Capecitabine Zentiva k.s.

Kapecitabino turi skirti tik kvalifikuotas gydytojas, turintis gydymo priešnavikiniais vaistiniais preparatais patirties. Pirmojo gydymo ciklo metu visus pacientus rekomenduojama atidžiai stebėti. Gydymą reikia nutraukti, jeigu liga progresuoja arba pasireiškia netoleruojamas toksinis poveikis. Įprasta ir sumažinta dozė apskaičiuojamos pagal kūno paviršiaus plotą: pradinės kapecitabino 1 250 mg/m2 ir 1 000 mg/m2 dozės nurodytos atitinkamai 1 ir 2 lentelėse. Dozavimas Rekomenduojamas dozavimas (žr. 5.1 skyrių). Monoterapija Gaubtinės žarnos, gaubtinės ir tiesiosios žarnos bei krūties vėžys Skiriant adjuvantinį gaubtinės žarnos vėžio, metastazinio gaubtinės ir tiesiosios žarnų vėžio arba lokaliai išplitusio ar metastazinio krūties vėžio gydymą monoterapija, rekomenduojama pradinė kapecitabino dozė yra 1 250 mg/m2 du kartus per parą (ryte ir vakare, atitinka 2 500 mg/m2 visą paros dozę) 14 parų, po kurių daroma 7 parų pertrauka. Adjuvantinį gydymą pacientams, kuriems yra diagnozuotas III stadijos gaubtinės žarnos vėžys, rekomenduojama skirti iš viso 6 mėnesius. Kombinuotas gydymas Gaubtinės žarnos, gaubtinės ir tiesiosios žarnų bei skrandžio vėžys Skiriant kombinuotą gydymą, rekomenduojamą pradinę kapecitabino dozę reikia sumažinti iki 800-1 000 mg/m2, kai vartojama du kartus per parą 14 parų, o vėliau daroma 7 parų pertrauka, arba iki 625 mg/m2, kai vartojama du kartus per parą nepertraukiamai (žr. 5.1 skyrių). Skiriant kartu su irinotekanu, rekomenduojama pradinė dozė yra 800 mg/m2 du kartus per parą 14 dienų, po kurių daroma 7 dienų pertrauka, derinant su 200 mg/m2 irinotekano pirmąją dieną. Bevacizumabo skyrimas pagal kombinuoto gydymo planą neturi įtakos pradinei kapecitabino dozei. Premedikaciją, kuri padeda palaikyti tinkamą hidrataciją ir slopinti vėmimą, pagal cisplatinos preparato charakteristikų santrauką reikia pradėti prieš vartojant cisplatiną pacientams, kurie gydomi kapecitabino ir cisplatinos deriniu. Premedikaciją vėmimą slopinančiais vaistiniais preparatais pagal oksaliplatinos preparato charakteristikų santrauką rekomenduojama skirti pacientams, kurie gydomi kapecitabino ir oksaliplatinos deriniu. Adjuvantinį gydymą pacientams, kuriems diagnozuotas III stadijos gaubtinės žarnos vėžys, rekomenduojama tęsti 6 mėnesius. Krūties vėžys Skiriant kartu su docetakseliu metastaziniam krūties vėžiui gydyti, rekomenduojama pradinė kapecitabino dozė yra 1 250 mg/m2 du kartus per parą 14 parų, o vėliau daroma 7 parų pertrauka, kartu skiriant 75 mg/m2 docetakselio dozės 1 valandos infuziją į veną kas 3 savaites. Premedikaciją geriamaisiais kortikosteroidais (pvz., deksametazonu) pagal docetakselio preparato charakteristikų santrauką reikia pradėti prieš vartojant docetakselį pacientams, kurie gydomi kapecitabino ir docetakselio deriniu. Kapecitabino dozės apskaičiavimas 1 lentelė. Įprastos ir sumažintos pradinės kapecitabino 1 250 mg/m2 dozės apskaičiavimas pagal kūno paviršiaus plotą | 1 250 mg/m2 dozė (du kartus per parą) | 1 250 mg/m2 dozė (du kartus per parą) | 1 250 mg/m2 dozė (du kartus per parą) | 1 250 mg/m2 dozė (du kartus per parą) | 1 250 mg/m2 dozė (du kartus per parą) | Visa dozė 1 250 mg/m2 | 150 mg ir (arba) 500 mg tablečių skaičius, suvartojamas per vieną kartą (tokią dozę reikia vartoti ryte ir vakare) | 150 mg ir (arba) 500 mg tablečių skaičius, suvartojamas per vieną kartą (tokią dozę reikia vartoti ryte ir vakare) | Sumažinta dozė (75 %) 950 mg/m2 | Sumažinta dozė (50 %) 625 mg/m2 Kūno paviršiaus plotas (m2) | Per vieną kartą suvartojama dozė (mg) | 150 mg | 500 mg | Per vieną kartą suvartojama dozė (mg) | Per vieną kartą suvartojama dozė (mg) ≤ 1,26 | 1 500 | - | 3 | 1 150 | 800 1,27-1,38 | 1 650 | 1 | 3 | 1 300 | 800 1,39-1,52 | 1 800 | 2 | 3 | 1 450 | 950 1,53-1,66 | 2 000 | - | 4 | 1 500 | 1 000 1,67-1,78 | 2 150 | 1 | 4 | 1 650 | 1 000 1,79-1,92 | 2 300 | 2 | 4 | 1 800 | 1 150 1,93-2,06 | 2 500 | - | 5 | 1 950 | 1 300 2,07-2,18 | 2 650 | 1 | 5 | 2 000 | 1 300 ≥ 2,19 | 2 800 | 2 | 5 | 2 150 | 1 450 2 lentelė. Įprastos ir sumažintos pradinės kapecitabino 1 000 mg/m2 dozės apskaičiavimas pagal kūno paviršiaus plotą | 1 000 mg/m2 dozė (du kartus per parą) | 1 000 mg/m2 dozė (du kartus per parą) | 1 000 mg/m2 dozė (du kartus per parą) | 1 000 mg/m2 dozė (du kartus per parą) | 1 000 mg/m2 dozė (du kartus per parą) | Visa dozė 1 000 mg/m2 | 150 mg ir (arba) 500 mg tablečių skaičius, suvartojamas per vieną kartą (tokią dozę reikia vartoti ryte ir vakare) | 150 mg ir (arba) 500 mg tablečių skaičius, suvartojamas per vieną kartą (tokią dozę reikia vartoti ryte ir vakare) | Sumažinta dozė (75 %) 750 mg/m2 | Sumažinta dozė (50 %) 500 mg/m2 Kūno paviršiaus plotas (m2) | Per vieną kartą suvartojama dozė (mg) | 150 mg | 500 mg | Per vieną kartą suvartojama dozė (mg) | Per vieną kartą suvartojama dozė (mg) ≤ 1,26 | 1 150 | 1 | 2 | 800 | 600 1,27-1,38 | 1 300 | 2 | 2 | 1 000 | 600 1,39-1,52 | 1 450 | 3 | 2 | 1 100 | 750 1,53-1,66 | 1 600 | 4 | 2 | 1 200 | 800 1,67-1,78 | 1 750 | 5 | 2 | 1 300 | 800 1,79-1,92 | 1 800 | 2 | 3 | 1 400 | 900 1,93-2,06 | 2 000 | - | 4 | 1 500 | 1 000 2,07-2,18 | 2 150 | 1 | 4 | 1 600 | 1 050 ≥ 2,19 | 2 300 | 2 | 4 | 1 750 | 1 100 Dozavimo keitimas gydymo metu Bendrieji principai Toksinį poveikį, kuris pasireiškia vartojant kapecitabino, galima gydyti, skiriant simptominį gydymą ir (arba) keičiant dozę (gydymo pertraukimas arba dozės sumažinimas). Sumažinus dozę, vėliau ją vėl padidinti negalima. Jeigu pasireiškia toksinis poveikis ir gydantis gydytojas nusprendžia, kad jis greičiausiai nesunkės arba nesukels pavojaus gyvybei (pvz.: alopecija, skonio pojūčio pokytis, nagų pokyčiai), galima tęsti gydymą tokia pat doze, jos nemažinant ir nepertraukiant vartojimo. Pacientai, vartojantys kapecitabino, turi žinoti, kad privalo nedelsdami nutraukti gydymą, jeigu pasireiškia vidutinio sunkumo arba sunkus toksinis poveikis. Kapecitabino dozės, kurios buvo praleistos dėl toksinio poveikio, nėra pakeičiamos. Pasireiškus toksiniam poveikiui, dozę rekomenduojama keisti taip, kaip nurodyta toliau. 3 lentelė. Kapecitabino dozės mažinimo planas (3 savaičių ciklai arba nepertraukiamas gydymas) Toksinio poveikio laipsniai* | Dozės keitimas gydymo ciklo metu | Patikslinta dozė kitam ciklui (dozė % nuo pradinės dozės) 1 laipsnio | Išlaikyti tokią pat dozę | Išlaikyti tokią pat dozę 2 laipsnio | 2 laipsnio | 2 laipsnio - pasireiškus pirmą kartą | Pertraukti, kol sumažėja iki 0-1 laipsnio | 100 % - pasireiškus antrą kartą | Pertraukti, kol sumažėja iki 0-1 laipsnio | 75 % - pasireiškus trečią kartą | Pertraukti, kol sumažėja iki 0-1 laipsnio | 50 % - pasireiškus ketvirtą kartą | Gydymą nutraukti visam laikui | Netaikoma 3 laipsnio | 3 laipsnio | 3 laipsnio - pasireiškus pirmą kartą | Pertraukti, kol sumažėja iki 0-1 laipsnio | 75 % - pasireiškus antrą kartą | Pertraukti, kol sumažėja iki 0-1 laipsnio | 50 % - pasireiškus trečią kartą | Gydymą nutraukti visam laikui | Netaikoma 4 laipsnio | 4 laipsnio | 4 laipsnio - pasireiškus pirmą kartą | Gydymą nutraukti visam laikui arba gydytojui nusprendus, kad pacientui geriausia gydymą tęsti, vartojimą pertraukti, kol pagerės iki 0-1 laipsnio | 50 % - pasireiškus antrą kartą | Gydymą nutraukti visam laikui | Netaikoma * Pagal Nacionalinio vėžio instituto Kanados klinikinių tyrimų grupės (angl., the National Cancer Institute of Canada Clinical Trial Group [NCIC CTG]) įprastinius toksiškumo kriterijus (1 versija) arba JAV nacionalinio vėžio instituto vėžio gydymo įvertinimo programos nepageidaujamų reiškinių įprastinės terminologijos kriterijais (angl., the Common Terminology Criteria for Adverse Events [CTCAE]) (4.0 versija). Apie plaštakų ir pėdų sindromą bei hiperbilirubinemiją žr. 4.4 skyriuje. Hematologija Kapecitabinu negalima gydyti pacientų, kurių pradinis neutrofilų kiekis yra < 1,5 x 109/l ir (arba) trombocitų kiekis yra < 100 x 109/l. Jeigu gydymo ciklo metu neplanuotas laboratorinis tyrimas rodo, kad neutrofilų kiekis sumažėjo iki mažiau kaip 1,0 x 109/l arba trombocitų kiekis sumažėjo iki mažiau kaip 75 x 109/l, gydymą kapecitabinu reikia pertraukti. Dozės keitimas dėl toksinio poveikio, vartojant kapecitabino 3 savaičių ciklais kartu su kitais vaistiniais preparatais Kapecitabino vartojant 3 savaičių ciklais kartu su kitais vaistiniais preparatais, kapecitabino dozę dėl toksinio poveikio reikia keisti pagal aukščiau esančią 3 lentelę, o kito (-ų) vaistinio (-ių) preparato (-ų) – pagal atitinkamas preparato charakteristikų santraukas. Jeigu gydymo ciklo pradžioje yra indikacijų atidėti gydymą arba kapecitabinu, arba kitu (-ais) vaistiniu (-iais) preparatu (-ais), reikia atidėti visų vaistinių preparatų vartojimą, kol bus pasiektos gydymą visais vaistiniais preparatais atnaujinti leidžiančios sąlygos. Jeigu gydymo ciklo metu pasireiškia toksinis poveikis ir gydantysis gydytojas nusprendžia, kad jis nesusijęs su kapecitabinu, kapecitabino vartojamą reikia tęsti ir keisti kitų vaistinių preparatų dozę pagal atitinkamą skyrimo informaciją. Jeigu visam laikui nutraukiamas kito (-ų) vaistinio (-ių) preparato (-ų) vartojimas, gydymą kapecitabinu galima atnaujinti, kai pasiekiamos reikiamos kapecitabino vartojimą atnaujinti leidžiančios sąlygos. Ši rekomendacija taikoma visoms indikacijoms ir visų ypatingų populiacijų pacientams. Dozės keitimas dėl atsiradusio toksinio poveikio, kai kapecitabino vartojama nepertraukiamai kartu su kitais vaistiniais preparatais Kapecitabino vartojant nepertraukiamai kartu su kitais vaistiniais preparatais, kapecitabino dozę dėl toksinio poveikio reikia keisti pagal anksčiau esančią 3 lentelę, o kito (-ų) vaistinio (-ių) preparato (-ų) – pagal atitinkamas preparato charakteristikų santraukas. Dozės keitimas ypatingų populiacijų pacientams Pacientams, kurių kepenų funkcija sutrikusi Duomenų apie saugumą ir veiksmingumą pacientams, kuriems yra kepenų funkcijos sutrikimas, yra nepakankamai, kad būtų galima pateikti dozės keitimo rekomendacijas. Informacijos apie kepenų sutrikimą dėl cirozės ar hepatito nėra. Pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi Kapecitabino vartoti pacientams, kuriems yra sunkus inkstų funkcijos sutrikimas (pradinis kreatinino klirensas yra mažesnis kaip 30 ml/min. [Cockcroft ir Gault]), draudžiama. 3 ar 4 laipsnio nepageidaujamų reakcijų dažnis pacientams, kuriems yra vidutinio sunkumo inkstų funkcijos sutrikimas (pradinis kreatinino klirensas 30-50 ml/min.) yra didesnis nei bendrojoje populiacijoje. Pacientams, kuriems gydymo pradžioje yra vidutinio sunkumo inkstų funkcijos sutrikimas, pradinę 1 250 mg/m2 dozę rekomenduojama sumažinti iki 75 %. Pacientams, kuriems gydymo pradžioje yra vidutinio sunkumo inkstų funkcijos sutrikimas, pradinės 1 000 mg/m2 dozės mažinti nereikia. Pacientams, kuriems yra lengvas inkstų funkcijos sutrikimas (pradinis kreatinino klirensas 51-80 ml/min.), pradinės dozės rekomenduojama nekeisti. Rekomenduojama atidžiai stebėti pacientų būklę ir greitai pertraukti gydymą, jeigu pacientui gydymo metu pasireiškia 2, 3 arba 4 laipsnio nepageidaujama reakcija, o vėliau dozę keisti pagal anksčiau pateiktą 3 lentelę. Jeigu apskaičiuotasis kreatinino klirensas gydymo metu sumažėja iki mažesnio kaip 30 ml/min, kapecitabino vartojimą reikia nutraukti. Šios dozės keitimo rekomendacijos inkstų funkcijos sutrikimo atveju galioja ir monoterapijos, ir vartojimo kartu su kitais vaistiniais preparatais atvejais (taip pat žr. toliau esantį skyrelį „Senyviems pacientams“). Senyviems pacientams Taikant monoterapiją kapecitabinu, pradinės dozės keisti nebūtina. Vis dėlto 3 ar 4 laipsnio su gydymu susijusių nepageidaujamų reakcijų dažniau pasireiškė ≥ 60 metų, palyginti su jaunesniais pacientais. Kapecitabino vartojant kartu su kitais vaistiniais preparatais, senyviems pacientams (≥ 65 metų) pasireiškė daugiau 3 ar 4 laipsnio nepageidaujamų reakcijų į vaistinį preparatą, palyginti su jaunesniais, įskaitant tas, dėl kurių gydymą teko nutraukti. Rekomenduojama atidžiai stebėti ≥ 60 metų pacientus. Vartojimas kartu su docetakseliu. 3 ar 4 laipsnio su gydymu susijusios nepageidaujamos reakcijos ir su gydymu susijusios sunkios nepageidaujamos reakcijos dažniau pasireiškė 60 metų ar vyresniems pacientams (žr. 5.1 skyrių). Gydant 60 metų ar vyresnius pacientus, pradinę kapecitabino dozę rekomenduojama sumažinti iki 75 % (950 mg/m2 du kartus per parą). Jeigu ≥ 60 metų pacientams vartojant sumažintą kapecitabino pradinę dozę kartu su docetakseliu toksinio poveikio nepasireiškia, kapecitabino dozę galima atsargiai didinti iki 1 250 mg/m2 dozės du kartus per parą. Vaikų populiacija Kapecitabinas nėra skirtas vaikų populiacijai gaubtinės žarnos, gaubtinės ir tiesiosios žarnos, skrandžio ir krūties vėžio indikacijoms. Vartojimo metodas Kapecitabino tabletės turi būti nuryjamos nesmulkintos užgeriant vandeniu per 30 minučių po valgio. Kapecitabino tablečių negalima sutraiškyti ar supjaustyti.

Dozę ribojantis toksinis poveikis Dozę ribojantis toksinis poveikis yra viduriavimas, pilvo skausmas, pykinimas, stomatitas bei plaštakų ir pėdų sindromas (plaštakų ir pėdų odos reakcija, delnų ir padų eritrodizestezija). Dauguma nepageidaujamų reakcijų yra grįžtamos ir dėl jų gydymo visam laikui nutraukti nereikia, nors gali tekti vaistinio preparato dozę sumažinti ar laikinai nutraukti vartojimą. Viduriavimas Pacientus, kuriems pasireiškia sunkus viduriavimas, reikia atidžiai stebėti, o jeigu jiems pasireiškia dehidratacija, reikia skirti pakeičiamąjį gydymą skysčiais ir elektrolitais. Galima vartoti įprastinių vaistinių preparatų viduriavimui stabdyti (pvz., loperamido). 2 laipsnio viduriavimas pagal NCIC CTC apibrėžimą yra tuštinimosi padažnėjimas iki 4-6 kartų per parą arba tuštinimasis naktį, 3 laipsnio viduriavimas yra tuštinimosi padažnėjimas iki 7-9 kartų per parą arba išmatų nelaikymas ar malabsorbcija. 4 laipsnio viduriavimas yra tuštinimosi padažnėjimas iki ≥ 10 kartų per parą arba viduriavimas su daug kraujo, arba būtinybė skirti parenterinį palaikomąjį gydymą. Jeigu būtina, reikia mažinti vaistinio preparato dozę (žr. 4.2 skyrių). Dehidracija Reikia neleisti pasireikšti dehidratacijai arba prasidėjusią dehidrataciją koreguoti. Pacientams, kuriems pasireiškia anoreksija, astenija, pykinimas, vėmimas ar viduriavimas, gali greitai pasireikšti dehidratacija. Dehidracija gali sukelti ūminį inkstų nepakankamumą, ypač tiems pacientams, kuriems jau yra sutrikusi inkstų funkcija, arba kai kapecitabinas yra skiriamas kartu su nefrotoksiškai veikiančiais vaistiniais preparatais. Dehidracijos pasekoje išsivystęs ūminis inkstų nepakankamumas potencialiai gali būti mirtinas. Jeigu pasireiškia 2 laipsnio (arba didesnė) dehidracija, gydymą kapecitabinu reikia nedelsiant pertraukti ir koreguoti dehidrataciją. Gydymo negalima atnaujinti tol, kol paciento organizme neatstatomas skysčių kiekis ir nepašalinamos arba nesureguliuojamos visos dehidrataciją skatinančiosios priežastys. Dozę reikia keisti taip, kaip būtina pagal staiga išryškėjusį nepageidaujamą reiškinį (žr. 4.2 skyrių). Plaštakų ir pėdų sindromas Plaštakų ir pėdų sindromas taip pat žinoma kaip plaštakų ir pėdų odos reakcija arba delnų ir padų eritrodizestezija, arba chemoterapijos sukelta galūnių eritema. 1 laipsnio plaštakų ir pėdų sindromas apibūdinamas plaštakų ir (arba) pėdų nutirpimu, dizestezija ar parestezija, dilgčiojimu, neskausmingu patinimu ar paraudimu ir (arba) diskomfortu, kuris netrukdo pacientui užsiimti normalia veikla. 2 laipsnio plaštakų ir pėdų sindromas apibūdinamas skausmingu plaštakų ir (arba) pėdų paraudimu ir patinimu, ir (arba) diskomfortu, kuris daro įtaką paciento normaliai kasdieninei veiklai. 3 laipsnio plaštakų ir pėdų sindromas pasireiškia plaštakų ir (arba) pėdų drėgnuoju pleiskanojimu, išopėjimu, pūslėmis, stipriu skausmu ir (arba) sunkiu diskomfortu, dėl kurio pacientas negali dirbti arba užsiimti kasdienine veikla. Dėl nuolatinio ar sunkaus plaštakų ir pėdų sindromo (2-ojo ir didesnio laipsnio) pacientas ilgainiui gali netekti pirštų atspaudų, o tai gali turėti įtakos jo tapatybės nustatymui. Jeigu pasireiškia 2 arba 3 laipsnio plaštakų ir pėdų sindromas, kapecitabino vartojimą reikia pertraukti, kol reiškinys išnyksta arba jo intensyvumas sumažėja iki 1 laipsnio. Jeigu buvo pasireiškęs 3 laipsnio plaštakų ir pėdų sindromas, kitas kapecitabino dozes reikia sumažinti. Kapecitabino vartojant kartu su cisplatina, simptominiam plaštakų ir pėdų sindromo gydymui arba antrinei jo profilaktikai nerekomenduojama vartoti vitamino B6 (piridoksino), nes yra paskelbtų pranešimų, kad jis gali sumažinti cisplatinos veiksmingumaą. Yra įrodymų, kad pacientams, gydomiems kapecitabinu, dekspantenolis yra veiksmingasplaštakų ir pėdų sindromo profilaktikai. Kardiotoksinis poveikis Kardiotoksinis poveikis buvo susijęs su gydymu fluoropirimidinu, įskaitant miokardo infarktą, krūtinės anginą, aritmijas, kardiogeninį šoką, staigią mirtį ir elektrokardiografinius pokyčius (įskaitant labai retus QT intervalo pailgėjimo atvejus). Šios nepageidaujamos reakcijos gali pasireikšti dažniau pacientams, kuriems anksčiau buvo vainikinių arterijų liga. Buvo pranešta apie kapecitabiną vartojantiems pacientams pasireiškusias širdies aritmijas (įskaitant skilvelių virpėjimą, torsades de pointes ir bradikardiją), krūtinės anginą, miokardo infarktą, širdies nepakankamumą ir kardiomiopatiją. Reikia atsargiai gydyti pacientus, kuriems anksčiau buvo diagnozuota reikšminga širdies liga, aritmijos ir krūtinės angina (žr. 4.8 skyrių). Hipokalcemija ar hiperkalcemija Buvo pranešta apie hipokalcemiją ar hiperkalcemiją gydant kapecitabinu. Pacientus, kuriems prieš pradedant gydymą yra hipokalcemija arba hiperkalcemija, gydyti reikia atsargiai (žr. 4.8 skyrių). Centrinės ar periferinės nervų sistemos liga Pacientus, kuriems yra centrinės ar periferinės nervų sistemos liga (pvz., yra metastazių smegenyse ar neuropatija), gydyti reikia atsargiai (žr. 4.8 skyrių). Cukrinis diabetas arba elektrolitų pusiausvyros sutrikimai Pacientus, kuriems yra cukrinis diabetas arba elektrolitų sutrikimų, gydyti reikia atsargiai, nes gydant kapecitabinu, šios būklės gali pasunkėti. Kumarino darinių poveikis kraujo krešėjimui Sąveikos tyrimo, kurio metu buvo pavartota vienkartinė varfarino dozė, duomenimis, reikšmingai padidėjo S varfarino vidutinis AUC (+57 %). Šie duomenys rodo sąveiką, kuri greičiausiai pasireiškia dėl to, kad kapecitabinas slopina citochromo P450 2C9 izofermentų sistemą. Reikia atidžiai stebėti kapecitabino vartojančių pacientų, kuriems kartu skiriamas gydymas geriamaisiais kumarino grupės antikoaguliantais, atsaką į antikoaguliantą (TNS ar protrombino laiką) ir atitinkami keisti antikoagulianto dozę (žr. 4.5 skyrių). Brivudinas Brivudiną skirti kartu su kapecitabinu draudžiama. Po šių vaistinių preparatų sąveikos pastebėta mirties atvejų. Tarp gydymo brivudinu pabaigos ir gydymo kapecitabinu pradžios turi būti daroma bent jau 4 savaičių pertrauka. Gydymą brivudinu galima pradėti praėjus 24 valandoms po paskutiniosios kapecitabino dozės (žr. 4.3 ir 4.5 skyrius). Kapecitabinu gydomam pacientui netyčia paskyrus brivudino, reikia imtis veiksmingų priemonių kapecitabino toksiniam poveikiui sumažinti. Rekomenduojama nedelsiant vykti į ligoninę. Reikia imtis visų priemonių, norint išvengti sisteminių infekcijų ir dehidratacijos. Kepenų funkcijos sutrikimas Nėra duomenų apie saugumą ir veiksmingumą pacientams, kuriems yra kepenų funkcijos sutrikimas, todėl kapecitabino vartojančius pacientus, kuriems yra lengvas ar vidutinio sunkumo kepenų funkcijos sutrikimas, reikia atidžiai stebėti, nepriklausomai nuo to, ar jie turi ar neturi metastazių kepenyse. Kapecitabino vartojimą reikia pertraukti pasireiškus su gydymu susijusiam bilirubino koncentracijos padidėjimui > 3,0 x VNR arba su gydymu susijusiam kepenų aminotransferazių (ALT, AST) suaktyvėjimui > 2,5 x VNR. Monoterapiją kapecitabinu galima atnaujinti, kai bilirubino koncentracijos sumažėja iki ≤ 3,0 x VNR arba kepenų aminotransferazių aktyvumas sumažėja iki ≤ 2,5 x VNR. Inkstų funkcijos sutrikimas 3 ar 4 laipsnio nepageidaujamų reakcijų dažnis pacientams, kuriems yra vidutinio sunkumo inkstų funkcijos sutrikimas (kreatinino klirensas 30-50 ml/min.) yra didesnis, palyginti su bendrąja populiacija (žr. 4.2 ir 4.3 skyrius). Dihidropirimidindehidrogenazės (DPD) stoka DPD aktyvumas yra 5-fluorouracilo katabolizmo greitį ribojantis veiksnys (žr. 5.2 skyrių). Dėl to pacientams, kuriems yra DPD stoka, yra padidėjusi su fluoropirimidinais susijusio toksiškumo rizika, įskaitant pvz., stomatitą, viduriavimą, gleivinės uždegimą, neutropeniją ir toksinį poveiką nervų sistemai. Su DPD susijęs toksinis poveikis įprastai pasireiškia pirmojo gydymo ciklo metu arba po dozės padidinimo. Visiška DPD stoka Visiška DPD stoka yra reta (pasitaiko 0,01 - 0,5 % europidų rasės žmonių). Pacientams, kuriems yra visiška DPD stoka, gyvybei pavojingo arba mirtino toksinio poveikio rizika yra didžiausia, taigi, juos gydyti kapecitabinu draudžiama (žr. 4.3 skyrių). Dalinė DPD stoka Apytikriai apskaičiuota, kad DPD stokoja apie 3 - 9 % europidų rasės žmonių. Pacientams, kuriems yra dalinė DPD stoka, sunkaus arba galimai pavojingo gyvybei toksinio poveikio pavojus yra didesnis. Reikia apsvarstyti, ar norint sumažinti šį toksinį poveikį, nevertėtų paskirti mažesnės dozės. DPD stoka turi būti laikoma rodmeniu, į kurį reikia atsižvelgti kartu su kitomis įprastomis sąlygomis, kada mažinama dozė. Pradinės dozės sumažinimas gali paveikti gydymo veiksmingumą. Nesant sunkaus toksinio poveikio, atidžiai stebint, kitos dozės gali būti padidintos. DPD stokos tyrimai Prieš pradedant gydymą kapecitabinu, rekomenduojama atlikti fenotipo ir (arba) genotipo tyrimus, nepaisant neaiškumų dėl optimalaus paciento ištyrimo prieš pradedant gydymą metodikų. Reikia atsižvelgti į taikomas klinikines gydymo gaires. Sutrikus inkstų funkcijai gali padidėti uracilo koncentracija kraujyje, dėl kurios kyla rizika, kad pacientams, kuriems yra vidutinio sunkumo inkstų funkcijos sutrikimas, bus klaidingai nustatyta dihidropirimidono dehidrogenazės (DPD) stokos diagnozė. Kapecitabiną draudžiama vartoti pacientams, kuriems yra sunkus inkstų funkcijos sutrikimas (žr. 4.3 skyrių). DPD stokos genotipo apibūdinimas DPD stokojančius pacientus galima išaiškinti retų DPYD geno mutacijų tyrimu, atliktu prieš pradedant gydymą. Keturi DPYD variantai, c.1905+1G>A (dar žinomas kaip DPYD*2A), c.1679T>G (DPYD*13), c.2846A>T ar c.1236G>A/HapB3, gali nulemti DPD fermentinės veiklos visišką nebuvimą arba jos sumažėjimą. Kiti retai pasitaikantys variantai taip pat gali būti susiję su padidėjusiu sunkaus ar gyvybei pavojingo toksinio poveikio pavojumi. Yra žinoma, kad tam tikros homozigotinės ir sudėtinės heterozigotinės mutacijos DPYD geno lokuse (pvz., minėtų keturių variantų deriniai su bent vienu aleliu c.1905+1G>A arba c.1679T>G) sukelia visišką arba beveik visišką DPD fermentinės veiklos nebuvimą. Pacientams, turintiems tam tikrus heterozigotinius DPYD variantus (tarp jų c.1905+1G>A, c.1679T>G, c.2846A>T ar c.1236G>A/HapB3 variantus), sunkaus toksinio poveikio pavojus gydant fluoropirimidinais yra padidėjęs. DPYD geno heterozigotinio c.1905+1G>A genotipo dažnis tarp europidų rasės pacientų yra maždaug 1 %, c.2846A>T - 1,1 %, c.1236G>A/HapB3 variantų - 2,6 – 6,3 %, o c.1679T>G - nuo 0,07 iki 0,1 %. Duomenų apie šių keturių DPYD variantų dažnį kitose nei europidų rasė populiacijose yra nedaug. Šiuo metu laikoma, kad minėtų keturių DPYD variantų (c.1905+1G>A, c.1679T>G, c.2846A>T ir c.1236G>A/HapB3) iš Afrikos (afroamerikiečių) arba iš Azijos kilusių pacientų populiacijose faktiškai nėra. DPD stokos fenotipo apibūdinimas Fenotipiniam DPD stokos apibūdinimui prieš pradedant gydymą rekomenduojama išmatuoti endogeninio DPD substrato uracilo (U) koncentraciją kraujo plazmoje. Prieš pradedant gydymą padidėjusi uracilo koncentracija yra susijusi su padidėjusiu toksinio poveikio pavojumi. Nepaisant neaiškumų, susijusių su uracilo koncentracijos slenksčiais, apibrėžiančiais visišką ir dalinę DPD stoką, turi būti laikoma, kad ≥ 16 ng / ml ir < 150 ng / ml uracilo koncentracija kraujyje rodo dalinę DPD stoką ir yra susijusi su padidėjusiu fluoropirimidino toksinio poveikio pavojumi. 150 ng / ml ir didesnė uracilo koncentracija kraujyje turi būti laikoma visiškos DPD stokos rodmeniu ir yra susijusi su gyvybei pavojingo ar mirtino fluoropirimidino toksinio poveikio pavojumi. Pacientams, kuriems inkstų funkcija sutrikusi, uracilo koncentraciją kraujyje reikia vertinti atsargiai (žr. „DPD stokos tyrimai“ pirmiau). Oftalmologinės komplikacijos Pacientai turi būti atidžiai stebimi dėl oftalmologinių komplikacijų, tokių kaip keratitas ir ragenos sutrikimai, ypač jei anksčiau yra buvę akių sutrikimų. Jei reikalinga, būtina pradėti akių sutrikimų gydymą. Sunkios odos reakcijos Kapecitabinas gali sukelti sunkių odos reakcijų, tokių kaip Stivenso-Džonsono (Stevens-Johnson) sindromas ir toksinė epidermio nekrolizė. Pacientams, kuriems gydymo metu pasireiškia sunki odos reakcija, gydymą kapecitabinu reikia nutraukti visam laikui. Šio vaistinio preparato sudėtyje yra bevandenės laktozės. Šio vaistinio preparato negalima vartoti pacientams, kuriems nustatytas retas paveldimas sutrikimas – galaktozės netoleravimas, visiškas laktazės stygius arba gliukozės ir galaktozės malabsorbcija. Natris Šio vaistinio preparato vienoje plėvele dengtoje tabletėje yra mažiau kaip 1 mmol (23 mg) natrio, t.y. jis beveik neturi reikšmės. Kapecitabino tablečių negalima sutraiškyti ar supjaustyti. Po paciento ar globėjo ekspozicijos susmulkintomis arba supjaustytomis kapecitabino tabletėmis gali pasireikšti nepageidaujamos reakcijos į vaistinį preparatą (žr. 4.8 skyrių).

Saugumo duomenų santrauka Bendrieji kapecitabino saugumo duomenys pagrįsti daugiau kaip 3000 pacientų, kuriems buvo skirta monoterapija kapecitabinu arba kapecitabinas buvo vartotas pagal įvairias indikacijas kartu gydant pagal skirtingus chemoterapijos planus, duomenimis. Gauti panašūs monoterapijos kapecitabinu saugumo duomenys gydant metastazavusį krūties vėžį, metastazavusį gaubtinės ir tiesiosios žarnų vėžį bei skiriant adjuvantinį gaubtinės žarnos vėžio gydymą. Išsamius pagrindinių tyrimų duomenis, įskaitant duomenis apie tyrimų metodikas ir pagrindinius veiksmingumo duomenis, žr. 5.1 skyriuje. Su gydymu susijusios nepageidaujamos reakcijos į vaistinį preparatą (NRV), apie kurias buvo pranešta dažniausiai ir (arba) kurios buvo kliniškai reikšmingos, buvo virškinimo trakto sutrikimai (ypač viduriavimas, pykinimas, vėmimas, pilvo skausmas, stomatitas), plaštakų ir pėdų sindromas (delnų ir padų eritrodizestezija), nuovargis, astenija, anoreksija, kardiotoksinis poveikis, inkstų funkcijos sutrikimo pasunkėjimas tiems pacientams, kurių inkstų funkcija prieš pradedant gydymą buvo sutrikusi, ir trombozė ar embolija. Nepageidaujamų reakcijų sąrašas lentelėje NRV, kurias tyrėjas įvertino kaip galbūt, greičiausiai arba šiek tiek susijusias su kapecitabino vartojimu, yra išvardytos 4 lentelėje, jeigu jos pasireiškė taikant monoterapiją kapecitabinu, ir 5 lentelėje, jeigu jos pasireiškė vartojant kapecitabiną pagal įvairias indikacijas kartu gydant pagal skirtingus chemoterapijos planus. NRV klasifikuojant pagal dažnį, naudojami tokie sutrikimų dažnio apibūdinimai: labai dažni (≥ 1/10), dažni (nuo ≥ 1/100 iki < 1/10), nedažni (nuo ≥ 1/1 000 iki < 1/100), reti (nuo ≥1/10 000 iki <1/1 000) ir labai reti (<1/10 000). Kiekvienoje dažnio grupėje NRV išvardytos mažėjančio sunkumo tvarka. Monoterapija kapecitabinu 4 lentelėje išvardytos NRV, susijusios su monoterapija skiriamu kapecitabinu, pagrįstos trijų pagrindinių tyrimų, kuriuose dalyvavo daugiau kaip 1 900 pacientų (M66001, SO14695 ir SO14796 tyrimai), visų saugumo duomenų analize. NRV buvo priskirtos atitinkamai dažnio grupei pagal visų duomenų analizės duomenimis nustatytą bendrąjį dažnį. 4 lentelė. Susijusių NRV, apie kurias buvo pranešta pacientams skiriant monoterapiją kapecitabinu, suvestinė Organų sistema | Labai dažni Visų laipsnių | Dažni Visų laipsnių | Nedažni Sunkios ir (arba) pavojingos gyvybei (3-4 laipsnio) arba laikomos reikšmingomis medicininiu požiūriu | Reti ir labai reti (vaistinio preparato vartojimo rinkoje patirtis) Infekcijos ir infestacijos | - | Herpes virusų sukelta infekcinė liga, nazofaringitas, apatinių kvėpavimo takų infekcinė liga | Sepsis, šlapimo takų infekcinė liga, celiulitas, tonzilitas, faringitas, burnos kandidamikozė, gripas, gastroenteritas, grybelių sukelta infekcinė liga, infekcinė liga, danties abscesas | - Gerybiniai, piktybiniai ir nepatikslinti navikai | - | - | Lipoma | - Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai | - | Neutropenija, anemija | Febrilinė neutropenija, pancitopenija, granulocitopenija, trombocitopenija, leukopenija, hemolizinė anemija, tarptautinio normalizuotojo santykio (TNS) padidėjimas arba protrombino laiko pailgėjimas | - Imuninės sistemos sutrikimai | - | - | Padidėjęs jautrumas | Angioneurozinė edema (reta) Metabolizmo ir mitybos sutrikimai | Anoreksija | Dehidratacija, kūno svorio sumažėjimas | Diabetas, hipokalemija, apetito sutrikimas, mitybos sutrikimai, hipertrigliceridemija | - Psichikos sutrikimai | - | Užmigimo sutrikimai ir nemiga (insomnija), depresija | Suglumimo būsena, panikos priepuolis, prislėgta nuotaika, lytinio potraukio sumažėjimas | - Nervų sistemos sutrikimai | - | Galvos skausmas, letargija, svaigulys, parestezija, disgeuzija (skonio sutrikimas) | Afazija, atminties sutrikimas, ataksija, apalpimas, pusiausvyros sutrikimas, jutimų sutrikimas, periferinė neuropatija | Toksinė Leukoencefalopatija (labai reti) Akių sutrikimai | - | Ašarojimas (epifora), konjunktyvitas, akies dirginimas | Regėjimo aštrumo sumažėjimas, dvejinimasis (diplopija) | Ašarų kanalėlių stenozė (reti), ragenos pakitimai (reti), keratitas (reti), paviršinis taškinis keratitas (reti) Ausų ir labirintų sutrikimai | - | - | Svaigulys (vertigo), ausies skausmas | - Širdies sutrikimai | - | - | Nestabilioji krūtinės angina, krūtinės angina, miokardo išemija/infarktas, prieširdžių virpėjimas, širdies aritmija, tachikardija, sinusinė tachikardija, širdies plakimai (palpitacijos) | Skilvelių virpėjimas (reti), QT intervalo pailgėjimas (reti), Torsade de pointes (reti), bradikardija (reti), vazospazmas (reti) Kraujagyslių sutrikimai | - | Tromboflebitas | Giliųjų venų trombozė, hipertenzija, taškinės kraujosruvos, hipotenzija, paraudimas, galūnių šaltumas | - Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai | - | Dusulys, kraujavimas iš nosies, kosulys, sekrecija iš nosies | Plaučių embolija, pneumotoraksas, hemoptozė (atsikosėjimas krauju), astma, dusulys fizinio krūvio metu | - Virškinimo trakto sutrikimai | Viduriavimas, vėmimas, pykinimas, stomatitas, pilvo skausmas | Kraujavimas iš virškinimo trakto, vidurių užkietėjimas, viršutinės pilvo dalies skausmas, dispepsija, pilvo pūtimas, sausa burna | Žarnų obstrukcija, ascitas, enteritas, gastritas, disfagija, apatinės pilvo dalies skausmas, ezofagitas, diskomfortas pilve, gastroezofaginio refliukso liga, kolitas, kraujas išmatose | - Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai | - | Hiperbilirubinemija, nenormalūs kepenų funkcijos tyrimų duomenys | Gelta | Kepenų nepakankamumas (reti), cholestazinis hepatitas (reti) Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Delnų ir padų eritrodizestezijos sindromas** | Išbėrimas, alopecija, paraudimas, odos sausmė, niežėjimas, odos hiperpigmentacija, dėminis išbėrimas, odos pleiskanojimas, dermatitas, pigmentacijos sutrikimas, nagų sutrikimas | Pūslės, odos opa, išbėrimas, dilgėlinė, padidėjusio jautrumo šviesai reakcija, delnų raudonė (eritema), veido patinimas, purpura, spinduliuotės vietoje atsinaujinusios reakcijos sindromas (angl. Radiation recall syndrome) | Odos raudonoji vilkligė (reti), sunkios odos reakcijos, tokios kaip Stivenso-Džonsono (Stevens-Johnson) sindromas ir toksinė epidermio nekrolizė (labai reti) (žr. 4.4 skyrių) Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai | - | Galūnių skausmas, nugaros skausmas, sąnarių skausmas | Sąnarių patinimas, kaulų skausmas, veido skausmas, skeleto raumenų sąstingis, raumenų silpnumas | - Inkstų ir šlapimo takų sutrikimai | - | - | Hidronefrozė, šlapimo nelaikymas, hematurija, naktinis šlapinimasis, kreatinino koncentracijos kraujyje padidėjimas | - Lytinės sistemos ir krūties sutrikimai | - | - | Kraujavimas iš makšties | - Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai | Nuovargis, astenija | Karščiavimas, periferinė edema, negalavimas, krūtinės skausmas | Edema, šaltkrėtis, į gripą panašus negalavimas, sąstingis, kūno temperatūros padidėjimas | - ** Remiantis poregistracinio stebėjimo duomenimis dėl nuolatinio ar sunkaus delnų ir padų eritrodizestezijos sindromo pacientas gali prarasti pirštų atspaudus (žr. 4.4 skyrių). Kombinuotas gydymas kapecitabinu 5 lentelėje išvardytos NRV, susijusios su kapecitabino vartojimu pagal įvairias indikacijas kartu gydant pagal skirtingus chemoterapijos planus, pagrįstos daugiau kaip 3 000 pacientų saugumo duomenimis. NRV priskirtos atitinkamai dažnio grupei (labai dažni arba dažni) pagal didžiausią dažnį, nustatytą kurio nors iš pagrindinių klinikinių tyrimų metu, ir papildomai įtrauktos buvo tik tos reakcijos, kurios pasireiškė papildomai ir nebuvo pastebėtos monoterapijos kapecitabinu metu, arba kurios priklauso didesnio dažnio grupei, palyginti su monoterapija kapecitabinu (žr. 4 lentelę). Nedažnos NRV, apie kurias buvo pranešta skiriant kombinuotą gydymą kapecitabinu, atitiko NRV, apie kurias buvo pranešta monoterapijos kapecitabinu metu arba apie kurias buvo pranešta skiriant monoterapiją sudėtiniu vaistiniu preparatu (literatūroje ir (arba) atitinkamoje preparato charakteristikų santraukoje). Kai kurios NRV yra reakcijos, kurios paprastai pasireiškia, vartojant sudėtinį vaistinį preparatą (pvz., periferinė sensorinė neuropatija – vartojant kapecitabino kartu su docetakseliu ar oksaliplatina, hipertenzija - vartojant kartu su bevacizumabu). Vis dėlto paūmėjimo, skiriant gydymą kapecitabinu, paneigti negalima. 5 lentelė. Susijusių NRV, apie kurias buvo pranešta skiriant kombinuotą gydymą kapecitabinu, pasireiškusių papildomai ir kurių nebuvo monoterapijos kapecitabinu metu arba kurios priklauso didesnio dažnio grupei, palyginti su monoterapija kapecitabinu, suvestinė Organų sistema | Labai dažni Visų laipsnių | Dažni Visų laipsnių | Reti ir labai reti (vaistinio preparato vartojimo rinkoje patirtis) Infekcijos ir infestacijos | - | Juosiančioji pūslelinė, šlapimo takų infekcijaN, burnos kandidamikozė, viršutinių kvėpavimo takų infekcija, rinitas, gripas, infekcija+, burnos pūslelinė | - Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai | Neutropenija+, leukopenija+, anemija+, neutropeninis karščiavimas+, trombocitopenija | Kaulų čiulpų slopinimas, febrilioji neutropenija+ | - Imuninės sistemos sutrikimai | - | Padidėjęs jautrumas | - Metabolizmo ir mitybos sutrikimai | Apetito sumažėjimas | Hipokalemija, hiponatremija, hipomagnezemija, hipokalcemija, hiperglikemija | - Psichikos sutrikimai | - | Miego sutrikimas, nerimo sutrikimai | - Nervų sistemos sutrikimai | Parestezija, dizestezija, periferinė neuropatija, periferinė sensorinė neuropatija, skonio sutrikimai, galvos skausmas | Neurotoksinis poveikis, drebėjimas, neuralgija, padidėjusio jautrumo reakcija, hipestezija | - Akių sutrikimai | Ašarojimo sustiprėjimas | Regėjimo sutrikimas, akių sausmė, akies skausmas, regėjimo sutrikimas, miglotas matymas | - Ausų ir labirintų sutrikimai | - | Ūžesys, prikurtimas | - Širdies sutrikimai | - | Prieširdžių virpėjimas, miokardo išemija ar infarktas | - Kraujagyslių sutrikimai | Apatinių galūnių edema, hipertenzija, embolija ir trombozė+ | Veido ir kaklo paraudimas, hipotenzija, hipertenzinė krizė, paraudimas, flebitas | - Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai | Gerklės skausmas, ryklės dizestezija | Žagsėjimas, ryklės ir gerklų skausmas, disfonija | - Virškinimo trakto sutrikimai | Vidurių užkietėjimas, dispepsija | Kraujavimas iš viršutinės virškinimo trakto dalies, burnos išopėjimas, gastritas, pilvo pūtimas, gastroezofaginio refliukso liga, burnos skausmas, disfagija, kraujavimas iš tiesiosios žarnos, apatinės pilvo dalies skausmas, burnos dizestezija, burnos parestezija, burnos hipestezija, diskomfortas pilve | - Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai | - | Nenormali kepenų funkcija | - Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Alopecija, nagų sutrikimas | Hiperhidrozė, eriteminis išbėrimas, dilgėlinė, naktinis prakaitavimas | - Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai | Mialgija, sąnarių skausmas, galūnių skausmas | Žandikaulio skausmas, raumenų spazmai, dantų griežimas, raumenų silpnumas | - Inkstų ir šlapimo takų sutrikimai | - | Hematurija, proteinurija, kreatinino klirenso per inkstus sumažėjimas, dizurija | Dehidracijos sukeltas antrinis ūminis inkstų nepakankamumas (reti) Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai | Karščiavimas, silpnumas, letargija+, temperatūros netoleravimas | Gleivinės uždegimas, galūnės skausmas, skausmas, šaltkrėtis, krūtinės skausmas, į gripą panašus negalavimas, karščiavimas+, su infuzija susijusi reakcija, reakcija injekcijos vietoje, skausmas infuzijos vietoje, skausmas injekcijos vietoje | - Sužalojimai, apsinuodijimai ir procedūrų komplikacijos | - | Sumušimas | - + Kiekvienos sąvokos dažnis apskaičiuotas pagal visų laipsnių NRV. Sąvokų, kurios pažymėtos „+”, dažnis apskaičiuotas pagal 3-4 laipsnio NRV dažnį. NRV įtrauktos, atsižvelgiant į didžiausią dažnį, nustatytą bet kurio iš pagrindinių kombinuoto gydymo tyrimų metu. Atskirų nepageidaujamų reakcijų aprašymas Plaštakų ir pėdų sindromas (žr. 4.4 skyrių) Vartojant 1 250 mg/m2 kapecitabino dozę du kartus per parą nuo 1 iki 14 paros kiekvieną 3 savaičių ciklą, visų sunkumo laipsnių plaštakų ir pėdų sindromo dažnis monoterapijos kapecitabinu tyrimų (įskaitant adjuvantinio gaubtinės žarnos vėžio gydymo, metastazinio gaubtinės ir tiesiosios žarnų vėžio ir krūties vėžio tyrimus) metu buvo nuo 53 % iki 60 %, o dažnis kapecitabino/ docetakselio grupėje gydant metastazavusį krūties vėžį – 63 %. Vartojant 1 000 mg/m2 kapecitabino dozę du kartus per parą nuo 1 iki 14 paros kiekvieną 3 savaičių ciklą, visų sunkumo laipsnių plaštakų ir pėdų sindromo dažnis skiriant kombinuotą gydymą kapecitabinu buvo nuo 22 % iki 30 %. 14 klinikinių tyrimų, kuriuose dalyvavo daugiau kaip 4 700 pacientų, kuriems buvo skirta monoterapija kapecitabinu arba kombinuotas gydymas kapecitabinu pagal skirtingus chemoterapijos planus ir įvairias indikacijas (gaubtinės žarnos, gaubtinės ir tiesiosios žarnų, skrandžio ir krūties vėžys), duomenų metaanalizė parodė, kad plaštakų ir pėdų sindromas (visų sunkumo laipsnių) pasireiškė 2 066 (43 %) pacientams vidutiniškai po 239 [95 % PI 201, 288] parų nuo gydymo kapecitabinu pradžios. Remiantis bendraisiais visų tyrimų duomenimis, didesnė plaštakų ir pėdų sindromo atsiradimo rizika buvo statistiškai reikšmingai susijusi su išvardytais veiksniais: didesne pradine kapecitabino doze (gramas), mažesne kaupiamąja kapecitabino doze (0,1*kg), didesniu santykinės dozės intensyvumu per pirmąsias šešias savaites, ilgesne tiriamojo gydymo trukme (savaitėmis), vyresniu amžiumi (padidėjimas po 10 metų), moteriška lytimi ir gera pradine veiklumo būkle pagal ECOG (0, palyginti su ≥ 1). Viduriavimas (žr. 4.4 skyrių) Kapecitabinas gali sukelti viduriavimą, kuris pasireiškė iki 50 % pacientų. 14 klinikinių tyrimų, kuriuose dalyvavo daugiau kaip 4 700 pacientų, kurie buvo gydyti kapecitabinu, duomenų metaanalizė parodė, kad bendraisiais visų tyrimų duomenimis, didesnė viduriavimo atsiradimo rizika buvo statistiškai reikšmingai susijusi su išvardytais veiksniais: didesne pradine kapecitabino doze (gramas), ilgesne tiriamojo gydymo trukme (savaitėmis), vyresniu amžiumi (padidėjimas po 10 metų) ir moteriška lytimi. Mažesnė viduriavimo atsiradimo rizika buvo statistiškai reikšmingai susijusi su išvardytais veiksniais: didesne kaupiamąja kapecitabino doze (0,1*kg) ir didesniu santykinės dozės intensyvumu per pirmąsias šešias savaites. Kardiotoksinis poveikis (žr. 4.4 skyrių) Be 4 ir 5 lentelėse nurodytų NRV, remiantis bendrąja 7 klinikinių tyrimų, kuriuose dalyvavo 949 pacientai (2 III ir 5 II fazės klinikiniai metastazinio gaubtinės ir tiesiosios žarnų bei metastazinio krūties vėžio tyrimai), visų klinikinio saugumo duomenų analize, su monoterapija kapecitabinu buvo susijusios išvardytos NRV, kurių dažnis buvo mažesnis kaip 0,1 %: kardiomiopatija, širdies nepakankamumas, staigi mirtis ir skilvelinės ekstrasistolės. Encefalopatija Be 4 ir 5 lentelėse aprašytų NRV, remiantis pirmiau nurodyta bendrąja 7 klinikinių tyrimų visų klinikinio saugumo duomenų analize, encefalopatija irgi buvo susijusi su monoterapija kapecitabinu (dažnis mažesnis kaip 0,1 %). Susmulkintų ar supjaustytų kapecitabino tablečių poveikis Po ekspozicijos susmulkintomis arba supjaustytomis kapecitabino tabletėmis buvo pastebėtos šios nepageidaujamos reakcijos: akių sudirginimas, akių patinimas, odos išbėrimas, galvos skausmas, parestezija, viduriavimas, pykinimas, skrandžio sudirginimas ir vėmimas. Ypatingos populiacijos Senyvi pacientai (žr. 4.2 skyrių) ≥ 60 metų pacientų, kuriems skirta monoterapija kapecitabinu arba kombinuotas gydymas kapecitabinu kartu su docetakseliu, saugumo duomenų analizė parodė su gydymu susijusių 3 ir 4 laipsnio nepageidaujamų reakcijų padažnėjimą, palyginti su < 60 metų pacientais. Be to, ≥ 60 metų pacientai, kurie buvo gydyti kapecitabinu kartu su docetakseliu, gydymą dėl nepageidaujamų reakcijų nutraukė anksčiau, palyginti su < 60 metų pacientais. 14 klinikinių tyrimų, kuriuose dalyvavo daugiau kaip 4700 kapecitabinu gydytų pacientų, duomenų metaanalizė parodė, kad bendrai visų tyrimų duomenimis, vyresnis amžius (padidėjimas po 10 metų) buvo statistiškai reikšmingai susijęs su plaštakų ir pėdų sindromo bei viduriavimo atsiradimo rizikos padidėjimu ir neutropenijos atsiradimo rizikos sumažėjimu. Lytis 14 klinikinių tyrimų, kuriuose dalyvavo daugiau kaip 4 700 kapecitabinu gydytų pacientų, duomenų metaanalizė parodė, kad bendrai visų tyrimų duomenimis, moteriška lytis buvo statistiškai reikšmingai susijusi su plaštakų ir pėdų sindromo bei viduriavimo atsiradimo rizikos padidėjimu ir neutropenijos atsiradimo rizikos sumažėjimu. Pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi (žr. 4.2, 4.4 ir 5.2 skyrius) Pacientų, kuriems skirta monoterapija kapecitabinu (gaubtinės ir tiesiosios žarnų vėžys) ir kuriems prieš pradedant gydymą buvo inkstų funkcijos sutrikimas, saugumo duomenų analizė parodė su gydymu susijusių 3 ir 4 laipsnio nepageidaujamų reakcijų padažnėjimą, palyginti su pacientais, kurių inkstų funkcija buvo normali (atitinkamai 36 % pacientams, kuriems nebuvo inkstų funkcijos sutrikimo [n = 268], palyginti su 41 %, kuriems buvo lengvas sutrikimas [n = 257], ir 54 %, kuriems buvo vidutinio sunkumo sutrikimas [n=59]) (žr. 5.2 skyrių). Pacientams, kuriems buvo vidutinio sunkumo inkstų funkcijos sutrikimas, dažniau prireikė sumažinti dozę (44 %), palyginti su atitinkamai 33 % ir 32 % pacientų, kuriems inkstų funkcijos sutrikimo nebuvo arba buvo lengvas inkstų funkcijos sutrikimas, ir dažniau teko anksčiau nutraukti gydymą (21 % pacientų gydymas nutrauktas per pirmuosius du ciklus), palyginti su atitinkamai 5 % ir 8 % pacientų, kuriems inkstų funkcijos sutrikimo nebuvo arba buvo lengvas inkstų funkcijos sutrikimas. Pranešimas apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas Svarbu pranešti apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas, pastebėtas po vaistinio preparato registracijos, nes tai leidžia nuolat stebėti vaistinio preparato naudos ir rizikos santykį. Sveikatos priežiūros ar farmacijos specialistai turi pranešti apie bet kokias įtariamas nepageidaujamas reakcijas, užpildę ir pateikę pranešimo formą Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos tinklalapyje https://vvkt.lrv.lt/lt/ nurodytais būdais.