Benelyte

Dozavimas Vaikų populiacija Taikant perioperacinę intraveninę infuzinę terapiją, dozavimas priklauso nuo skysčių, elektrolitų ir gliukozės poreikio. Pirmąją valandą skiriama, pvz., 10–20 ml/kg/val., o vėliau infuzijos greitis reguliuojamas pagal bazinį ir korekcijos poreikį, stebint atitinkamus širdies ir kraujagyslių sistemos bei laboratorinius parametrus. Skysčio poreikiui įvertinti naudojami toliau nurodyti referentiniai rodmenys: Naujagimiai (nuo 0 iki ≤ 28 dienų amžiaus), kūdikiai (nuo 28 dienų iki ≤ 1 metų amžiaus): 100–140 ml/kg kūno svorio per parą Kūdikiai nuo 1 iki ≤ 2 metų amžiaus: 80–120 ml/kg kūno svorio per parą Vaikai nuo 2 iki ≤ 5 metų amžiaus: 80–100 ml/kg kūno svorio per parą Vaikai nuo 5 iki ≤ 10 metų amžiaus: 60–80 ml/kg kūno svorio per parą Vaikai nuo 10 iki ≤ 12  metų amžiaus ir paaugliai nuo 12 iki ≤ 14 metų amžiaus: 50–70 ml/kg kūno svorio per parą Trumpalaikiam intravaskulinio tūrio atkūrimui dozė turi būti nustatoma individualiai, atsižvelgiant į skysčių poreikį. Gydant vaikų ir paauglių izotoninę dehidrataciją, infuzijos greitis ir paros dozė turi būti nustatomi individualiai, atsižvelgiant į elektrolitų ir vandens pusiausvyros sutrikimo pobūdį ir sunkumą, stebint atitinkamus širdies ir kraujagyslių sistemos bei laboratorinius parametrus. Jei Benelyte vartojamas kartu su kitais infuziniais tirpalais, apskaičiuojant dozę reikia atsižvelgti į galiojančias rekomendacijas dėl bendro skysčių kiekio poreikio atitinkamoje amžiaus grupėje. Turi būti apskaičiuotas individualus vandens, elektrolitų bei angliavandenių poreikis ir atitinkamai koreguotas šių medžiagų kiekis; tai ypač svarbu gydant neišnešiotus ir per mažo kūno svorio naujagimius bei esant bet kokiai kitai ypatingai terapinei situacijai. Pusiausvyros atkūrimas turi būti kuo tikslesnis, jei pacientas yra neišnešiotas, jaunesnis ir per mažo kūno svorio. Vartojimo metodas Leisti į veną. Vartojimo trukmė Vartojimo trukmė priklauso nuo paciento skysčių ir elektrolitų poreikio.

Būtina stebėti elektrolitų ir skysčių būklę bei rūgščių ir šarmų pusiausvyrą. Ypač kruopščiai reikia įvertinti riziką ir naudą, kai šis vaistinis preparatas yra skiriamas pacientams, kuriems jau yra hiperglikemija ir metabolinė alkalozė, nes šio vaistinio preparato vartojimas tokias būkles gali pabloginti. Tokiu atveju, jei įmanoma, geriau skirti panašius elektrolitų sudėtyje turinčius infuzinius tirpalus be gliukozės ir (arba) acetato. Be to, šiai pacientų grupei būtinas atidesnis stebėjimas (ypač gliukozės kiekio kraujyje, rūgščių ir šarmų pusiausvyros bei elektrolitų pusiausvyros), kad būtų galima anksti nustatyti kylančią riziką. Atsargumas ypač yra reikalingas gydant naujagimius ir kūdikius, nes vartojant acetatą (jo yra šiame vaistiniame preparate), esant labai retiems acetato apykaitos sutrikimams, negalima atmesti pieno rūgšties acidozės išsivystymo rizikos. Šie labai reti acetato apykaitos sutrikimai gali atsirasti pirmą kartą vartojant šį vaistinį preparatą. Pediatriniams pacientams, kuriems yra įgimtas laktato panaudojimo sutrikimas, Benelyte turi būti vartojamas tik kruopščiai įvertinus rizikos ir naudos santykį. Gliukozės kiekį kraujyje būtina kontroliuoti po operacijos, po traumos ir esant kitiems gliukozės toleravimo sutrikimams (hiperglikemijai). Atsargumas būtinas esant hipernatremijai, hiperkalemijai ir hiperchloremijai. Jei manoma, kad pacientams, kuriems yra sunkus inkstų funkcijos sutrikimas, reikia skirti Benelyte, būtinas ypatingas atsargumas. Benelyte skiriant pacientams, kurių inkstų funkcija susilpnėjusi, gali susilaikyti natris ir (arba) kalis arba magnis. Aprašyta mirtinų reakcijų, kai neišnešiotiems ir išnešiotiems jaunesniems nei 1 mėnesio naujagimiams plaučiuose ir inkstuose susidarė kalcio-ceftriaksono nuosėdų, atvejų. Bet kokio amžiaus pacientams ceftriaksono negalima maišyti su bet kokiais intraveniniais tirpalais, kurių sudėtyje yra kalcio, arba jų vartoti kartu net per skirtingas infuzines linijas ar į skirtingas infuzijos vietas. Vis dėlto vyresniems nei 28 dienų amžiaus pacientams ceftriaksoną ir tirpalus, kurių sudėtyje yra kalcio, galima vartoti vieną po kito, jei infuzinės linijos yra skirtingose vietose arba jei infuzinės linijos pakeičiamos ar tarp infuzijų kruopščiai praplaunamos fiziologiniu druskos tirpalu, kad būtų išvengta nuosėdų susidarymo. Esant hipovolemijai, reikia vengti vieną po kitos atlikti ceftriaksono ir tirpalų, kurių sudėtyje yra kalcio, infuzijas.

Kaip ir visų į veną vartojamų vaistinių preparatų atveju, negalima atmesti lokalių su vartojimo metodu susijusių reakcijų pasireiškimo. Tokių reakcijų dažnis nežinomas (negali būti apskaičiuotas pagal turimus duomenis). Lokalios reakcijos apima karščiavimą, infekcijas injekcijos vietoje, venų trombozę, flebitą ir ekstravazaciją iš injekcijos vietos. Pranešimas apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas Svarbu pranešti apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas, pastebėtas po vaistinio preparato registracijos, nes tai leidžia nuolat stebėti vaistinio preparato naudos ir rizikos santykį. Sveikatos priežiūros ar farmacijos specialistai turi pranešti apie bet kokias įtariamas nepageidaujamas reakcijas, tiesiogiai užpildę pranešimo formą internetu Tarnybos Vaistinių preparatų informacinėje sistemoje https://vapris.vvkt.lt/vvkt-web/public/nrvSpecialist arba užpildę Sveikatos priežiūros ar farmacijos specialisto pranešimo apie įtariamą nepageidaujamą reakciją formą, kuri skelbiama https://www.vvkt.lt/index.php?1399030386, ir atsiųsti elektroniniu paštu (adresu [email protected]).