BENEMICIN

Dozavimas Tuberkuliozė Gydant tuberkuliozę, rifampicinas turi būti vartojamas kartu su kitais vaistais nuo tuberkuliozės. Suaugusiesiems Įprasta dozė yra 10 mg/kg kūno svorio per parą. Pacientams, kurių svoris mažesnis negu 50 kg, skiriama 450 mg per parą. Pacientams, kurių svoris didesnis negu 50 kg, skiriama 600 mg per parą. Šitos vaisto dozės yra vartojamos tiek nuolatiniam, tiek gydymui su pertraukomis, t.y. vaisto skiriant 2 arba 3 kartus per savaitę. Vaikams Rekomenduojama dozė yra 10 – 20 mg/kg kūno svorio per parą. Dėmesio! Didesnė nei 600 mg dozė neturi būti vartojama. Didesnės rifampicino dozės yra blogai toleruojamos pacientų ir neturi įtakos gydymo efektyvumui. Raupsai Vienkartinė dozė yra 600 mg per mėnesį, arba 10 mg/kg kūno svorio per parą. Pacientams, kurių svoris mažesnis negu 50 kg, skiriama 450 mg per parą. Pacientams, kurių svoris didesnis negu 50 kg, skiriama 600 mg per parą. Sunkios infekcinės ligos, sukeltos (Staphylococcus spp.), Legionierių liga Rekomenduojama paros dozė yra 600 – 1200 mg, vartojama per 2 – 4 kartus. Meningokokinio meningito profilaktika Suaugusiems: Dozė yra 600 mg du kartus per parą, dvi paras. Vaikams (1 – 12 metų) Rekomenduojama dozė yra 10 mg/kg kūno svorio, du kartus per parą, dvi paras. Kūdikiams (3 mėnesių – 1 metų) Dozė yra 5 mg/kg kūno svorio, du kartus per parą, dvi paras. Haemophilus influenzae sukeliamos ligos profilaktika Suaugusiems ir vaikams: rekomenduojama dozė yra 20 mg/kg kūno svorio vieną kartą per parą, keturias paras (maksimali dienos dozė yra 600 mg). Naujagimiams (1 mėn.): dozė yra 10 mg/kg kūno svorio per parą, keturias paras. Pacientams, sergantiems kepenų funkcijos nepakankamumu Pacientai, sergantys kepenų nepakankamumu, turėtų vartoti ne didesnę nei 8 mg/kg kūno svorio dozę per parą. Pacientams, sergantiems inkstų funkcijos nepakankamumu Pacientams, sergantiems inkstų funkcijos nepakankamumu, dozės koreguoti nereikia. Gydymo trukmė Gydymo trukmė priklauso nuo infekcijos sunkumo laipsnio. Profilaktikos trukmė Meningokokinio meningito profilaktika – dvi paros. Haemophilus influenzae sukeliamos ligos profilaktika - keturios paros. Vartojimo metodas Kapsulės nuryjamos užgeriant stikline vandens, vieną valandą iki valgio arba praėjus 2 valandoms po jo, vieną kartą per parą.

Kadangi mikobakterijos rifampicinui greitai tampa atsparios, pradedant gydymą ir keletą kartų gydymo metu reikėtų nustatyti mikobakterijų jautrumą. Tuo atveju, jei yra atsparumas rifampicinui ir nėra paciento atsako į gydymą, vaistų vartojimo schema turėtų būti keičiama. Priimant sprendimą dėl gydymo, reikia apsvarstyti oficialias rekomendacijas dėl antibakterinių vaistų vartojimo. Rifampicinu gydomas pacientas turi būti stebimas pulmonologo arba bet kokio kito atitinkamos specializacijos gydytojo. Prieš pradedant gydymą rifampicinu, kiekvienam pacientui turi būti atlikti kraujo ir kepenų funkcijos tyrimai. Pacientai, sergantys kepenų funkcijos nepakankamumu, prižiūrimi gydytojų turi vartoti mažesnes rifampicino dozes, nustatytas pagal jų kepenų funkcijos rodiklius. Tokiems pacientams reikia stebėti kepenų funkcijos rodiklius (ypač asparagininę ir alanininę aminotransferazes). Šį tyrimą reikia atlikti prieš pradedant gydymą, o gydymo metu kartoti kas 2 – 4 savaites. Jei atsiranda kepenų ląstelių pakenkimo požymiai, vaistinio preparato vartojimą reikia nutraukti. Jeigu gydymo metu atsiranda kliniškai reikšmingi simptomai, įrodantys kepenų funkcijos nepakankamumą, rifampicino vartojimą reikia nutraukti ir apgalvoti kitus alternatyvius tuberkuliozės gydymo metodus. Stabilizavus kepenų funkciją ir vėl pradėjus vartoti rifampiciną, kiekvieną parą reikia atlikti kepenų funkcijos tyrimus. Pacientams su normalia kepenų funkcija nereikėtų nutraukti vaistinio preparato vartojimo, jeigu gydymo pradžioje padidėja bilirubino koncentracija, šarminės fosfatazės arba aminotransferazių aktyvumas. Šie simptomai dažniausiai praeina. Gydymo eigoje šiuos tyrimus reikėtų pakartoti. Gydant tuberkuliozę rifampiciną reikia vartoti kiekvieną parą. Gydymas su pertraukomis, kurio metu padidėja šalutinio poveikio rizika, gali būti taikomas tik tiems pacientams, kurie dėl įvairių priežasčių negali reguliariai vartoti vaistus. Pacientus, kuriems taikomas gydymas su pertraukomis, reikia atidžiai stebėti. Norint išvengti komplikacijų, susijusių su anksčiau minėta dozavimo schema, turi būti dažnai atliekami tyrimai. Gydymo su pertraukomis metu, didesnės nei 600 mg rifampicino dozės vartojamos vieną arba du kartus per savaitę yra blogai toleruojamos. Galime stebėti padažnėjusį šalutinių poveikių atsiradimą: į gripą panašūs simptomai, kraujo sistemos sutrikimai, odos reakcijos, virškinamojo trakto sutrikimai, kepenų ir/arba inkstų funkcijos sutrikimai, sunkus kvėpavimas, dusimas, anafilaksinis šokas. Manoma, kad vaistinių preparatų derinys, 600 mg rifampicino 2 kartus per savaitę kartu su 15 mg/kg kūno svorio izoniazido, efektyvus tuberkuliozės gydyme ir žymiai geriau toleruojamas. Vartojant rifampiciną seilės, skrepliai, ašaros, šlapimas gali nusidažyti raudonai ruda arba oranžine spalva. Taip gali nusidažyti ir minkšti kontaktiniai lęšiai. Rifampiciną atsargiai skirti pacientams, vartojantiems alkoholį, nes gali padidėti toksinio poveikio kepenims rizika. Gydymo rifampicinu metu atsiradęs viduriavimas gali imituoti pseudomembraninį kolitą. Aprašyti reti porfirijos paūmėjimo atvejai, atsiradę dėl rifampicino vartojimo. Senyviems pacientams, ypač sergantiems kepenų funkcijos nepakankamumu, šį vaistinį preparatą reikia skirti atsargiai. Paradoksali reakcija į vaistinį preparatą Po pirminio tuberkuliozės būklės pagerėjimo taikant gydymą vaistiniais preparatais nuo tuberkuliozės, ligos simptomai gali vėl pasunkėti. Sergantiems pacientams pagal klinikinius požymius arba radiologiniais tyrimais nustatytas esamų tuberkuliozės židinių progresavimas arba naujų židinių atsiradimas. Tokios reakcijos pastebėtos per pirmas kelias savaites ar mėnesius nuo tuberkuliozės gydymo pradžios. Bakterijų kultūrų tyrimų rezultatai paprastai būna neigiami, ir paprastai tokios reakcijos nereiškia, kad gydymas neveiksmingas. Tokios paradoksalios reakcijos priežastis vis dar neaiški, bet įtariama, kad ją gali sukelti pernelyg stipri imuninė reakcija. Įtariant paradoksalią reakciją, prireikus reikia pradėti simptominį gydymą, kad būtų nuslopinta pernelyg stipri imuninė reakcija. Be to, rekomenduojama tęsti numatytą tuberkuliozės gydymą vaistinių preparatų deriniu. Pacientus reikia informuoti apie tai, kad, simptomams pasunkėjus, jie turi nedelsdami kreiptis į gydytoją. Pasireiškiantys simptomai paprastai susiję su pažeistais audiniais. Galimi bendro pobūdžio simptomai: kosulys, karščiavimas, nuovargis, dusulys, galvos skausmas, apetito sumažėjimas, svorio sumažėjimas arba silpnumas (žr. 4.8 skyrių). Šio vaistinio preparato vienoje kapsulėje yra mažiau kaip 1 mmol natrio (23 mg), t.y., jis beveik neturi reikšmės.

Nepageidaujamo poveikio dažnis apibūdinamas taip: labai dažnas (≥ 1/10), dažnas (nuo ≥ 1/100 iki < 1/10), nedažnas (nuo ≥ 1/1 000 iki < 1/100), retas (nuo ≥ 1/10 000 iki < 1/1 000), labai retas (< 1/10 000) ir nežinomas (negali būti apskaičiuotas pagal turimus duomenis). Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai Labai reti: trombocitopenija – atsiranda dažniausiai gydymo su pertraukomis metu, pacientams vartojantiems dideles rifampicino dozes ir sumažėja nutraukus vaisto vartojimą. Pasireiškus trombocitopenijai, vaisto vartojimą reikia kuo greičiau nutraukti, nes gali prasidėti pavojingas smegenų kraujavimas. Praeinantis baltųjų kraujo kūnelių sumažėjimas, hemolizinė anemija, hemoglobino koncentracijos sumažėjimas kraujyje. Imuninės sistemos sutrikimai Labai reti: eozinofilija, karščiavimas, veido ir galūnių edema, į gripą panašūs simptomai (karščiavimas, drebulys, galvos skausmas ir raumenų spazmai, galvos svaigimas), sunkus kvėpavimas, širdies plakimas, hipotonija ir netgi anafilaksinis šokas. Šitie simptomai dažniausiai pasireiškia pacientams, kuriems taikomas gydymas su pertraukomis ir /arba vartojantiems dideles rifampicino dozes (didesnes nei 600 mg per parą). Endokrininiai sutrikimai Nedažni: moterims, ilgai gydomoms rifampicinu, gali atsirasti menstruacinio ciklo sutrikimai. Nervų sistemos sutrikimai Dažni: skausmas ir/arba galvos svaigimas, nuovargis, mieguistumas, ataksija. Nedažni: dėmesio stoka, sumišimas, elgesio pokyčiai, galūnių sustingimas ir skausmai. Akių sutrikimai Dažnis nežinomas: regėjimo sutrikimas. Virškinimo trakto sutrikimai Dažni: rėmuo, skrandžio skausmai, apetito sutrikimas, pykinimas, vidurių pūtimas. . Nedažni: vėmimas, viduriavimas. Labai reti: pseudomembraninis kolitas. Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai Nedažni: hepatitas, gelta. Odos ir poodinio audinio sutrikimai Dažni: odos paraudimas, niežulys, kartais bėrimas. Labai reti: urtikarija, burnos ertmės ir liežuvio herpetinis uždegimas, angioneurozinė edema, eksfoliacinis dermatitas, Lyell sindromas. Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai Labai reti: raumenų silpnumas, miopatija. Inkstų ir šlapimo takų sutrikimai Labai reti: hemoglobinurija, hematurija, intersticinis nefritas, inkstų funkcijos nepakankamumas, atsiranda dažniausiai pacientams, gydomiems su pertraukomis. Šitie simptomai išnyksta nutraukus vaisto vartojimą ir pritaikius atitinkamą gydymą. Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai Dažni: Paradoksali reakcija į vaistinį preparatą (tuberkuliozės simptomų, apžiūros ir radiologiniais tyrimais nustatomų požymių atsinaujinimas arba naujų simptomų ir požymių atsiradimas pacientams, kuriems anksčiau buvo nustatytas būklės pagerėjimas taikant gydymą atitinkamais vaistiniais preparatais nuo tuberkuliozės, vadinamas paradoksalia reakcija į vaistinį preparatą; paprastai ji diagnozuojama atmetus gydymo nurodymų nesilaikymo, atsparumo vaistiniams preparatams, šalutinio vaistinių preparatų nuo tuberkuliozės poveikio ir antrinių bakterinių / grybelinių infekcijų galimybę)*. * Paradoksalios reakcijos į vaistinį preparatą atvejų dažnis: nustatytas mažesnis atvejų dažnis siekia 9,2 proc. (53 iš 573) (2007 m. spalio mėn.–2010 m. kovo mėn. duomenys), o didesnis – 25 proc. (19 iš 76) (2000–2010 m. duomenys). Dažnis nežinomas: seilės, šlapimas, ašaros, prakaitas, išmatos gali nusidažyti oranžine spalva. Pranešimas apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas Svarbu pranešti apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas, pastebėtas po vaistinio preparato registracijos, nes tai leidžia nuolat stebėti vaistinio preparato naudos ir rizikos santykį. Sveikatos priežiūros ar farmacijos specialistai turi pranešti apie bet kokias įtariamas nepageidaujamas reakcijas, tiesiogiai užpildę pranešimo formą internetu Tarnybos Vaistinių preparatų informacinėje sistemoje https://vapris.vvkt.lt/vvkt-web/public/nrvSpecialist arba užpildę Sveikatos priežiūros ar farmacijos specialisto pranešimo apie įtariamą nepageidaujamą reakciją (ĮNR) formą, kuri skelbiama https://www.vvkt.lt/index.php?1399030386, ir atsiųsti elektroniniu paštu (adresu [email protected]).