Bixebra

Simptominis lėtinės stabiliosios krūtinės anginos gydymas Ivabradinas skirtas simptominiam stabiliosios krūtinės anginos gydymui išemine (koronarine) širdies liga sergantiems suaugusiems pacientams, kurių sinusinis ritmas yra normalus ir širdies susitraukimų dažnis yra ≥ 70 susitraukimų per minutę. Ivabradinas šiuo atveju skiriamas: suaugusiems pacientams, kurie netoleruoja beta adrenoblokatorių arba kuriems jų vartoti draudžiama; derinyje su beta adrenoblokatoriais tiems pacientams, kuriems gydymas vien beta adrenoblokatorių optimaliomis dozėmis nepakankamai veiksmingas. Lėtinio širdies nepakankamumo gydymas Ivabradinas skirtas lėtiniam širdies nepakankamumui (II-IV funkcinės klasės pagal NYHA [angl. New York Heart Association – Širdies ir kraujagyslių Niujorko širdies asociacija]) su sistoline disfunkcija gydyti suaugusiems pacientams, kuriems yra sinusinis ritmas ir širdies susitraukimų dažnis yra ≥ 75 susitraukimai per minutę, kartu skiriant standartinį gydymą, įskaitant gydymą beta adrenoblokatoriais, arba kai gydymas beta adrenoblokatoriais yra kontraindikuotinas ar netoleruojamas (žr. 5.1 skyrių).

Padidėjęs jautrumas veikliajai arba bet kuriai 6.1 skyriuje nurodytai pagalbinei medžiagai. Prieš gydymą širdies ritmas ramybės metu yra retesnis negu 70 tvinksnių per minutę. Kardiogeninis šokas. Ūminis miokardo infarktas. Sunki hipotenzija (kraujospūdis < 90/50 mm Hg). Sunkus kepenų nepakankamumas. Sinusinio mazgo silpnumo sindromas. Sinoatrialinė blokada. Nestabilus arba ūminis širdies nepakankamumas. Priklausomumas nuo širdies stimuliatoriaus (širdies plakimo dažnį išskirtinai palaiko širdies stimuliatorius). Nestabilioji krūtinės angina. III laipsnio atrioventrikulinė blokada. Stipraus poveikio citochromo P 450 3A4 izofermentų inhibitorių, pvz., azolo grupės priešgrybelinių preparatų (ketokonazolo, itrakonazolo), makrolidinių antibiotikų (klaritromicino, geriamųjų eritromicino preparatų, josamicino, telitromicino), ŽIV proteazės inhibitorių (nelfinaviro, ritonaviro) ar nefazodono vartojimas (žr. 4.5 ir 5.2 skyrius). Vartojimas derinyje su verapamiliu arba diltiazemu, kurie yra vidutinio stiprumo CYP3A4 inhibitoriai, pasižymintys širdies susitraukimų dažnį mažinančiomis savybėmis (žr. 4.5 skyrių). Nėštumo ir žindymo laikotarpiu ir vaisingoms moterims, nenaudojančioms veiksmingų kontracepcijos metodų (žr. 4.6 skyrių).

Dozavimas Kad patogu būtų dozuoti, tiekiamos dviejų skirtingų dozių, t. y. 5 mg ir 7,5 mg, ivabradino tabletės. Simptominis lėtinės stabilios krūtinės anginos gydymas Rekomenduojama, kad sprendimas pradėti gydymą ar keisti vaistinio preparato dozę būtų priimtas esant keletui paeiliui atliktų širdies susitraukimų dažnio matavimų, EKG arba ambulatorinei 24 valandų trukmės stebėsenai. Jaunesniems kaip 75 metų pacientams pradinė ivabradino dozė neturėtų viršyti 5 mg du kartus per parą. Po trijų keturių gydymo savaičių, jeigu pacientui vis dar išlieka simptomai, o pradinė vaistinio preparato dozė yra gerai toleruojama ir širdies susitraukimų dažnis ramybės būsenoje išlieka didesnis kaip 60 kartų per minutę, pacientams, vartojantiems 2,5 mg vaistinio preparato du kartus per parą arba 5 mg vaistinio preparato du kartus per parą, dozę galima padidinti iki kitos didesnės dozės. Palaikomoji dozė neturėtų viršyti 7,5 mg du kartus per parą. Jeigu krūtinės anginos simptomai nesusilpnėja per 3 mėnesius nuo gydymo pradžios, gydymą ivabradinu būtina nutraukti. Be to, apie gydymo nutraukimo galimybę reikėtų pagalvoti ir tada, kai per 3 mėnesius simptomai palengvėja tik iš dalies ir kai nėra kliniškai reikšmingo širdies susitraukimų dažnio ramybės būsenoje sumažėjimo. Jeigu gydymo metu širdies ritmas ramybės būklėje yra retesnis negu 50 tvinksnių per minutę arba atsiranda bradikardijos simptomų, pvz., svaigulys, nuovargis ar hipotenzija, 2 kartus per parą geriamą dozę būtina palaipsniui sumažinti iki mažiausios 2,5 mg (pusės 5 mg tabletės) dozės. Sumažinus dozę reikia stebėti širdies susitraukimų dažnį (žr. 4.4 skyrių). Jeigu ir sumažinus dozę išsilaiko retesnis negu 50 tvinksnių per minutę širdies ritmas arba bradikardijos simptomai, gydymą šiuo vaistiniu preparatu būtina nutraukti. Lėtinio širdies nepakankamumo gydymas Gydymą galima pradėti tik tiems pacientams, kuriems širdies nepakankamumas yra stabilus. Rekomenduojama, kad gydantysis gydytojas turėtų lėtinio širdies nepakankamumo gydymo patirties. Įprastinė rekomenduojama pradinė ivabradino dozė yra 5 mg du kartus per parą. Po dviejų gydymo savaičių dozę galima padidinti iki 7,5 mg du kartus per parą, jeigu pastovus širdies susitraukimų dažnis ramybės būsenoje yra daugiau kaip 60 susitraukimų per minutę, arba dozę sumažinti iki 2,5 mg du kartus per parą (pusė 5 mg tabletės du kartus per parą), jeigu pastovus širdies susitraukimų dažnis ramybės būsenoje yra mažiau negu 50 susitraukimų per minutę, arba tuo atveju, jei simptomai yra susiję su bradikardijos simptomais, tokiais kaip svaigulys, nuovargis arba hipotenzija. Jeigu širdies susitraukimų dažnis yra tarp 50 ir 60 susitraukimų per minutę, turi būti palaikoma 5 mg du kartus per parą dozė. Jeigu gydymo metu pastovus širdies susitraukimų dažnis yra mažesnis negu 50 susitraukimų per minutę ramybės būsenoje arba pacientui pasireiškia simptomai, susiję su bradikardija, dozę būtina mažinti iki sekančios mažesnės dozės pacientams, kurie vartoja 7,5 mg dozę du kartus per parą arba 5 mg dozę du kartus per parą. Jeigu pastovus širdies susitraukimų dažnis padidėja virš 60 susitraukimų per minutę ramybės būsenoje, dozę galima didinti iki sekančios didesnės dozės pacientams, kurie vartoja 2,5 mg dozę du kartus per parą arba 5 mg dozę du kartus per parą. Gydymą reikia nutraukti, jei širdies susitraukimų dažnis išlieka lėtesnis negu 50 susitraukimų per minutę arba išlieka bradikardijos simptomai (žr. 4.4 skyrių). Ypatingos populiacijos Senyviems 75 metų ir vyresniems pacientams pradžioje reikia vartoti mažesnę dozę (gerti po 2,5 mg, t. y. pusę 5 mg tabletės, 2 kartus per parą). Prireikus dozę galima didinti. Inkstų funkcijos sutrikimas Inkstų nepakankamumu sergantiems pacientams, kurių kreatinino klirensas yra didesnis negu 15 ml/min., dozės keisti nereikia (žr. 5.2 skyrių). Kaip vaistinio preparato dozuoti ligoniams, kurių kreatinino klirensas yra mažesnis negu 15 ml/min., nežinoma, todėl tokius žmones ivabradinu reikia gydyti atsargiai. Kepenų funkcijos sutrikimas Jeigu yra lengvas kepenų funkcijos sutrikimas, dozės keisti nereikia, jeigu vidutinio sunkumo − ivabradinu būtina gydyti atsargiai. Sunkiu kepenų nepakankamumu sergančius ligonius šiuo vaistiniu preparatu gydyti draudžiama, kadangi poveikis tokiems žmonėms netirtas ir tikėtina, kad jų organizme sisteminė vaistinio preparato ekspozicija būna daug didesnė (žr. 4.3 ir 5.2 skyrius). Vaikų populiacija Ivabradino saugumas ir veiksmingumas, taikant jį lėtiniam širdies nepakankamumui gydyti jaunesniems kaip 18 metų vaikams ir paaugliams, neištirti. Šiuo metu turimi lėtinio širdies nepakankamumo gydymo duomenys pateikiami 5.1 ir 5.2 skyriuose, tačiau dozavimo rekomendacijų pateikti negalima. Duomenų apie simptominį lėtinės stabilios krūtinės anginos gydymą nėra. Vartojimo metodas Tabletes reikia gerti 2 kartus per parą, ryte ir vakare, valgio metu (žr. 5.2 skyrių).

Specialūs įspėjimai Naudos pacientų, sergančių simptomine lėtine stabiliąja krūtinės angina, klinikinėms išeitims trūkumas Ivabradinas yra skirtas tik simptominiam lėtinės stabilios krūtinės anginos gydymui, kadangi ivabradinas nepasižymi palankiu poveikiu širdies ir kraujagyslių sistemos ligų išeitims, tokioms kaip miokardo infarktas arba mirtis nuo širdies ir kraujagyslių ligos (žr. 5.1 skyrių). Širdies susitraukimų dažnio matavimas Atsižvelgiant į tai, kad širdies susitraukimų dažnis laikui bėgant gali reikšmingai svyruoti, prieš skiriant gydymą ivabradinu bei pacientams, kurie jau gydomi ivabradinu, tačiau reikalingas dozės titravimas, nustatant širdies susitraukimų dažnį ramybės būsenoje, reikėtų apsvarstyti keleto paeiliui atliktų širdies susitraukimų dažnio matavimų, EKG arba ambulatorinės 24 valandų trukmės stebėsenos galimybę. Tas pats taikoma ir pacientams, kurių širdies susitraukimų dažnis yra mažas, ypač kai širdies susitraukimų dažnis tampa mažesnis kaip 50 kartų per minutę arba sumažinus vaistinio preparato dozę (žr. 4.2 skyrių). Širdies aritmija Širdies aritmijai gydyti ir jos profilaktikai ivabradinas yra neveiksmingas. Tikėtina, jog pasireiškus aritmijai (pvz., skilvelinei ar supraventrikulinei tachikardijai), vaistinis preparatas tampa neveiksmingas, todėl ligonių, kuriems yra prieširdžių virpėjimas ar kitokia aritmija, trikdanti sinusinio mazgo funkciją, juo gydyti nerekomenduojama. Pacientams, gydomiems ivabradinu, yra padidėjusi prieširdžių virpėjimo atsiradimo rizika (žr. 4.8 skyrių). Prieširdžių virpėjimas dažniau pasireiškia pacientams, tuo pat metu vartojantiems amjodarono arba stipriai veikiančių I klasės antiaritminių vaistinių preparatų. Rekomenduojama reguliariai sekti, ar ivabradino vartojančiam pacientui nepasireiškia prieširdžių virpėjimas (nuolatinis ar paroksizminis). Prireikus, t. y. pasunkėjus krūtinės anginai, atsiradus palpitacijai ar pulsui tapus nereguliariu, reikia daryti EKG. Pacientus būtina informuoti apie prieširdžių virpėjimo požymius bei simptomus ir patarti jiems kreiptis į savo gydytoją, jei šių požymių ir simptomų atsirastų. Jeigu prieširdžių virpėjimas atsiranda gydymo metu, reikėtų pakartotinai atidžiai įvertinti tęsiamo gydymo ivabradinu naudą ir riziką. Pacientus, kuriems yra lėtinis širdies nepakankamumas su intraskilvelinio laidumo sutrikimu (kairiosios Hiso pluošto kojytės blokada, dešiniosios Hiso pluošto kojytės blokada) ir skilvelių disinchronizacija, reikia atidžiai stebėti. II laipsnio atrioventrikulinė blokada Ligonių, kuriems yra II laipsnio atrioventrikulinė blokada, ivabradinu gydyti nerekomenduojama. Retas širdies ritmas Jeigu prieš pradedant gydyti širdies ritmas ramybės būklėje yra retesnis negu 70 tvinksnių per minutę (tpm), pradėti gydyti ivabradinu negalima (žr. 4.3 skyrių). Jei gydymo metu širdies ritmas suretėja ir nuolat būna retesnis negu 50 tvinksnių per minutę arba atsiranda bradikardijos simptomų pvz., svaigulys, nuovargis ar hipotenzija, būtina mažinti dozę. Jeigu retesnis negu 50 tvinksnių per minutę ritmas arba bradikardijos simptomai išsilaiko, gydymą šiuo vaistiniu preparatu būtina nutraukti (žr. 4.2 skyrių). Vartojimas kartu su kalcio kanalų blokatoriais Gydyti ivabradinu ir kartu širdies ritmą lėtinančiais kalcio kanalų blokatoriais, pvz., verapamiliu ar diltiazemu, draudžiama (žr.4.3 ir 4.5 skyrius). Ivabradino vartojant kartu su nitratais ar dihidropiridinų grupės kalcio kanalų blokatoriais (pvz., amlodipinu), saugumo pokyčių nepastebėta. Ar vartojamas kartu su dihidropiridinų grupės kalcio kanalų blokatoriais ivabradinas yra veiksmingesnis, netirta (žr. 5.1 skyrių). Lėtinis širdies nepakankamumas Prieš priimant sprendimą gydyti ivabradinu, paciento širdies nepakankamumas turi būti stabilus. Ivabradino reikia atsargiai vartoti pacientams, kuriems nustatyta IV klasė pagal NYHA funkcinę klasifikaciją dėl ribotų duomenų gydant tokios grupės pacientus. Insultas Ištikus insultui, tuoj pat pradėti gydyti ivabradinu nerekomenduojama, kadangi duomenų apie vaistinio preparato vartojimą tokiu atveju nėra. Rega Ivabradinas veikia tinklainės funkciją. Nėra duomenų kad ilgai vartojamas ivabradinas tinklainei darytų toksinį poveikį (žr. 5.1 skyrių). Regos funkcijai netikėtai pablogėjus, svarstytinas vaistinio preparato vartojimo nutraukimas. Pacientus, kuriems yra pigmentinis retinitas, šiuo vaistiniu preparatu reikia gydyti atsargiai. Hipotenzija Apie vaistinio preparato poveikį ligoniams, sergantiems lengva arba vidutinio sunkumo hipotenzija, duomenų yra mažai, todėl juos ivabradinu reikia gydyti atsargiai. Jeigu yra sunki hipotenzija (kraujospūdis < 90/50 mm Hg), šiuo vaistiniu preparatu gydyti draudžiama (žr. 4.3 skyrių). Prieširdžių virpėjimas, širdies aritmija Kad vaistiniais preparatais gaivinant ivabradino vartojančių ligonių širdies ritmą kiltų didelės bradikardijos rizika, atsinaujinant sinusiniam ritmui, įrodymų nėra. Vis dėlto praėjus 24 valandoms po paskutinės ivabradino dozės vartojimo, neskubios DC kardioversijos atlikimas svarstytinas. Įgimto ilgojo QT intervalo sindromas, gydymas QT intervalą ilginančiais vaistiniais preparatais Ligonių, kuriems yra įgimtas ilgojo QT intervalo sindromas arba kurie vartoja QT intervalą ilginančių vaistinių preparatų, ivabradinu gydyti nepatariama (žr. 4.5 skyrių). Jeigu gydyti būtina, reikia atidžiai sekti širdies funkciją. Ivabradino sukeltas širdies susitraukimo dažnio sumažėjimas gali prailginti QT intervalą, kuris gali sukelti sunkias aritmijas, o ypač Torsade de pointes. Hipertenzija segantys pacientai, kuriems reikalingas kraujospūdžio gydymo keitimas. Kai gydymo keitimas atliekamas pacientams, kuriems yra lėtinis širdies nepakankamumas ir kurie gydomi ivabradinu, kraujo spaudimą reikia sekti atitinkamais intervalais (žr. 4.8 skyrių). Pagalbinės medžiagos Bixebra sudėtyje yra laktozės. Šio vaistinio preparato negalima vartoti pacientams, kuriems nustatytas retas paveldimas sutrikimas – galaktozės netoleravimas, visiškas laktazės stygius arba gliukozės ir galaktozės malabsorbcija.

Saugumo duomenų santrauka Dažniausias nepageidaujamas poveikis regimieji šviesos fenomenai (fosfenai) (14,5%) ir bradikardija (3,3%). Jie priklausė nuo dozės ir buvo susijęs su farmakologiniu vaistinio preparato poveikiu. Nepageidaujamų reakcijų sąrašas lentelėje Klinikinių tyrimų metu pasireiškusio nepageidaujamo poveikio dažnis apibūdinamas taip: labai dažnas (≥ 1/10), dažnas (nuo ≥ 1/100 iki < 1/10), nedažnas (nuo ≥ 1/1 000 iki < 1/100), retas (nuo ≥ 1/10 000 iki < 1/1 000), labai retas (< 1/10 000) ir nežinomas (negali būti apskaičiuotas pagal turimus duomenis). Organų sistemų klasės | Dažnis | Dažniausiai vartojamas apibrėžimas Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai | Nedažnas | Eozinofilija Metabolizmo ir mitybos sutrikimai | Nedažnas | Hiperurikemija Nervų sistemos sutrikimai | Dažnas | Galvos skausmas (dažniausiai pirmąjį gydymo mėnesį) Nervų sistemos sutrikimai | Dažnas | Svaigulys galimai susijęs su bradikardija Nervų sistemos sutrikimai | Nedažnas* | Apalpimas, galimai susijęs su bradikardija) Akių sutrikimai | Labai dažnas | Regimieji šviesos fenomenai (fosfenai) Akių sutrikimai | Dažnas | Neryškus matymas Akių sutrikimai | Nedažnas* | Dvejinimasis (diplopija) Akių sutrikimai | Nedažnas* | Regėjimo sutrikimas Ausų ir labirintų sutrikimai | Nedažni | Galvos svaigimas (vertigo) Širdies sutrikimai | Dažnas | Bradikardija Širdies sutrikimai | Dažnas | I laipsnio atrioventrikulinė blokada (EKG pailgėjęs PQ intervalas) Širdies sutrikimai | Dažnas | Prieširdžių virpėjimas Širdies sutrikimai | Dažnas | Skilvelinė ekstrasistolija Širdies sutrikimai | Nedažnas | Palpitacija, supraventrikulinės ekstrasistolės Širdies sutrikimai | Labai retas | II laipsnio atrioventrikulinė blokada, III laipsnio atrioventrikulinė blokada Širdies sutrikimai | Labai retas | Sinusinio mazgo silpnumo sindromas Kraujagyslių sutrikimai | Dažnas | Nekontroliuojamas kraujospūdis Kraujagyslių sutrikimai | Nedažnas* | Kraujospūdžio sumažėjimas, galimai susijęs su bradikardija Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai | Nedažnas | Dispnėja Virškinimo trakto sutrikimai | Nedažnas | Pykinimas Virškinimo trakto sutrikimai | Nedažnas | Vidurių užkietėjimas Virškinimo trakto sutrikimai | Nedažnas | Viduriavimas Virškinimo trakto sutrikimai | Nedažnas | Skausmas pilve* Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Nedažnas* | Angioneurozinė edema Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Nedažnas* | Bėrimas Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Retas* | Raudonė (eritema) Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Retas* | Niežėjimas Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Retas* | Dilgėlinė Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai | Nedažnas | Raumenų spazmai Inkstų ir šlapimo takų sutrikimai | Nedažnas | Kreatino kiekio padidėjimas kraujyje Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai | Nedažnas* | Astenija, galimai susijusi su bradikardija Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai | Nedažnas* | Nuovargis, galimai susijęs su bradikardija Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai | Retas* | Negalavimas, galimai susijęs su bradikardija Tyrimai | Nedažnas | EKG Pailgėjęs Q-T intervalas * Dažnis apskaičiuotas pagal gautus spontaninius pranešimus apie nepageidaujamus reiškinius klinikinių tyrimų metu. Atrinktų nepageidaujamų reakcijų apibūdinimas Regimieji šviesos fenomenai (fosfenai) atsirado 14,5 % tiriamųjų ir pasireiškė laikinu ryškumo padidėjimu ribotoje regos lauko dalyje. Paprastai jis prasideda dėl staigaus šviesos intensyvumo pokyčio. Fosfenai taip pat gali būti apibūdinti kaip aureolių matymas, vaizdo suskaidymas (stroboskopinis arba kaleidoskopinis efektas), spalvotų ryškių šviesų matymas arba daugybiniai vaizdai (vaizdo užsitęsimas tinklainėje). Fotopsija dažniausiai pasireiškia per pirmus 2 gydymo mėnesius ir gali kartotis. Paprastai ji būna silpna arba vidutinio stiprumo. Gydymo metu arba po jo fotopsija išnyksta, daugiausiai (77,5 %) ji išnyksta gydymo metu. Mažiau negu 1 % pacientų dėl tokio poveikio pakeitė įprastinį dienos rėžimą arba nutraukė vaistinio preparato vartojimą. Bradikardija buvo nustatyta 3,3 % pacientų, daugiausiai per pirmuosius 2 – 3 gydymo mėnesius. 0,5 % tiriamųjų bradikardija buvo sunki, t. y. širdis susitraukinėjo 40 kartų per minutę arba rečiau. SIGNIFY tyrime prieširdžių virpėjimas buvo stebimas 5,3 % ivabradinu gydytų pacientų grupėje, palyginti su 3,8 % placebo grupėje. Apibendrintoje visų II/III fazės dvigubai koduotų kontroliuojamų klinikinių tyrimų, kurių trukmė buvo mažiausiai 3 mėnesiai, įtraukiant daugiau kaip 40 000 pacientų, analizėje prieširdžių virpėjimo dažnis buvo 4,86 % ivabradinu gydytų pacientų, palyginti su 4,08 % kontrolinių pacientų; tai atitiko rizikos santykį, lygų 1,26; 95 % pasikliaujamasis intervalas [1,15–1,39]. SHIFT tyrimų metu kraujo spaudimas labiau padidėjo pacientams, kurie buvo gydomi ivabradinu (7,1 %), palyginti su pacientais, kurie gavo placebo (6,1 %). Šie epizodai iš karto pasireiškė daug dažniau, kai kraujospūdžio gydymas buvo keičiamas, buvo praeinantis ir neturėjo įtakos gydymui ivabradinu. Pranešimas apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas Svarbu pranešti apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas, pastebėtas po vaistinio preparato registracijos, nes tai leidžia nuolat stebėti vaistinio preparato naudos ir rizikos santykį. Sveikatos priežiūros ar farmacijos specialistai turi pranešti apie bet kokias įtariamas nepageidaujamas reakcijas, tiesiogiai užpildę pranešimo formą internetu Tarnybos Vaistinių preparatų informacinėje sistemoje https://vapris.vvkt.lt/vvkt-web/public/nrvSpecialist arba užpildę Sveikatos priežiūros ar farmacijos specialisto pranešimo apie įtariamą nepageidaujamą reakciją formą, kuri skelbiama https://www.vvkt.lt/index.php?1399030386, ir atsiųsti elektroniniu paštu (adresu [email protected]).