Buronil

Dozavimas Suaugusiesiems Dozė parenkama individualiai pagal ligonio būseną. Paprastai pradedama nuo mažų dozių, kurias gana greitai reikia padidinti iki optimalių, kad būtų gaunamas greitas gydomasis poveikis. Ūminė ir lėtinė šizofrenija Pradedama nuo 75-300 mg per parą; dozė palaipsniui didinama, kol pasiekiamas optimalus poveikis. Paprastai optimali dozė yra 300 mg per dieną, bet kartais dozė gali siekti 800 mg per parą. Palaikomoji dozė dažniausiai yra 100-200 mg per parą. Alkoholio vartojimo nutraukimo sindromas Skiriama 150-400 mg per parą, dalijant į 3 – 4 dozes, ir palaipsniui mažinant iki 25-50 mg tris kartus per parą. Konfūzijos, nerimo, ažitacijos gydymas senyviems pacientams Skiriama 25-400 mg per parą. Pradedama nuo 25 mg tris kartus per parą. Vėliau dozė parenkama, atsižvelgiant į optimalų gydomąjį poveikį. Naktiniam neramumui gydyti galima skirti 50-100 mg. Vaikams Melperono vartojimo vaikams patirties nėra. Vartojimo metodas Tabletes reikia vartoti per burną: nuryti užsigeriant vandeniu.

Įspėjimai Visi atipiniai antipsichoziniai vaistai gali sukelti piktybinį neurolepsinį sindromą (jis reiškiasi hipertermija, rigidiškumu, kintančia sąmone, vegetacinės nervų sistemos nestabilumu). Šis sindromas gali baigtis mirtimi, ypač jei yra organinių smegenų pažeidimų, pacientas yra protiškai atsilikęs, piktnaudžiauja opioidais ir alkoholiu. Gydymas Būtina nutraukti gydymą atipiniais antipsichoziniais vaistiniais preparatais. Taikomas simptominis gydymas ir bendrosios palaikomosios priemonės. Gali padėti dantroleno ir bromokriptino vartojimas. Vartojant geriamuosius atipinius antipsichozinius vaistus, simptomai gali išlikti ilgiau nei savaitę. Melperono vartojimo patirties vaikams nėra. Atsargumo priemonės Vartojant antipsichozinių vaistinių preparatų pasitaikė venų tromboembolijos (VTE) atvejų. Kadangi antipsichoziniais vaistiniais preparatais gydomiems pacientams dažnai atsiranda VTE rizikos veiksnių, visus galimus VTE rizikos veiksnius reikia nustatyti prieš pradedant gydymą ir gydymo Buronil metu, bei taikyti profilaktines priemones. Kaip ir kitus atipinius antipsichozinius vaistus, melperoną reikia atsargiai skirti pacientams, kuriems yra organinis smegenų sindromas, sergantiems epilepsija arba ligomis, galinčiomis išprovokuoti traukulius, sergantiems progresuojančiomis kepenų, inkstų, širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis, taip pat, sergantiesiems generalizuota miastenija (myasthenia gravis) ar prostatos hipertrofija. Atsitiktinių imčių, placebu kontroliuojamų klinikinių tyrimų metu buvo pastebėta maždaug tris kartus padidėjusi nepageidaujamų cerebrovaskulinių reiškinių rizika demencija sergantiems pacientams, gydomiems atipiniais antipsichoziniais vaistais. Šios padidėjusios rizikos mechanizmas nėra žinomas. Nors gydymo melperonu atveju tai nebuvo pastebėta, padidėjusi rizika gali pasitaikyti ir gydymo kitais atipiniais antipsichoziniais vaistais metu, o taip pat demencija nesergantiems pacientams. Todėl pacientai su padidėjusia insulto rizika turi atsargiai vartoti šį preparatą. Buvo pastebėtas maždaug dvigubai padidėjęs mirtingumas atipiniais antipsichoziniais vaistais (aripiprazolu, klozapinu, olanzapinu, risperidonu, kvetiapinu ir ziprazidonu) gydomiems senyvo amžiaus pacientams, kurie serga su demencija susijusia psichoze. Nors tai nepasireiškė gydant melperonu, šis preparatas turi būti atsargiai skiriamas pacientams, sergantiems su demencija susijusiomis psichozėmis. Vartojant atipinius antipsichozinius vaistus, įskaitant melperoną, yra QT pailgėjimo rizika. Todėl rekomenduojama labai atsargiai gydyti pacientus, sergančius paūmėjusia išreikšta bradikardija, širdies ir kraujagyslių ligomis, ar turintiems ilgą QT artimų giminių tarpe. Reikia vengti gydyti šiuo preparatu kartu su kitais antipsichoziniais vaistais. Pacientams, sergantiems uždaro kampo glaukoma, ji gali paūmėti, vartojant melperoną. Gali atsirasti ortostatinė hipotenzija, ypač senyviems ligoniams. Ilgai, ypač didelėmis dozėmis, gydomus pacientus reikėtų atidžiai stebėti ir periodiškai spręsti, ar galima sumažinti palaikomąją dozę. Sudėtyje yra laktozės. Šio vaistinio preparato negalima vartoti pacientams, kuriems nustatytas retas paveldimas sutrikimas - galaktozės netoleravimas, Lapp laktazės stygius arba gliukozės ir galaktozės malabsorbcija, fruktozės netoleravimas, ar sacharazės – izomaltazės stygius.

Klinikiniai tyrimai Lentelėje pateikiamos nepageidaujamos reakcijos pagal MedDRA organų sistemų klasę ir dažnio apibūdinimą: labai dažni (1/10); dažni (nuo 1/100 iki <1/10); nedažni (nuo 1/1 000 iki <1/100); reti (nuo 1/10 000 iki <1/1 000); labai reti <1/10 000). Klinikinių tyrimų metu užregistruoti šie nepageidaujamo poveikio reiškiniai: Virškinimo trakto sutrikimai Dažni (nuo 1/100 iki <1/10) | Dažniausiai savaime praeinantis burnos džiūvimas Nervų sistemos sutrikimai Labai dažni (1/10) Dažni (nuo 1/100 iki <1/10) Nedažni (nuo 1/1 000 iki <1/100) | Slopinimas pradėjus gydyti. Parkinsonizmas, svaigulys. Galvos skausmas, ūminė distonija ir akatizija. Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai Nedažni (nuo 1/1 000 iki <1/100) | Transaminazių kiekio padidėjimas, cholestazė, gelta Kraujagyslių sutrikimai Nedažni (nuo 1/1 000 iki <1/100) | Ortostatinė hipotenzija Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai Nedažni (nuo 1/1 000 iki <1/100) | Leukopenija, trombocitopenija, agranulocitozė, pancitopenija. Patirtis, po vaisto patekimo į rinką Po to, kai buvo leista plačiai vartoti melperoną, buvo pastebėtos toliau nurodytos nepageidautinos reakcijos. Dėl to, kad apie šias reakcijas buvo pranešama savanoriškai iš nenustatyto dydžio pacientų populiacijos, ne visada įmanoma patikimai apskaičiuoti šių reakcijų dažnį ar nustatyti priežastinį ryšį su šiais vaistais. Širdies sustojimas Piktybinis neurolepsinis sindromas Pailgėjęs QT Stevens-Johnson‘o sindromas Staigi mirtis Vėlyvoji diskinezija Skilvelių aritmija Skilvelių virpėjimas Skilvelių tachikardija Nėštumo, pogimdyminio ir perinatalinio laikotarpio būklės: naujagimio vaisto abstinencijos sindromas (žr. 4.6 sk.) Vartojant antipsichozinių vaistinių preparatų, taip pat ir melperono, pasitaikė venų tromboembolijos atvejų, įskaitant plaučių arterijos embolijos ir giliųjų venų trombozės atvejus. Pranešimas apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas Svarbu pranešti apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas, pastebėtas po vaistinio preparato registracijos, nes tai leidžia nuolat stebėti vaistinio preparato naudos ir rizikos santykį. Sveikatos priežiūros ar farmacijos specialistai turi pranešti apie bet kokias įtariamas nepageidaujamas reakcijas, užpildę ir pateikę pranešimo formą Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos tinklalapyje https://vvkt.lrv.lt/lt/ nurodytais būdais.