Caspofungin Sandoz

Kaspofunginą turi paskirti gydytojas, patyręs gydyti invazines grybelines ligas. Dozavimas Suaugusiesiems 1-ąją parą skirti 70 mg įsotinamąją dozę, paskui po 50 mg vieną kartą per parą. Pacientams, sveriantiems daugiau kaip 80 kg, gavusiems 70 mg pradinę įsotinamąją dozę, toliau rekomenduojama skirti po 70 mg kaspofungino vieną kartą per parą (žr. 5.2 skyrių). Dėl lyties arba rasės dozės koreguoti nereikia (žr. 5.2 skyrių). Vaikų populiacija (nuo 12 mėnesių iki 17 metų) Vaikų populiacijos pacientams(nuo 12 mėnesių iki 17 metų) dozavimas turi būti paremtas paciento kūno paviršiaus plotu (žr. „Vartojimo instrukcijos vaikų populiacijos pacientams“, Mosteller formulė). Visų indikacijų atvejais 1-ają parą reikia skirti vienkartinę 70 mg/m2 įsotinamąją dozę (neviršyti faktinės 70 mg dozės), vėliau skirti po 50 mg/m2 per parą (neviršyti faktinės 70 mg dozės). Jeigu 50 mg/m2 per parą dozė toleruojama gerai, tačiau klinikinis atsakas nėra pakankamas, paros dozę galima padidinti iki 70 mg/m2 per parą (neviršyti faktinės 70 mg dozės). Klinikinių tyrimų, kuriuose dalyvavo naujagimiai ir jaunesni kaip 12 mėnesių kūdikiai, metu kaspofungino saugumas ir veiksmingumas ištirtas nepakankamai. Rekomenduojama laikytis atsargumo priemonių gydant šios amžiaus grupės pacientus. Negausūs duomenys rodo, kad gali būti apsvarstytas kaspofungino vartojimas po 25 mg/m2 per parą naujagimiams ir kūdikiams (iki 3 mėnesių) ir 50 mg/m2 per parą mažiems vaikams (nuo 3 iki 11 mėnesių) (žr. 5.2 skyrių). Gydymo trukmė Empirinio gydymo kurso trukmė turi būti pagrįsta klinikiniu paciento atsaku. Gydyti dar reikia iki 72 val. pasibaigus neutropenijai (absoliutus neutrofilų skaičius [ANS ≥ 500]). Pacientus, kuriems nustatyta grybelinė infekcija, reikia gydyti mažiausiai 14 parų, ir dar mažiausiai 5 paras pasibaigus neutropenijai kartu su klinikiniais simptomais. Invazinės kandidozės gydymo kurso trukmė turi priklausyti nuo klinikinio ir mikrobiologinio paciento atsako. Pagerėjus invazinės kandidozės simptomams bei esant neigiamiems pasėlių rezultatams, reikia apsvarstyti, ar nereikėtų pereiti prie priešgrybelinio gydymo geriamuoju vaistiniu preparatu. Paprastai, priešgrybelinis gydymas turi trukti mažiausiai 14 parų nuo paskutiniojo teigiamo pasėlio rezultato. Invazinės aspergiliozės gydymo kurso trukmė nustatoma individualiai atsižvelgiant į paciento ligos sunkumą, atsigavimą po imunosupresijos ir klinikinį atsaką. Paprastai, kai išnyksta ligos simptomai, reikia gydyti mažiausiai dar 7 paras. Informacijos apie ilgesnį kaip 4 savaičių trukmės gydymą yra nedaug. Vis dėlto turimi duomenys rodo, kad ilgesnių (iki 162 parų suaugusiems pacientams ir iki 87 parų vaikų populiacijos pacientams) gydymo kursų metu kaspofunginas išlieka gerai toleruojamas. Ypatingos populiacijos Senyviems pacientams Senyviems pacientams (65 metų ir vyresniems) plotas po kreive (PPK, angl. AUC) padidėja apie 30 %, bet sistemingai dozės jiems koreguoti nereikia. Patirtis, kaip gydyti 65 metų ir vyresnius pacientus, nedidelė (žr. 5.2 skyrių). Pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi Dozės koregavimas remiantis inkstų funkcijos sutrikimu nereikalingas (žr. 5.2 skyrių). Pacientams, kurių kepenų funkcija sutrikusi Suaugusiems pacientams, kuriems yra lengvas kepenų veiklos sutrikimas (nuo 5 iki 6 balų pagal Child-Pugh), dozės koreguoti nereikia. Remiantis farmakokinetikos tyrimų duomenimis, suaugusiems pacientams, kuriems yra vidutinio sunkumo kepenų veiklos sutrikimas (nuo 7 iki 9 balų pagal Child-Pugh), rekomenduojama skirti 35 mg kaspofungino dozę vieną kartą per parą. 1-ąją parą reikia skirti 70 mg pradinę įsotinamąją dozę. Nėra patirties, kaip elgtis, kai suaugusiems pacientams yra sunkus kepenų veiklos sutrikimas (Child-Pugh rodmuo didesnis kaip 9) arba vaikų populiacijos pacientams yra bet kokio sunkumo kepenų veiklos sutrikimas (žr. 4.4 skyrių). Vartojimas kartu su metabolinių fermentų induktoriais Negausūs duomenys rodo, kad turbūt tikslinga kaspofungino dozę padidinti iki 70 mg vieną kartą per parą po 70 mg įsotinamosios dozės, kai suaugusieji šio vaistinio preparato vartoja kartu su tam tikrais metabolinių fermentų induktoriais (žr. 4.5 skyrių). Kai vaikų populiacijos pacientai (nuo 12 mėnesių iki 17 metų) kaspofungino vartoja kartu su tais pačiais metabolinių fermentų induktoriais (žr. 4.5 skyrių), turi būti apsvarstytas 70 mg/m2 kaspofungino paros dozės vartojimas (neviršijant faktinės 70 mg paros dozės). Vartojimo metodas Paruoštą ir praskiestą tirpalą reikia lėtai, maždaug per 1 valandą, sulašinti į veną. Vaistinio preparato ruošimo ir skiedimo prieš vartojant instrukcija pateikiama 6.6 skyriuje. Caspofungin Sandoz taip pat tiekiamas flakonais po 50 mg. Kaspofunginas turi būti vartojamas infuzijos būdu vieną kartą per parą.

Kaspofungino vartojimo metu buvo pastebėta anafilaksija. Jeigu ji pasireiškia, kaspofungino vartojimą reikia nutraukti ir paskirti tinkamą gydymą. Pastebėtos galimai su histamino išsiskyrimu susijusios nepageidaujamos reakcijos, įskaitant išbėrimą, veido patinimą, angioneurozinę edemą, niežėjimą, šilumos pojūtį, ar bronchų spazmas, dėl kurių vartojimą gali prireikti nutraukti ir (arba) paskirti atitinkamą gydymą. Nedideli duomenys rodo, kad rečiau pasitaikančių ne Candida mielių ir ne Aspergillus pelėsių, kaspofunginas neveikia. Kaspofungino veiksmingumas gydant šių grybelių sukeltas infekcines ligas nenustatytas. Kaspofungino vartojimas kartu su ciklosporinu buvo įvertintas sveikiems suaugusiems savanoriams ir suaugusiems pacientams. Kai kuriems sveikiems suaugusiems savanoriams, kurie kartu su kaspofunginu buvo duotos dvi ciklosporino dozės po 3 mg/kg kūno svorio, alanininės (ALT) ir asparagininės (AST) transaminazių aktyvumas iki 3 kartų viršijo viršutinę normos ribą (VNR), tačiau nutraukus gydymą tai išnyko. Retrospektyviniame 40 pacientų tyrime, kuriame jie buvo gydomi kaspofunginu ir ciklosporinu nuo 1 iki 290 parų (vidutiniškai 17,5 paros), atliktame kaspofunginui esant rinkoje, sunkios nepageidaujamos kepenų reakcijos nepasireiškė. Šie duomenys rodo, kad kaspofunginą gali vartoti pacientai, kartu gydomi ciklosporinu, kai laukiama nauda viršija galimą riziką. Pacientams, vartojantiems kaspofungino kartu su ciklosporinu, turi būti apgalvotas atidus kepenų fermentų aktyvumo sekimas. Suaugusiems pacientams, kuriems buvo nustatytas lengvas ir vidutinio sunkumo kepenų funkcijos sutrikimas, AUC atitinkamai padidėjo maždaug 20 % ir 75 %. Esant vidutinio sunkumo kepenų funkcijos sutrikimui, suaugusiesiems rekomenduojama mažinti paros dozę iki 35 mg. Klinikinės patirties, kaip vartoti vaistą esant sunkiam kepenų veiklos sutrikimui suaugusiesiems arba bet kokio sunkumo kepenų veiklos sutrikimui vaikų populiacijos pacientams, nėra. Tikėtina, kad tokiems pacientams kaspofungino ekspozicija bus didesnė, negu esant vidutinio sunkumo kepenų veiklos pablogėjimui, todėl jiems šio vaistinio preparato reikia vartoti atsargiai (žr. 4.2 ir 5.2 skyrius). Kaspofunginu gydytiems sveikiems savanoriams bei suaugusiems ir vaikų populiacijos pacientams nustatyta kepenų veiklos laboratorinių tyrimų nuokrypių. Kai kuriems sunkiomis gretutinėmis ligomis sirgusiems suaugusiesiems ir vaikų populiacijos pacientams, kurie kartu su kaspofunginu vartojo daug papildomų vaistinių preparatų, buvo pastebėta kliniškai reikšmingo kepenų veiklos sutrikimo, hepatito ir kepenų veiklos nepakankamumo atvejų; jų priežastinis ryšys su kaspofunginu nenustatytas. Pacientus, kuriems gydymo kaspofunginu metu pakinta kepenų veiklos tyrimų rodmenys, reikia stebėti, ar nepablogės kepenų veikla, ir iš naujo įvertinti gydymo kaspofunginu tęsimo rizikos ir naudos santykį. Kaspofunginą vartojant poregistraciniu laikotarpiu buvo nustatyta Stivenso-Džonsono (Stevens-Johnson) sindromo (SDS) ir toksinės epidermio nekrolizės [Lajelio (Lyell) sindromas] atvejų. Pacientams, kuriems yra buvę alerginių odos reakcijų, vaistinio preparato reikia skirti atsargiai (žr. 4.8 skyrių). Vartojimas inkstų pakeičiamosios terapijos (IPT) metu Kai pacientai kaspofungino vartoja ilgalaikės IPT metu, naudojamos poliakrilnitrilo membranos (pvz., hemofiltracijos ar hemodiafiltracijos metu) gali adsorbuoti vaistinį preparatą, ir dėl to gali sumažėti kaspofungino veiksmingumas. Dozės didinimas gali nekompensuoti šio poveikio. Rekomenduojama naudoti alternatyvią ekstrakorporinę membraną arba kitą priešgrybelinį vaistinį preparatą. Neveiksmingo gydymo rizika gali lemti infekcijos pasunkėjimą ir mirtį Caspofungin Sandoz sudėtyje yra natrio Šio vaistinio preparato flakone yra mažiau kaip 1 mmol (23 mg) natrio, t. y. jis beveik neturi reikšmės.

Buvo pranešta apie padidėjusio jautrumo reakcijas (anafilaksiją ir galimai su histamino išsiskyrimu susijusias nepageidaujamas reakcijas) (žr. 4.4 skyrių). Be to, pranešta apie plaučių edemą invazine aspergilioze sergantiems pacientams, suaugusiųjų kvėpavimo distreso sindromą (angl. ARDS) ir radiologiškai matomus infiltratus. Suaugusieji Klinikinių tyrimų metu 1865 suaugusių pacientų buvo gydyti vienkartinėmis arba kartotinėmis kaspofungino dozėmis: 564 karščiuojantys pacientai, kuriems buvo neutropenija (empirinio gydymo tyrimas), 382 pacientai, sergantys invazine kandidoze, 228 pacientai – invazine aspergilioze, 297 pacientai – lokalizuota Candida sukelta infekcine liga ir 394 asmenys, įtraukti į I fazės tyrimus. Empirinio gydymo tyrimo metu pacientams dėl piktybinio naviko buvo skiriama chemoterapija arba atliekama hemopoezinių kamieninių ląstelių transplantacija (įskaitant 39 alogenines transplantacijas). Daugumai Candida sukelta infekcine liga sergančiųjų, įtrauktų į tyrimus su nustatyta Candida sukelta infekcija, buvo sunki pagrindinė liga (pvz.: hematologinė liga ar kitas piktybinis navikas, neseniai atlikta sunki chirurginė operacija, ŽIV liga), kurią vienu metu reikėjo gydyti keliais vaistiniais preparatais. Daugeliui pacientų, dalyvavusių nelyginamajame Aspergillus tyrime, buvo sunki predisponuojanti būklė (pvz.: kaulų čiulpų ar periferinių kamieninių ląstelių persodinimas, piktybinė kraujo liga, solidiniai navikai ar persodintas organas), kurią vienu metu reikėjo gydyti daugeliu vaistinių preparatų. Visoms pacientų populiacijoms dažniausia nepageidaujama lokali injekcijos vietos reakcija buvo venos uždegimas. Kitos lokalios reakcijos buvo eritema, skausmas arba padidėjęs jautrumas, niežėjimas, išskyros ir deginimo pojūtis. Klinikiniai nepageidaujami reiškiniai bei laboratorinių tyrimų pokyčiai, pastebėti kaspofunginu gydytiems suaugusiesiems (iš viso 1780), paprastai buvo lengvi ir dėl jų retai reikėjo nutraukti gydymą. Nepageidaujamų reakcijų santrauka lentelėje Klinikinių tyrimų metu ir vaistinio preparato vartojant poregistraciniu laikotarpiu gauta pranešimų apie šias nepageidaujamas reakcijas: Organų sistemų klasė | Dažnas (nuo ≥ 1/100 iki < 1/10) | Nedažnas (nuo ≥ 1/1000 iki < 1/100) | Dažnis nežinomas (negali būti apskaičiuotas pagal turimus duomenis) Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai | Sumažėjusi hemoglobino koncentracija, sumažėjęs hematokrito rodiklis, sumažėjęs baltųjų kraujo ląstelių (leukocitų) skaičius | Anemija, trombocitopenija, krešėjimo sutrikimas (koagulopatija), leukopenija, padidėjęs eozinofilų skaičius, sumažėjęs trombocitų skaičius, padidėjęs trombocitų skaičius, sumažėjęs limfocitų skaičius, padidėjęs baltųjų kraujo ląstelių (leukocitų) skaičius, sumažėjęs neutrofilų skaičius | Metabolizmo ir mitybos sutrikimai | Hipokalemija | Per didelis skysčio susikaupimas, hipomagnezemija, anoreksija, elektrolitų pusiausvyros sutrikimas, hiperglikemija, hipokalcemija, metabolinė acidozė | Psichikos sutrikimai | | Nerimas, sutrikusi orientacija, nemiga | Nervų sistemos sutrikimai | Galvos skausmas | Svaigulys, skonio sutrikimas (dizgeuzija), parestezija, mieguistumas, drebulys, hipestezija | Akių sutrikimai | | Akių obuolių pageltimas, neryškus matymas, akių vokų edema, padidėjęs ašarojimas | Širdies sutrikimai | | Palpitacijos (pernelyg dažnas juntamas širdies plakimas), tachikardija, aritmija, prieširdžių virpėjimas, stazinis širdies nepakankamumas | Kraujagyslių sutrikimai | Flebitas (venų uždegimas) | Tromboflebitas, veido ir kaklo paraudimas, karščio pylimas, hipertenzija, hipotenzija | Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai | Dispnėja (dusulys) | Nosies užgulimas, ryklės ir gerklų skausmas, tachipnėja (dažnas kvėpavimas), bronchų spazmas, kosulys, priepuolinis dusulys naktį, hipoksija, karkalai, švokštimas | Virškinimo trakto sutrikimai | Pykinimas, viduriavimas, vėmimas | Pilvo skausmas, viršutinės pilvo dalies skausmas, burnos džiūvimas, dispepsija, diskomforto jausmas skrandyje, pilvo pūtimas, ascitas, vidurių užkietėjimas, disfagija, flatulencija (dujų susikaupimas virškinimo trakte) | Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai | Padidėję kepenų funkcijos sutrikimo rodikliai (alanininės aminotransferazės, asparagininės aminotransferazės, šarminės fosfatazės aktyvumai, konjuguoto bilirubino, bendrojo bilirubino koncentracijos) | Tulžies stazė, hepatomegalija, hiperbilirubinemija, gelta, nenormali kepenų funkcija, toksinis poveikis kepenims, kepenų sutrikimas, padidėjęs gama-gliutamiltransferazės aktyvumas | Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Išbėrimas, niežėjimas, eritema, padidėjęs prakaitavimas | Daugiaformė raudonė (erythema multiforme), makulinis išbėrimas, makulinis-papulinis išbėrimas, niežintis išbėrimas, dilgėlinė, alerginis dermatitas, išplitęs niežėjimas, eritematozinis išbėrimas, išplitęs išbėrimas, į tymus panašus išbėrimas, odos pažaida | Toksinė epidermio nekrolizė [Lajelio (Lyell) sindromas] ir Sivenso-Džonsono (Stevens-Johnson) sindromas (žr. 4.4 skyrių) Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai | Artralgija (sąnarių skausmas) | Nugaros skausmas, galūnių skausmas, kaulų skausmas, raumenų silpnumas, mialgija | Inkstų ir šlapimo takų sutrikimai | | Inkstų nepakankamumas, ūminis inkstų nepakankamumas | Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai | Pireksija (karščiavimas), drebulys, infuzijos vietos niežėjimas | Skausmas, skausmas kateterio įvedimo vietoje, nuovargis, šalčio pojūtis, karščio pojūtis, eritema infuzijos vietoje, sukietėjimas infuzijos vietoje, skausmas infuzijos vietoje, patinimas infuzijos vietoje, flebitas (venos uždegimas) injekcijos vietoje, periferinė edema, skausmingumas, diskomfortas krūtinėje, krūtinės skausmas, veido edema, kūno temperatūros pasikeitimo pojūtis, sukietėjimas, infuzijos vietos ekstravazacija, infuzijos vietos sudirginimas, flebitas (venos uždegimas) infuzijos vietoje, išbėrimas infuzijos vietoje, urtikarija (dilgėlinė) infuzijos vietoje, eritema injekcijos vietoje, edema injekcijos vietoje, skausmas injekcijos vietoje, patinimas injekcijos vietoje, bendras negalavimas, edema | Tyrimai | Sumažėjęs kalio kiekis kraujyje, sumažėjęs albumino kiekis kraujyje | Padidėjęs kreatinino kiekis kraujyje, teigiamas raudonųjų kraujo kūnelių (eritrocitų) šlapime rodiklis, sumažėjęs bendrojo baltymo kiekis, baltymo atsiradimas šlapime, pailgėjęs protrombino laikas, sutrumpėjęs protrombino laikas, sumažėjęs natrio kiekis kraujyje, padidėjęs natrio kiekis kraujyje, sumažėjęs kalcio kiekis kraujyje, padidėjęs kalcio kiekis kraujyje, sumažėjęs chloridų kiekis kraujyje, padidėjęs gliukozės kiekis kraujyje, sumažėjęs magnio kiekis kraujyje, sumažėjęs fosforo kiekis kraujyje, padidėjęs fosforo kiekis kraujyje, padidėjęs šlapalo kiekis kraujyje, pailgėjęs aktyvuotas dalinis tromboplastino laikas, sumažėjęs bikarbonatų kiekis kraujyje, padidėjęs chloridų kiekis kraujyje, padidėjęs kalio kiekis kraujyje, padidėjęs kraujospūdis, sumažėjęs šlapimo rūgšties kiekis kraujyje, kraujas šlapime, nenormalūs kvėpavimo garsai, sumažėjusi anglies dioksido koncentracija, padidėjusi imunosupresinių vaistų koncentracija, padidėjęs tarptautinis normalizuotas santykis, cilindrai šlapime, teigiamas baltųjų kraujo ląstelių (leukocitų) rodiklis šlapime, padidėjęs šlapimo pH | Be to, 100 suaugusių pacientų buvo įvertintas kaspofungino 150 mg per parą dozės vartojimas (iki 51 paros) (žr. 5.1 skyrių). Tyrimo metu palygintas kaspofungino 50 mg per parą dozės (po įsotinamosios 70 mg dozės 1-ąją parą) ir 150 mg per parą vartojimas, gydant invazinę kandidozę. Šioje pacientų grupėje kaspofungino saugumas vartojant didesnę dozę iš esmės buvo panašus kaip ir pacientams, vartojantiems kaspofungino 50 mg dozę vieną kartą per parą. Pacientų, kuriems nustatyta sunkių su vaistiniu preparatu susijusių nepageidaujamų reakcijų arba su vaistiniu preparatu susijusių reakcijų, dėl kurių kaspofungino vartojimas buvo nutrauktas, santykis buvo panašus abiejose gydymo grupėse. Vaikų populiacija Atliktų 5 klinikinių tyrimų, kuriuose dalyvavo 171 vaikų populiacijos pacientas, duomenys rodo, kad bendrasis nepageidaujamų reiškinių dažnis vaikų populiacijos pacientams (26,3 %; 95 % PI -19,9; 33,6) nėra didesnis, nei buvo pastebėtas kaspofunginu gydytiems suaugusiems pacientams (43,1 %; 95 % PI -40,0; 46,2). Vis dėlto vaikų populiacijos pacientų nepageidaujamų atvejų duomenys yra kitokie, palyginus su suaugusiais pacientais. Dažniausi vaikų populiacijos pacientams klinikinių tyrimų metu nustatyti nepageidaujami reiškiniai buvo karščiavimas (11,7 %), išbėrimas (4,7 %) ir galvos skausmas (2,9 %). Nepageidaujamų reakcijų santrauka lentelėje Buvo pranešta apie šias nepageidaujamas reakcijas: Organų sistemų klasė | Labai dažnas (≥ 1/10) | Dažnas (nuo ≥ 1/100 iki < 1/10) Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai | | Padidėjęs eozinofilų kiekis kraujyje Nervų sistemos sutrikimai | | Galvos skausmas Širdies sutrikimai | | Tachikardija Kraujagyslių sutrikimai | | Veido ir kaklo paraudimas, hipotenzija Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai | | Padidėjęs kepenų fermentų (AST, ALT) aktyvumas kraujyje Odos ir poodinio audinio sutrikimai | | Išbėrimas, niežėjimas Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai | Karščiavimas | Drebulys, kateterio vietos skausmas Tyrimai | | Sumažėjusi kalio koncentracija kraujyje, sumažėjusi magnio koncentracija kraujyje, padidėjusi gliukozės koncentracija kraujyje, sumažėjusi fosforo koncentracija kraujyje, padidėjusi fosforo koncentracija kraujyje Pranešimas apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas Svarbu pranešti apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas, pastebėtas po vaistinio preparato registracijos, nes tai leidžia nuolat stebėti vaistinio preparato naudos ir rizikos santykį. Sveikatos priežiūros ar farmacijos specialistai turi pranešti apie bet kokias įtariamas nepageidaujamas reakcijas, užpildę ir pateikę pranešimo formą Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos tinklalapyje https://vvkt.lrv.lt/lt/ nurodytais būdais.