Britaject

Britaject injekcijoms tinkamų pacientų atrinkimas: Pacientai, atrinkti Britaject gydymui, turi gebėti atpažinti „išjungimo“ simptomų pradžią ir turi sugebėti patys susileisti vaistinį preparatą arba turėti atsakingą globėją, kuris, kai reikia, gali suleisti jam vaistinį preparatą. Pacientams, kurie gydomi apomorfinu, mažiausiai dvi paras prieš pradedant juo gydymą paprastai reikia pradėti skirti gydymą domperidonu. Domperidono dozę reikia palaipsniui keisti iki mažiausios veiksmingos dozės, o vartojimą nutraukti kai tik tai galima padaryti. Prieš priimant sprendimą pradėti gydymą domperidonu ir apomorfinu, būtina kruopščiai įvertinti QT intervalo pailgėjimo riziką konkrečiam pacientui, siekiant įsitikinti, kad nauda viršija riziką (žr. 4.4 skyrių). Gydymą apomorfinu reikia pradėti gydymo įstaigoje, kurioje jį galima kontroliuoti. Pacientus turi stebėti gydytojas, turintis patirties Parkinsono ligos gydyme (pvz., neurologas). Prieš pradedant Britaject gydymą reikia optimizuoti paciento gydymą levodopa su arba be dopamino agonistų. Dozavimas Slenkstinės dozės nustatymas Kiekvienam pacientui tinkama dozė nustatoma palaipsniui didinant dozavimo režimą. Siūlomas toks režimas: 1 mg apomorfino hidrochlorido (0,1 ml), kas apytiksliai yra 15–20 mikrogramų/kg, gali būti leidžiamas po oda hipokinezės arba „išjungimo“ laikotarpiu stebint pacientų motorinį atsaką 30 minučių. Jeigu atsako nėra arba atsakas yra nepakankamas, antra 2 mg apomorfino hidrochloridas (0,2 ml) dozė suleidžiama po oda stebint paciento atsaką dar 30 minučių. Injekcijų dozę palaipsniui galima didinti mažiausiai keturiasdešimt minučių intervalu tarp tolimesnių injekcijų, kol pasireiškia pakankamas motorinis atsakas. Gydymo nustatymas Kai tik nustatoma tinkama dozė, pasireiškus pirmiesiems „išjungimo“ epizodams, vienkartinė injekcija po oda gali būti suleidžiama į apatinę pilvo dalį ar išorinę šlaunies dalį. Negalima atmesti, kad konkrečiam asmeniui vaistinio preparato absorbcija gali skirtis atliekant injekcijas skirtingose vietose. Todėl paskui dar valandą reikia stebėti pacientą kad būtų įvertinta atsako į gydymą kokybė. Dozę galima koreguoti atsižvelgiant į paciento atsaką. Optimali apomorfino hidrochlorido dozė skiriasi atskiriems asmenims, tačiau, ją parinkus, ji išlieka santykinai pastovi kiekvienam pacientui. Atsargumo priemonės tęsiant gydymą Britaject paros dozė skirtingiems pacientams labai skiriasi, paprastai nuo 3 iki 30 mg, kurie suleidžiami nuo 1 iki 10 injekcijų metu, o kartais prireikia net 12 atskirų injekcijų per parą. Rekomenduojama, kad apomorfino hidrochlorido bendra paros dozė neviršytų 100 mg, o atskiros iš karto suleidžiamos injekcijos dozė neviršytų 10 mg. Klinikinių tyrimų metu paprastai buvo galima sumažinti levodopos dozę; šis poveikis skirtingiems pacientams labai skiriasi ir turi būti prižiūrimas patyrusio gydytojo. Nustačius gydymo režimą kai kuriems pacientams gydymas domperidonu gali būti palaipsniui mažinamas, tačiau tik pavieniams pacientams gali būti sėkmingai nutraukiamas nepasireiškiant vėmimui ar hipotenzijai. Vaikų populiacija Britaject 10 mg/ml injekcinio tirpalo vaikams ir jaunesniems kaip 18 metų paaugliams negalima vartoti Parkinsono ligos indikacijai (žr. 4.3 skyrių). Senyviems pacientams Sergančiųjų Parkinsono liga populiacijoje vyrauja senyvo amžiaus pacientai ir sudaro didelę dalį tiriamųjų Britaject klinikiniuose tyrimuose. Britaject gydomų senyvo amžiaus pacientų priežiūra nesiskyrė nuo jaunesnių pacientų priežiūros. Tačiau vyresnio amžiaus pacientams dėl ortostatinės hipotenzijos rizikos gydymo pradžioje rekomenduojama imtis papildomų atsargumo priemonių. Pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi Pacientai, sergantys inkstų sutrikimais, gali laikytis dozavimo režimo, kuris rekomenduojamas suaugusiems ir senyviems žmonėms (žr. 4.4 skyrių). Vartojimo metodas Britaject 10 mg/ml injekcinis tirpalas suleidžiamas po oda iš karto (boliusu), tarp injekcijų darant pertraukas. Apomorfino negalima leisti į veną. Nevartokite, jei tirpalo spalva tapo žalia. Prieš vartojimą tirpalą reikia apžiūrėti. Turi būti vartojamas tik skaidrus, bespalvis ir be nuosėdų tirpalas.

Apomorfino hidrochloridą atsargiai reikia vartoti pacientams, sergantiems inkstų, plaučių, širdies ir kraujagyslių ligomis, ir žmonėms, turintiems polinkį į pykinimą ir vėmimą. Ypatingas dėmesys rekomenduojamas gydymo pradžioje senyviems pacientams ir (arba) nusilpusiems pacientams. Kadangi apomorfinas gali sukelti hipotenziją, net kai domperidonas vartojamas prieš pradedant gydymą, reikia stebėti pacientus, kurie anksčiau sirgo širdies ligomis, arba pacientus, kurie vartoja kraujagysles veikiančius vaistinius preparatus, tokius kaip antihipertenziniai preparatai, ypač tuos pacientus, kuriems anksčiau pasireiškė ortostatinė hipotenzija. Kadangi apomorfinas, ypač vartojamas didelėmis dozėmis, gali prailginti QT intervalą, jį reikia atsargiai vartoti pacientams, kuriems yra torsades de pointes aritmijos rizika. Skiriant kartu su domperidonu, būtina atidžiai įvertinti rizikos veiksnius konkrečiam pacientui. Tai daroma prieš pradedant gydymą ir gydymo metu. Svarbūs rizikos veiksniai: gretutinės sunkios širdies ligos, pavyzdžiui, stazinis širdies nepakankamumas, sunkus kepenų funkcijos sutrikimas arba reikšmingas elektrolitų pusiausvyros sutrikimas. Taip pat reikia įvertinti vaistinių preparatų, kurie gali turėti įtakos elektrolitų pusiausvyrai, CYP3A4 metabolizmui arba QT intervalui, poveikį. Rekomenduojama stebėti poveikį QTc intervalui. EKG atliekama: prieš pradedant gydymą domperidonu, gydymo pradžioje, vėliau, esant klinikinėms indikacijoms. Pacientui reikia paaiškinti, kad jis turi pranešti apie galimus kardiologinius simptomus, įskaitant palpitaciją, sinkopę arba presinkopę. Jie taip pat turi pranešti apie klinikinius pokyčius, kurie sukelia hipokalemiją, pavyzdžiui, gastroenteritą ar pradėtą gydymą diuretikais. Rizikos veiksniai peržiūrimi kiekvieno vizito metu. Apomorfinas yra susijęs su vietiniu poodiniu poveikiu. Kartais tai galima sumažinti keičiant injekcijos vietą ar naudojant ultragarsą (jei yra prieinamas) tam, kad išvengti sričių, kuriose yra mazgelių ir sukietėjimų. Hemolizinė anemija ir trombocitopenija pasireiškė pacientams, gydomiems apomorfinu. Reikia reguliariai atlikti hematologinius tyrimus, kai levodopa vartojama kartu su apomorfinu. Patartina atsargiai skirti apomorfiną su kitais vaistiniais preparatais, ypač tais, kurių siauras terapinis diapazonas (žr. 4.5 skyrių). Daugumai pacientų, sergančių progresuojančia Parkinsono liga, pasireiškia neuropsichikos sutrikimų. Yra įrodymų, kad kai kuriems pacientams neuropsichikos sutrikimai gali pasunkėti vartojant apomorfiną. Vartojant apomorfiną šiuos pacientus reikia ypač stebėti. Apomorfinas yra susijęs su mieguistumu ir staigaus miego priepuolio epizodais, ypač pacientams, kurie serga Parkinsono liga. Pacientus reikia apie tai informuoti ir jiems reikia patarti, kad būtų budrūs vairuojant ar valdant mechanizmus gydymo apomorfinu metu. Pacientai, kuriems pasireiškė mieguistumas ir (arba) staigaus miego priepuolio epizodai, turi nevairuoti ar nevaldyti mechanizmų. Be to, reikia apsvarstyti dozės sumažinimo arba gydymo nutraukimo poreikį. Impulsų kontrolės sutrikimai Pacientai turi būti reguliariai stebimi dėl impulsų kontrolės sutrikimų vystymosi. Pacientus ir jų globėjus reikia įspėti, kad pacientams, vartojantiems dopamino agonistų ir (arba) kitų dopaminerginių vaistinių preparatų, kurių sudėtyje yra levodopos, įskaitant levodopos derinį su benserazidu, gali pasireikšti impulsų kontrolės sutrikimų, įskaitant priklausomybę nuo lošimų, padidėjusį seksualinį potraukį, hiperseksualumą, kompulsyvų potraukį išlaidauti ar apsipirkti, besaikį valgymą ir kompulsyvų valgymą. Jei tokie simptomai pasireiškė, reikia apsvarstyti dozės mažinimą arba laipsnišką vartojimo nutraukimą. Dopamino reguliacijos sutrikimo sindromas (DRSS) yra priklausomybės sutrikimas, lemiantis piktnaudžiavimą vaistiniu preparatu, nustatomą kai kuriems apomorfinu gydomiems pacientams. Prieš pradedant gydymą, pacientus ir globėjus reikia įspėti apie galimą DRSS išsivystymo riziką. Britaject 10 mg/ml injekcinio tirpalo sudėtyje yra natrio metabisulfito, kuris retais atvejais gali sukelti sunkių padidėjusio jautrumo reakcijų ir bronchų spazmą. Šio vaistinio preparato 10 ml yra mažiau nei 1  mmol natrio (23 mg), t. y jis beveik neturi reikšmės.

Nepageidaujamo poveikio dažnis apibūdinamas taip: labai dažnas (≥ 1/10), dažnas (nuo ≥ 1/100 iki < 1/10), nedažnas (nuo ≥ 1/1 000 iki < 1/100), retas (nuo ≥ 1/10 000 iki < 1/1 000), labai retas (< 1/10 000) ir nežinomas (negali būti apskaičiuotas pagal turimus duomenis). Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai Nedažni: Hemolizinė anemija ir trombocitopenija pasireiškė pacientams, gydomiems apomorfinu. Reti: Eozinofilija retai pasireiškė gydymo apomorfino hidrochloridu metu. Imuninės sistemos sutrikimai Reti: Dėl sudėtyje esančio natrio metabisulfito gali pasireikšti alerginės reakcijos (įskaitant anafilaksiją ir bronchų spazmą). Psichikos sutrikimai Labai dažni: Haliucinacijos Dažni: Neuropsichikos sutrikimai (įskaitant laikiną sumišimą ir regos haliucinacijas) pasireiškė gydymo apomorfino hidrochloridu metu. Dažnis nežinomas: Impulsų kontrolės sutrikimai: priklausomybė nuo lošimų, padidėjęs seksualinis potraukis, hiperseksualumas, kompulsyvus potraukis išlaidauti ar apsipirkti, besaikis valgymas ir kompulsyvus valgymas gali pasireikšti pacientams, vartojantiems dopamino agonistus, įskaitant apomorfiną (žr. 4.4 skyrių) Agresyvumas, susijaudinimas Nervų sistemos sutrikimai Dažni: Laikinas slopinimas gali pasireikšti vartojant kiekvieną apomorfino hidrochlorido dozę gydymo pradžioje; paprastai tai praeina per pirmąsias kelias savaites. Apomorfinas susijęs su mieguistumu. Buvo gauta pranešimų apie svaigulį ir lengvą galvos svaigimą. Nedažni: Apomorfinas gali sukelti diskinezijas „įjungimo“ periodu, kurios kai kuriais atvejais gali būti sunkios, o kai kuriems pacientams dėl to gali reikėti nutraukti gydymą. Apomorfinas buvo susijęs su staigaus miego priepuolio espizodais (žr. 4.4 skyrių). Dažnis nežinomas: Aplapimas (Sinkopė) Galvos skausmas Kraujagyslių sutrikimai Nedažni: Ortostatinė hipotenzija nedažnai pasireiškia ir paprastai yra laikina (žr. 4.4 skyrių). Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai. Dažni: Gydymo apomorfinu metu pasireiškė žiovulys. Nedažni: Buvo gauta pranešimų apie kvėpavimo sutrikimus. Virškinimo trakto sutrikimai Dažni: Pykinimas ir vėmimas, ypač kai gydymas apomorfinu pradedamas pirmą kartą, paprastai pasireikšdavo todėl, kad buvo nevartojamas domperidonas (žr. 4.2 skyrių). Odos ir poodinio audinio sutrikimai Nedažni: Buvo gauta pranešimų apie lokalų ir generalizuotą bėrimą. Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai Labai dažni: Daugumai pacientų pasireiškia injekcijos vietos reakcijos, ypač vartojant vaistinį preparatą pastoviai. Tai gali pasireikšti poodiniais mazgeliais, sukietėjimu, eritema, skausmingumu ir panikulitu. Taip pat gali atsirasti įvairios vietinės reakcijos (sudirginimas, niežėjimas, sumušimas ir skausmas). Nedažni: Buvo gauta pranešimų apie injekcijos vietos nekrozę ir opas. Dažnis nežinomas: Buvo gauta pranešimų apie periferinę edemą. Tyrimai Nedažni: Pacientams, kurie buvo gydomi apomorfinu, buvo patvirtintas teigiamas Kumbso tyrimas. Pranešimas apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas Svarbu pranešti apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas, pastebėtas po vaistinio preparato registracijos, nes tai leidžia nuolat stebėti vaistinio preparato naudos ir rizikos santykį. Sveikatos priežiūros ar farmacijos specialistai turi pranešti apie bet kokias įtariamas nepageidaujamas reakcijas, užpildę ir pateikę pranešimo formą Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos tinklalapyje https://vvkt.lrv.lt/lt/ nurodytais būdais.