Camimbo

Padidėjęs jautrumas veikliosioms medžiagoms, bet kokiam kitam angiotenziną konvertuojančio fermento (AKF) inhibitoriui, kitokiems sulfonamidams arba bet kuriai 6.1 skyriuje nurodytai pagalbinei medžiagai. Susijusios su ramipriliu Buvusi angioneurozinė edema (paveldėta, idiopatinė ar susijusi su AKF inhibitorių ar angiotenzino II receptorių antagonistų (AIIRA) vartojimu). Tuo pat metu taikomas gydymas sakubitrilu/valsartanu (žr. 4.4 ir 4.5 skyrius). Ekstrakorporinės procedūros, kurių metu kraujas kontaktuoja su neigiamą krūvį turinčiu paviršiumi (žr. 4.5 skyrių). Reikšminga abipusė ar vienintelio funkcionuojančio inksto arterijos stenozė. Antrasis ir trečiasis nėštumo trimestrai (žr. 4.4 ir 4.6 skyrius). Ramiprilio draudžiama vartoti pacientams, kuriems yra hipotenzija ar nestabili hemodinamikos būklė. Pacientams, kurie serga cukriniu diabetu arba kurių inkstų funkcija sutrikusi (GFG <60 ml/min/1,73 m2), ramiprilio negalima vartoti kartu su vaistiniais preparatais, kurių sudėtyje yra aliskireno (žr. 4.5 ir 5.1 skyrius). Susijusios su indapamidu Sunkus inkstų funkcijos sutrikimas. Hepatinė encefalopatija arba sunkus kepenų funkcijos sutrikimas. Hipokalemija.

Dozavimas Rekomenduojama paros dozė yra viena atitinkamo stiprumo modifikuoto atpalaidavimo kietoji kapsulė, ji vartojama tuo pačiu paros metu, pageidautina ryte. Paros dozė neturi viršyti vienos modifikuoto atpalaidavimo kietosios kapsulės. Camimbo nėra skirtas pradiniam gydymui. Prieš keičiant gydymą į Camimbo, pacientų būklė turi būti kontroliuojama stabiliomis vienu metu vartojamų atskirų veikliųjų medžiagų dozėmis. Camimbo dozė turi būti nustatoma remiantis atskirų derinio veikliųjų medžiagų dozėmis keitimo metu. Jei reikia keisti dozę, laipsniškas dozės parinkimas turi būti atliekamas vartojant atskiras veikliąsias medžiagas. Ypatingos pacientų grupės Senyviems pacientams Gydymo keitimas į Camimbo senyviems pacientams galimas, laipsniškai nustačius dozę bei skiriant atskiras veikliąsias medžiagas ir atsižvelgiant į inkstų funkciją (žr. toliau). Laipsniškas ramiprilio dozės titravimas turi būti lėtesnis, kadangi yra didesnė nepageidaujamo poveikio atsiradimo rizika, ypač jei pacientas yra labai senas ar nusilpęs. Senyviems žmonėms kreatinino koncentracija kraujo plazmoje turi būti koreguojama atsižvelgiant į amžių, kūno svorį ir lytį. Senyviems pacientams Camimbo galima skirti tik tuo atveju, jei jų inkstų funkcija yra normali arba tik minimaliai sutrikusi (dėl indapamido veikliosios medžiagos, žr. informaciją toliau). Pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi Paros dozė pacientams, kuriems yra inkstų funkcijos sutrikimas, turi būti pagrįsta kreatinino klirensu (žr. 5.2 skyrių). Esant sunkiam inkstų funkcijos sutrikimui (kreatinino klirensas mažesnis kaip 30 ml/min.), gydymas yra draudžiamas dėl indapamido veikliosios medžiagos. Jei kreatinino klirensas yra 30–60 ml/min., po atitinkamo laipsniško atskirų veikliųjų medžiagų dozės parinkimo galima vartoti tik Camimbo 5 mg/1,5 mg modifikuoto atpalaidavimo kietąsias kapsules (nes didžiausia ramiprilio paros dozė šioms pacientų grupėms yra 5 mg). Camimbo 10 mg/1,5 mg modifikuoto atpalaidavimo kietųjų kapsulių šiems pacientams vartoti negalima. Jei kreatinino klirensas yra ≥ 60 ml/min., dozės keisti nereikia. Pacientams, kurių kepenų funkcija sutrikusi Camimbo draudžiama vartoti pacientams, kuriems yra sunkus kepenų funkcijos sutrikimas, dėl indapamido veikliosios medžiagos, ir juo netinka gydyti pacientus, kuriems yra lengvas/vidutinio sunkumo kepenų funkcijos sutrikimas, nes šiuo atveju didžiausia rekomenduojama ramiprilio paros dozė yra 2,5 mg. Vaikų populiacija Camimbo saugumas ir veiksmingumas vaikams ir paaugliams neištirti. Duomenų nėra. Vartojimo metodas Vartoti per burną. Camimbo galima vartoti valgant arba nevalgius. Jį reikia nuryti užgeriant pakankamu kiekiu skysčio. Kad būtų lengviau nuryti, pacientui rekomenduojama nuryti modifikuoto atpalaidavimo kietąją kapsulę šiek tiek palenkus galvą į priekį.

Visi įspėjimai ir atsargumo priemonės, susiję su atskiromis veikliosiomis medžiagomis, taikomi Camimbo. Įspėjimai, susiję su ramipriliu ir indapamidu Gerai žinoma sąveika tarp AKF inhibitorių ir diuretikų gydymo pradžioje (žr. 4.5 ir 5.1 skyrius) Jeigu jau yra natrio stoka, pradedant gydymą AKF inhibitoriumi kyla staigios hipotenzijos ir (arba) ūminio inkstų nepakankamumo rizika (ypač pacientams, kuriems yra inksto arterijos stenozė) (žr. 4.5 ir 5.1 skyrius). Prieš keičiant gydymą į Camimbo, pacientų būklė turi būti kontroliuojama stabiliomis vienu metu vartojamų atskirų veikliųjų medžiagų dozėmis. Inkstų funkcijos sutrikimas Jeigu yra sunkus inkstų funkcijos sutrikimas (kreatinino klirensas mažesnis kaip 30 ml/min.) ir yra reikšminga abipusė arba vienintelio funkcionuojančio inksto arterijos stenozė, gydyti Camimbo yra draudžiama (žr. 4.3 skyrių). Ramiprilis ir inkstų funkcija Prieš gydymą ir jo metu reikia įvertinti inkstų funkciją ir koreguoti dozę, ypač pirmosiomis gydymo savaitėmis. Ypač atidžiai reikia stebėti pacientus, kuriems yra inkstų funkcijos sutrikimas (žr. 4.2 skyrių). Yra inkstų funkcijos sutrikimo rizika, ypač pacientams, kuriems yra stazinis širdies nepakankamumas arba kurie yra po inksto persodinimo. Indapamidas ir inkstų funkcija Tiazidiniai ir į juos panašūs diuretikai yra visiškai veiksmingi tik tada, kai inkstų funkcija yra normali arba tik minimaliai sutrikusi (kreatinino koncentracija kraujo plazmoje yra mažesnė nei 25 mg/l, t. y. 220 µmol/l suaugusiam žmogui). Senyviems žmonėms šią kreatinino koncentraciją kraujo plazmoje reikia koreguoti atsižvelgiant į amžių, kūno svorį ir lytį. Hipovolemija, atsirandanti dėl diuretikų sukelto vandens ir natrio netekimo gydymo pradžioje, sukelia glomerulų filtracijos sumažėjimą. Tai gali sukelti šlapalo koncentracijos kraujyje ir kreatinino koncentracijos kraujo plazmoje padidėjimą. Toks laikinas funkcinis inkstų nepakankamumas neturi jokios įtakos asmenims, kurių inkstų funkcija yra normali, tačiau gali pasunkinti jau esamą inkstų nepakankamumą. Kalio koncentracija kraujo plazmoje Rekomenduojama reguliariai stebėti kalio koncentraciją kraujo serume. Ramiprilis ir kalio koncentracija kraujo plazmoje – hiperkalemija Kai kuriems AKF inhibitoriais, įskaitant ramiprilį, gydytiems pacientams buvo stebėta hiperkalemija. Hiperkalemijos atsiradimo rizikos veiksniai yra inkstų nepakankamumas, amžius (> 70 metų), nekontroliuojamas cukrinis diabetas, kalio druskų, kalį organizme sulaikančių diuretikų bei kitokių veikliųjų kalio koncentraciją kraujo plazmoje didinančių veikliųjų medžiagų vartojimas arba tokios būklės kaip dehidratacija, ūminė širdies dekompensacija bei metabolinė acidozė. Jei anksčiau minėtų medžiagų kartu vartoti būtina, rekomenduojama reguliariai stebėti kalio koncentraciją kraujo serume (žr. 4.5 skyrių). Indapamidas ir kalio koncentracija kraujo plazmoje Svarbiausia rizika, susijusi su tiazidinių ir į juos panašių diuretikų vartojimu, yra kalio kiekio organizme mažėjimas, sukeliantis hipokalemiją. Hipokalemija gali sukelti raumenų sutrikimus. Gauta pranešimų apie rabdomiolizės atvejus, daugiausia esant sunkiai hipokalemijai. Nuo sunkios hiperkalemijos (kalio koncentracija <3,4 mmol/l) būtina saugoti didelės rizikos grupių pacientus, t. y. senyvus, blogos mitybos ir (arba) daug vaistinių preparatų vartojančius asmenis, ciroze sergančius pacientus, kuriems yra edema ir ascitas bei pacientus, kuriems yra koronarinių arterijų liga ar širdies nepakankamumas. Tokiems pacientams hipokalemija stiprina toksinį širdį veikiančių glikozidų poveikį bei didina širdies ritmo sutrikimo riziką. Asmenys, kurių QT intervalas pailgėjęs (nepriklausomai nuo to, ar tai įgimtas, ar jatrogeninis sutrikimas), taip pat priklauso rizikos grupei. Hipokalemija bei bradikardija yra sunkios mirtį sukelti galinčios aritmijos, ypač paroksizminės polimorfinės skilvelių tachikardijos (torsades de pointes), atsiradimą skatinantys veiksniai. Visomis anksčiau paminėtomis situacijomis reikia dažniau matuoti kalio koncentraciją kraujo plazmoje. Pirmąjį kalio koncentracijos kraujo plazmoje tyrimą būtina atlikti per pirmą savaitę nuo gydymo pradžios. Diagnozavus hipokalemiją, ją būtina koreguoti. Hipokalemija, nustatyta kartu su maža magnio koncentracija kraujo serume, gali būti atspari gydymui, kol nekoreguojama magnio koncentracija kraujo serume. Natrio koncentracija kraujo plazmoje Rekomenduojama reguliariai stebėti natrio koncentraciją kraujo serume. Ją rekomenduojama dažniau tirti senyviems žmonėms bei kitiems pacientams, kuriems yra hiponatremijos rizika. Ramiprilis ir natrio koncentracija kraujo plazmoje – hiponatremija Kai kuriems ramipriliu gydytiems pacientams stebėtas netinkamos antidiurezinio hormono sekrecijos sindromas (NADHS) ir po to pasireiškianti hiponatremija. Rekomenduojama natrio koncentraciją kraujo serume reguliariai stebėti senyviems žmonėms ir kitiems pacientams, kuriems yra hiponatremijos pasireiškimo rizika. Indapamidas ir natrio koncentracija kraujo plazmoje Natrio koncentraciją kraujo plazmoje reikia išmatuoti prieš pradedant gydymą ir po to reguliariai ją stebėti. Natrio koncentracijos kraujo plazmoje sumažėjimas iš pradžių gali būti besimptomis, todėl ją būtina reguliariai stebėti, o senyviems ir ciroze sergantiems pacientams būtina dar dažnesnė stebėsena (žr. 4.8 ir 4.9 skyrius). Bet koks diuretikų vartojimas gali sukelti hiponatremiją, kartais su labai sunkiomis pasekmėmis. Hiponatremija su hipovolemija gali sukelti dehidrataciją ir ortostatinę hipotenziją. Kartu pasireiškiantis chlorido jonų netekimas gali sukelti antrinę kompensacinę metabolinę alkalozę: tokio poveikio dažnis ir sunkumas yra nedideli. Toliau pateikiami su atskiromis veikliosiomis medžiagomis susiję įspėjimai ir atsargumo priemonės taikomi ir Camimbo. Įspėjimai, susiję su ramipriliu Nėštumas AKF inhibitorių, pvz., ramiprilio, bei angiotenzino II receptorių antagonistų (AIIRA) nėštumo metu pradėti vartoti negalima. Išskyrus atvejus, kai tolesnis gydymas AKF inhibitoriais ar AIIRA yra būtinas, pastoti planuojančioms moterims juos reikia keisti kitokiais antihipertenziniais vaistiniais preparatais, kurių vartojimo nėštumo metu saugumas ištirtas. Nustačius nėštumą, būtina nedelsiant nutraukti AKF inhibitorių ar AIIRA vartojimą ir, jei reikia, pradėti kitokį tinkamą gydymą (žr. 4.3 ir 4.6 skyrius). Pacientai, kuriems yra didelė hipotenzijos rizika Pacientai, kurių organizme renino, angiotenzino ir aldosterono sistema yra labai suaktyvėjusi Pacientams, kurių organizme renino, angiotenzino ir aldosterono sistema yra labai suaktyvėjusi, AKF slopinimas gali sukelti ūminį stiprų kraujospūdžio sumažėjimą bei inkstų funkcijos pablogėjimą, ypač jei AKF inhibitoriaus ar kartu vartojamo diuretiko pavartojama pirmą kartą, arba jei pirmą kartą padidinama dozė. Toliau išvardytais atvejais tikėtinas reikšmingas renino, angiotenzino ir aldosterono sistemos suaktyvėjimas, todėl būtina medikų priežiūra, įskaitant kraujospūdžio stebėjimą. Pacientai, kurie serga sunkia hipertenzija. Pacientai, kuriems yra dekompensuotas stazinis širdies nepakankamumas. Pacientai, kuriems yra hemodinamikai svarbi kraujo įtekėjimo į kairįjį skilvelį ar ištekėjimo iš jo kliūtis (pvz., aortos ar dviburio vožtuvo stenozė). Pacientai, kuriems yra vieno inksto arterijos stenozė, o kitas inkstas funkcionuoja. Pacientai, kuriems yra ar gali atsirasti skysčio ar druskų stoka (įskaitant diuretikais gydomus pacientus). Pacientai, kurie serga kepenų ciroze ir (arba) kuriems yra ascitas. Pacientai, kuriems atliekama didelės apimties operacija arba anestezija sukeliama hipotenziją sukeliančiais vaistiniais preparatais. Paprastai prieš gydymo pradžią rekomenduojama koreguoti dehidrataciją, hipovolemiją ar druskų stoką (jei pacientas serga širdies nepakankamumu, prieš taikant tokius korekcinius veiksmus būtina gerai apsvarstyti su skysčio perkrova susijusią riziką). Dvigubas renino, angiotenzino ir aldosterono sistemos (RAAS) nuslopinimas Yra įrodymų, kad kartu vartojant AKF inhibitorių, angiotenzino II receptorių blokatorių ar aliskireno, padidėja hipotenzijos, hiperkalemijos ir inkstų funkcijos susilpnėjimo (įskaitant ūminį inkstų nepakankamumą) rizika. Todėl nerekomenduojama dvigubai nuslopinti RAAS, vartojant AKF inhibitorių, angiotenzino II receptorių blokatorių ar aliskireno derinį (žr. 4.5 ir 5.1 skyrius). Vis dėlto, jei dvigubas nuslopinimas laikomas absoliučiai būtinu, šis gydymas turi būti atliekamas tik prižiūrint specialistams ir dažnai bei atidžiai tiriant inkstų funkciją, elektrolitų koncentraciją bei kraujospūdį. Pacientams, sergantiems diabetine nefropatija, negalima kartu vartoti AKF inhibitorių ir angiotenzino II receptorių blokatorių. Laikinas ar išliekantis po miokardo infarkto (MI) pasireiškęs širdies nepakankamumas Pacientai, kuriems ūminė hipotenzija gali sukelti širdies ar smegenų išemiją Pradiniu gydymo laikotarpiu būtina ypač atidi medikų priežiūra. Senyvi pacientai Žr. 4.2 skyrių. Chirurginė operacija Jei įmanoma, iki chirurginės operacijos likus vienai parai, angiotenziną konvertuojančio fermento inhibitorių, pvz., ramiprilio, vartojimą rekomenduojama nutraukti. Angioneurozinė edema Gauta pranešimų apie AKF inhibitoriais, įskaitant ramiprilį, gydytiems pacientams pasireiškusią angioneurozinę edemą (žr. 4.8 skyrių). Angioneurozinės edemos (pvz., kvėpavimo takų arba liežuvio patinimo su kvėpavimo funkcijos sutrikimu arba be jo) rizika gali būti didesnė pacientams, kurie vartoja angioneurozinę edemą sukelti galinčių vaistinių preparatų, tokių kaip mTOR (žinduolių rapamicino taikinio) inhibitoriai (pvz., temsirolimuzas, everolimuzas, sirolimuzas), vildagliptinas ar neprilizino (NEP) inhibitoriai (pvz., racedakotrilis). Dėl padidėjusios angioneurozinės edemos pasireiškimo rizikos ramiprilio draudžiama skirti kartu su sakubitrilo ir valsartano deriniu (žr. 4.3 ir 4.5 skyrius). Jeigu pasireiškia angioneurozinė edema, Camimbo vartojimą būtina nutraukti. Būtina nedelsiant pradėti gydymą. Pacientas turi būti stebimas mažiausiai 12-24 valandas ir išleidžiamas iš ligoninės tik simptomams visiškai išnykus. Gauta pranešimų apie žarnų angioneurozinės edemos atvejus pacientams, gydytiems AKF inhibitoriais, įskaitant ramiprilį (žr. 4.8 skyrių). Toks sutrikimas pasireiškia pilvo skausmu (pykinimas ir vėmimas gali būti arba nebūti). Anafilaksinė reakcija desensibilizacijos metu Jei slopinamas AKF, didėja anafilaksinės ar anafilaktoidinės reakcijos į vabzdžių nuodus ar kitokius alergenus rizika bei pasireiškiančios reakcijos sunkumas. Reikia apsvarstyti, ar prieš desensibilizavimą laikinai nenutraukti Camimbo vartojimo. Neutropenija/agranulocitozė Buvo retų neutropenijos/agranulocitozės, trombocitopenijos ir anemijos atvejų bei kaulų čiulpų slopinimo atvejų. Siekiant nustatyti galimą leukopeniją, rekomenduojama stebėti leukocitų kiekį. Šį tyrimą rekomenduojama atlikinėti dažniau gydymo pradžioje bei pacientams, kuriems yra inkstų funkcijos sutrikimas, kurie serga kolageno liga (pvz., sistemine raudonąja vilklige ar sklerodermija) ar vartoja kitokių kraujo ląstelių kiekį keisti galinčių vaistinių preparatų (žr. 4.5 ir 4.8 skyrius). Etniniai skirtumai Angioneurozinė edema dažniau atsiranda juodaodžiams AKF inhibitorių vartojantiems pacientams nei nejuodaodžiams. Kaip ir vartojant kitokių AKF inhibitorių, juodaodžių pacientų kraujospūdį ramiprilis gali mažinti mažiau nei nejuodaodžių, galbūt todėl, kad hipertenzija sergančių juodaodžių organizme dažniau pasitaiko mažas renino aktyvumas. Kosulys Pranešta apie kosulį AKF inhibitorių vartojantiems pacientams. Kosulys būna būdingas: neproduktyvus, besitęsiantis ir išnykstantis gydymą nutraukus. Jeigu pasireiškia kosulys, reikia apsvarstyti, ar jo nesukėlė AKF inhibitoriai. Įspėjimai, susiję su indapamidu Specialūs įspėjimai Kepenų funkcijos sutrikimas Jeigu kepenų funkcija sutrikusi, tiazidiniai ir į juos panašūs diuretikai, ypač esant elektrolitų pusiausvyros sutrikimui, gali skatinti hepatinę encefalopatiją, kuri gali progresuoti į hepatinę komą. Jeigu toks poveikis pasireiškia, diuretikų vartojimą būtina nedelsiant nutraukti. Jautrumas šviesai Gauta pranešimų apie jautrumą šviesai, atsiradusį vartojant tiazidinių ir į juos panašių diuretikų (žr. 4.8 skyrių). Jei gydymo metu pasireiškia jautrumo šviesai reakcija, gydymą rekomenduojama nutraukti. Jeigu manoma, kad gydymą diuretikais būtina atnaujinti, rekomenduojama saugoti saulės arba dirbtinių UVA spindulių veikiamas kūno vietas. Vandens ir elektrolitų pusiausvyros sutrikimas (Taip pat žr. anksčiau pateikiamus įspėjimus dėl natrio ir kalio koncentracijos kraujo plazmoje poskyryje ,,Įspėjimai, susiję su ramipriliu ir indapamidu”). Magnio koncentracija kraujo plazmoje Nustatyta, kad tiazidiniai ir į juos panašūs diuretikai, įskaitant indapamidą, didina magnio išsiskyrimą su šlapimu ir todėl gali sukelti hipomagnezemiją (žr. 4.5 ir 4.8 skyrius). Kalcio koncentracija kraujo plazmoje Tiazidiniai ir į juos panašūs diuretikai gali mažinti kalcio išsiskyrimą su šlapimu ir laikinai šiek tiek padidinti kalcio koncentraciją kraujo plazmoje. Akivaizdi hiperkalcemija gali būti nediagnozuoto hiperparatiroidizmo požymis. Prieš prieskydinių liaukų funkcijos tyrimą indapamido vartojimą reikia nutraukti. Gliukozės koncentracija kraujyje Svarbu stebėti cukriniu diabetu sergančių pacientų gliukozės koncentraciją kraujyje, ypač jeigu yra hipokalemija. Šlapimo rūgštis Jeigu yra hiperurikemija, gali padidėti polinkis į podagros priepuolius. Skysčio susikaupimas tarp akies gyslainės ir skleros, ūminė miopija ir antrinė uždaro kampo glaukoma Vaistiniai preparatai, kurie yra sulfonamidai arba sulfonamidų dariniai, gali sukelti idiosinkrazinę reakciją ir dėl to gali atsirasti skysčio susikaupimas tarp akies gyslainės ir skleros su regėjimo lauko defekto, laikinos miopijos ir ūminės uždaro kampo glaukomos pasireiškimu. Galimi simptomai yra staiga sumažėjęs regos aštrumas ar staigus akies skausmas, kurie paprastai atsiranda po kelių valandų ar savaičių nuo vaistinio preparato vartojimo pradžios. Negydoma ūminė uždaro kampo glaukoma gali sukelti negrįžtamą regėjimo netekimą. Tokiu atveju svarbiausia kaip galima greičiau nutraukti vaistinio preparato vartojimą. Jeigu akispūdis išlieka nekontroliuojamas, gali reikėti svarstyti skubaus medikamentinio ar chirurginio gydymo poreikį. Ūminės uždaro kampo glaukomos išsivystymo rizikos veiksniais gali būti anksčiau pasireiškusi alergija sulfonamidui ar penicilinui. Pagalbinės medžiagos Camimbo sudėtyje yra laktozės ir natrio. Šio vaistinio preparato negalima vartoti pacientams, kuriems nustatytas retas paveldimas sutrikimas – galaktozės netoleravimas, visiškas laktazės stygius arba gliukozės ir galaktozės malabsorbcija. Šio vaistinio preparato kiekvienoje modifikuoto atpalaidavimo kietojoje kapsulėje yra mažiau kaip 1 mmol (23 mg) natrio, t. y. jis beveik neturi reikšmės.

Saugumo duomenų santrauka Vartojant ramiprilio gali pasireikšti nuolatinis sausas kosulys bei reakcijos, susijusios su hipotenzija. Galimos sunkios nepageidaujamos reakcijos yra angioneurozinė edema, hiperkalemija, inkstų ar kepenų funkcijos sutrikimas, pankreatitas, sunkios odos reakcijos ir neutropenija ar agranulocitozė. Dažniausiai praneštos su indapamido vartojimu susijusios nepageidaujamos reakcijos yra hipokalemija, padidėjusio jautrumo reakcijos (daugiausia odos) asmenims, kurie turi polinkį į alergines arba astmos tipo reakcijas ir makulopapulinis bėrimas. Nepageidaujamų reakcijų santrauka lentelėje Toliau išvardytos nepageidaujamos reakcijos yra suskirstytos pagal dažnį ir organų sistemų klases (OSK). Nepageidaujamo poveikio dažnis apibūdinamas taip: labai dažnas (≥ 1/10), dažnas (nuo ≥ 1/100 iki < 1/10), nedažnas (nuo ≥ 1/1 000 iki < 1/100), retas (nuo ≥ 1/10 000 iki < 1/1 000), labai retas (< 1/10 000) ir nežinomas (negali būti apskaičiuotas pagal turimus duomenis) MedDRA organų sistemų klasė | Dažnis | Ramiprilis | Indapamidas Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai | Nedažnas | Eozinofilija | - Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai | Retas | Leukocitų kiekio sumažėjimas (įskaitant neutropeniją ar agranulocitozę), eritrocitų kiekio sumažėjimas, hemoglobino koncentracijos sumažėjimas, trombocitų kiekio sumažėjimas | - Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai | Labai retas | - | Agranulocitozė, aplazinė anemija, hemolizinė anemija, leukopenija, trombocitopenija Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai | Nežinomas | Kaulų čiulpų nepakankamumas, pancitopenija, hemolizinė anemija | - Imuninės sistemos sutrikimai | Nežinomas | Anafilaksinė bei anafilaktoidinė reakcija, antinuklearinių antikūnių kiekio padidėjimas | - Endokrininiai sutrikimai | Nežinomas | Sutrikusios antidiurezinio hormono sekrecijos sindromas (NADHS) | - Metabolizmo ir mitybos sutrikimai | Dažnas | Kalio koncentracijos kraujyje padidėjimas | Hipokalemija (žr. 4.4 skyrių) Metabolizmo ir mitybos sutrikimai | Nedažnas | Anoreksija, apetito sumažėjimas | Hiponatremija (žr. 4.4 skyrių) Metabolizmo ir mitybos sutrikimai | Retas | - | Hipochloremija, hipomagnezemija Metabolizmo ir mitybos sutrikimai | Labai retas | - | Hiperkalcemija Metabolizmo ir mitybos sutrikimai | Nežinomas | Natrio koncentracijos kraujyje sumažėjimas | - Psichikos sutrikimai | Nedažnas | Prislėgta nuotaika, miego sutrikimas, įskaitant mieguistumą (somnolenciją), nerimas, nervingumas, neramumas | - Psichikos sutrikimai | Retas | Sumišimu pasireiškianti būklė | - Psichikos sutrikimai | Nežinomas | Dėmesio sukaupimo sutrikimas | - Nervų sistemos sutrikimai | Dažnas | Svaigulys, galvos skausmas | - Nervų sistemos sutrikimai | Nedažnas | Svaigimas (vertigo), parestezija, ageuzija, disgeuzija | - Nervų sistemos sutrikimai | Retas | Tremoras, pusiausvyros sutrikimas | Svaigimas (vertigo), nuovargis, galvos skausmas, parestezija Nervų sistemos sutrikimai | Nežinomas | Smegenų išemija, įskaitant išeminį insultą bei praeinantį smegenų išemijos priepuolį, psichomotorinių įgūdžių silpnėjimas, deginimo pojūtis, parosmija | Sinkopė Akių sutrikimai | Nedažnas | Regėjimo sutrikimas, įskaitant neryškų matymą | - Akių sutrikimai | Retas | Konjunktyvitas | - Akių sutrikimai | Nežinomas | - | Miopija, neryškus matymas, regos sutrikimas, ūminė uždaro kampo glaukoma, skysčio susikaupimas tarp akies gyslainės ir skleros Ausų ir labirintų sutrikimai | Retas | Klausos susilpnėjimas, ūžesys (tinnitus) | - Širdies sutrikimai | Nedažnas | Miokardo išemija, įskaitant krūtinės anginą ar miokardo infarktą, tachikardija, aritmija, širdies plakimai, perplakimai (palpitacijos), periferinė edema | - Širdies sutrikimai | Labai retas | - | Aritmija Širdies sutrikimai | Nežinomas | - | Paroksizminė polimorfinė skilvelių tachikardija (torsade de pointes) (galimai mirtina) (žr. 4.4 ir 4.5 skyrius) Kraujagyslių sutrikimai | Dažnas | Hipotenzija, ortostatinis kraujospūdžio sumažėjimas, sinkopė | - Kraujagyslių sutrikimai | Nedažnas | Paraudimas | - Kraujagyslių sutrikimai | Retas | Kraujagyslių stenozė, hipoperfuzija, vaskulitas | - Kraujagyslių sutrikimai | Labai retas | - | Hipotenzija Kraujagyslių sutrikimai | Nežinomas | Reino (Raynaud) sindromas | - Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai | Dažnas | Neproduktyvus dirginantis kosulys, bronchitas, sinusitas, dusulys | - Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai | Nedažnas | Bronchų spazmas, įskaitant astmos pasunkėjimą, nosies užgulimas | - Virškinimo trakto sutrikimai | Dažnas | Virškinimo trakto uždegimas, virškinimo sutrikimas, nemalonus pojūtis pilve, dispepsija, pykinimas, vėmimas, viduriavimas | - Virškinimo trakto sutrikimai | Nedažnas | Pankreatitas (buvo labai retų mirtino su AKF inhibitorių vartojimu susijusio pankreatito atvejų), kasos fermentų aktyvumo padidėjimas, plonųjų žarnų angioneurozinė edema, viršutinės pilvo dalies skausmas, įskaitant gastritą, vidurių užkietėjimas, sausa burna. | Vėmimas Virškinimo trakto sutrikimai | Retas | Glositas | Pykinimas, vidurių užkietėjimas, sausa burna Virškinimo trakto sutrikimai | Labai retas | - | Pankreatitas Virškinimo trakto sutrikimai | Nežinomas | Aftinis stomatitas | - Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai | Nedažnas | Kepenų fermentų aktyvumo ir (arba) konjuguoto bilirubino koncentracijos padidėjimas | - Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai | Retas | Cholestazinė gelta, kepenų ląstelių pažaida | - Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai | Labai retas | - | Nenormali kepenų funkcija Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai | Nežinomas | Ūminis kepenų nepakankamumas, cholestazinis arba citolizinis hepatitas (buvo labai retų mirties atvejų) | Esant kepenų nepakankamumui, gali pasireikšti hepatinė encefalopatija (žr. 4.3 ir 4.4 skyrius), hepatitas Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Dažnas | Bėrimas (ypač makulopapulinis) | Padidėjusio jautrumo reakcijos, makulopapulinis bėrimas Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Nedažnas | Angioneurozinė edema (labai retai dėl angioneurozinės edemos sukeltos kvėpavimo takų obstrukcijos pacientas gali mirti), niežėjimas, hiperhidrozė | Purpura Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Retas | Eksfoliacinis dermatitas, dilgėlinė, onicholizė | - Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Labai retas | Jautrumo šviesai reakcija | Angioneurozinė edema, dilgėlinė, toksinė epidermio nekrolizė, Stivenso-Džonsono (Stevens-Johnson) sindromas Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Nežinomas | Toksinė epidermio nekrolizė, Stivenso-Džonsono (Stevens-Johnson) sindromas, daugiaformė eritema, pūslinė, psoriazės pasunkėjimas, į pūslinę ar kerpligę panaši egzantema ar enantema, alopecija | Galimas jau esančios ūminės sisteminės raudonosios vilkligės pasunkėjimas, jautrumo šviesai reakcijos (žr. 4.4 skyrių) Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai | Dažnas | Raumenų spazmai, mialgija | - Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai | Nedažnas | Artralgija | - Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai | Nežinomas | - | Raumenų spazmai, raumenų silpnumas, mialgija, rabdomiolizė Inkstų ir šlapimo takų sutrikimai | Nedažnas | Inkstų funkcijos sutrikimas, įskaitant ūminį inkstų nepakankamumą, šlapimo kiekio sumažėjimas, esamos proteinurijos pasunkėjimas, šlapalo koncentracijos kraujyje padidėjimas ir kreatinino koncentracijos kraujyje padidėjimas | - Inkstų ir šlapimo takų sutrikimai | Labai retas | - | Inkstų nepakankamumas Lytinės sistemos ir krūties sutrikimai | Nedažnas | Laikinas erekcijos sutrikimas, lytinio potraukio sumažėjimas | Erekcijos funkcijos sutrikimas Lytinės sistemos ir krūties sutrikimai | Retas | - | - Lytinės sistemos ir krūties sutrikimai | Nežinomas | Ginekomastija | - Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai | Dažnas | Krūtinės skausmas, nuovargis | - Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai | Nedažnas | Karščiavimas | - Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai | Retas | Astenija | - Tyrimai | Nežinomas | - | QT intervalo pailgėjimas elektrokardiogramoje (žr. 4.4 ir 4.5 skyrius), gliukozės koncentracijos kraujyje padidėjimas (žr. 4.4 skyrių), šlapimo rūgšties koncentracijos kraujyje padidėjimas (žr. 4.4 skyrių), kepenų fermentų aktyvumo padidėjimas Informacija, susijusi su ramiprilio ir indapamido deriniu Ramiprilio ir indapamido derinio nepageidaujamų reiškinių analizė Buvo atliktas perspektyvinis, atviras, daugiacentris IV fazės tyrimas su pirmine hipertenzija sergančiais pacientais, siekiant ištirti kartu skiriamo modifikuoto atpalaidavimo indapamido ir ramiprilio veiksmingumą ir saugumą mažinant kraujospūdį pacientams, kurie serga lengva ar vidutinio sunkumo hipertenzija ir kurių kraujospūdis (KS) nebuvo kontroliuojamas vien 5 mg ar 10 mg ramiprilio arba 1,5 mg modifikuoto atpalaidavimo indapamido. Kombinuotasis gydymas truko 10 savaičių, 194 pacientai sudarė saugumo populiaciją ir suvartojo bent vieną kombinuotojo gydymo dozę. Tyrimo metu iš viso buvo pranešta apie 102 nepageidaujamus reiškinius, neatsižvelgiant į jų ryšį su tiriamuoju gydymu, į saugumo populiaciją įtrauktiems asmenims. Pirmojoje grupėje (5 mg ramiprilio) pranešta apie 4 nepageidaujamus reiškinius 1 pacientui (1,1 % iš 89). Antrojoje grupėje (10 mg ramiprilio) pranešta apie 5 nepageidaujamus reiškinius 3 pacientams (3,5 % iš 83) ir trečiojoje grupėje (modifikuoto atpalaidavimo indapamido) – 1 pacientui (4,5 % iš 22). Bendras dažnis visose gydymo grupėse (iš viso 194 pacientai) buvo 10 nepageidaujamų reiškinių 5 pacientams (2,6 % iš 194)). Toliau yra išvardyti specifiniai nepageidaujami reiškiniai. Širdies sutrikimai – praneštas 1 nepageidaujamas reiškinys tachikardija (0,5 % pacientų). Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai – pranešta po 1 nepageidaujamą reiškinį asteniją ir diskomfortą krūtinės ląstoje (0,5 % pacientų), iš viso 2 nepageidaujami reiškiniai (1,0 % pacientų). Imuninės sistemos sutrikimai – praneštas 1 nepageidaujamas reiškinys padidėjęs jautrumas (0,5 % pacientų). Nervų sistemos sutrikimai – praneštas 1 nepageidaujamas reiškinys svaigulys (0,5 % pacientų). Psichikos sutrikimai – praneštas 1 nepageidaujamas reiškinys mieguistumas (somnolencija) (0,5 % pacientų). Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai – pranešta po 1 nepageidaujamą reiškinį kosulį ir burnos bei ryklės skausmą (0,5 % pacientų), iš viso 2 nepageidaujami reiškiniai (1,0 % pacientų). Odos ir poodinio audinio sutrikimai – pranešta po 1 nepageidaujamą reiškinį niežėjimą ir bėrimą (0,5 % pacientų), iš viso 2 nepageidaujami reiškiniai (1,0 % pacientų). Procentinės dalys apskaičiuotos remiantis šiais duomenimis: tiriamieji, kuriems atsirado nepageidaujamas reiškinys / grupės N (iš viso 194, [N=194=89+83+22] pacientai). Praneštos Camimbo nepageidaujamos reakcijos atitiko monoterapijai skiriamų ramiprilio ir indapamido nepageidaujamų reakcijų pobūdį. Pranešimas apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas Svarbu pranešti apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas, pastebėtas po vaistinio preparato registracijos, nes tai leidžia nuolat stebėti vaistinio preparato naudos ir rizikos santykį. Sveikatos priežiūros ar farmacijos specialistai turi pranešti apie bet kokias įtariamas nepageidaujamas reakcijas, užpildę ir pateikę pranešimo formą Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos tinklalapyje https://vvkt.lrv.lt/lt/ nurodytais būdais.