Carzan

Dozavimas esant arterinei hipertenzijai Rekomenduojama pradinė ir įprasta palaikomoji Carzan dozė – 8 mg vieną kartą per parą. Didžiausias antihipertenzinis poveikis pasireiškia per 4 savaites. Kai kuriems pacientams, kurių kraujospūdis tinkamai nesureguliuojamas, dozę galima padidinti iki 16 mg vieną kartą per parą ir didžiausios – 32 mg vieną kartą per parą. Dozė koreguojama atsižvelgiant į kraujospūdžio pokyčius. Carzan galima skirti kartu su kitais antihipertenziniais vaistiniais preparatais (žr. 4.3, 4.4, 4.5 ir 5.1 skyrius). Papildomas gydymas hidrochlorotiazidu kartu su įvairaus stiprumo Carzan sukėlė papildomą antihipertenzinį poveikį. Senyviems pacientams Senyviems žmonėms pradinės dozės koreguoti nereikia. Cirkuliuojančio kraujo tūrio sumažėjimas Jei yra hipotenzijos pavojus (pvz., kai gali būti sumažėjęs cirkuliuojančio kraujo tūris), galima skirti pradinę 4 mg dozę (žr. 4.4 skyrių). Inkstų funkcijos sutrikimas Pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi (įskaitant hemodializuojamus pacientus), pradinė dozė yra 4 mg. Ji koreguojama atsižvelgiant į organizmo reakciją. Pacientams, kuriems yra labai sunkus inkstų funkcijos sutrikimas arba yra galutinės stadijos inkstų liga (kreatinino klirensas mažesnis nei 15 ml/min.), šio vaistinio preparato vartojimo patirties yra mažai (žr. 4.4 skyrių). Kepenų funkcijos sutrikimas Pacientams, kuriems yra lengvas ar vidutinio sunkumo kepenų funkcijos sutrikimas, pradinė rekomenduojama dozė yra 4 mg vieną kartą per parą. Šią dozę galima koreguoti atsižvelgiant į organizmo reakciją. Carzan yra kontraindikuotinas pacientams, kuriems yra sunkus kepenų funkcijos sutrikimas ir (ar) cholestazė (žr. 4.3 ir 5.2 skyrius) Vartojimas juodosios rasės pacientams Juodosios rasės pacientams kandesartano antihipertenzinis poveikis yra silpnesnis negu kitiems, todėl norint sureguliuoti jų kraujospūdį, Carzan ir kartu vartojamų vaistinių preparatų dozes gali tekti didinti dažniau (žr. 5.1 skyrių). Vaikų populiacija Vaikai ir paaugliai (nuo 6 iki < 18 metų amžiaus) Rekomenduojama pradinė dozė yra 4 mg vieną kartą per parą. < 50 kg sveriantys pacientai. Pacientams, kuriems nepavyksta tinkamai sureguliuoti kraujospūdžio, dozę galima padidinti iki maksimalios - 8 mg vieną kartą per parą. ≥ 50 kg sveriantys pacientai. Pacientams, kuriems nepavyksta tinkamai sureguliuoti kraujospūdžio, dozę galima padidinti iki 8 mg vieną kartą per parą ir, jeigu reikia, vėliau iki 16 mg vieną kartą per parą (žr. 5.1 skyrių). Didesnių nei 32 mg dozių vartojimas vaikų populiacijoje tiriamas nebuvo. Didžiausias antihipertenzinis poveikis pasireiškia per 4 savaites. Vaikų, kuriems galimai sumažėjęs kraujo tūris (pvz., diuretikais gydomiems pacientams ypač su sutrikusia inkstų funkcija), gydymą Carzan reikia pradėti atidžiai stebint gydytojui, taip pat reikia įvertinti mažesnės nei įprastinės pradinės dozės skyrimo būtinumą (žr. 4.4 skyrių). Carzan vartojimas vaikams, kurių glomerulų filtracijos greitis yra mažesnis nei 30 ml/min./1,73 m2, tiriamas nebuvo (žr. 4.4 skyrių). Juodosios rasės pacientai vaikai Kandesartano antihipertenzinis poveikis juodosios rasės pacientams yra mažiau išreikštas nei ne juodosios rasės pacientams (žr. 5.1 skyrių). Vaikai (jaunesni nei 1 metų iki < 6 metų amžiaus) Saugumas ir veiksmingumas vaikams (nuo 1 metų iki < 6 metų amžiaus) neištirti. Turimi duomenys pateikiami 5.1 skyriuje, tačiau dozavimo rekomendacijų pateikti negalima. Negalima vartoti jaunesniems nei 1 metų vaikams (žr. 4.3 skyrių). Dozavimas esant širdies nepakankamumui Įprasta rekomenduojama pradinė Carzan dozė – 4 mg vieną kartą per parą. Ji didinama iki tikslinės maksimalios (32 mg vieną kartą per parą) arba didžiausios toleruojamos, dozę dvigubinant ne dažniau kaip kas 2 savaites (žr. 4.4 skyrių). Tiriant širdies nepakankamumu sergančius pacientus, visada reikia ištirti ir inkstų funkciją (įskaitant kreatinino ir kalio koncentracijų kraujo serume sekimą). Carzan galima vartoti su kitais širdies nepakankamumui gydyti skirtais vaistiniais preparatais, įskaitant AKF inhibitorius, beta adrenoblokatorius, diuretikus ir rusmenės (Digitalis) glikozidus, arba šių vaistinių preparatų deriniais. Carzan gali būti skiriamas kartu su AKF inhibitoriumi pacientams, sergantiems simptominiu širdies nepakankamumu, nepaisant optimalaus standartinio širdies nepakankamumo gydymo, kai netoleruojami mineralokortikoidinių receptorių antagonistai. AKF inhibitoriaus, kalį organizme sulaikančio diuretiko ir Carzan derinio skirti nerekomenduojama, tačiau, jei reikia, jis gali būti skiriamas tik atidžiai įvertinus galimą naudą ir riziką (žr. 4.4, 4.8 ir 5.1 skyrius). Ypatingų pacientų grupėms Senyviems pacientams arba turintiems sumažėjusį cirkuliuojančio kraujo tūrį, sergantiems inkstų nepakankamumu arba lengvu ar vidutinio laipsnio kepenų nepakankamumu pradinės dozės koreguoti nereikia. Vaikų populiacija Carzan saugumas ir veiksmingumas vaikų ir paauglių iki 18 metų širdies nepakankamumui gydyti neištirti (duomenų nėra). Vartojimo metodas Vartoti per burną. Carzan geriamas vieną kartą per parą valgant arba nevalgius. Maistas įtakos kandesartano biologiniam prieinamumui neturi.

Dvigubas renino, angiotenzino ir aldosterono sistemos (RAAS) nuslopinimas Turima įrodymų, kad kartu vartojant AKF inhibitorius, angiotenzino II receptorių blokatorius ar aliskireną padidėja hipotenzijos, hiperkalemijos ir inkstų funkcijos susilpnėjimo (įskaitant ūminį inkstų nepakankamumą) rizika. Todėl nerekomenduojama dvigubai nuslopinti RAAS, vartojant AKF inhibitorių, angiotenzino II receptorių blokatorių ar aliskireno derinį (žr. 4.5 ir 5.1 skyrius). Vis dėlto, jei dvigubas nuslopinimas laikomas absoliučiai būtinu, šis gydymas turi būti atliekamas tik prižiūrint specialistams ir dažnai bei atidžiai tiriant inkstų funkciją, elektrolitų koncentraciją bei kraujospūdį. Pacientams, sergantiems diabetine nefropatija, negalima kartu vartoti AKF inhibitorių ir angiotenzino II receptorių blokatorių. Inkstų nepakankamumas Vartojant Carzan (kaip ir kitus renino, angiotenzino ir aldosterono sistemą slopinančius vaistinius preparatus), jautriems pacientams galima tikėtis jo sukeliamų inkstų funkcijos pokyčių. Jei Carzan vartojantis pacientas serga hipertenzija ir inkstų nepakankamumu, rekomenduojama periodiškai tirti kalio ir kreatinino koncentraciją kraujo serume. Pacientų, kuriems yra labai sunkus inkstų funkcijos sutrikimas arba yra galutinės stadijos inkstų liga (kreatinino klirensas mažesnis kaip 15 ml/min.), gydymo šiuo vaistiniu preparatu patirties yra mažai. Jiems Carzan dozę reikia didinti atsargiai, matuojant kraujospūdį. Gydant širdies nepakankamumu sergančius pacientus (ypač 75 metų ir vyresnius žmones bei pacientus, kurių inkstų funkcija sutrikusi), reikia periodiškai tirti ir inkstų funkciją. Didinant Carzan dozę, rekomenduojama tirti kreatinino ir kalio koncentraciją kraujo serume. Širdies nepakankamumo gydymo klinikiniuose tyrimuose nedalyvavo pacientai, kurių kraujyje kreatinino koncentracija viršijo 265 mol/l ( 3 mg/dl). Vaikų populiacija, įskaitant pacientus, kurių inkstų funkcija sutrikusi Kandesartano cileksetilo vartojimas vaikams, kurių glomerulų filtracijos greitis yra mažesnis nei 30 ml/min./1,73 m2, tiriamas nebuvo (žr. 4.2 skyrių). Vartojimas kartu su AKF inhibitoriumi esant širdies nepakankamumui Nepageidaujamų reakcijų, ypač hipotenzijos, hiperkalemijos ir inkstų funkcijos susilpnėjimo (įskaitant ūminį inkstų nepakankamumą), rizika gali padidėti Carzan vartojant kartu su AKF inhibitoriumi. Taip pat nerekomenduojama skirti trijų vaistinių preparatų – AKF inhibitoriaus, mineralokortikoidinių receptorių antagonistų ir kandesartano – derinį. Šiuos derinius vartojančius pacientus turi prižiūrėti specialistai, dažnai bei atidžiai tiriantys pacientų inkstų funkciją, elektrolitų koncentraciją ir kraujospūdį. Pacientams, sergantiems diabetine nefropatija, negalima kartu vartoti AKF inhibitorių ir angiotenzino II receptorių blokatorių. Hemodializės Dializės metu dėl sumažėjusio plazmos tūrio bei renino, angiotenzino ir aldosterono sistemos suaktyvėjimo kraujospūdis gali būti ypač jautrus AT1 receptorių blokavimui, todėl hemodializuojamiems pacientams Carzan dozę reikia didinti labai atsargiai ir atidžiai matuojant kraujospūdį. Inkstų arterijų stenozė Renino, angiotenzino ir aldosterono sistemą veikiantys vaistiniai preparatai, įskaitant angiotenzino-II receptorių blokatorius (AIIRB), gali sukelti šlapalo ir kreatinino koncentracijos kraujo serume padidėjimą pacientams, sergantiems abiejų inkstų arterijų stenoze arba vienintelio funkcionuojančio inksto arterijos stenoze. Inkstų persodinimas Kandesartano cileksetilo vartojimo pacientams po atliktos inkstų persodinimo klinikinės patirties yra nedaug. Hipotenzija Širdies nepakankamumu sergantiems pacientams, vartojantiems Carzan, gali pasireikšti hipotenzija. Taip pat ji gali pasireikšti hipertenzija sergantiems pacientams, kurių cirkuliuojančio kraujo tūris yra sumažėjęs, pvz., nuo didelių diuretikų dozių. Tokie pacientai pradedami gydyti atsargiai, o jų kraujo tūrį reikia sureguliuoti. Vaikų, kuriems galimai sumažėjęs kraujo tūris (pvz., diuretikais gydomiems pacientams ypač kurių inkstų funkcija sutrikusi), gydymą Carzan reikia pradėti atidžiai stebint gydytojui, taip pat reikia įvertinti mažesnės pradinės dozės skyrimo būtinumą (žr. 4.2 skyrių). Anestezija ir chirurgija Angiotenzino-II receptorių blokatorių vartojantiems pacientams anestezijos ir operacijos metu dėl renino, angiotenzino ir aldosterono sistemos slopinimo gali pasireikšti hipotenzija. Labai retai ji gali būti tokia sunki, kad tektų vartoti skysčių į veną ir (ar) kraujagysles siaurinančių vaistinių preparatų. Aortos ir mitralinio vožtuvo stenozė (obstrukcinė hipertrofinė kardiomiopatija) Šio vaistinio preparato, kaip ir kitų kraujagysles plečiančių, ypač atsargiai reikia skirti pacientams, sergantiems hemodinamiką trikdančia aortos arba mitralinio vožtuvo stenoze ar obstrukcine hipertrofine kardiomiopatija. Pirminis hiperaldosteronizmas Pacientams, sergantiems pirminiu hiperaldosteronizmu, renino, angiotenzino ir aldosterono sistemą slopinantys antihipertenziniai vaistiniai preparatai dažniausiai būna neveiksmingi, todėl jiems Carzan nerekomenduojamas. Hiperkalemija Carzan vartojant kartu su kalį sulaikančiais diuretikais, kalio papildais, kalio turinčiais druskos pakaitalais ar kitais kalio koncentraciją galinčiais didinti vaistiniais preparatais (pvz., heparinu, kotrimoksazoliu, taip pat žinomu kaip trimetoprimo ir sulfametoksazolo derinys ), gali padidėti kalio koncentracija hipertenzija sergančių pacientų kraujo serume. Ji turi būti tinkamai reguliariai tiriama. Širdies nepakankamumu sergantiems pacientams, vartojantiems Carzan, gali pasireikšti hiperkalemija. Rekomenduojama periodiškai tirti kalio koncentraciją kraujo serume. AKF inhibitorių ir kalį sulaikančių diuretikų (pvz., spironolaktono) kartu su Carzan vartoti nerekomenduojama, jų vartojimo kartu galimybę galima svarstyti tik kruopščiai įvertinus galimą naudą ir riziką. Žarnyno angioneurozinė edema Gauta pranešimų apie žarnyno angioneurozinės edemos atvejus, pasireiškusius pacientams, gydytiems angiotenzino II receptorių blokatoriais (įskaitant kandesartaną) (žr. 4.8 skyrių). Šiems pacientams pasireiškė pilvo skausmas, pykinimas, vėmimas ir viduriavimas. Nutraukus angiotenzino II receptorių antagonistų vartojimą, simptomai išnyko. Diagnozavus žarnyno angioneurozinę edemą, reikia nutraukti kandesartano vartojimą ir pradėti atitinkamą stebėseną, kol simptomai visiškai išnyksta. Bendri įspėjimai Pacientams, kurių kraujagyslių tonusas ir inkstų funkcija daugiausiai priklausė nuo renino, angiotenzino ir aldosterono sistemos aktyvumo (pvz., sergantiems sunkiu staziniu širdies nepakankamumu ar inkstų liga, ypač inkstų arterijų stenoze), kitų šią sistemą veikiančių vaistinių preparatų vartojimas buvo susijęs su ūminės hipotenzijos, azotemijos, oligurijos ir (retai) ūminio inkstų nepakankamumo pasireiškimu. Negalima paneigti ir panašaus AIIRB poveikio galimybės. Dėl per didelio kraujospūdžio sumažėjimo vartojant šį (kaip ir bet kurį kitą) antihipertenzinį vaistinį preparatą išemine širdies liga ar išemine smegenų kraujagyslių liga sergančius pacientus gali ištikti miokardo infarktas ar insultas. Kandesartano antihipertenzinį poveikį gali sustiprinti kiti kraujospūdį mažinantys vaistiniai preparatai (tiek vartojami antihipertenziniam gydymui, tiek kitoms indikacijoms). Nėštumas Nėštumo laikotarpiu pradėti vartoti AIIRB negalima. Išskyrus atvejus, kai tęstinis gydymas angiotenzino-II receptorių blokatoriais laikomas būtinu, planuojančioms pastoti pacientėms šiuos vaistinius preparatus reikia pakeisti kitais antihipertenziniais vaistiniais preparatais, kurių vartojimo nėštumo laikotarpiu saugumas yra ištirtas. Nustačius, kad pacientė pastojo, būtina nedelsiant nutraukti AIIRB receptorių blokatorių vartojimą, ir, jei reikia, skirti kitų antihipertenzinių vaistinių preparatų (žr. 4.3 ir 4.6 skyrius). Pacientėms po menarchės periodiškai reikia įvertinti pastojimo galimybę. Siekiant apsaugoti nuo ekspozicijos rizikos nėštumo metu, reikia suteikti tinkamą informaciją ir (arba) imtis tinkamų priemonių (žr. 4.3 ir 4.6 skyrius). Įspėjimas apie pagalbines medžiagas Carzan sudėtyje yra laktozės monohidrato. Šio vaistinio preparato negalima vartoti pacientams, kuriems nustatytas retas paveldimas sutrikimas – galaktozės netoleravimas, visiškas laktazės stygius arba gliukozės ir galaktozės malabsorbcija. Šio vaistinio preparato tabletėje yra mažiau kaip 1 mmol (23 mg) natrio, t. y. jis beveik neturi reikšmės.

Gydant hipertenziją Kontroliuojamų klinikinių tyrimų metu nepageidaujamos reakcijos buvo lengvos ir trumpalaikės. Ryšio tarp bendro nepageidaujamų reiškinių dažnio ir dozės ar paciento amžiaus nebuvo. Dėl nepageidaujamų reiškinių kandesartano cileksetilo ir placebo vartojimą nutraukė panašus pacientų skaičius (atitinkamai 3,1 % ir 3,2 %). Bendrais hipertenzija sergančių pacientų klinikinių tyrimų duomenimis, kandesartano cileksetilo nepageidaujamos reakcijos nustatytos remiantis vartojant kandesartano cileksetilą pasireiškusių nepageidaujamų reiškinių dažniu, bent 1 % didesniu negu vartojant placebą. Nepageidaujamos reakcijos, apie kurias pranešta dažniausiai, pagal šią definiciją buvo svaigulys ar galvos svaigimas (vertigo), galvos skausmas ir kvėpavimo takų infekcija. Žemiau pateikiamoje lentelėje nepageidaujamų reakcijų dažnis nurodomas remiantis klinikinių tyrimų duomenimis ir šį vaistinį preparatą pateikus į rinką sukaupta patirtimi. 4.8 skyriaus lentelėse dažnis apibūdinamas taip: labai dažnas (≥ 1/10), dažnas (nuo ≥ 1/100 iki < 1/10), nedažnas (nuo ≥ 1/1 000 iki < 1/100), retas (nuo ≥ 1/10 000 iki < 1/1 000), labai retas (< 1/10 000) ir nežinomas (negali būti apskaičiuotas pagal turimus duomenis). Organų sistemų klasės | Dažnis | Nepageidaujamas poveikis Infekcijos ir infestacijos | Dažnas | Kvėpavimo takų infekcija Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai | Labai retas | Leukopenija, neutropenija ir agranulocitozė Metabolizmo ir mitybos sutrikimai | Labai retas | Hiperkalemija, hiponatremija Nervų sistemos sutrikimai | Dažnas | Svaigulys ar galvos svaigimas (vertigo), galvos skausmas Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai | Labai retas | Kosulys Virškinimo trakto sutrikimai | Labai retas | Pykinimas, žarnyno angioneurozinė edema Virškinimo trakto sutrikimai | Nežinomas | Viduriavimas Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai | Labai retas | Padidėjęs kepenų fermentų aktyvumas, sutrikusi kepenų funkcija ar hepatitas Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Labai retas | Angioneurozinė edema, išbėrimas, dilgėlinė, niežėjimas Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai | Labai retas | Nugaros skausmas, artralgija, mialgija Inkstų ir šlapimo takų sutrikimai | Labai retas | Sutrikusi inkstų funkcija, įskaitant jautrių pacientų inkstų nepakankamumą (žr. 4.4 skyrių) Laboratorinių tyrimų duomenys Kliniškai reikšmingo kandesartano cileksetilo poveikio įprastų laboratorinių tyrimų rodikliams nebuvo. Vartojant šį vaistinį preparatą (kaip ir kitus renino, angiotenzino ir aldosterono sistemos inhibitorius), buvo nežymaus hemoglobino koncentracijos sumažėjimo atvejų. Įprastinio laboratorinių tyrimų rodiklių stebėjimo Carzan vartojantiems pacientams dažniausiai nereikia, tačiau rekomenduojama periodiškai tirti kalio ir kreatinino koncentraciją inkstų nepakankamumu sergančių pacientų kraujo serume. Vaikų populiacija 4 savaičių klinikinio veiksmingumo ir 1-erių metu atviro tyrimo metu buvo stebimas kandesartano cileksetilo saugumas 255 hipertenzija sergantiems vaikams ir paaugliams, nuo 6 iki < 18 metų amžiaus (žr. 5.1 skyrių). Beveik visose skirtingose organų sistemų klasėse nustatytas nepageidaujamų reiškinių pasireiškimo dažnis vaikams buvo klasifikuojamas kaip dažnas ir (arba) nedažnas. Nepaisant pobūdžio ir sunkumo, pasireiškė panašūs nepageidaujami reiškiniai kaip ir suaugusiesiems (žr. lentelę aukščiau). Visų nepageidaujamų reiškinių dažnis vaikams ir paaugliams buvo didesnis, ypač: Galvos skausmas, svaigulys ir viršutinių kvėpavimo takų infekcijos vaikų populiacijoje klasifikuojamos kaip „labai dažnas“ (t. y. ≥ 1/10), o suaugusiųjų – „dažnas“ (nuo ≥ 1/100 iki < 1/10). Kosulys vaikų populiacijoje klasifikuojamas kaip „labai dažnas“ (t. y. ≥ 1/10), o suaugusiųjų – „labai retas“ (< 1/10 000). Bėrimas vaikų populiacijoje klasifikuojamas kaip „dažnas“ (t. y. nuo ≥ 1/100 iki < 1/10), o suaugusiųjų – „labai retas“ (< 1/10 000). Hiperkalemija, hiponatremija ir kepenų funkcijos pakitimai vaikams pasireškia nedažnai (nuo ≥ 1/1000 iki <1/100), o suaugusiesiems labai retai (< 1/10 000). Sinusinė aritmija, nazofaringitas, pireksija vaikų populiacijoje klasifikuojami kaip „dažni“ (t. y. nuo ≥ 1/100 iki < 1/10) ir ryklės skausmas „labai dažnas“ (t. y. ≥ 1/10), o iš suaugusiųjų pranešimų negauta. Tačiau tai yra laikinos ir plačiai paplitusios vaikų ligos. Bendri kandesartano cileksetilo saugumo duomenys vaikų populiacijoje nuo saugumo duomenų suaugusiesiems reikšmingai nesiskiria. Širdies nepakankamumo gydymas Nepageidaujamų reiškinių pobūdis kandesartano cileksetilo vartojusiems širdies nepakankamumu sirgusiems suaugusiems pacientams atitinka šio vaistinio preparato farmakologines savybes ir pacientų sveikatos būklę. Atliekant CHARM programos klinikinius tyrimus, kuomet lygintas iki 32 mg kandesartano cileksetilo dozių (n = 3803) ir placebo (n = 3796) poveikis, 21 % kandesartano cileksetilo grupės ir 16,1 % placebo grupės pacientų nutraukė gydymą dėl nepageidaujamų reiškinių. Nepageidaujamos reakcijos, apie kurias gauta daugiausia pranešimų, buvo hiperkalemija, hipotenzija ir inkstų nepakankamumas. Jų dažniau pasireiškė vyresniems kaip 70 metų, sergantiems cukriniu diabetu, taip pat kitus renino, angiotenzino ir aldosterono sistemą slopinančius vaistinius preparatus, ypač AKF inhibitorius ir (arba) spironolaktoną, kartu vartojusiems pacientams. Žemiau pateikiamoje lentelėje nepageidaujamų reakcijų dažnis nurodomas remiantis klinikinių tyrimų duomenimis ir šį vaistinį preparatą pateikus į rinką sukaupta patirtimi. Organų sistemų klasės | Dažnis | Nepageidaujamas poveikis Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai | Labai retas | Leukopenija, neutropenija ir agranulocitozė Metabolizmo ir mitybos sutrikimai | Dažnas | Hiperkalemija Metabolizmo ir mitybos sutrikimai | Labai retas | Hiponatremija Nervų sistemos sutrikimai | Labai retas | Svaigulys, galvos skausmas Kraujagyslių sutrikimai | Dažnas | Hipotenzija Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai | Labai retas | Kosulys Virškinimo trakto sutrikimai | Labai retas | Pykinimas, žarnyno angioneurozinė edema Virškinimo trakto sutrikimai | Nežinomas | Viduriavimas Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai | Labai retas | Padidėjęs kepenų fermentų aktyvumas, sutrikusi kepenų funkcija ar hepatitas Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Labai retas | Angioneurozinė edema, išbėrimas, dilgėlinė, niežėjimas Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai | Labai retas | Nugaros skausmas, artralgija, mialgija Inkstų ir šlapimo takų sutrikimai | Dažnas | Sutrikusi inkstų funkcija, įskaitant jautrių pacientų inkstų nepakankamumą (žr. 4.4 skyrių) Laboratorinių tyrimų duomenys Širdies nepakankamumui gydyti kandesartano cileksetilo vartojantiems pacientams dažnai pasireiškia hiperkalemija ir inkstų nepakankamumas. Rekomenduojama periodiškai tirti kreatinino ir kalio koncentraciją kraujo serume (žr. 4.4 skyrių). Pranešimas apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas Svarbu pranešti apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas, pastebėtas po vaistinio preparato registracijos, nes tai leidžia nuolat stebėti vaistinio preparato naudos ir rizikos santykį. Sveikatos priežiūros ar farmacijos specialistai turi pranešti apie bet kokias įtariamas nepageidaujamas reakcijas, užpildę ir pateikę pranešimo formą Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos tinklalapyje https://vvkt.lrv.lt/lt/ nurodytais būdais.