų populiacija Bendamustino hidrochlorido saugumas ir veiksmingumas vaikams dar neištirti. Turimų duomenų nepakanka, kad būtų galima pateikti dozavimo rekomendacijų. Senyviems pacientams Duomenų, rodančių, kad senyviems pacientams reikia keisti dozę, nėra (žr. 5.2 skyrių). Vartojimo metodas Leisti į veną per 30−60 minučių (žr. 6.6 skyrių). Infuzija turi būti atliekama prižiūrint gydytojui, mokančiam taikyti gydymą chemoterapiniais vaistiniais preparatais ir turinčiam tokio gydymo patirties. Silpna kaulų čiulpų funkcija yra susijusi su stipresniu chemoterapijos sukeliamu hematologiniu toksiniu poveikiu kraujui. Gydymo negalima pradėti, jei leukocitų ir (arba) trombocitų skaičius yra sumažėjęs iki atitinkamai < 3 000/µl ar < 75 000/µl (žr. 4.3 skyrių). Gydymą būtina nutraukti arba atidėti, jei leukocitų ir (arba) trombocitų skaičius sumažėja iki atitinkamai < 3 000/µl ar < 75 000/µl. Gydymą galima pratęsti po to, kai leukocitų skaičius padidėja iki > 4 000/µl ir trombocitų skaičius padidėja iki > 100 000/µl. Mažiausias leukocitų ir trombocitų skaičius tampa po 14−20 parų ir vėl tampa toks, koks buvo, po 3−5 savaičių. Intervalų, kai vaistinio preparato nevartojama, metu rekomenduojama atidžiai stebėti kraujo ląstelių skaičių (žr. 4.4 skyrių). Jei pasireiškia nehematologinis toksinis poveikis, dozės mažinimas turi būti paremtas sunkiausiu bendrųjų toksiškumo kriterijų (angl. common toxicity criteria, CTC) laipsniu ankstesnio ciklo metu. Jei pasireiškė 3 laipsnio pagal CTC toksinis poveikis, dozę rekomenduojama sumažinti 50 %. Jei pasireiškė 4 laipsnio pagal CTC toksinis poveikis, gydymą rekomenduojama sustabdyti. Jei pacientui reikia modifikuoti dozę, individualiai apskaičiuotą pakeistą dozę reikia sulašinti atitinkamai gydymo ciklo 1-ąją ir 2-ąją dienomis. Vaistinio preparato ruošimo prieš vartojant instrukcija pateikiama 6.6 skyriuje.

Kaulų čiulpų slopinimas Bendamustino hidrochloridu gydomiems pacientams gali pasireikšti kaulų čiulpų slopinimas. Jei pasireiškia su gydymu susijęs kaulų čiulpų slopinimas, leukocitų ir trombocitų skaičių, hemoglobino rodmenį ir neutrofilų skaičių reikia nustatinėti ne rečiau kaip kas savaitę. Prieš pradedant kitą gydymo ciklą, rekomenduojama, kad leukocitų skaičius būtų > 4 000/µl ir trombocitų skaičius būtų > 100 000/µl. Infekcijos Vartojant bendamustino hidrochlorido yra pasitaikę sunkių ir mirtinų infekcijų, įskaitant bakterines (sepsį, plaučių uždegimą) ir oportunistines infekcijas, tokias, kaip Pneumocystis jirovecii sukelta pneumonija (PJP), juostinės pūslelinės viruso (JPV) ir citomegaloviruso (CMV) sukelta infekcija. Pranešta apie progresuojančios daugiažidinės leukoencefalopatijos (PDL) atvejus, įskaitant mirtinus, kurie pasitaikė pavartojus bendamustino daugiausia derinyje su rituksimabu ar obinutuzumabu. Gydymas bendamustino hidrochloridu gali sukelti ilgalaikę limfocitopeniją (< 600/μl) ir CD4-teigiamų T ląstelių (TH ląstelių) skaičiaus sumažėjimą (< 200/μl), trunkančius bent 7–9 mėnesius po gydymo pabaigos. Limfocitopenija ir CD4-teigiamų T ląstelių sumažėjimas ryškesni, kai bendamustino vartojama kartu su rituksimabu. Pacientai, kuriems yra limfopenija ir mažas CD4-teigiamų T ląstelių skaičius, po gydymo bendamustino hidrochloridu yra imlesni (oportunistinėms) infekcijoms. Kai yra mažas CD4-teigiamų T ląstelių skaičius (< 200/μl), turi būti apgalvota Pneumocystis jirovecii sukeltos pneumonijos (PP) profilaktika. Visi pacientai turi būti stebimi, ar gydymo metu neatsiranda kvėpavimo sutrikimo požymių ir simptomų. Pacientai turi būti informuoti, kad nedelsiant praneštų apie naujus infekcijos požymius, įskaitant karščiavimą ar kvėpavimo simptomus. Jeigu atsiranda (oportunistinių) infekcijų požymių, turi būti apsvarstytas bendamustino hidrochlorido vartojimo nutraukimas. Pacientams, kuriems pasireiškė naujų ar stiprėjančių simptomų ar požymių, susijusių su neurologinėmis ar pažinimo ypatybėmis arba elgesiu, diferencijuojant diagnozę apsvarstykite PDL galimybę. Įtarus PDL, reikia atlikti atitinkamus diagnostinius tyrimus ir gydymą sustabdyti, kol PDL diagnozė bus atmesta. Ne melanomos tipo odos vėžys Klinikinių tyrimų metu pacientams, kurie buvo gydomi bendamustinu, pastebėta didesnė ne melanomos tipo odos vėžio (bazalinių ląstelių ir plokščialąstelinės karcinomos) rizika. Rekomenduojama periodiškai tirti visų pacientų odą, ypač jeigu yra odos vėžio rizikos veiksnių. Hepatito B reaktyvacija Hepatito B reaktyvacijos atvejų nustatyta pacientams, kurie yra ilgalaikiai šio viruso nešiotojai, po to, kai šie pacientai pavartojo bendamustino hidrochlorido. Kai kuriais atvejais tai sukėlė ūminį kepenų nepakankamumą arba pacientas mirė. Prieš pradedant gydymą bendamustino hidrochloridu, reikia ištirti, ar pacientas neužsikrėtęs HBV infekcija. Prieš pradedant gydyti pacientus, kuriems nustatytas hepatitas B (įskaitant aktyvia liga sergančius pacientus), ir dėl pacientų, kuriems gydymo laikotarpiu nustatyta HBV infekcija, reikia pasitarti su kepenų ligų ekspertais ir hepatitą B gydančiais gydytojais specialistais. Gydymo metu ir kelis mėnesius gydymui pasibaigus reikia atidžiai stebėti, ar HBV nešiotojams, kuriems būtinas gydymas bendamustino hidrochloridu, nepasireiškia aktyvios HBV infekcijos požymiai ir simptomai (žr. 4.8 skyrių). Odos reakcijos Gauta pranešimų apie įvairias odos reakcijas. Buvo išbėrimo, sunkios odos reakcijos ir pūslinės egzantemos atvejų. Gauta pranešimų apie su bendamustino hidrochlorido vartojimu susijusius Stivenso-Džonsono (Stevens-Johnson) sindromo (SJS), toksinės epidermio nekrolizės (TEN) ir reakcijos į vaistinį preparatą su eozinofilija ir sisteminiais simptomais (angl. drug reaction with eosinophilia and systemic symptoms – DRESS) atvejus, kai kurie jų buvo mirtini. Skiriantieji vaistinio preparato turi informuoti pacientus apie šių reakcijų požymius bei simptomus ir nurodyti nedelsiant kreiptis medicininės pagalbos, jeigu jiems pasireikštų šių simptomų. Kai kurie sutrikimai pasireiškė bendamustino hidrochlorido vartojant kartu su kitais vaistiniais preparatais nuo vėžio, todėl tikslus priežastinis ryšys nėra aiškus. Jei pasireiškia odos reakcija, gydymą tęsiant, ji gali progresuoti ir sunkėti. Jei odos reakcija progresuoja, gydymą Bendamustine Kabi būtina sustabdyti arba nutraukti. Jei įtariama, kad sunki odos reakcija yra susijusi su bendamustino hidrochlorido vartojimu, gydymą reikia nutraukti. Širdies ligos Gydymo bendamustino hidrochloridu metu būtina atidžiai stebėti pacientų, sergančių širdies ligomis, kalio koncentraciją kraujyje. Jei K+ koncentracija tampa < 3,5 miliekvivalento/l, būtina skirti kalio papildų ir stebėti elektrokardiogramą (EKG). Pranešta apie mirtino miokardo infarkto ir širdies nepakankamumo atvejus, susijusius su gydymu bendamustino hidrochloridu. Pacientus, kurie serga ar yra sirgę širdies liga, būtina atidžiai stebėti. Pykinimas, vėmimas Simptominiam pykinimo ir vėmimo gydymui galima skirti antiemetikų. Naviko irimo sindromas Klinikinių tyrimų metu pranešta apie naviko irimo sindromą (NIS), susijusį su gydymu bendamustinu. Nustatyta tendencija, kad toks sindromas prasideda per 48 valandas po pirmosios bendamustino dozės pavartojimo ir, jei nesiimama priemonių, gali sukelti ūminį inkstų nepakankamumą ir mirtį. Prieš gydymo pradžią turi būti apsvarstytos profilaktinės priemonės, tokios kaip pakankamos hidratacijos palaikymas, atidus kraujo biocheminių parametrų, ypač kalio ir šlapimo rūgšties koncentracijos, stebėjimas ir šlapimo rūgšties koncentraciją mažinančių vaistinių preparatų (alopurinolio ir rasburikazės) vartojimas. Gauta keletas pranešimų apie Stivenso-Džonsono (Stevens-Johnson) sindromą ir toksinę epidermio nekrolizę pacientams, kurie kartu vartojo bendamustino ir alopurinolio. Anafilaksija Klinikinių tyrimų metu vartojant bendamustino hidrochloridą, dažnai pasireiškė infuzinių reakcijų. Simptomai paprastai būna lengvi, pasireiškia karščiavimas, šaltkrėtis, niežėjimas ir išbėrimas. Retais atvejais pasireiškė sunkių anafilaksinių ir anafilaktoidinių reakcijų. Po pirmojo gydymo ciklo pacientų būtina paklausti apie simptomus, galinčius rodyti infuzinę reakciją. Jei pacientui anksčiau pasireiškė infuzinių reakcijų, būtina apsvarstyti priemonių, neleidžiančių pasireikšti sunkioms reakcijoms, (įskaitant antihistamininių preparatų, antipiretikų ir kortikosteroidų vartojimą) taikymo reikalingumą kitų ciklų metu. Pacientų, kuriems pasireiškia 3 laipsnio ar sunkesnė alerginio tipo reakcija, gydymas paprastai nebeatnaujinamas. Kontracepcija Bendamustino hidrochloridas sukelia teratogeninį ir mutageninį poveikį. Moterims gydymo metu pastoti negalima. Dėl galimo genotoksinio poveikio vaisingo amžiaus pacientėms rekomenduojama gydymo metu ir 6 mėnesius po paskutinės bendamustino dozės naudoti labai veiksmingą kontracepcijos metodą. Dėl galimo genotoksinio poveikio pacientams vyrams, kurių partnerės yra vaisingo amžiaus moterys, rekomenduojama gydymo metu ir 3 mėnesius po paskutinės bendamustino dozės naudoti veiksmingą kontracepcijos metodą. Pacientams būtina pasitarti dėl spermos užkonservavimo prieš gydymo bendamustino hidrochloridu pradžią, kadangi gali pasireikšti neišnykstantis nevaisingumas. Ekstravazacija Jei pasireiškia ekstravazacija, infuziją būtina nutraukti nedelsiant. Šiek tiek atitraukus prijungto švirkšto stūmoklį, adatą reikia ištraukti. Po to pažeistos vietos audinius reikia atvėsinti. Ranką būtina pakelti. Papildomo gydymo, pvz., kortikosteroidų vartojimo, nauda nėra aiški.

Dažniausios nepageidaujamos bendamustino hidrochlorido reakcijos yra kraujo nepageidaujamos reakcijos (leukopenija, trombopenija), toksinis poveikis odai (alerginės reakcijos), bendrieji simptomai (karščiavimas) ir virškinimo trakto simptomai (pykinimas, vėmimas). Toliau esančioje lentelėje pateikiami duomenys apie bendamustino hidrochloridą. MedDRA organų sistemų klasė | Labai dažnas (≥ 1/10) | Dažnas (nuo ≥ 1/100 iki < 1/10) | Nedažnas (nuo ≥ 1/1 000 iki < 1/100) | Retas (nuo ≥ 1/10 000 iki < 1/1 000) | Labai retas (< 1/10 000) | Dažnis nežinomas (negali būti apskaičiuotas pagal turimus duomenis) Infekcijos ir infestacijos | Infekcija NK Įskaitant oportunistinę infekciją (pvz., Herpes zoster, citomegalo viruso, hepatito B infekciją) | | Pneumocystis jirovecii sukelta pneumonija | Sepsis | Pirminė atipinė pneumonija | Gerybiniai, piktybiniai ir nepatikslinti navikai (tarp jų cistos ir polipai) | | Naviko irimo sindromas | Mielodis-plazijos sindromas, ūminė mieloidinė leukemija | | | Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai | Leukopenija NK, trombocitopenija, limfopenija | Kraujavimas, anemija, neutropenija | Pancitopenija | Kaulų čiulpų nepakankamumas | Hemolizė | Imuninės sistemos sutrikimai | | Padidėjęs jautrumas NK | | Anafilaksinė reakcija, anafilaktoidinė reakcija | Anafilaksinis šokas | Nervų sistemos sutrikimai | Galvos skausmas | Nemiga, svaigulys | | Somnolencija, afonija | Disgeuzija, parestezija, periferinė sensorinė neuropatija, anticholinerginis sindromas, nervų sistemos sutrikimai, ataksija, encefalitas | Širdies sutrikimai | | Širdies disfunkcija, pvz., palpitacija, krūtinės angina, aritmija | Skystis perikardo ertmėje, miokardo infarktas, širdies nepakankamumas | | Tachikardija | Prieširdžių virpėjimas Kraujagyslių sutrikimai | | Hipotenzija, hipertenzija | | Ūminis kraujotakos nepakankamumas | Flebitas | Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai | | Plaučių disfunkcija | | | Plaučių fibrozė | Pneumonitas, plaučių alveoliinė hemoragija Virškinimo trakto sutrikimai | Pykinimas, vėmimas | Viduriavimas, vidurių užkietėjimas, stomatitas | | | Hemoraginis ezofagitas, kraujavimas iš virškinimo trakto | Odos ir poodinio audinio sutrikimai | | Alopecija, odos sutrikimai NK, dilgėlinė | | Eritema, dermatitas, niežėjimas, makulopapulinis išbėrimas, hiperhidrozė | | Stivenso-Džonsono (Stevens-Johnson) sindromas, toksinė epidermio nekrolizė (TEN), reakciją į vaistinį preparatą su eozinofilija ir sisteminiais simptomais (DRESS)* Inkstų ir šlapimo takų sutrikimai | | | | | | Inkstų nepakankamumas, nefrogeninis necukrinis diabetas Lytinės sistemos ir krūties sutrikimai | | Amenorėja | | | Nevaisingumas | Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai | | | | | | Kepenų nepakankamumas Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai | Gleivinės uždegimas, nuovargis, karščiavimas | Skausmas, šaltkrėtis, dehidratacija, anoreksija | | | Dauginis organų nepakankamumas | Tyrimai | Hemoglobino koncentracijos sumažėjimas, kreatinino koncentracijos padidėjimas, šlapalo kiekio padidėjimas | AST aktyvumo padidėjimas, ALT aktyvumo padidėjimas, šarminės fosfatazės aktyvumo padidėjimas, bilirubino koncentracijos padidėjimas, hipokalemija | | | | NK = nenurodyta kitaip (* = kombinuotasis gydymas su rituksimabu) Atrinktų nepageidaujamų reakcijų apibūdinimas Gauta pavienių pranešimų apie nekrozę po netyčinės ekstravazacijos, naviko irimo sindromą ir anafilaksiją. Pacientams, gydytiems šarminančiais vaistiniais preparatais (įskaitant bendamustiną), padidėja mielodisplazijos sindromo ir ūminės mieloidinės leukemijos rizika. Antrinis vėžys gali vystytis praėjus keliems metams po chemoterapijos nutraukimo. Pranešimas apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas Svarbu pranešti apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas, pastebėtas po vaistinio preparato registracijos, nes tai leidžia nuolat stebėti vaistinio preparato naudos ir rizikos santykį. Sveikatos priežiūros ar farmacijos specialistai turi pranešti apie bet kokias įtariamas nepageidaujamas reakcijas, tiesiogiai užpildę pranešimo formą internetu Tarnybos Vaistinių preparatų informacinėje sistemoje https://vapris.vvkt.lt/vvkt-web/public/nrvSpecialist arba užpildę Sveikatos priežiūros ar farmacijos specialisto pranešimo apie įtariamą nepageidaujamą reakciją (ĮNR) formą, kuri skelbiama https://www.vvkt.lt/index.php?1399030386, ir atsiųsti elektroniniu paštu (adresu [email protected]).