Canocombi

Dozavimas hipertenzijai gydyti Rekomenduojama Canocombi dozė yra viena tabletė vieną kartą per parą. Rekomenduojama palaipsniui nustatyti kiekvienos veikliosios medžiagos (kandesartano cileksetilo ir hidrochlorotiazido) dozę. Jeigu kliniškai tinka, galima apgalvotai monoterapiją pakeisti tiesiogiai į Canocombi. Jeigu buvo taikyta monoterapija hidrochlorotiazidu, keičiant rekomenduojama palaipsniui nustatyti kandesartano cileksetilo dozę. Canocombi gali būti skiriamas pacientams, kurių kraujospūdis nėra optimaliai kontroliuojamas taikant monoterapiją kandesartano cileksetilu ar hidrochlorotiazidu arba mažesnėmis Canocombi dozėmis. Stipriausias antihipertenzinis poveikis paprastai pasireiškia per 4 savaites nuo gydymo pradžios. Specialių grupių pacientams Senyviems pacientams Senyviems pacientams dozės keisti nebūtina. Organizme cirkuliuojančio kraujo tūrio sumažėjimas Pacientams, kuriems yra hipotenzijos rizika, pavyzdžiui, kurių organizme gali būti sumažėjęs cirkuliuojančio kraujo tūris, kandesartano cileksetilo dozę rekomenduojama nustatyti palaipsniui (tokiems pacientams reikia apgalvotai skirti pradinę 4 mg kandesartano cileksetilo dozę). Pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi Prieš pradedant gydymą Canocombi pacientams, kurie serga lengvu ar vidutinio sunkumo inkstų funkcijos sutrikimu (kreatinino klirensas yra ≥ 30-80 ml/min./1,73 m² kūno paviršiaus ploto [KPP]), rekomenduojama titruoti dozę. Canocombi negalima vartoti pacientams, kurie serga sunkiu inkstų funkcijos sutrikimu (kreatinino klirensas yra < 30 ml/min./1,73 m² KPP) (žr. 4.3 skyrių). Pacientams, kurių kepenų funkcija sutrikusi Pacientams, kurie serga lengva ar vidutinio sunkumo lėtine kepenų liga, kandesartano cileksetilo dozę rekomenduojama titruoti. Canocombi negalima vartoti pacientams, kurie serga sunkiu kepenų funkcijos sutrikimu ir (arba) kuriems pasireiškia cholestazė (žr. 4.3 skyrių). Vaikų populiacija Canocombi saugumas ir veiksmingumas vaikams nuo gimimo iki 18 metų dar nebuvo nustatytas. Duomenų nėra. Vartojimo metodas Vartoti per burną. Canocombi galima vartoti valgant arba be maisto. Maistas neveikia kandesartano biologinio prieinamumo. Hidrochlorotiazidas kliniškai reikšmingai nesąveikauja su maistu.

Dvigubas renino, angiotenzino ir aldosterono sistemos (RAAS) nuslopinimas Turima įrodymų, kad kartu vartojant AKF inhibitorius, angiotenzino II receptorių blokatorius ar aliskireną padidėja hipotenzijos, hiperkalemijos ir inkstų funkcijos susilpnėjimo (įskaitant ūminį inkstų nepakankamumą) rizika. Todėl nerekomenduojama dvigubai nuslopinti RAAS, vartojant AKF inhibitorių, angiotenzino II receptorių blokatorių ar aliskireno derinį (žr. 4.5 ir 5.1 skyrius). Vis dėlto, jei dvigubas nuslopinimas laikomas absoliučiai būtinu, šis gydymas turi būti atliekamas tik prižiūrint specialistams ir dažnai bei atidžiai tiriant inkstų funkciją, elektrolitų koncentraciją bei kraujospūdį. Pacientams, sergantiems diabetine nefropatija, negalima kartu vartoti AKF inhibitorių ir angiotenzino II receptorių blokatorių. Sutrikusi inkstų funkcija Kaip ir su kitais vaistais, kurie slopina RAAS, vartojant Canocombi galimi inkstų funkcijos pokyčiai jautriems pacientams (žr. 4.3 skyrių). Inkstų persodinimas Canocombi vartojimo pacientams, kuriems neseniai buvo persodintas inkstas, patirties nėra. Inkstų arterijos stenozė Vaistiniai preparatai, kurie veikia renino, angiotenzino ir aldosterono sistemą, įskaitant angiotenzino II receptorių blokatorius (AIIRB), gali didinti šlapalo ir kreatinino koncentracijas kraujo serume pacientams, kuriems diagnozuota abiejų inkstų arterijų ar vienintelio inksto arterijos stenozė. Cirkuliuojančio kraujo tūrio sumažėjimas Pacientams, kurių organizme yra sumažėjęs cirkuliuojančio kraujo tūris ir (arba) trūksta natrio, gali pasireikšti simptominė hipotenzija, kaip aprašyta ir vartojant kitus vaistinius preparatus, kurie veikia renino, angiotenzino ir aldosterono sistemą. Todėl Canocombi nerekomenduojama vartoti tol, kol ši būklė nesureguliuojama. Anestezija ir chirurginė operacija Anestezijos ir chirurginės operacijos metu pacientams, kurie gydomi AIIRB, dėl renino ir angiotenzino sistemos slopinimo gali pasireikšti hipotenzija. Labai retais atvejais hipotenzija gali būti tokia sunki, kad gali prireikti vartoti skysčius į veną ir (arba) kraujagysles sutraukiančius vaistinius preparatus. Žarnyno angioneurozinė edema Gauta pranešimų apie žarnyno angioneurozinės edemos atvejus, pasireiškusius pacientams, gydytiems angiotenzino II receptorių blokatoriais (įskaitant kandesartano cileksetilą) (žr. 4.8 skyrių). Šiems pacientams pasireiškė pilvo skausmas, pykinimas, vėmimas ir viduriavimas. Nutraukus angiotenzino II receptorių antagonistų vartojimą, simptomai išnyko. Diagnozavus žarnyno angioneurozinę edemą, reikia nutraukti kandesartano cileksetilo vartojimą ir pradėti atitinkamą stebėseną, kol simptomai visiškai išnyksta. Kepenų funkcijos sutrikimas Pacientams, kurie serga kepenų funkcijos sutrikimu arba progresuojančia kepenų liga, tiazidinius diuretikus reikia vartoti atsargiai, nes net mažiausi skysčio ir elektrolitų pusiausvyros pokyčiai gali paskatinti kepenų komą. Canocombi vartojimo pacientams, kurie serga kepenų funkcijos sutrikimu, klinikinės patirties nėra. Aortos ir mitralinio vožtuvo stenozė (obstrukcinė hipertrofinė kardiomiopatija) Kaip ir gydant kitais kraujagysles plečiančiančiais vaistiniais preparatais, reikia labai atsargiai gydyti pacientus, kuriems diagnozuota kraujotakai reikšminga aortos arba mitralinio vožtuvo stenozė arba obstrukcinė hipertrofinė kardiomiopatija. Pirminis hiperaldosteronizmas Pacientai, kuriems diagnozuotas pirminis hiperaldosteronizmas, paprastai nereaguoja į antihipertenzinius vaistinius preparatus, kurie slopina renino, angiotenzino ir aldosterono sistemą. Todėl tokiems pacientams Canocombi vartoti nerekomenduojama. Elektrolitų pusiausvyros sutrikimas Reikia periodiškai tinkamais intervalais matuoti elektrolitų koncentracijas kraujo serume. Tiazidiniai diuretikai, įskaitant hidrochlorotiazidą, gali sutrikdyti skysčių ar elektrolitų pusiausvyrą (hiperkalcemija, hipokalemija, hiponatremija, hipomagnezemija ir hipochloreminė alkalozė). Tiazidiniai diuretikai gali mažinti kalcio ekskreciją su šlapimu ir sukelti laikiną nedidelį kalcio koncentracijos padidėjimą kraujo serume. Žymi hiperkalcemija gali būti slaptos hiperparatirozės požymis. Tiazidinių diuretikų vartojimą reikia nutraukti prieš prieskydinių liaukų funkcijos tyrimus. Priklausomai nuo dozės hidrochlorotiazidas didina kalio ekskreciją su šlapimu, o tai gali sukelti hipokalemiją. Manoma, kad šis hidrochlorotiazido poveikis yra mažesnis vartojant kartu su kandesartano cileksetilu. Hipokalemijos rizika gali padidėti pacientams, sergantiems kepenų ciroze, kuriems skatinama diurezė, kurie vartoja per mažai elektrolitų per burną arba kartu vartoja kortikosteroidus ar adrenokortikotropinį hormoną (AKTH). Gydymas kandesartano cileksetilu gali sukelti hiperkalemiją, ypač širdies nepakankamumo ir (arba) inkstų funkcijos sutrikimo atveju. Canocombi vartojant kartu su AKF inhibitoriais, aliskirenu, kalį organizme sulaikančiais diuretikais, kalio papildais ar druskų pakaitalais arba kitais vaistiniais preparatais, kurie gali didinti kalio koncentracijas kraujo serume (pvz., heparino natrio druska, kotrimoksazolis, taip pat žinomo kaip trimetoprimas / sulfametoksazolas), kalio koncentracija kraujo serume gali padidėti. Reikia tinkamai stebėti kalio koncentracijas kraujo serume. Nustatyta, kad tiazidiniai diuretikai didina magnio ekskrecija su šlapimu, dėl to gali pasireikšti hipomagnezemija. Poveikis metabolizmui ir endokrininei sistemai Gydymas tiazidiniais diuretikais gali sutrikdyti gliukozės toleravimą. Gali tekti koreguoti vaistinių preparatų cukriniam diabetui gydyti, įskaitant insuliną, dozavimą. Gydymo tiazidiniais diuretikais metu gali pasireikšti užslėptas (latentinis) cukrinis diabetas. Cholesterolio ir trigliceridų koncentracijų padidėjimas buvo susijęs su gydymu tiazidiniais diuretikais. Vartojant dozes, kurios yra Canocombi sudėtyje, stebėtas tik minimalus poveikis. Tiazidiniai diuretikai didina šlapimo rūgšties koncentraciją kraujo serume ir gali paskatinti podagrą jautriems pacientams. Padidėjęs jautrumas šviesai Pranešta apie jautrumo šviesai padidėjimo vartojant tiazidinius diuretikus atvejus (žr. 4.8 skyrių). Jeigu pasireiškia padidėjusio jautrumo šviesai reakcija, gydymą rekomenduojama nutraukti. Jeigu gydymą būtina atnaujinti, rekomenduojama pridengti kūno dalis, kurias veikia saulės arba dirbtiniai UVA spinduliai. Bendroji informacija Pacientų, kurių kraujagyslių tonusas ir inkstų funkcija daugiausiai priklauso nuo renino- angiotenzino aldosterono sistemos aktyvumo (pvz., pacientų, kurie serga sunkiu staziniu širdies nepakankamumu arba gretutine inkstų liga, įskaitant inkstų arterijos stenozę), gydymas kitokiais vaistiniais preparatais, kurie veikia šią sistemą, įskaitant AIIRB, buvo susijęs su ūmine hipotenzija, azotemija, oligurija ar (rečiau) ūminiu inkstų nepakankamumu. Kaip ir vartojant kitokius antihipertenzinius vaistinius preparatus, pernelyg didelis kraujospūdžio sumažėjimas pacientams, kurie serga išemine širdies liga arba aterosklerozine cerebrovaskuline liga, gali sukelti miokardo infarktą arba insultą. Pacientams, kuriems anksčiau pasireiškė alergija arba bronchinė astma (nors labiau tikėtina pacientams, kuriems tokios būklės buvo pasireiškusios), gali pasireikšti padidėjusio jautrumo hidrochlorotiazidui reakcijos. Pranešta, kad tiazidinius diuretikus vartojantiems pacientams pasireiškė arba suaktyvėjo sisteminė raudonoji vilkligė. Canocombi antihipertenzinį poveikį gali sustiprinti kiti antihipertenziniai vaistiniai preparatai. Canocombi sudėtyje yra laktozės. Šio vaistinio preparato negalima vartoti pacientams, kuriems nustatytas retas paveldimas sutrikimas – galaktozės netoleravimas, visiškas laktazės stygius arba gliukozės ir galaktozės malabsorbcija. Nėštumas Gydymo AIIRB negalima pradėti nėštumo metu. Jeigu nesprendžiama, kad būtina ir toliau gydyti AIIRB, nėštumą planuojančioms pacientėms reikia skirti kitokį antihipertenzinį gydymą, kurio saugumas nėštumo metu įrodytas. Diagnozavus nėštumą, gydymą AIIRB reikia nedelsiant nutraukti ir, jeigu tinka, pradėti taikyti kitokį gydymą (žr. 4.3 ir 4.6 skyrius). Nemelanominis odos vėžys Atlikus du epidemiologinius tyrimus, pagrįstus Danijos nacionalinio vėžio registro duomenimis, nustatyta, kad didėjant kumuliacinei hidrochlorotiazido (toliau – HCTZ) dozei, didėja nemelanominio odos vėžio (NOV) [bazalinių ląstelių karcinomos (BLK) ir plokščiųjų ląstelių karcinomos (PLK)] rizika. Gali būti, kad fotosensibilizuojantis HCTZ poveikis veikia kaip NOV sukeliantis mechanizmas. HCTZ vartojančius pacientus reikia informuoti apie NOV riziką, taip pat jiems reikia patarti reguliariai pasitikrinti, ar ant odos neatsirado naujų pakitimų, o pastebėjus įtartinų odos pakitimų, nedelsiant apie tai pranešti gydytojui. Pacientams reikia patarti imtis galimų prevencinių priemonių, pvz., kuo mažiau būti saulėje ir vengti ultravioletinių spindulių, o būnant saulėje naudoti atitinkamas apsaugos priemones siekiant sumažinti odos vėžio riziką. Įtartinus odos pakitimus reikia kuo skubiau ištirti, esant galimybei, atliekant histologinius biopsinės medžiagos tyrimus. Pacientams, kuriems anksčiau buvo diagnozuotas NOV, taip pat gali tekti persvarstyti galimybę vartoti HCTZ (taip pat žr. 4.8 skyrių). Ūminis toksinis poveikis kvėpavimo sistemai Gauta pranešimų apie pavartojus hidrochlorotiazido nustatytus labai retus sunkius ūminio toksinio poveikio kvėpavimo sistemai, įskaitant ūminį kvėpavimo sutrikimo sindromą (ŪKSS), atvejus. Paprastai plaučių edema išsivysto praėjus nuo kelių minučių iki kelių valandų po hidrochlorotiazido pavartojimo. Prasidėjus šiai nepageidaujamai reakcijai, pasireiškia dusulys, karščiavimas, plaučių funkcijos pablogėjimas ir hipotenzija. Įtariant, kad tai yra ŪKSS, reikia nutraukti Canocombi vartojimą ir skirti atitinkamą gydymą. Hidrochlorotiazido negalima skirti pacientams, kuriems anksčiau pasireiškė ŪKSS pavartojus hidrochlorotiazido. Skysčio susikaupimas tarp akies gyslainės ir skleros, ūminė miopija ir antrinė ūminė uždarojo kampo glaukoma Sulfamidų grupės vaistiniai preparatai ar sulfamidų dariniai gali sukelti idiosinkrazinę reakciją ir dėl to gali pasireikšti skysčio susikaupimas tarp akies gyslainės ir skleros su regėjimo lauko defektu, praeinanti miopija ir ūminė uždarojo kampo glaukoma. Jos simptomai buvo staiga sumažėjęs regos aštrumas ar akies skausmas, kurie paprastai atsirasdavo po kelių valandų ar savaičių nuo vaistinio preparato vartojimo pradžios. Negydoma ūminė uždarojo kampo glaukoma gali sukelti negrįžtamą regėjimo netekimą. Tokiu atveju svarbiausia kaip galima greičiau nutraukti vaisto vartojimą. Jeigu akispūdis išlieka padidėjęs, gali reikėti svarstyti skubaus medikamentinio ar chirurginio gydymo galimybę. Ūminės uždarojo kampo glaukomos išsivystymo rizikos veiksniais gali būti anksčiau pasireiškusi alergija sulfamidui ar penicilinui.

Kontroliuojamų klinikinių Canocombi tyrimų metu nepageidaujamos reakcijos buvo lengvos ir trumpalaikės. Dėl nepageidaujamų reiškinių gydymą nutraukė panaši dalis pacientų, vartojusių Canocombi (2,3-3,3 %) ir placebą (2,7-4,3 %). Klinikinių Canocombi tyrimų duomenimis, nepageidaujamos reakcijos buvo tokios pat, kokios buvo nustatytos vartojant kandesartano cileksetilą ir (arba) hidrochlorotiazidą. Toliau esančioje lentelėje išvardytos nepageidaujamos reakcijos, kurios pasireiškė vartojant kandesartano cileksetilą klinikinių tyrimų metu ir po vaistinio preparato patekimo į rinką. Jungtinės klinikinių tyrimų duomenų apie hipertenzija sergančius pacientus analizės duomenimis, nepageidaujamų reakcijų į kandesartano cileksetilą dažnis apibrėžiamas nepageidaujamų reiškinių į kandesartano cileksetilą, kurie pasireiškė bent 1 % dažniau nei vartojant placebą, dažniu. 4.8 skyriaus lentelėse nurodytas sutrikimų dažnis apibūdinamas taip: labai dažni (≥ 1/10); dažni (nuo ≥ 1/100 iki < 1/10); nedažni (nuo ≥ 1/1 000 iki < 1/100); reti (nuo ≥ 1/10 000 iki < 1/1 000); labai reti (< 1/10 000); dažnis nežinomas (negali būti apskaičiuotas pagal turimus duomenis) Organų sistemų klasės | Dažnis | Nepageidaujamas poveikis Infekcijos ir infestacijos | Dažni | Kvėpavimo takų infekcinė liga. Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai | Labai reti | Leukopenija, neutropenija ir agranulocitozė. Metabolizmo ir mitybos sutrikimai | Labai reti | Hiperkalemija, hiponatremija. Nervų sistemos sutrikimai | Dažni | Svaigulys ar galvos svaigimas (vertigo), galvos skausmas. Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai | Labai reti | Kosulys. Virškinimo trakto sutrikimai | Labai reti | Pykinimas, žarnyno angioneurozinė edema. Virškinimo trakto sutrikimai | Dažnis nežinomas | Viduriavimas. Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai | Labai reti | Kepenų fermentų suaktyvėjimas, nenormalūs kepenų funkcijos tyrimų rodmenys ar hepatitas. Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Labai reti | Angioneurozinė edema, išbėrimas, dilgėlinė, niežėjimas. Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai | Labai reti | Nugaros skausmas, artralgija, mialgija. Inkstų ir šlapimo takų sutrikimai | Labai reti | Inkstų funkcijos sutrikimas, įskaitant inkstų nepakankamumą jautriems pacientams (žr. 4.4 skyrių). Toliau esančioje lentelėje išvardytos nepageidaujamos reakcijos į hidrochlorotiazidą, kurios paprastai pasireiškė taikant monoterapiją 25 mg ar didesnė doze. Organų sistemų klasės | Dažnis | Nepageidaujamas poveikis Gerybiniai, piktybiniai ir nepatikslinti navikai (tarp jų cistos ir polipai) | Dažnis nežinomas | Nemelanominis odos vėžys (bazalinių ląstelių karcinoma ir plokščiųjų ląstelių karcinoma). Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai | Reti | Leukopenija, neutropenija ar agranulocitozė, trombocitopenija, aplazinė anemija, kaulų čiulpų slopinimas, hemolizinė anemija. Imuninės sistemos sutrikimai | Reti | Anafilaksinės reakcijos. Metabolizmo ir mitybos sutrikimai | Dažni | Hiperglikemija, hiperurikemija, elektrolitų pusiausvyros sutrikimas (įskaitant hiponatremija ir hipokalemiją). Psichikos sutrikimai | Reti | Miego sutrikimai, depresija, neramumas. Nervų sistemos sutrikimai | Dažni | Apsvaigimas, galvos svaigimas (vertigo). Nervų sistemos sutrikimai | Reti | Parestezija. Akių sutrikimai | Reti | Trumpalaikis matymas lyg per miglą. Akių sutrikimai | Dažnis nežinomas | Ūminė miopija, ūminis uždaro kampo glaukomos priepuolis, skysčio susikaupimas tarp akies gyslainės ir skleros. Širdies sutrikimai | Reti | Širdies aritmijos. Kraujagyslių sutrikimai | Nedažni | Ortostatinė hipotenzija. Kraujagyslių sutrikimai | Reti | Nekrotizuojantis angitas (vaskulitas, odos vaskulitas). Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai | Reti | Kvėpavimo sutrikimas (įskaitant pneumonitą ir plaučių edemą). Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai | Labai reti | Ūminis kvėpavimo sutrikimo sindromas (ŪKSS) (žr. 4.4 skyrių). Virškinimo trakto sutrikimai | Nedažni | Anoreksija, apetito nebuvimas, skrandžio dirginimas, viduriavimas, vidurių užkietėjimas. Virškinimo trakto sutrikimai | Reti | Pankreatitas. Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai | Reti | Gelta (intrahepatinė cholestazinė gelta). Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Nedažni | Išbėrimas, dilgėlinė, padidėjusio jautrumo šviesai reakcijos. Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Reti | Toksinė epidermio nekrolizė. Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Dažnis nežinomas | Sisteminė raudonoji vilkligė, odos raudonoji vilkligė. Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai | Reti | Raumenų spazmas. Inkstų ir šlapimo takų sutrikimai | Dažni | Gliukozurija. Inkstų ir šlapimo takų sutrikimai | Reti | Inkstų funkcijos sutrikimas ir intersticinis nefritas. Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai | Dažni | Silpnumas. Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai | Reti | Karščiavimas. Tyrimai | Dažni | Cholesterolio ir trigliceridų koncentracijos padidėjimas. Tyrimai | Reti | Kraujo šlapalo azoto padaugėjimas ir kreatinino koncentracijos kraujo serume padidėjimas. 1 Nemelanominis odos vėžys. Remiantis turimais epidemiologinių tyrimų duomenimis buvo nustatyta nuo kumuliacinės dozės priklausoma HCTZ sąsaja su NOV (taip pat žr. 4.4 ir 5.1 skyrius). Pranešimas apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas Svarbu pranešti apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas, pastebėtas po vaistinio preparato registracijos, nes tai leidžia nuolat stebėti vaistinio preparato naudos ir rizikos santykį. Sveikatos priežiūros ar farmacijos specialistai turi pranešti apie bet kokias įtariamas nepageidaujamas reakcijas, užpildę ir pateikę pranešimo formą Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos tinklalapyje https://vvkt.lrv.lt/lt/ nurodytais būdais.