Bramitob

Registruotas

300 mg/4 ml · purškiamasis įkvepiamasis tirpalas · įkvėpti

Informacija pateikiama iš oficialių šaltinių (VVKT, VLK) ir nepakeičia gydytojo konsultacijos.

Svarbiausia

Receptas

Receptinis

Formos

tirpalas

Stiprumai

300 mg/4 ml

Gamintojas

Chiesi Pharmaceuticals GmbH

ATC kodas

J01GB01

Veikliosios medžiagos

DUK apie Bramitob

SmPC

Šaltinis: preparato charakteristikų santrauka (VVKT)

Ar galima vartoti nėštumo ir žindymo metu?

Bramitob nėštumo ir žindymo laikotarpiu galima vartoti tik tuo atveju, jei nauda moteriai yra didesnė už riziką vaisiui ar kūdikiui. Nėštumas Reikiamų duomenų apie įkvepiamojo tobramicino vartojimą nėštumo metu nėra. Su gyvūnais atlikti tyrimai teratogeninio tobramicino poveikio neparodė (žr. 5.3 skyrių). Vis dėlto, jei nėščios moters organizme sisteminė aminglikozidų koncentracija yra didelė, vaisiui gali pasireikšti žalingas poveikis (pvz., gali atsirasti įgimtas kurtumas). Jei Bramitob vartojama nėštumo laikotarpiu arba Bramitob vartojimo metu pastojama, moteris turi būti informuota apie galimą žalą vaisiui. Žindymas Sisteminio poveikio tobramicino išsiskiria į moters pieną. Ar vartojant įkvepiamojo tobramicino jo koncentracija serume būna pakankamai didelė, kad tobramicino būtų galima nustatyti moters piene, nežinoma. Kadangi tobramicinas kūdikiui gali sukelti ototoksinį ir nefrotoksinį poveikį, būtina nuspręsti, ar nutraukti maitinimą krūtimi, ar gydymą Bramitob.

Ar galima vairuoti vartojant Bramitob?

Poveikio gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus tyrimų neatlikta. Mažai tikėtina, kad pastebėtos tobramicino nepageidaujamos reakcijos gali turėti įtakos gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus. Vis dėlto pacientai, planuojantys vairuoti ar valdyti mechanizmus, turi būti įspėti, kad gali pasireikšti galvos svaigimas ir (arba) sukimasis.

Sudėtis

VVKT

Šaltinis: VVKT VaistoSudetis registro duomenys

Veikliosios medžiagos

  • Tobramicinas — 300 mg

Pagalbinės medžiagos

  • pagalbinių medžiagų, kurių poveikis žinomas, nėra (0 mg)

Pilna sudėtis — pakuotės lapelyje.

Aprašymas (SmPC)

VVKT/VAPRIS

Šaltinis: oficialus VVKT/VAPRIS preparato charakteristikų santraukos dokumentas

Indikacijos

Pseudomonas aeruginosa sukeltos lėtinės infekcinės plaučių ligos gydymas 6 metų bei vyresniems cistine fibroze sergantiems pacientams.

Kontraindikacijos

Padidėjęs jautrumas veikliajai arba bet kuriai 6.1 skyriuje nurodytai pagalbinei medžiagai. Padidėjęs jautrumas kitiems aminoglikozidų grupės antibiotikams. Vartojama stipraus poveikio diuretikų, kurių ototoksinis poveikis įrodytas (pvz., furozemido ar etakrino rūgšties).

Dozavimas ir vartojimo būdas

Dozavimas Suaugusiesiems ir vyresniems negu 6 metų vaikams Rekomenduojama dozė yra po vieną vienadozę talpyklę (300 mg) du kartus per parą (ryte ir vakare). Tokia dozė vartojama 28 dienas. Intervalas tarp dozių vartojimo turi būti kiek įmanoma artimesnis 12 valandų. Po 28 gydymo Bramitob dienų pacientas kitas 28 dienas šio vaistinio preparato turi nevartoti. 28 dienų gydymo ciklas nuolat turi būti keičiamas 28 dienų vaistinio preparato nevartojimo laikotarpiu (28 dienas vaistinio preparato vartojama, kitas 28 dienas - ne). Jaunesniems negu 6 metų vaikams Bramitob veiksmingumas ir saugumas jaunesniems negu 6 metų vaikams neįrodytas. Senyviems pacientams Tobramicino senyviems žmonėms, kurių inkstų funkcija gali būti sutrikusi, būtina skirti atsargiai (žr. 4.4 skyrių). Pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi Pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi arba įtariama, kad yra sutrikusi, tobramicino būtina skirti atsargiai. Jei pasireiškia nefrotoksinis poveikis, Bramitob vartojimą būtina nutraukti ir vėl skirti vartoti tik tada, kai tobramicino koncentracija serume taps mažesnė negu 2 mikrogramai/ml (žr. 4.4 skyrių). Pacientams, kurių kepenų funkcija sutrikusi Jei yra kepenų funkcijos nepakankamumas, Bramitob dozės keisti nereikia. Dozės koreguoti pagal kūno svorį nereikia. Visi pacientai turi vartoti po vieną vienadozę Bramitob talpyklę (300 mg tobramicino) du kartus per parą. Gydymo tobramicinu ciklai turi būti tęsiami tol, kol gydytojas mano, kad gydymas Bramitob pacientui yra kliniškai naudingas. Jei plaučių būklė akivaizdžiai blogėja, būtina apsvarstyti, ar neskirti papildomo antipseudomoninio gydymo. Vartojimo metodas Vaistinis preparatas skirtas tik įkvėpti, parenteriniu būdu jo vartoti negalima. Reikia atsižvelgti į oficialias vietines tinkamo antibakterinių preparatų vartojimo rekomendacijas. Gydymą privalo pradėti gydytojas, turintis cistinės fibrozės gydymo patirties. Vienadozę talpyklę galima atidaryti tik prieš pat vartojimą. Nesuvartotą tirpalą (t. y. iš karto nesuvartoto tirpalo likutį) būtina sunaikinti, jo laikyti negalima. Bramitob būtina vartoti atsižvelgiant į bendrinius higienos standartus. Naudojamas prietaisas turi būti švarus ir tinkamai veikiantis. Purkštuvu turi naudotis tik vienas žmogus, purkštuvas turi būti valomas ir reguliariai dezinfekuojamas. Kaip valyti ir dezinfekuoti purkštuvą, nurodyta kartu su juo pateikiamose instrukcijose. Didžiausia toleruojama paros dozė Didžiausia toleruojama Bramitob paros dozė nenustatyta. Vaistinio preparato ruošimo prieš vartojant instrukcija pateikiama 6.6 skyriuje.

Specialūs įspėjimai

Bendrieji įspėjimai Tobramicino būtina atsargiai skirti pacientams, kuriems yra arba įtariama, kad yra inkstų, klausos, pusiausvyros ar nervų ir raumenų funkcijos sutrikimas, arba sunki aktyvi hemoptizė. Jei yra ar įtariama, kad inkstų funkcija sutrikusi, arba jei prieš gydymą inkstų funkcija buvo normali, tačiau gydymo metu atsirado inkstų funkcijos sutrikimo požymių, būtina atidžiai stebėti inkstų bei aštunto galvinio nervo funkciją. Jei nustatomas inkstų, pusiausvyros ir (arba) klausos funkcijos sutrikimas, būtina nutraukti vaistinio preparato vartojimą arba keisti dozę. Tobramicino koncentracija serume tiriama tik kraują imant iš venos, o ne atliekant dūrį į pirštą. Pastebėta, kad pirštų odos užteršimas tobramicinu naudojant purkštuvą gali lemti klaidingą koncentracijos serume padidėjimo nustatymą. Tokio užteršimo neišvengiama ir tuo atveju, jei prieš tyrimą plaunamos rankos. Bronchų spazmas Po vaistinių preparatų įkvėpimo gali pasireikšti bronchų spazmas. Gauta duomenų apie tokį poveikį, pasireiškusį purškiamo tobramicino vartojantiems pacientams. Pirmąją Bramitob dozę būtina įkvėpti prižiūrint medikui, prieš tobramicino įkvėpimą reikia pavartoti bronchus plečiančio vaistinio preparato (jei pacientas tokių vaistinių preparatų vartoja). Prieš ir po įkvėpimo būtina matuoti FEV1 (forsuoto iškvėpimo tūrį). Jei nustatoma, kad pasireiškė gydymo sukeltas bronchų spazmas, o pacientas bronchus plečiančių vaistinių preparatų nevartoja, įkvėpimą vėliau reikia pakartoti, kartu pavartojant bronchus plečiančio vaistininio preparato. Jei bronchų spazmas pasireiškia bronchus plečiančiais vaistiniais preparatais gydomam pacientui, tai gali būti alerginė reakcija. Jei tokia reakcija įtariama, tobramicino vartojimą būtina nutraukti. Bronchų spazmą būtina gydyti kliniškai tinkamomis priemonėmis. Nervų ir raumenų sutrikimai Pacientams, kuriems yra nervų ir raumenų sutrikimų, pvz., parkinsonizmas ar būklė, kurios metu pasireiškia miastenija (įskaitant generalizuotą miasteniją), tobramicino būtina skirti ypač atsargiai, kadangi aminoglikozidai gali didinti raumenų silpnumą (aminoglikozidai gali sukelti į kurarė panašų poveikį nervų ir raumenų funkcijai). Nefrotoksinis poveikis Nors aminoglikozidų vartojant parenteriniu būdu pasireiškia nefrotoksinis poveikis, klinikinių tobramicino tyrimų metu duomenų apie nefrotoksinį poveikį negauta. Jei yra arba įtariama, kad yra inkstų funkcijos sutrikimas, šio vaistinio preparato būtina skirti atsargiai, be to, reikia stebėti tobramicino koncentraciją serume (pvz., ją nustatyti po 2 ar 3 dozių pavartojimo, kad, jei reikia, būtų galima koreguoti dozę, o vėliau tirti kas 3-4 dienas). Jei inkstų funkcija pakinta, reikia dažniau tirti koncentraciją serume bei koreguoti dozę arba intervalą tarp dozių vartojimo. Pacientai, kuriems buvo sunkus inkstų funkcijos sutrikimas (t. y. kreatinino koncentracija serume > 2 mg/dl (176,8 mikromolio/l), į klinikinius tyrimus įtraukti nebuvo. Atsižvelgiant į dabartines klinikines rekomendacijas, reikia įvertinti pradinę inkstų funkciją, be to, ją rekomenduojama periodiškai tirti ir vėliau, pvz., reguliariai mažiausiai kas 6 pabaigtus gydymo tobramicinu ciklus (180 gydymo purškiamu tobramicinu dienų) tirti kreatinino ir šlapalo koncentraciją. Jei nustatoma, kad pasireiškia nefrotoksinis poveikis, gydymą tobramicinu reikia nutraukti tol, kol mažiausia jo koncentracija serume netaps mažesnė negu 2 mikrogramai/ml. Vėliau, atsižvelgiant į klinikinę būklę, gydymą tobramicinu galima atnaujinti. Jei pacientas tuo pat metu gydomas parenteriniu būdu vartojamu aminoglikozidu, tokio ligonio būklę būtina atidžiai stebėti, kadangi kyla kumuliacinio toksinio poveikio rizika. Ypač svarbu stebėti senyvų žmonių inkstų funkciją, kadangi ji gali būti sutrikusi, tačiau nenustatoma atliekant įprastinius tyrimus, t. y. tiriant šlapalo koncentraciją kraujyje bei kreatinino koncentraciją serume. Gali būti naudinga nustatyti kreatinino klirensą. Būtina ištirti, ar šlapime nepadaugėjo baltymų, ląstelių ar cilindrų. Periodiškai būtina tirti kreatinino koncentraciją serume bei kreatinino klirensą (toks tyrimas yra pranašesnis už šlapalo kiekio kraujyje nustatymą). Ototoksinis poveikis Gauta duomenų apie aminoglikozidų vartojusiems pacientams atsiradusį ototoksinį poveikį, pasireiškusį klausos (hipoakuzija ar nenormaliais audiometrijos rodmenimis) bei pusiausvyros (galvos sukimusi, ataksija ar galvos svaigimu) sutrikimais. Kontroliuojamų klinikinių tobramicino tyrimų metu pasireiškė lengva hipoakuzija bei galvos svaigimas (vertigo). Atvirų klinikinių tyrimų metu bei po vaistinio preparato pasirodymo rinkoje pacientams, anksčiau ilgai parenteriniu būdu vartojusiems aminoglikozidų arba jų vartojusiems kartu su šiuo vaistiniu preparatu, išnyko klausa. Gydytojas turi įvertinti riziką, kad aminoglikozidai gali sukelti toksinį poveikį pusiausvyrai ir klausai, bei gydymo Bramitob laikotarpiu tirti klausos funkciją. Jei yra rizikos veiksnių (pacientas anksčiau ilgai gydytas sisteminio poveikio aminoglikozidais), būtina apsvarstyti klausos funkcijos įvertinimą prieš gydymo tobramicinu pradžią. Būtina atkreipti dėmesį į spengimo ausyse atsiradimą, kadangi tai yra ototoksinio poveikio simptomas. Jei gydymo aminoglikozidais metu atsiranda spengimas ausyse arba išnyksta klausa, gydytojas turi apsvarstyti, ar nereikia atlikti klausos tyrimų. Jei įmanoma, pacientams, kurie yra tokio amžiaus, kad jau galima atlikti tyrimą, rekomenduojama atlikti serijines audiogramas, ypač jei ligonis priklauso didelės rizikos grupei. Pacientai, tuo pat metu gydomi parenteriniu būdu vartojamais aminoglikozidais, turi būti stebimi atsižvelgiant į klinikinę būklę, įvertinant kumuliacinio toksinio poveikio riziką. Hemoptizė Purškiamojo tirpalo įkvėpimas gali sukelti kosulio refleksą. Pacientams, kuriems yra aktyvi sunki hemoptizė, purškiamojo Bramitob galima skirti vartoti tik tuo atveju, jei manoma, kad gydymo nauda bus didesnė už galimą riziką, įskaitant tolimesnį kraujavimą. Mikrobiologinis atsparumas Klinikinių tyrimų metu kai kuriems pacientams, gydytiems purškiamuoju tobramicinu, padidėjo aminoglikozidų minimali slopinamoji koncentracija P. aeruginosa. Yra teorinė rizika, kad pacientams, vartojantiems purškiamojo tobramicino, gali atsirasti P. aeruginosa padermių, atsparių į veną vartojamam tobramicinui (žr. 5.1 skyrių). Klinikinių tyrimų duomenų apie pacientus, kuriems buvo Burkholderia cepacia infekcija, nėra.

Nepageidaujamas poveikis

Kontroliuojamų klinikinių tyrimų (4) ir nekontroliuojamų klinikinių tyrimų (1), kuriuose Bramitob vartojo 565 pacientai, metu dažniausia nepageidaujama reakcija buvo kvėpavimo takų sutrikimai (kosulys ir disfonija). Klinikinių tyrimų metu pastebėtas nepageidaujamo poveikio dažnis apibūdinamas taip: labai dažnas (≥ 1/10), dažnas (nuo ≥ 1/100 iki < 1/10), nedažnas (nuo ≥ 1/1000 iki < 1/100), retas (nuo ≥ 1/10000 iki < 1/1000), labai retas (<1 /10000) ir nežinomas (negali būti apskaičiuotas pagal turimus duomenis). Organų sistemų klasė | Nepageidaujama reakcija | Dažnis Infekcijos ir infestacijos | Grybelinė infekcija, burnos kandidamikozė | Nedažnas Nervų sistemos sutrikimai | Galvos skausmas | Nedažnas Ausų ir labirintų sutrikimai | Galvos svaigimas (vertigo), hipoakuzija, neurosensorinis kurtumas (žr. 4.4 skyrių). | Nedažnas Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai | Kosulys, disfonija | Dažnas Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai | Forsuoto iškvėpimo tūrio sumažėjimas, dispnėja, karkalai, hemoptizė, gerklės ir ryklės skausmas, produktyvus kosulys | Nedažnas Virškinimo trakto sutrikimai | Padidėjęs seilių išsiskyrimas, glositas, viršutinės pilvo dalies skausmas, pykinimas | Nedažnas Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Išbėrimas | Nedažnas Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai | Astenija, krūtinės skausmas, gleivinių džiūvimas | Nedažnas Tyrimai | Transaminazių aktyvumo padidėjimas | Nedažnas Kontroliuojamų klinikinių tyrimų, atliktų su kitais purškiamaisiais tobramicino turinčiais vaistiniais preparatais, metu žymiai daugiau pacientų, vartojusių tobramicino, pasireiškė disfonija ir spengimas ausyse, kaip vienintelės nepageidaujamos reakcijos (atitinkamai 13 proc. vartojusių tobramiciną lyginant su 7 proc. kontrolinėje grupėje, ir 3 proc. vartojusių tobramiciną lyginant su 0 proc. kontrolinėje grupėje). Šie spengimo ausyse epizodai buvo trumpalaikiai ir praeidavo nutraukus gydymą tobramicinu, ir tai nebuvo susiję su ilgalaikiu klausos netekimu, nustatytu atlikus audiogramą. Pakartojus tobramicino vartojimo ciklą, spengimo ausyse rizika nepadidėjo. Negalima nepaminėti ir papildomų nepageidaujamų reakcijų, tokių kaip skreplių spalvos pasikeitimas, kvėpavimo takų infekcijos, mialgija, nosies polipai ir vidurinės ausies uždegimas, kurios yra dažnai pasitaikančios lydinčiųjų ligų pasekmės. Be to, po purškiamojo tobramicino pasirodymo rinkoje gauta duomenų apie toliau išvardytas nepageidaujamas reakcijas (pagal tą patį aukščiau nurodytą dažnio suskirstymą). Organų sistemų klasė | Nepageidaujama reakcija | Dažnis Infekcijos ir infestacijos | Laringitas | Retas Infekcijos ir infestacijos | Grybelinė infekcija, burnos kandidamikozė | Labai retas Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai | Limfadenopatija | Labai retas Imuninės sistemos sutrikimai | Padidėjęs jautrumas | Labai retas Metabolizmo ir mitybos sutrikimai | Anoreksija | Retas Nervų sistemos sutrikimai | Svaigulys, galvos skausmas, afonija | Retas Nervų sistemos sutrikimai | Apsnūdimas | Labai retas Ausų ir labirintų sutrikimai | Spengimas ausyse, klausos netekimas (žr. 4.4 skyrių) | Retas Ausų ir labirintų sutrikimai | Ausies sutrikimas, ausies skausmas | Labai retas Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai | Kosulys, faringitas, disfonija, dispnėja | Nedažnas Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai | Bronchų spazmas, krūtinės skausmas, plaučių funkcijos pablogėjimas, hemoptizė, epistaksis, rinitas, astma, produktyvus kosulys | Retas Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai | Hiperventiliacija, hipoksija, sinusitas | Labai retas Virškinimo trakto sutrikimai | Skonio pojūčio pokytis, burnos opos, vėmimas, pykinimas | Retas Virškinimo trakto sutrikimai | Viduriavimas, pilvo skausmas | Labai retas Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Išbėrimas | Retas Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Dilgėlinė, niežulys | Labai retas Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai | Nugaros skausmas | Labai retas Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai | Astenija, karščiavimas, krūtinės skausmas, skausmas, pykinimas | Retas Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai | Diskomfortas | Labai reti Tyrimai | Plaučių funkcijos pablogėjimas | Retas Atvirųjų klinikinių tyrimų metu bei po vaistinio preparato pasirodymo rinkoje pacientams, anksčiau ilgai parenteraliai vartojusiems aminoglikozidų arba jų vartojusiems kartu su šiuo vaistiniu preparatu, išnyko klausa (žr. 4.4 sk.). Gydymasis parenteriniu būdu vartojamais aminoglikozidais buvo susijęs su padidėjusiu jautrumu, ototoksiniu bei nefrotoksiniu poveikiu (žr. 4.3 ir 4.4 skyrius). Pranešimas apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas Svarbu pranešti apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas, pastebėtas po vaistinio preparato registracijos, nes tai leidžia nuolat stebėti vaistinio preparato naudos ir rizikos santykį. Sveikatos priežiūros ar farmacijos specialistai turi pranešti apie bet kokias įtariamas nepageidaujamas reakcijas, tiesiogiai užpildę pranešimo formą internetu Tarnybos Vaistinių preparatų informacinėje sistemoje https://vapris.vvkt.lt/vvkt-web/public/nrvSpecialist arba užpildę Sveikatos priežiūros ar farmacijos specialisto pranešimo apie įtariamą nepageidaujamą reakciją (ĮNR) formą, kuri skelbiama https://www.vvkt.lt/index.php?1399030386, ir atsiųsti elektroniniu paštu (adresu [email protected]).

Sąveikų su kitais vaistais sąrašas
Patikrinti sąveikas su kitu vaistu

Informacija pateikiama iš oficialių šaltinių (VVKT, VLK) ir nepakeičia gydytojo konsultacijos.

Paskutinį kartą atnaujinta: 2026-07-03 · Duomenų šaltinis: VVKT/VAPRIS