Canocord

Dozavimas arterine hipertenzija sergantiems pacientams Rekomenduojama pradinė dozė ir įprasta palaikomoji Canocord dozė yra 8 mg vieną kartą per parą. Didžiausias antihipertenzinis poveikis pasireiškia per 4 savaites. Kai kuriems pacientams, kurių kraujospūdis tinkamai nesureguliuojamas, dozę galima padidinti iki 16 mg vieną kartą per parą ir iki didžiausios – 32 mg vieną kartą per parą. Dozė koreguojama atsižvelgiant į kraujospūdžio pokyčius. Canocord taip pat galima vartoti kartu su kitomis antihipertenzinėmis medžiagomis (žr. 4.3, 4.4, 4.5 ir 5.1 skyrius). Nustatyta, kad papildomai vartojamo hidrochlorotiazido poveikis sumuojasi su antihipertenziniu įvairių Canocord dozių poveikiu. Senyviems pacientams Senyviems pacientams pradinės dozės keisti nebūtina. Pacientams, kurių cirkuliuojančio kraujo tūris yra sumažėjęs Pacientams, kuriems yra hipotenzijos rizika, pavyzdžiui, kurių organizme gali būti sumažėjęs cirkuliuojančio kraujo tūris, reikia apgalvotai skirti pradinę 4 mg dozę (žr. 4.4 skyrių). Pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi Pacientams, kuriems yra inkstų funkcijos sutrikimas, įskaitant pacientus, kuriems atliekamos dializės, pradinė dozė yra 4 mg. Pacientų, kuriems yra labai sunkus arba galutinės stadijos inkstų funkcijos sutrikimas (Klkreatinino < 15 ml/min.), gydymo patirtis yra ribota (žr. 4.4 skyrių). Pacientams, kurių kepenų funkcija sutrikusi Pacientams, kuriems yra lengvas ar vidutinio sunkumo kepenų funkcijos sutrikimas, rekomenduojama vartoti 4 mg pradinę dozę vieną kartą per parą. Atsižvelgiant į atsaką, dozę galima keisti. Sunkus kepenų funkcijos sutrikimas ir (ar) tulžies stazė yra kontraindikacijos vartoti Canocord (žr. 4.3 ir 5.2 skyrius). Juodaodžiai pacientai Antihipertenzinis kandesartano poveikis juodaodžiams pacientams yra silpnesnis nei kitų rasių pacientams. Taigi norint tinkamai kontroliuoti kraujospūdį, juodaodžiams pacientams dažniau nei kitų rasių pacientams gali tekti palaipsniui keisti Canocord ir kartu vartojamų vaistinių preparatų dozes (žr. 5.1 skyrių). Vaikų populiacija Vaikams ir paaugliams nuo 6 iki < 18 metų Rekomenduojama pradinė dozė yra 4 mg vieną kartą per parą. Mažiau nei 50 kg sveriantiems pacientams, kurių kraujospūdžio tinkamai sureguliuoti nepavyksta, dozę galima padidinti iki didžiausios – 8 mg vieną kartą per parą dozės. 50 kg ir daugiau sveriantiems pacientams, kurių kraujospūdžio tinkamai sureguliuoti nepavyksta, dozę galima padidinti iki 8 mg vieną kartą per parą, o vėliau, jei būtina, iki 16 mg vieną karą per parą (žr. 5.1 skyrių). Didesnių nei 32 mg dozių poveikis vaikų populiacijai netirtas. Didžiausias antihipertenzinis poveikis pasireiškia per 4 savaites. Vaikus, kurių organizme gali būti sumažėjęs cirkuliuojančio kraujo tūris (pvz., pacientus, gydomus diuretikais ir ypač tuos, kurių inkstų funkcija sutrikusi), gydymą Canocord reikia pradėti atidžiai stebint gydytojui ir jiems reikia skirti mažesnę pradinę dozę už aukščiau nurodytą įprastinę pradinę dozę (žr. 4.4 skyrių). Canocord poveikis vaikams, kurių glomerulų filtracijos greitis mažesnis kaip 30 ml/min/1,73 m2, netirtas (žr. 4.4 skyrių). Juodaodžiams vaikams Juodaodžiams pacientams kandesartano antihipertenzinis poveikis yra silpnesnis negu kitų rasių pacientams (žr. 5.1 skyrių). Vaikams nuo 1 iki < 6 metų Preparato saugumas ir veiksmingumas vaikams nuo 1 iki <6 metų amžiaus neištirtas. Šiuo metu turimi duomenys pateikiami 5.1 skyriuje, tačiau jokių dozavimo rekomendacijų pateikti negalima. Jaunesniems kaip vienerių metų vaikams Canocord vartoti negalima (žr. 4.3 skyrių). Dozavimas esant širdies nepakankamumui Įprasta rekomenduojama pradinė Canocord dozė yra 4 mg vieną kartą per parą. Dozė palaipsniui padidinama iki numatytosios 32 mg (didžiausia dozė) dozės vieną kartą per parą arba didžiausios toleruojamos dozės ją padvigubinant kas 2 savaites (žr. 4.4 skyrių). Tiriant širdies nepakankamumu sergančius pacientus, visada reikia ištirti ir inkstų funkciją (įskaitant kreatinino ir kalio koncentracijų serume sekimą). Canocord galima vartoti su kitais širdies nepakankamumui gydyti skirtais vaistiniais preparatais, įskaitant AKF inhibitorius, beta adrenoblokatorius, diuretikus,ir rusmenės (Digitalis) glikozidus, arba šių vaistinių preparatų deriniais. Canocord gali būti skiriamas kartu su AKF inhibitoriumi pacientams, sergantiems simptominiu širdies nepakankamumu, nepaisant optimalaus standartinio širdies nepakankamumo gydymo, kai netoleruojami mineralokortikoidinių receptorių antagonsitai. AKF inhibitoriaus, kalį organizme sulaikančio diuretiko ir Canocord derinio skirti nerekomenduojama, tačiau, jei reikia, jis gali būti skiriamas tik atidžiai įvertinus galimą naudą ir riziką (žr. 4.4, 4.8 ir 5.1 skyrius). Specialių grupių pacientai Senyviems pacientams arba pacientams, kurių organizme yra sumažėjęs cirkuliuojančio kraujo tūris, arba pacientams, kuriems yra inkstų funkcijos sutrikimas arba lengvas ar vidutinio sunkumo kepenų funkcijos sutrikimas, pradinės dozės keisti nebūtina. Vaikų populiacija Canocord saugumas ir veiksmingumas vaikų iki 18 metų hipertenzijai ir širdies nepakankamumui gydyti neištirti (duomenų nėra). Vartojimo metodas Vartoti per burną. Canocord reikia gerti kartą per parą valgio metu arba nevalgius. Maistas įtakos kandesartano biologiniam prieinamumui neturi.

Inkstų funkcijos sutrikimas Vartojant Canocord, kaip ir kitus vaistinius preparatus, kurie slopina renino, angiotenzino ir aldosterono sistemą, gali pakisti jautrių pacientų inkstų funkcija. Canocord vartojant hipertenzija sergantiems pacientams, kuriems yra inkstų funkcijos sutrikimas, rekomenduojama periodiškai matuoti kalio ir kreatinino koncentracijas. Pacientų, kuriems yra labai sunkus arba galutinės stadijos inkstų funkcijos sutrikimas (Klkreatinino < 15 ml/min.), gydymo patirtis yra ribota. Tokiems pacientams dozė turi būti kruopščiai palaipsniui didinama atidžiai stebint kraujospūdį. Vertinant pacientų, kurie serga širdies nepakankamumu, būklę, reikia įvertinti inkstų funkciją, ypač senyvų pacientų (75 metų ar vyresnių) ir pacientų, kuriems yra inkstų funkcijos sutrikimas. Palaipsniui didinant Canocord dozę, rekomenduojama stebėti kreatinino ir kalio koncentracijas serume. Į klinikinius širdies nepakankamumo tyrimus nebuvo įtraukti pacientai, kurių kreatinino koncentracija serume buvo > 265 μmol/l (> 3 mg/dl). Vartojimas vaikams, įskaitant pacientus, kurių inkstų funkcija sutrikusi Canocord poveikis vaikams, kurių glomerulų filtracijos greitis mažesnis kaip 30 ml/min/1,73 m2, netirtas (žr. 4.2 skyrių). Vartojimas kartu su AKF inhibitoriumi esant širdies nepakankamumui Nepageidaujamų reakcijų, ypač hipotenzijos, hiperkalemijos ir inkstų funkcijos susilpnėjimo (įskaitant ūminį inkstų nepakankamumą), rizika gali padidėti Canocord vartojant kartu su AKF inhibitoriumi. Taip pat nerekomenduojama skirti trijų vaistinių preparatų – AKF inhibitoriaus, mineralokortikoidinių receptorių antagonistų ir kandesartano – derinį. Šiuos derinius vartojančius pacientus turi prižiūrėti specialistai, dažnai bei atidžiai tiriantys pacientų inkstų funkciją, elektrolitų koncentraciją ir kraujospūdį. Pacientams, sergantiems diabetine nefropatija, negalima kartu vartoti AKF inhibitorių ir angiotenzino II receptorių blokatorių Hemodializė Dializės metu dėl plazmos tūrio sumažėjimo ir renino, angiotenzino ir aldosterono sistemos suaktyvėjimo kraujospūdis gali ypač jautriai reaguoti į AT1 receptorių blokadą. Todėl pacientams, kuriems atliekamos dializės, Canocord dozė turi būti kruopščiai palaipsniui didinama atidžiai stebint kraujospūdį. Inkstų arterijos stenozė Vaistiniai preparatai, kurie veikia renino, angiotenzino ir aldosterono sistemą, įskaitant angiotenzino II receptorių blokatorius (AIIRB), gali didinti šlapalo ir kreatinino koncentracijas serume pacientams, kuriems yra abiejų inkstų arterijų ar vienintelio inksto arterijos stenozė. Inkstų persodinimas Canocord vartojimo pacientams, kurie neseniai patyrė inksto persodinimo operaciją, patirties nėra. Hipotenzija Pacientams, kuriems yra širdies nepakankamumas, gydymo Canocord metu gali pasireikšti hipotenzija. Ji gali pasireikšti ir hipertenzija sergantiems pacientams, kurių organizme yra sumažėjęs cirkuliuojančio kraujo tūris, pavyzdžiui, vartojantiems dideles diuretikų dozes. Gydymą pradėti reikia atsargiai ir reikia stengtis pašalinti hipovolemiją. Vaikus, kurių organizme gali būti sumažėjęs cirkuliuojančio kraujo tūris (pvz., pacientus, gydomus diuretikais ir ypač tuos, kurių inkstų funkcija sutrikusi), gydymą Canocord reikia pradėti atidžiai stebint gydytojui ir jiems reikia skirti mažesnę pradinę dozę (žr. 4.2 skyrių). Anestezija ir chirurginė operacija Anestezijos ir chirurginės operacijos metu pacientams, kurie gydomi angiotenzino II receptorių blokatoriais, dėl renino ir angiotenzino sistemos slopinimo gali pasireikšti hipotenzija. Labai retais atvejais hipotenzija gali būti tokia sunki, kad gali prireikti vartoti skysčius į veną ir (arba) kraujagysles sutraukiančius vaistinius preparatus. Aortos ir mitralinio vožtuvo stenozė (obstrukcinė hipertrofinė kardiomiopatija) Kaip ir vartojant kitus kraujagysles plečiančius vaistinius preparatus, reikia labai atsargiai gydyti pacientus, kuriems yra kraujotakai reikšminga aortos arba mitralinio vožtuvo stenozė arba obstrukcinė hipertrofinė kardiomiopatija. Pirminis hiperaldosteronizmas Pacientai, kuriems yra pirminis hiperaldosteronizmas, paprastai nereaguoja į antihipertenzinius vaistinius preparatus, kurie slopina renino, angiotenzino ir aldosterono sistemą. Todėl tokiems pacientams Canocord vartoti nerekomenduojama. Hiperkalemija Canocord vartojant kartu su kalį organizme sulaikančiais diuretikais, kalio papildais, druskų pakaitalais, kurių sudėtyje yra kalio, arba kitais vaistiniais preparatais, kurie gali didinti kalio koncentracijas (pvz., heparinu, ko-trimoksazolu, taip pat žinomu kaip trimetoprimas/sulfametoksazolas), kalio koncentracija hipertenzija sergančių pacientų serume gali padidėti. Ji turi būti tinkamai reguliariai tiriama. Širdies nepakankamumu sergančius pacientus gydant Canocord, gali pasireikšti hiperkalemija. Rekomenduojama periodiškai tirti kalio koncentraciją serume. AKF inhibitorių ir kalį sulaikančių diuretikų (pvz., spironolaktono) kartu su Canocord vartoti nerekomenduojama, jų vartojimo kartu galimybę galima svarstyti tik kruopščiai įvertinus galimą naudą ir riziką. Nėštumas Gydymo AIIRB negalima pradėti nėštumo metu. Jeigu nesprendžiama, kad būtina ir toliau gydyti AIIRB, nėštumą planuojančioms pacientėms reikia skirti kitokį antihipertenzinį gydymą, kurio saugumas nėštumo metu įrodytas. Diagnozavus nėštumą, gydymą AIIRB reikia nedelsiant nutraukti ir, jeigu tinka, pradėti taikyti kitokį gydymą (žr. 4.3 ir 4.6 skyrius). Būtina reguliariai tirti, ar pacientės po menarchės nėra pastojusios. Joms reikia pateikti atitinkamą informaciją ir (arba) imtis veiksmų, norint išvengti šio vaistinio preparato vartojimo rizikos nėštumo metu (žr. 4.3 ir 4.6 skyrius). Bendroji informacija Pacientų, kurių kraujagyslių tonusas ir inkstų funkcija daugiausiai priklauso nuo renino angiotenzino, angiotenzino ir aldosterono sistemos aktyvumo (pvz., pacientų, kurie serga sunkiu staziniu širdies nepakankamumu arba gretutine inkstų liga, įskaitant inkstų arterijos stenozę), gydymas kitokiais vaistiniais preparatais, kurie veikia šią sistemą, buvo susijęs su ūmine hipotenzija, azotemija, oligurija ar (retai) ūminiu inkstų nepakankamumu. Kad toks poveikis gali pasireikšti ir vartojant angiotenzino II receptorių blokatorius, paneigti negalima. Kaip ir vartojant bet kuriuos antihipertenzinius vaistinius preparatus, pernelyg sumažinus kraujospūdį pacientams, kurie serga išemine širdies liga arba išemine galvos smegenų kraujagyslių liga, juos gali ištikti miokardo infarktas arba insultas. Kandesartano antihipertenzinį poveikį gali sustiprinti kiti kraujospūdį mažinantys vaistiniai preparatai (tiek vartojami antihipertenziniam gydymui, tiek kitoms indikacijoms). Dvigubas renino, angiotenzino ir aldosterono sistemos (RAAS) nuslopinimas Turima įrodymų, kad kartu vartojant AKF inhibitorius, angiotenzino II receptorių blokatorius ar aliskireną padidėja hipotenzijos, hiperkalemijos ir inkstų funkcijos susilpnėjimo (įskaitant ūminį inkstų nepakankamumą) rizika. Todėl nerekomenduojama dvigubai nuslopinti RAAS, vartojant AKF inhibitorių, angiotenzino II receptorių blokatorių ar aliskireno derinį (žr. 4.5 ir 5.1 skyrius). Vis dėlto, jei dvigubas nuslopinimas laikomas absoliučiai būtinu, šis gydymas turi būti atliekamas tik prižiūrint specialistams ir dažnai bei atidžiai tiriant inkstų funkciją, elektrolitų koncentraciją bei kraujospūdį. Pacientams, sergantiems diabetine nefropatija, negalima kartu vartoti AKF inhibitorių ir angiotenzino II receptorių blokatorių. Žarnyno angioneurozinė edema Gauta pranešimų apie žarnyno angioneurozinės edemos atvejus, pasireiškusius pacientams, gydytiems angiotenzino II receptorių blokatoriais (įskaitant kandesartaną) (žr. 4.8 skyrių). Šiems pacientams pasireiškė pilvo skausmas, pykinimas, vėmimas ir viduriavimas. Nutraukus angiotenzino II receptorių antagonistų vartojimą, simptomai išnyko. Diagnozavus žarnyno angioneurozinę edemą, reikia nutraukti kandesartano vartojimą ir pradėti atitinkamą stebėseną, kol simptomai visiškai išnyksta. Šio vaistinio preparato sudėtyje yra laktozės monohidrato. Šio vaistinio preparato negalima vartoti pacientams, kuriems nustatytas retas paveldimas sutrikimas – galaktozės netoleravimas, visiškas laktazės stygius arba gliukozės ir galaktozės malabsorbcija.

Hipertenzijos gydymas Kontroliuojamų klinikinių tyrimų metu nepageidaujamos reakcijos buvo lengvos ir trumpalaikės. Nustatyta, kad bendras nepageidaujamų reiškinių dažnis nėra susijęs su doze ar paciento amžiumi. Gydymo nutraukimo dėl nepageidaujamų reiškinių dažnis kandesartano cileksetilo (3,1 %) ir placebo (3,2 %) grupėse buvo panašus. Bendros hipertenzija sergančių pacientų klinikinių tyrimų duomenų analizės duomenimis, pasireiškė toliau išvardytos nepageidaujamos reakcijos į kandesartano cileksetilą, kurių dažnis nustatytas pagal nepageidaujamus reiškinius į kandesartano cileksetilą, kurie pasireiškė bent 1 % dažniau nei vartojant placebą. Nepageidaujamos reakcijos, apie kurias pranešta dažniausiai, pagal šį apibrėžimą buvo galvos sukimasis ar svaigimas (vertigo), galvos skausmas ir kvėpavimo takų infekcija. Žemiau pateikiamoje lentelėje nepageidaujamų reakcijų dažnis nurodomas remiantis klinikinių tyrimų duomenimis ir šį vaistinį preparatą pateikus į rinką sukaupta patirtimi. Nepageidaujamo poveikio dažnis apibūdinamas taip: labai dažnas (≥ 1/10), dažnas (nuo ≥ 1/100 iki < 1/10), nedažnas(nuo ≥ 1/1 000 iki < 1/100), retas(nuo ≥ 1/10 000 iki < 1/1 000), labai retas (< 1/10 000) ir nežinomas (negali būti apskaičiuotas pagal turimus duomenis). Organų sistemų klasės | Dažnis | Nepageidaujamas poveikis Infekcijos ir infestacijos | Dažni | Kvėpavimo takų infekcinė liga. Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai | Labai retai | Leukopenija, neutropenija ir agranulocitozė Metabolizmo ir mitybos sutrikimai | Labai retai | Hiperkalemija, hiponatremija Nervų sistemos sutrikimai | Dažni | Svaigulys ar svaigimas (vertigo), galvos skausmas. Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai | Labai reti | Kosulys Virškinimo trakto sutrikimai | Labai retai | Pykinimas, žarnyno angioneurozinė edema Virškinimo trakto sutrikimai | Dažnis nežinomas | Viduriavimas Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai | Labai retai | Padidėjęs kepenų fermentų aktyvumas, sutrikusi kepenų funkcija ar hepatitas Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Labai retai | Angioneurozinė edema, išbėrimas, dilgėlinė, niežėjimass Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai | Labai retai | Nugaros skausmas, artralgija, mialgija Inkstų ir šlapimo takų sutrikimai | Labai retai | Sutrikusi inkstų funkcija, įskaitant jautrių pacientų inkstų nepakankamumą (žr. 4.4 skyrių) Laboratorinių tyrimų duomenys Apskritai kandesartano cileksetilas kliniškai reikšmingos įtakos įprastiniams laboratorinių tyrimų rodmenims neturėjo. Kaip ir vartojant kitus renino, angiotenzino ir aldosterono sistemos inhibitorius, gali nedaug sumažėti hemoglobino koncentracija. Stebėti laboratorinių tyrimų rodmenis visiems pacientams, vartojantiems kandesartano cileksetilą, paprastai nebūtina. Vis dėlto pacientams, kuriems yra inkstų funkcijos sutrikimas, rekomenduojama periodiškai stebėti kalio ir kreatinino koncentracijas serume. Vaikų populiacija Kandesartano cileksetilo saugumas buvo stebimas 4 savaičių klinikinio veiksmingumo ir 1-erių metų trukmės atvirojo tyrimų metu, kuriuose dalyvavo 255 hipertenzija sergantys vaikai ir paaugliai, nuo 6 iki <18 metų amžiaus (žr. 5.1 skyrių). Beveik visose skirtingose organų sistemų klasėse nustatytas nepageidaujamų reiškinių pasireiškimo dažnis vaikams buvo dažnas arba nedažnas. Nors vaikams pasireiškę nepageidaujami reiškiniai buvo panašaus pobūdžio ir sunkumo kaip suaugusiesiems (žr. aukščiau pateiktą lentelę), tačiau visi nepageidaujami reiškiniai vaikams ir paaugliams pasireiškė dažniau, ypač: vaikams galvos skausmas, galvos svaigimas ir viršutinių kvėpavimo takų infekcija pasireiškė labai dažnai (≥ 1/10), o suaugusiesiems – dažnai (nuo ≥ 1/100 iki < 1/10); vaikams kosulys pasireiškė labai dažnai (≥ 1/10), suaugusiesiems - labai retai (< 1/10 000); vaikams bėrimas pasireiškė dažnai (nuo ≥ 1/100 iki < 1/10), o suaugusiesiems - labai retai (< 1/10 000); vaikams hiperkalemija, hiponatremija ir sutrikusi kepenų funkcija pasireiškė nedažnai (nuo ≥ 1/1 000 iki < 1/100), o suaugusiesiems - labai retai (< 1/10 000); vaikams sinusinė aritmija, nazofaringitas ir karščiavimas pasireiškė dažnai (nuo ≥ 1/100 iki < 1/10), burnos ertmės ir ryklės skausmas - labai dažnai (≥ 1/10), o suaugusiesiems šių nepageidaujamų reiškinių nebuvo stebėta. Tačiau tai yra laikinos ir plačiai paplitusios vaikų ligos. Bendras kandesartano cileksetilo saugumo pobūdis vaikams reikšmingai nesiskiria nuo nustatyto suaugusiesiems. Širdies nepakankamumo gydymas Kandesartano cileksetilo sukelti nepageidaujami reiškiniai suaugusiems pacientams, kurie serga širdies nepakankamumu, atitiko vaistinio preparato farmakologines savybes ir priklausė nuo paciento sveikatos būklės. CHARM klinikinės programos, kurios metu buvo palygintas iki 32 mg kandesartano cileksetilo dozių vartojimas (n = 3 803) su placebo vartojimu (n = 3 796), duomenimis, gydymą dėl nepageidaujamų reiškinių nutraukė 21,0 % tiriamųjų kandesartano cileksetilo grupėje ir 16,1 % tiriamųjų placebo grupėje. Nepageidaujamos reakcijos, apie kurias gauta daugiausia pranešimų, buvo hiperkalemija, hipotenzija ir inkstų nepakankamumas. Jų dažniau pasireiškė vyresniems kaip 70 metų, sergantiems diabetu, taip pat kitus renino, angiotenzino ir aldosterono sistemą slopinančius vaistinius preparatus (ypač AKF inhibitorius ir / arba spironolaktoną) kartu vartojusiems pacientams. Žemiau pateikiamoje lentelėje nepageidaujamų reakcijų dažnis nurodomas remiantis klinikinių tyrimų duomenimis ir šį vaistinį preparatą pateikus į rinką sukaupta patirtimi. Organų sistemų klasės | Dažnis | Nepageidaujamas poveikis Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai | labai retai | leukopenija, neutropenija ir agranulocitozė Metabolizmo ir mitybos sutrikimai | Dažni | Hiperkalemija Metabolizmo ir mitybos sutrikimai | Labai reti | Hiponatremija Nervų sistemos sutrikimai | Labai retai | Svaigulys, galvos skausmas Kraujagyslių sutrikimai | Dažni | Hipotenzija. Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai | Labai reti | Kosulys Virškinimo trakto sutrikimai | Labai retai | Pykinimas, žarnyno angioneurozinė edema Virškinimo trakto sutrikimai | Dažnis nežinomas | Viduriavimas Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai | Labai retai | Padidėjęs kepenų fermentų aktyvumas, sutrikusi kepenų funkcija ar hepatitas Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Labai retai | Angioneurozinė edema, išbėrimas, dilgėlinė, niežėjimas Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai | Labai retai | Nugaros skausmas, artralgija, mialgija Inkstų ir šlapimo takų sutrikimai | Dažni | Inkstų funkcijos sutrikimas, įskaitant sutrikimui jautrių pacientų inkstų nepakankamumą (žr. 4.4 skyrių) Laboratorinių tyrimų duomenys Širdies nepakankamumui gydyti Canocord vartojantiems pacientams dažnai pasireiškia hiperkalemija ir inkstų sutrikimas. Rekomenduojama periodiškai stebėti kalio ir kreatinino koncentracijas (žr. 4.4 skyrių). Pranešimas apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas Svarbu pranešti apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas, pastebėtas po vaistinio preparato registracijos, nes tai leidžia nuolat stebėti vaistinio preparato naudos ir rizikos santykį. Sveikatos priežiūros ar farmacijos specialistai turi pranešti apie bet kokias įtariamas nepageidaujamas reakcijas, užpildę ir pateikę pranešimo formą Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos tinklalapyje https://vvkt.lrv.lt/lt/ nurodytais būdais.