Calafos

Dozavimas Calafos vartojamas per burną. Tabletes reikia visiškai sukramtyti, o ne nuryti. Tabletes galima susmulkinti, kad būtų lengviau sukramtyti. Pacientams, kuriems tabletes sunku sukramtyti, rinkoje yra kitų dozavimo formų. Suaugusiesiems, įskaitant senyvus pacientus (>65 metų) Calafos reikėtų suvartoti valgio metu ar iškart po jo, padalinant kasdieninę vaistinio preparato dozę į lygias dalis pagal tai, kiek kartų bus valgoma per dieną. Pacientai privalo laikytis rekomenduojamų dietų, kad būtų galima valdyti fosfatų ir skysčių įsisavinimą. Calafos yra kramtoma tabletė, todėl jo nereikia užgerti papildomu skysčiu. Kas 2-3 savaites reikia tikrinti fosfato koncentraciją kraujo serume ir koreguoti lantano karbonato dozę tol, kol bus pasiekta reikiama fosfato koncentracija kraujo serume, ir toliau ją stebėti. Įrodyta, jog fosfato koncentracijos kraujo serume valdymui pakanka pradėti nuo 750 mg dozės per parą. Didžiausia klinikinių tyrimų metu tirta dozė buvo 3750 mg, skirta nedideliam pacientų skaičiui. Pacientai, kuriems gydymas lantanu yra veiksmingas, paprastai pasiekia priimtiną fosfato koncentraciją kraujo serume, vartodami 1500 – 3000 mg lantano per parą dozes. Vaikų populiacija Calafos saugumas ir veiksmingumas vaikams ir paaugliams jaunesniems kaip 18 metų neištirti (žr. 4.8 ir 5.1 skyrius). Turimi duomenys pateikiami 5.1 ir 5.2 skyriuose, tačiau dozavimo rekomendacijų pateikti negalima. Pacientams, kurių kepenų funkcija sutrikusi Kepenų funkcijos sutrikimo poveikis Calafos farmokinetikai nėra tirtas. Atsižvelgiant į vaistinio preparato veikimo mechanizmą ir tai, kad jis nėra metabolizuojamas kepenyse, pacientams, kuriems yra kepenų funkcijos sutrikimas, dozių koreguoti nereikia, tačiau juos būtina atidžiai stebėti (žr. 4.4 ir 5.2 skyrius).

Lantano karbonato tyrimai su gyvūnais parodė, kad lantanas kaupiasi audiniuose. Įvertinus pacientų, iki 4,5 metų gydytų lantano karbonatu, 105 kaulų biopsijas buvo nustatyta, kad laikui bėgant lantano koncentracija kauluose didėjo (žr. 5.1 skyrių). Gauta pranešimų apie lantano kaupimosi virškinimo trakto gleivinėje, daugiausia po ilgalaikio vartojimo, atvejus. Lantano kaupimasis skrandžio ir dvylikapirštės žarnos gleivinėje patvirtintas atlikus endoskopinius tyrimus, kurių metu matomi įvairių dydžių ir formų balkšvi pažeidimai. Taip pat nustatyta įvairių su lantano kaupimusi susijusių patologinių skrandžio ir dvylikapirštės žarnos gleivinės požymių, pavyzdžiui, lėtinis arba ūminis uždegimas, liaukų atrofija, regeneraciniai pokyčiai, skrandžio gleivinės išvešėjimas, žarnyno metaplazija ir neoplazija. Informacija apie lantano karbonato vartojimą klinikiniuose tyrimuose ilgiau kaip 2 metus yra ribota. Tačiau tiriamųjų gydymas lantano karbonatu iki 6 metų rizikos ir naudos duomenų pokyčių neparodė. Nustatyti su lantanu susiję virškinimo trakto obstrukcijos, žarnyno nepraeinamumo, dalinio žarnyno nepraeinamumo ir žarnyno perforacijos atvejai, dėl kai kurių iš jų prireikė operacijos arba hospitalizacijos (žr. 4.8 skyrių). Pacientams, kuriems nustatytas polinkis į virškinimo trakto obstrukciją, žarnyno nepraeinamumą, dalinį žarnyno nepraeinamumą ir žarnyno perforaciją, pvz., kuriems yra pakitusi virškinimo trakto anatomija (pvz., divertikulinė liga, peritonitas, anksčiau buvo atlikta virškinimo trakto operacija, virškinimo trakto vėžys ir virškinimo trakto opėjimas), hipokineziniai sutrikimai (pvz., vidurių užkietėjimas, diabetinė gastroparezė), ir pacientams, vartojantiems vaistinių preparatų, stiprinančių šį poveikį, gydymas lantanu turi būti taikomas tik atidžiai apsvarsčius. Pacientams, kuriems yra žarnyno obstrukcija, gydymas lantanu yra kontraindikuotinas (žr. 4.3 skyrių). Gydymo lantano karbonatu metu visiems pacientams gydytojai ir pacientai turi stebėti, ar nepasireiškė virškinimo trakto sutrikimų požymių bei simptomų, ypač pasireiškiančių vidurių užkietėjimu bei pilvo skausmu ir (arba) pūtimu, kurie gali rodyti žarnų obstrukciją, žarnyno nepraeinamumą arba dalinį žarnyno nepraeinamumą. Pacientams, kuriems pasireiškė sunkus vidurių užkietėjimas arba kitų sunkių virškinimo trakto sutrikimų požymių bei simptomų, rekomenduojama nutraukti lantano karbonato vartojimą, neatsižvelgiant į predisponuojančias ligas. Pacientai, sergantys ūmine pepsine opa, opiniu kolitu, Krono (Crohn) liga ar žarnyno obstrukcija, nebuvo įtraukti į lantano karbonato klinikinius tyrimus. Calafos tabletes reikia visiškai sukramtyti, o ne nuryti nekramčius (žr. 4.2 skyrių). Nustatytos sunkios virškinimo trakto komplikacijos, susijusios su nesukramtytomis ar nepakankamai sukramtytomis Calafos tabletėmis. Pacientams, kuriems yra inkstų nepakankamumas, gali išsivystyti hipokalcemija. Calafos sudėtyje nėra kalcio. Dėl šios priežasties šiai pacientų grupei būtina reguliariai stebėti kalcio koncentraciją kraujo serume bei duoti tinkamus papildus. Lantanas nėra metabolizuojamas dalyvaujant kepenų fermentams, bet tikriausiai išsiskiria su tulžimi. Žymaus tulžies tėkmės sumažėjimo sutrikimai gali būti susiję su pamažu lėtėjančiu lantano pasišalinimu, kuris gali sąlygoti lantano koncentracijos padidėjimą kraujo plazmoje ir padidėjusį jo kaupimąsi audiniuose (žr. 5.2 ir 5.3 skyrius). Kadangi kepenys yra pagrindinis organas, šalinantis absorbuotą lantaną, rekomenduojama stebėti kepenų funkcijos tyrimus. Pasireiškus hipofosfatemijai, Calafos vartojimą reikia nutraukti. Calafos vartojančių pacientų pilvo rentgenogramose gali būti stebimas švytintis vaizdas, būdingas kontrastinei medžiagai.

Dažniausios nustatytos nepageidaujamos reakcijos, išskyrus galvos skausmą ir alergines odos reakcijas, buvo virškinimo sutrikimai, kurie sumažėja vartojant Calafos kartu su maistu ir paprastai susilpnėja tęsiant gydymą (žr. 4.2 skyrių). Nepageidaujamos reakcijos yra suskirstytos pagal organų sistemų klases ir dažnį, naudojant tokius apibūdinimus: labai dažnas (≥ 1/10), dažnas (≥ 1/100 iki < 1/10), nedažnas (≥ 1/1000 iki < 1/100), retas (≥ 1/10000 iki < 1/1000), labai retas (< 1/10000), dažnis nežinomas (negali būti apskaičiuotas pagal turimus duomenis). Infekcijos ir infestacijos | Nedažnas | Gastroenteritas, laringitas Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai | Nedažnas | Eozinofilija Endokrininiai sutrikimai | Nedažnas | Hiperparatiroidizmas Metabolizmo ir mitybos sutrikimai | Dažnas | Hipokalcemija Nedažnas | Hiperkalcemija, hiperglikemija, hiperfosfatemija, hipofosfatemija, anoreksija, padidėjęs apetitas Nervų sistemos sutrikimai | Labai dažnas | Galvos skausmas Nedažnas | Svaigulys, skonio pakitimas Ausų ir labirintų sutrikimai | Nedažnas | Galvos svaigimas (vertigo) Virškinimo trakto sutrikimai | Labai dažnas | Pilvo skausmas, viduriavimas, pykinimas, vėmimas Dažnas | Vidurių užkietėjimas, dispepsija, dujų kaupimasis žarnyne Nedažnas | Žarnyno nepraeinamumas, dalinis žarnyno nepraeinamumas, žarnyno obstrukcija, dirgliosios žarnos sindromas, ezofagitas, stomatitas, skysti viduriai, nevirškinimas, virškinimo trakto sutrikimas (nepatikslintas), burnos džiūvimas, dantų sutrikimai, atsirūgimas Retas | Žarnyno perforacija Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Nedažnas | Alopecija, prakaitavimo padidėjimas Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai | Nedažnas | Artralgija, mialgija, osteoporozė Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai | Nedažnas | Astenija, skausmas krūtinėje, nuovargis, negalavimas, periferinė edema, skausmas, troškulys Tyrimai | Nedažnas | Aliuminio kiekio kraujyje padidėjimas, GGT, kepenų transaminazių, šarminės fosfatazės aktyvumo padidėjimas, svorio sumažėjimas Dažnis nežinomas | Aptinkama preparato likučių1 1Žr. įspėjimą apie lantano kaupimąsi virškinimo trakto gleivinėje 4.4 skyriuje. Poregistraciniu laikotarpiu Lantano karbonatą vartojant poregistraciniu laikotarpiu, pranešta apie alergines odos reakcijas (įskaitant odos išbėrimus, dilgėlinę ir niežulį), turinčias glaudžiai laiko prasme susijusias su gydymu lantano karbonatu. Klinikinių tyrimų metu alerginės odos reakcijos stebėtos tiek lantano karbonato, tiek placebo / aktyvaus palyginamojo vaistinio preparato grupėse, o jų dažnis vertintas kaip labai dažnas (≥1/10). Nors buvo nustatytas tam tikras skaičius pavienių reakcijų, tačiau nei viena iš šių pavienių reakcijų nebuvo įvertinta kaip netikėta šioje pacientų grupėje. Buvo pastebėti laikini QT pokyčiai, tačiau jie nesusiję su šalutiniu poveikiu širdžiai. Vaikų populiacija Nepageidaujamų reakcijų dažnis, tipas ir sunkumas vaikams nebuvo pilnai nustatyti. Ypatingai yra neaiškumų dėl kaupimosi kauluose ir augimo sulėtėjimo rizikos gydant vaikus. Pranešimas apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas Svarbu pranešti apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas, pastebėtas po vaistinio preparato registracijos, nes tai leidžia nuolat stebėti vaistinio preparato naudos ir rizikos santykį. Sveikatos priežiūros ar farmacijos specialistai turi pranešti apie bet kokias įtariamas nepageidaujamas reakcijas, užpildę ir pateikę pranešimo formą Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos tinklalapyje https://vvkt.lrv.lt/lt/ nurodytais būdais.