Carmustine Zentiva

Karmustinas vartojamas kaip vienintelis vaistinis preparatas paliatyviosios terapijos metu arba derinyje su kitais registruotais chemoterapiniais vaistiniais preparatais, gydant: galvos smegenų navikus – glioblastomą, meduloblastomą, astrocitomą ir metastazinius smegenų navikus; dauginę mielomą – kartu su gliukokortikoidu, pvz., prednizonu; Hodžkino (Hodgkin) ligą – kaip antrinė terapija, derinyje su kitais patvirtintais vaistiniais preparatais, skiriant pacientams, kuriems pirminės terapijos metu liga recidyvavo arba, kurie nereaguoja į pirminę terapiją; ne Hodžkino (non-Hodgkin) limfomas – kaip antrinė terapija, derinyje su kitais patvirtintais vaistiniais preparatais, skiriant pacientams, kuriems pirminės terapijos metu liga recidyvavo arba, kurie nereaguoja į pirminę terapiją; virškinimo trakto navikus; piktybinę melanomą, naudojant derinyje su kitais antineoplaziniais vaistiniais preparatais; piktybines hematologines ligas (Hodžkino [Hodgkin] limfomą/ne Hodžkino [non-Hodgkin] limfomą), kai skiriamas kaip parengiamasis gydymas prieš autologinę kraujodaros kamieninių ląstelių transplantaciją (KKLT).

Carmustine Zentiva gali skirti tik patirties chemoterapijos srityje turintys specialistai, užtikrinę atitinkamą medicininę priežiūrą. Dozavimas Pirminės dozės Rekomenduojama karmustino dozė, kai šis vaistinis preparatas vartojamas kaip vienintelis vaistinis preparatas ir juo gydomi anksčiau negydyti pacientai, yra 150-200 mg/m2 į veną kas 6 savaites. Šią vaistinio preparato dozę galima suleisti vienkartinai arba ją padalijus į kasdienes infuzijas, pvz., po 75-100 mg/m2 dvi dienas iš eilės. Kai karmustinas vartojamas kartu su kitais kaulų čiulpus slopinančiais vaistiniais preparatais arba juo gydomi pacientai, kurių kaulų čiulpų rezervas išsekęs, vaistinio preparato dozes reikėtų koreguoti pagal paciento hematologines charakteristikas taip, kaip nurodyta toliau. Stebėjimas ir tolesnės dozės Pakartotinio gydymo karmustinu kurso negalima taikyti, kol iki reikiamo lygio neatsistato cirkuliuojantys kraujo elementai (trombocitų skaičius – daugiau kaip 100 000/ mm3, leukocitų skaičius – daugiau kaip 4 000/ mm3); paprastai tai įvyksta per šešias savaites. Dėl uždelsto hematologinio toksiškumo reikėtų dažnai tikrinti kraujo ląstelių skaičių ir pakartotinius gydymo kursus taikyti praėjus ne mažiau kaip šešioms savaitėms. Taikant tiek monoterapiją, tiek sudėtinę terapiją, kartu su kitais kaulų čiulpus slopinančiais vaistiniais preparatais, suleidus pirminę vaistinio preparato dozę, tolesnes jo dozes reikėtų koreguoti atsižvelgiant į paciento hematologinį atsaką į ankstesnę dozę. Toliau pateiktas planas siūlomas kaip rekomendacija dėl dozių koregavimo. 1 lentelė. Nadyras (žemiausias lygis) po ankstesnės dozės | Nadyras (žemiausias lygis) po ankstesnės dozės | Ankstesnės dozės procentinė dalis, kurią reikėtų suleisti, % Leukocitai/ mm3 | Trombocitai/ mm3 | Ankstesnės dozės procentinė dalis, kurią reikėtų suleisti, % > 4 000 | > 100 000 | 100 3 000 – 3 999 | 75 000 – 99 999 | 100 2 000 – 2 999 | 25 000 – 74 999 | 70 < 2 000 | < 25 000 | 50 Tais atvejais, kai leukocitų ir trombocitų nadyras po pirminės dozės yra nurodytas skirtingose eilutėse (pvz., leukocitai > 4 000, o trombocitai < 25 000), reikėtų naudoti mažiausią ankstesnės dozės procentinę dalį (pvz., jeigu trombocitų yra < 25 000, reikėtų suleisti ne daugiau kaip 50 % ankstesnės dozės). Parengiamasis gydymas prieš autologinę kraujodaros kamieninių ląstelių transplantaciją Karmustinas skiriamas kartu su kitais chemoterapiniais vaistiniais preparatais pacientams, sergantiems piktybinėmis hematologinėmis ligomis, prieš autologinę kraujodaros kamieninių ląstelių transplantaciją, suleidžiant į veną 300-600 mg/m2 dozę. Ypatingos populiacijos Pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi Pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi, karmustino dozė turi būti sumažinta atsižvelgiant į glomerulų filtracijos greitį Senyviems pacientams Apskritai, gydant senyvus pacientus, vaistinio preparato dozę reikėtų parinkti atsargiai, paprastai gydymą reikėtų pradėti nuo mažiausios vaistinio preparato dozės intervalo vertės, atsižvelgiant, kad šių pacientų populiacijoje dažnesni sutrikusios kepenų, inkstų ar širdies funkcijos atvejai, ir atsižvelgiant į gretutines ligas bei gydymą kitais vaistiniais preparatais. Kadangi senyviems pacientams yra didesnė sutrikusios inkstų funkcijos tikimybė, dozę reikia parinkti atsargiai, o inkstų funkcija turi būti stebima ir pagal ją mažinama dozė. Vaikai ir paaugliai Karmustino draudžiama vartoti vaikams ir jaunesniems kaip 18 metų paaugliams (žr. 4.3 skyrių), nes yra didelė toksiškumo plaučiams rizika (žr. 4.4 skyrių). Vartojimo metodas Ištirpinus ir papildomai praskiedus leisti į veną. Tada gautą vartoti paruoštą infuzinį tirpalą reikia nedelsiant, per 1-2 valandas, sulašinti į veną, tirpalą saugant nuo šviesos. Vaistinis preparatas turi būti sulašinamas į veną ne greičiau kaip per vieną valandą, priešingu atveju procedūra gali sukelti deginimo pojūtį ir skausmą toje vietoje, kurioje įvesta infuzinės sistemos adata. Procedūros metu turi būti stebima injekcijos sritis. . Vaistinio preparato paruošimo ir skiedimo prieš vartojant instrukcija pateikiama 6.6 skyriuje.

Iki 30 proc. pacientų nustatomas toksinis poveikis plaučiams, kuris pasireiškia plaučių infiltratais ir (arba) fibroze. Toks poveikis gali pasireikšti per 3 gydymo metus ir atrodo, kad jis susijęs su vaistinio preparato doze – su padidėjusia plaučių fibrozės išsivystymo tikimybe siejamos kaupiamosios 1 200-1 500 mg/m2 dozės. Prie rizikos veiksnių priskiriamas rūkymas, kvėpavimo sistemos veiklos sutrikimas, anksčiau radiografiniais tyrimais nustatyti pakitimai, nuosekliai arba tuo pat metu krūtinės ląstos srityje naudojama spinduliuotė ir kitų vaistinių preparatų, kurie sukelia plaučių audinio pažeidimus, vartojimas. Prieš pradedant gydymą, reikėtų ištirti paciento plaučių veiklą ir padaryti krūtinės rentgenogramą, o gydymo laikotarpiu reikėtų dažnai atlikti plaučių veiklos tyrimus. Ypač didelė rizika kyla tiems pacientams, kurių maksimalus forsuotas iškvėpto oro tūris (angl. FVC) arba anglies monoksido pernašos faktorius (angl. DLCO) prieš pradedant gydymą mažesnis nei 70 proc. numatytos vertės. Pacientų, kurie karmustinu buvo gydomi vaikystėje arba paauglystėje, populiacijoje aprašyti itin uždelstos plaučių fibrozės atvejai (išsivystė praėjus iki 17 metų po gydymo). Karmustino draudžiama vartoti vaikams ir jaunesniems nei 18 metų paaugliams (žr. 4.3 skyrių). Prieš pradedant gydymą ir reguliariai gydymo laikotarpiu taip pat reikia tikrinti kepenų ir inkstų veiklą (žr. 4.8 skyrių). Buvo pranešta apie padidėjusią toksinio poveikio plaučiams riziką moterims taikant parengiamąjį režimą ir autologinę kraujodaros kamieninių ląstelių transplantaciją. Iki šiol tokia padidėjusi rizika buvo siejama su pačiu gydymu, tiek taikant parengiamąjį režimą be karmustino (pvz., skiriant kūno švitinimą [angl. TBI] arba busulfano ir ciklofosfamido derinį), tiek su karmustinu (taikant BEAM schemą: karmustinas, etopozidas, citarabinas ir melfalanas arba CBV schemą: ciklofosfamidas, karmustinas ir etopozidas). Įrodyta, kad taikant gydymą didelėms karmustino dozėmis (ypač 600 mg/m2) prieš kraujodaros kamieninių ląstelių transplantaciją padidėja toksinio poveikio plaučiams pasireiškimo rizika ir toks poveikis gali būti sunkesnis. Todėl, jei egzistuoja papildoma toksinio poveikio plaučiams rizika, tokiems pacientams karmustino vartojimą reikia įvertinti atsižvelgiant į riziką. Gydymas didelėmis dozėmis Gydant didelėmis karmustino dozėmis, padidėja infekcijų, toksinio poveikio širdžiai, kepenims, virškinimo traktui ir inkstams, nervų sistemos ligų ir elektrolitų sutrikimų (hipokalemijos, hipomagnezemijos ir hipofosfatemijos) rizika ir sunkumas. Gretutinės ligos ir bloga ligos būklė Pacientams, sergantiems gretutinėmis ligomis ir esant blogesnei ligos būklei, yra didesnė nepageidaujamų reiškinių rizika. Tai ypač svarbu senyviems pacientams. Pagal kūno paviršiaus plotą mažesnėmis nei žmonėms rekomenduojama dozėmis naudojamas karmustinas kancerogeniškai veikia žiurkių ir pelių organizmą. Toksiškumas kaulų čiulpams Dažna ir sunki toksiška karmustino nepageidaujama reakcija yra uždelstas ir kauptinis toksiškumas kaulų čiulpams. Sulašinus vaistinio preparato dozę, bent šešias savaites pacientui reikia dažnai atlikti bendrą kraujo tyrimą. Po ankstesnės chemoterapijos arba dėl kitų priežasčių sumažėjus cirkuliuojančių trombocitų, leukocitų arba eritrocitų skaičiui, vaistinio preparato dozę reikėtų pakoreguoti (žr. 1 lentelę 4.2 skyriuje). Be to, vartojant karmustiną reikia reguliariai tirti ir stebėti kepenų, inkstų ir plaučių veiklą (žr. 4.8 skyrių). Kartotinių karmustino dozių negalima vartoti dažniau nei kas šešias savaites. Kaulų čiulpų slopinimas (mielosupresija) – labai dažna nepageidaujama reakcija, kuri prasideda praėjus 7-14 parų po infuzijos ir išnyksta praėjus 42-56 paroms po infuzijos. Kaulų čiulpų slopinimas yra nuo vaistinio preparato dozės ir nuo jo kaupiamosios dozės priklausoma nepageidaujama reakcija, neretai pasireiškianti dviem skirtingomis fazėmis. Trombocitopenija paprastai būna ryškesnė už leukopeniją, tačiau abu yra dozę ribojantys nepageidaujami efektai. Anemija dažna, tačiau paprastai ne tokia ryški. Toksinis karmustino poveikis kaulų čiulpams yra kaupiamojo pobūdžio, todėl vaistinio preparato dozės turi būti koreguojamos atsižvelgiant į kraujo ląstelių skaičiaus nadyrą suleidus ankstesnes vaistinio preparato dozes (žr. 4.2 skyrių). Vaisingo amžiaus moterys ir vyrų bei moterų kontracepcija Vaisingos moterys turi vartoti veiksmingą kontracepciją, kad išvengtų nėštumo gydymo metu ir bent 6 mėnesius po jo. Pacientams vyrams reikėtų rekomenduoti gydymo karmustinu laikotarpiu bent 6 mėnesius po gydymo naudoti tinkamas kontracepcijos priemones (žr. 4.6 skyrių). Carmustine Zentiva sudėtyje yra propilenglikolio Šio vaistinio preparato sudėtyje esantis propilenglikolis gali turėti tokį patį poveikį kaip ir alkoholio vartojimas ir padidinti šalutinio poveikio tikimybę. Nenaudokite šio vaistinio preparato jaunesniems nei 5 metų vaikams. Šį vaistinį preparatą vartokite tik gydytojui rekomendavus. Jūsų gydytojas gali atlikti papildomus patikrinimus, kol vartojate šį vaistinį preparatą. Parenterinis vartojimas Suderinamumas leidžiant į arteriją nebuvo tirtas. Netyčia suleidus į arteriją galima tikėtis sunkaus audinių pažeidimo. Karmustino injekcija tiesiogiai į miego arteriją eksperimento tvarka buvo siejamas su toksiškumu akims. Vartojant karmustiną galimos reakcijos vartojimo vietoje (žr. 4.8 skyrių). Atsižvelgiant į ekstravazacijos galimybę rekomenduojama atidžiai stebėti infuzijos vietą dėl galimos infiltracijos vartojimo metu. Specialus ekstravazacijos gydymo būdas šiuo metu nežinomas. Paruoštam infuziniam tirpalui patekus ant odos, paveiktose vietose atsirado nudegimų ir per didelė pigmentacija. Buvo pranešta apie vietinį toksinį poveikį minkštiesiems audiniams dėl karmustino ekstravazacijos. Karmustino infiltracija gali sukelti patinimą, skausmą, eritemą, deginimą ir odos nekrozę.

Saugumo duomenų santrauka Lentelėje nurodytos nepageidaujamos reakcijos, kurios pasireiškė gydymo šiuo vaistiniu preparatu laikotarpiu, bet nebūtinai yra priežastiniu ryšiu susijusios su šiuo vaistiniu preparatu. Kadangi klinikiniai tyrimai atliekami labai specifinėmis sąlygomis, nustatyti nepageidaujamų reakcijų rodikliai gali neatitikti klinikinėje praktikoje nustatomų rodiklių. Paprastai nepageidaujamos reakcijos įtraukiamos į nepageidaujamo poveikio reiškinių sąrašą, jeigu vaistinio preparato monografijoje nurodoma, kad jos pasireiškia arba pagrindinių tyrimų metu jos nustatomos daugiau kaip 1 proc. pacientų ir (arba) nusprendžiama, kad jos yra klinikiniu požiūriu svarbios. Jeigu atliekami placebu kontroliuojami tyrimai, nepageidaujamos reakcijos į nepageidaujamo poveikio reiškinių sąrašą įtraukiamos, kai vaistinį preparatą vartojusių pacientų grupėje jos pasireiškia ≥ 5 proc. daugiau pacientų. Didelė dozė apibrėžiama kaip > 200 mg/m2 Nepageidaujamų reakcijų santrauka lentelėje Toliau pateiktoje lentelėje karmustino nepageidaujamos reakcijos nurodytos pagal MeDRA sisteminę organų klasę ir dažnį, nuo sunkiausios iki lengviausios. Nepageidaujamo poveikio dažnis apibūdinamas taip: labai dažnas (≥ 1/10), dažnas (nuo ≥ 1/100 iki < 1/10), nedažnas (nuo ≥ 1/1 000 iki < 1/100), retas (nuo ≥ 1/10 000 iki < 1/1 000), labai retas (< 1/10 000) ir nežinomas (negali būti apskaičiuotas pagal turimus duomenis). Kiekvienoje dažnio grupėje nepageidaujamos reakcijos nurodytos pagal sunkumą nuo sunkiausių iki lengviausių: MedDRA organų sisteminė klasė | Dažnis | Nepageidaujamos reakcijos | | Kliniškai reikšmingas šalutinis poveikis nurodytas kursyvu. Infekcijos ir infestacijos | Dažnis nežinomas | Oportunistinės infekcijos (įskaitant mirtiną baigtį). Gerybiniai, piktybiniai ir nepatikslinti navikai (tarp jų cistos ir polipai) | Dažnas | Ūminės leukemijos, kaulų čiulpų displazija – po ilgalaikio vartojimo. Gerybiniai, piktybiniai ir nepatikslinti navikai (tarp jų cistos ir polipai) | Dažnis nežinomas | Antriniai piktybiniai navikai Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai | Dažnas | Anemija. | Labai dažnas | Mielosupresija (kaulų čiulpų slopinimas). Imuninės sistemos sutrikimai | Dažnis nežinomas | Alerginė reakcija. Metabolizmo ir mitybos sutrikimai | Dažnis nežinomas | Elektrolitų sutrikimai (hipokalemija, hipomagnezemija ir hipofosfatemija) Nervų sistemos sutrikimai | Labai dažnas | Ataksija, svaigulys, galvos skausmas. | Dažnas | Encefalopatija (gydant didelėmis dozėmis; dozę ribojanti nepageidaujama reakcija) | Dažnis nežinomas | Raumenų skausmas, epilepsinė būklė (status epilepticus), traukuliai (priepuoliai), toniniai kloniniai traukuliai, didieji traukulių priepuoliai. Akių sutrikimai | Labai dažnas | Toksinis poveikis akims, laikinas junginės paraudimas ir neryškus matymas, tinklainės hemoragijos. Akių sutrikimai | Retas | Neuroretinitas. Širdies sutrikimai | Labai dažnas | Hipotenzija (didelių dozių terapija). Širdies sutrikimai | Dažnis nežinomas | Tachikardija, krūtinės skausmas. Kraujagyslių sutrikimai | Labai dažnas | Flebitas. | Retas | Venų okliuzinė liga (didelių dozių terapija). Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai | Labai dažni | Toksinis poveikis plaučiams 1, intersticinė fibrozė (taikant ilgalaikį gydymą, dėl kaupiamosios dozės poveikio* > 1400 mg/m2) Pneumonitas (kai dozė > 450 mg/m2). | Retas | Intersticinė fibrozė (vartojant mažesnes dozes). Virškinimo trakto sutrikimai | Labai dažnas | Stiprus pykinimas ir vėmimas; emetogeninis potencialas > 250 mg/m2 didelis arba vidutinis; prasideda praėjus 2–4 valandoms po infuzijos ir tęsiasi4–6 valandas.. Virškinimo trakto sutrikimai | Dažnas | Anoreksija, vidurių užkietėjimas, viduriavimas, stomatitas. | Retas | Kraujavimas virškinimo trakte. | Dažnis nežinomas | Neutropeninis enterokolitas Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai | Dažnas | Hepatotoksiškumas – grįžtamas, uždelstas, pasireiškiantis praėjus iki 60 parų po vaistinio preparato vartojimo ( gydant didelėmis dozėmis; dozę ribojanti nepageidaujama reakcija), kuris pasireiškia: - grįžtamu bilirubino kiekio padidėjimu; - grįžtamu šarminės fosfatazės aktyvumo padidėjimu; - grįžtamu aspartataminotransferazės aktyvumo padidėjimu. Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Dažnis nežinomas | Ekstravazacijos pavojus: sukelia išbėrimą pūslelėmis. | Labai dažnas | Dermatitas, kai vartojama išoriškai, palengvėja sumažinus sumaišyto vaistinio preparato koncentraciją; laikina hiperpigmentacija, vaistiniam preparatui atsitiktinai patekus ant odos. | Dažnas | Alopecija, paraudimas (pasireiškia stipriau, kai infuzija trunka < 1–2 val.), reakcija injekcijos vietoje. Inkstų ir šlapimo takų sutrikimai | Dažnis nežinomas | Inkstų nepakankamumas, azotemija, inkstų tūrio sumažėjimas. Inkstų ir šlapimo takų sutrikimai | Retas | Toksinis poveikis inkstams. Lytinės sistemos ir krūties sutrikimai | Retas | Ginekomastija. | Dažnis nežinomas | Nevaisingumas, teratogenezė. Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai | Dažnas | Deginimo pojūtis injekcijos vietoje. | Labai retas | Tromboflebitas 1Pagal patirtį vaistiniam preparatui jau esant rinkoje, toksiškumas plaučiams taip pat pasireiškia kaip pneumonitas ir intersticinė plaučių liga *Buvo pranešta apie padidėjusią toksinio poveikio plaučiams riziką moterims taikant parengiamąjį režimą ir autologinę kraujodaros kamieninių ląstelių transplantaciją. Iki šiol tokia padidėjusi rizika buvo siejama su pačiu gydymu, tiek taikant parengiamąjį režimą be karmustino (pvz., skiriant kūno švitinimą [angl. TBI] arba busulfano ir ciklofosfamido derinį), tiek su karmustinu (taikant BEAM schemą: karmustinas, etopozidas, citarabinas ir melfalanas arba CBV schemą: ciklofosfamidas, karmustinas ir etopozidas). Atrinktų nepageidaujamų reakcijų apibūdinimas Mielosupresija (kaulų čiulpų slopinimas) Kaulų čiulpų slopinimas – labai dažna nepageidaujama reakcija, kuri prasideda praėjus 7-14 dienų po infuzijos ir išnyksta praėjus 42-56 dienoms po infuzijos. Kaulų čiulpų slopinimas yra nuo vaistinio preparato dozės ir nuo jo kaupiamosios dozės priklausoma nepageidaujama reakcija, neretai pasireiškianti dviem skirtingomis fazėmis. Trombocitopenija paprastai būna ryškesnė už leukopeniją, tačiau abu nepageidaujami poveikiai riboja dozę. Anemija dažna, tačiau paprastai ne tokia žymi. Akių sutrikimai Staigi infuzija į veną 2 valandų laikotarpiu gali sukelti junginės kraujavimą, kuris trunka maždaug 4 valandas. Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai Plaučių fibrozė (su mirtinais padariniais), plaučių infiltracija Toksinis poveikis plaučiams nustatytas iki 30 proc. pacientų. Tais atvejais, kai toksinis poveikis plaučiams pasireiškė ankstyvame etape (praėjus ne daugiau kaip 3 gydymo metams), buvo nustatyti plaučių infiltratai ir (arba) plaučių fibrozės atvejai, iš kurių kai kurie buvo mirtini. Pacientų amžius svyravo nuo 22 mėnesių iki 72 metų. Prie rizikos veiksnių priskiriamas rūkymas, kvėpavimo sistemos liga, esami radiografiniais tyrimais nustatyti pakitimai, nuosekliai arba tuo pat metu krūtinės ląstos srityje naudojama spinduliuotė ir vaistinio preparato vartojimas kartu su kitomis veikliosiomis medžiagomis, kurios gali pažeisti plaučius. Nepageidaujamų reakcijų dažnumas veikiausiai susijęs su vaistinio preparato doze; su padidėjusia plaučių fibrozės tikimybe siejamos kaupiamosios 1 200-1500 mg/m2 dozės. Gydymo laikotarpiu turėtų būti reguliariai atliekami plaučių veiklos tyrimai (FVC, DLCO). Ypač didelė rizika kyla tiems pacientams, kurių maksimalus forsuotai iškvėpto oro tūris (FVC) arba anglies monoksido pernašos faktorius (DLCO) prieš pradedant gydymą siekia < 70 proc. numatytos vertės. Pacientų, kurie karmustinu buvo gydomi vaikystėje arba paauglystėje, populiacijoje aprašyti itin uždelstos plaučių fibrozės atvejai (išsivystė praėjus iki 17 metų po gydymo). Ilgalaikio 17-os pacientų, kurie išgyveno po vaikystėje diagnozuoto galvos smegenų naviko, tolesnio stebėjimo duomenimis, aštuoni iš šių pacientų mirė nuo plaučių fibrozės. Du iš šių 8 pacientų mirė per pirmus 3 gydymo metus, kiti 6 mirė praėjus 8-13 metų po gydymo. Pacientų, kurie mirė vartodami vaistinį preparatą, amžiaus mediana siekė 2,5 metų (1-12 metų), o pacientų, kurie vartodami vaistinį preparatą išgyveno ilgą laiką, amžiaus mediana siekė 10 metų (5-16 metų). Visi pacientai, kurie gydymo laikotarpiu buvo jaunesni nei 5 metų, mirė nuo plaučių fibrozės; nei karmustino dozė, nei papildoma vinkristino dozė ar stuburo spindulinis gydymas neturėjo įtakos mirtinoms gydymo pasekmėms. Visiems kitiems išgyvenusiems pacientams, kuriuos buvo galima stebėti užbaigus gydymą, buvo diagnozuota plaučių fibrozė. Karmustinu draudžiama gydyti jaunesnius nei 18 metų vaikus ir paauglius (žr. 4.3 skirsnį). Toksinio poveikio plaučiams atvejų nustatyta ir po vaistinio preparato pateikimo rinkai; jis pasireiškė pneumonitu ir intersticine plaučių liga. Pneumonitas išsivysto, kai vaistinis preparatas vartojamas > 450 mg/m2 dozėmis, o intersticinė plaučių liga – taikant ilgalaikę terapiją, kai kaupiamoji dozė siekia > 1 400 mg/m2. Emetogeninis potencialas Kai vaistinio preparato dozės siekia > 250 mg/m2, emetogeninis potencialas yra didelis, o kai jos siekia ≤ 250 mg/m2 – didelis arba vidutinis. Pykinimas ir vėmimas būna stiprūs, prasideda praėjus 2-4 valandoms po infuzijos ir tęsiasi 4-6 valandas. Toksinis poveikis inkstams Toksinis poveikis yra retas, bet pasireiškia, kai kaupiamosios dozės siekia < 1 000 mg/m2. Suvartojus dideles kauptines dozes ir po ilgalaikio gydymo karmustinu ir susijusiomis nitrozourėjomis yra gauta pranešimų apie inkstų pakitimus: sumažėjusį inkstų tūrį, progresuojančią azotemiją ir inkstų nepakankamumą. Inkstų veiklos sutrikimas kartais stebėtas ir po mažos bendros dozės. Pranešimas apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas Svarbu pranešti apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas, pastebėtas po vaistinio preparato registracijos, nes tai leidžia nuolat stebėti vaistinio preparato naudos ir rizikos santykį. Sveikatos priežiūros ar farmacijos specialistai turi pranešti apie bet kokias įtariamas nepageidaujamas reakcijas, užpildę ir pateikę pranešimo formą Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos tinklalapyje https://vvkt.lrv.lt/lt/ nurodytais būdais.