Betaloc

Dozavimas Tachiaritmijų gydymas Iš pradžių sušvirkščiama iki 5 mg į veną 1-2 mg/min. greičiu. Tokią injekciją galima kartoti kas 5 min., kol pasireikš reikiamas poveikis. Paprastai pakanka suminės 10-15 mg dozės. Jei sistolinis kraujospūdis žemesnis kaip Hg, Betaloc į veną švirkščiama labai atsargiai, kadangi gali ištikti sunki hipotenzija. Aritmijoms anestezijos metu išvengti paprastai pakanka sušvirkšti 2-4 mg lėtai į veną įvadinės anestezijos metu. Anestezijos metu prasidėjusioms aritmijoms kontroliuoti galima sušvirkšti tokią pačią dozę. Paskui galima kartotinai švirkšti po 2 mg pagal poreikį, tačiau suminė dozė turi neviršyti 10 mg. Miokardo infarktas Ankstyvasis gydymas. Kad į veną vartojamas Betaloc sukeltų optimalų poveikį, tinkamai parinktiems pacientams jo reikia pradėti švirkšti per 12 val. nuo krūtinės skausmo pradžios. Iš pradžių švirkščiama po 5 mg kas 2 min. į veną, tačiau suminė dozė turi neviršyti 15 mg (ji priklauso nuo kraujospūdžio ir širdies susitraukimų dažnio). Antra ar trečia dozė nešvirkščiama, jei sistolinis kraujospūdis yra mažesnis kaip Hg, širdies susitraukimai retesni kaip 40 kartų per minutę, PQ intervalo trukmė ilgesnė kaip 0,26 sek., pasunkėja dusulys arba pasideda šaltas prakaitavimas. 15 min. po paskutinės injekcijos pradedama gerti po 50 mg šio vaistinio preparato kas 6 val. (taip gydoma 48 val.). Jei pacientas netoleravo visos intraveninės dozės, nurodyta geriamoji dozė jam sumažinama pusiau. Senyviems pacientams Pradinė dozė turi būti kiek įmanoma mažesnė, ypač senyviems žmonėms. Pacientams, kurių kepenų funkcija sutrikusi Kepenų ciroze sergantiems pacientams dažniausiai galima vartoti metoprololį tokiomis pačiomis dozėmis kaip tiems, kurių kepenų funkcija normali. Tikslingumas mažinti dozę svarstytinas tik kai yra labai sunkaus kepenų nepakankamumo požymių (pvz., po šuntavimo operacijos). Pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi Inkstų funkcijos įtaka eliminacijos greičiui yra nereikšminga, todėl pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi, dozės koreguoti nereikia. Vaikų populiacija Vartojimo vaikams patirties yra nedaug.

Pacientams, sergantiems pirmo laipsnio atrioventrikuline blokada, reikia vartoti atsargiai. Pasireiškus sunkėjančiai bradikardijai, reikia sumažinti Betaloc dozę arba palaipsniui nutraukti jo vartojimą. Betaloc gali apsunkinti periferinės arterinės kraujotakos sutrikimų simptomus. adrenoblokatorių vartojimo negalima nutraukti staiga. Pacientus, kurie baigia juos vartoti (ypač sergančius išemine širdies liga), reikia atidžiai stebėti. Pacientams, sergantiems širdies funkcijos nepakankamumu, Betaloc galima skirti jį sureguliavus. Digitalizacijos ir (arba) diuretikų vartojimo tikslingumas taip pat svarstytinas, jei pacientas serga ar yra sirgęs širdies funkcijos nepakankamumu arba širdies rezervas mažas. Jeigu širdies rezervas mažas, Betaloc skiriama atsargiai. Kartu su adrenoblokatoriais negalima vartoti verapamilio grupės kalcio kanalų blokatorių į veną. Pacientams, sergantiems Prinzmetal (vazospazmine) krūtinės angina, selektyvių 1 adrenoblokatorių skiriama atsargiai. Širdžiai selektyvių adrenoblokatorių poveikis plaučių funkcijai gali būti silpnesnis negu neselektyvių, tačiau jų (kaip ir visų kitų adrenoblokatorių) negalima skirti laikina kvėpavimo takų obstrukcija pasireiškiančiomis ligomis sergantiems pacientams, išskyrus atvejus, kai tai neabejotinai būtina. Pastaruoju atveju kai kuriems pacientams gali būti patartina kartu skirti bronchus plečiančio vaistinio preparato (pvz., terbutalino). Pacientams, sergantiems labiliu arba nuo insulino priklausomu cukriniu diabetu, gali tekti koreguoti gliukozės koncentraciją mažinančių vaistinių preparatų dozes. Betaloc, kaip ir kiti adrenoblokatoriai, gali maskuoti tirotoksikozės simptomus ir (cukriniu diabetu sergantiems pacientams) ankstyvuosius ūminės hipoglikemijos požymius, tačiau tokio Betaloc poveikio pavojus yra mažesnis negu neselektyvių adrenoblokatorių. Pacientams, sergantiems feochromocitoma, kartu su Betaloc reikia skirti adrenoblokatorių. Senyviems pacientams Betaloc skiriama atsargiai, pradinė dozė jiems turi būti mažesnė. Psoriaze sergantiems pacientams Betaloc, kaip ir kitų adrenoblokatorių, skiriama tik atidžiai apsvarsčius. Kai adrenoreceptoriai užblokuoti, epinefrinas gali sukelti kraujospūdžio padidėjimą ir bradikardiją, tačiau tokio poveikio tikimybė yra mažesnė vartojant 1 selektyvius adrenoblokatorius negu neselektyvius. Prieš operaciją anesteziologas turi žinoti, kad pacientas vartoja metoprololį. Nutraukti β blokatorių vartojimą operuojamiems pacientams nerekomenduojama. Jei manoma, kad metoprololio vartojimą tikslinga nutraukti, tai, jei įmanoma, padaroma likus bent 48 val. iki bendrosios anestezijos. Vis dėlto, kai kuriems pacientams blokatorių gali būti tikslinga skirti premedikacijai, kadangi jie apsaugo širdį nuo streso poveikio ir gali padėti išvengti per didelės simpatinės stimuliacijos sukeliamų aritmijų bei ūminio vainikinės kraujotakos nepakankamumo. Tuomet, norint sumažinti miokardo susitraukimų susilpnėjimo pavojų, parenkamas anestetikas, kurio neigiamas inotropinis poveikis silpnas. Pacientams, kuriems atliekamos ne širdies operacijos, nereikėtų pradėti vartoti metoprololio didelėmis dozėmis, kadangi yra buvę, kai kardiovaskulinės rizikos veiksnių turintiems pacientams tokiais atvejais pasireiškė bradikardija, hipotenzija ir insultas (net mirtinas). adrenoblokatoriai gali padidinti jautrumą alergenams ir apsunkinti anafilaksines reakcijas. Šio vaistinio preparato ampulėje yra mažiau kaip 1 mmol (23 mg) natrio, t.y. jis beveik neturi reikšmės.

Dažniausiai metoprololis toleruojamas gerai, jo nepageidaujamos reakcijos paprastai būna lengvos ir laikinos. Klinikinių tyrimų ir kitu metu pastebėti nepageidaujami reiškiniai išvardyti žemiau. Nepageidaujamo poveikio dažnis apibūdinamas taip: labai dažnas (≥ 1/10), dažnas (nuo ≥ 1/100 iki < 1/10), nedažnas (nuo ≥ 1/1000 iki < 1/100), retas (nuo ≥ 1/10000 iki < 1/1000), labai retas (< 1/10000) ir nežinomas (negali būti apskaičiuotas pagal turimus duomenis). Širdies sutrikimai Dažni: bradikardija, ortostatinė hipotenzija (labai retai kartu galimas alpimas), palpitacija, rankų ir kojų šalimas. Nedažni: esamo širdies funkcijos nepakankamumo simptomų pablogėjimas, kardiogeninis šokas (ūminio miokardo infarkto ištiktiems pacientams), Io atrioventrikulinė blokada, periferinė edema, skausmas širdies plote. Reti: širdies laidumo sutrikimai, širdies aritmijos. Labai reti: gangrena (pacientams, kurių periferinė kraujotaka buvo sunkiai sutrikusi iki tol) ir protarpinio šlubumo pasunkėjimas. __________________________________________________________________________________ Tyrimo, kuriame dalyvavo 46000 ūminio miokardo infarkto ištiktų pacientų, metu metoprololį vartojusius pacientus kardiogeninis šokas ištiko 0,4% dažniau negu vartojusius placebą (jį patyrė atitinkamai 2,3 % metoprololio grupės ir 1,9 % placebo grupės pacientų, skaičiuojant tik turėjusius mažą šoko rizikos rodiklį). Šoko rizikos rodiklis buvo pagrįstas absoliučia šoko rizika konkrečiam pacientui atsižvelgiant į amžių, lytį, uždelstą laiką, Killip klasę, kraujospūdį, širdies susitraukimų dažnį, EKG anomalijas bei hipertenziją anamnezėje. Pacientai, kuriems ūminio miokardo infarkto atveju rekomenduojama vartoti metoprololį, priklauso būtent šiai (mažos šoko rizikos) grupei. Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai Labai dažni: nuovargis. Dažni: galvos svaigimas, galvos skausmas. Labai reti: skonio sutrikimai. Nervų sistemos sutrikimai Nedažni: parestezija, mėšlungis. Psichikos sutrikimai: Nedažni: depresija, dėmesio sutelkimo sutrikimas, mieguistumas ar nemiga, nakties košmarai. Reti: nervingumas, nerimas, impotencija ar lytinė disfunkcija. Labai reti: amnezija, atminties sutrikimai, konfūzija, haliucinacijos. Virškinimo trakto sutrikimai Dažni: pilvo skausmas, pykinimas, viduriavimas ar vidurių užkietėjimas. Nedažni: vėmimas. Reti: burnos džiūvimas. Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai Reti: kepenų funkcijos anomalijos. Labai reti: hepatitas. Odos ir poodinio audinio sutrikimai Nedažni: dilgėlinė, primenantys psoriazę ir distrofiniai pažeidimai, gaunami teigiami antikūnų prieš branduolius tyrimų duomenys, nesusiję su sistemine raudonąja vilklige, prakaitavimas. Reti: alopecija. Labai reti: jautrumas šviesai, paūmėjusi psoriazė. Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai Dažni: dusulys fizinio krūvio metu. Nedažni: bronchų spazmas. Reti: rinitas. Metabolizmo ir mitybos sutrikimai Nedažni: svorio prieaugis. Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai Labai reti: trombocitopenija. Akių sutrikimai Reti: regos sutrikimai, akių sausumas ar suerzinimas, konjunktyvitas. Ausų ir labirintų sutrikimai Labai reti: ūžimas ausyse. Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai Labai reti: artralgija. Odos pokyčių ir akių džiūvimas pasireikšdavo retai, dauguma atvejų šie sutrikimai praeidavo baigus vartoti vaistinį preparatą. Nenustačius kitos jų priežasties, svarstytinas vaistinio preparato vartojimo nutraukimo tikslingumas Į veną sušvirkštus Betaloc, kaip ir kitų adrenoblokatorių, kartais gali labai sumažėti kraujospūdis. Pranešimas apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas Svarbu pranešti apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas, pastebėtas po vaistinio preparato registracijos, nes tai leidžia nuolat stebėti vaistinio preparato naudos ir rizikos santykį. Sveikatos priežiūros specialistai turi pranešti apie bet kokias įtariamas nepageidaujamas reakcijas, užpildę interneto svetainėje http://www.vvkt.lt/ esančią formą, ir pateikti ją Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos vienu iš šių būdų: raštu (adresu Žirmūnų g. 139A, LT 09120 Vilnius), faksu (nemokamu fakso numeriu (8 800) 20 131), elektroniniu paštu (adresu [email protected]), per interneto svetainę (adresu http://www.vvkt.lt).