Cefepime MIP

Cefepime MIP skirtas gydyti toliau išvardytoms sunkioms infekcinėms ligoms, kurias sukėlė cefepimui jautrūs patogeniniai mikroorganizmai (žr. 4.4 ir 5.1 skyrius). Suaugusiesiems ir vyresniems kaip 12 metų paaugliams, sveriantiems ≥ 40 kg Pneumonija. Komplikuotos šlapimo takų infekcinės ligos (įskaitant pielonefritą). Komplikuotos pilvo ertmės infekcinės ligos. Su dialize susijęs peritonitas pacientams, kuriems atliekama nuolatinė ambulatorinė peritoninė dializė (NAPD). Suaugusiesiems Ūminės tulžies pūslės ir latakų infekcinės ligos. Kūdikiams ir vaikams (nuo 2 mėnesių iki 12 metų, sveriantiems ≤ 40 kg) Pneumonija. Komplikuotos šlapimo takų infekcinės ligos (įskaitant pielonefritą). Bakterinis meningitas (žr. 4.4 skyrių). Pacientų, kuriems nustatyta bakteriemija, sukelta ar įtariama sukelta anksčiau minėtų infekcijų, gydymas. Cefepimo gali būti vartojama empiriškai gydant suaugusiųjų, paauglių ir vaikų bei kūdikių nuo 2 mėnesių iki 12 metų febrilinę neutropeniją, kuri, kaip įtariama, kilo dėl bakterinės infekcijos. Pacientams, kurių rizika susirgti sunkiomis infekcinėmis ligomis yra didelė (pvz., pacientams, kuriems neseniai buvo persodinti kaulų čiulpai, kuriems yra hipotenzija, piktybinė kraujo liga arba kurie serga sunkia ar užsitęsusia neutropenija), antimikrobinė monoterapija gali netikti. Nėra pakankamai duomenų apie cefepimo monoterapiją tokiems pacientams veiksmingumui pagrįsti. Rekomenduojama taikyti sudėtinę terapiją aminoglikozidų ar glikopeptidų grupės antibiotiku, atsižvelgiant į individualaus paciento rizikos pobūdį. Cefepimo turi būti skiriama su kitais antibakteriniais vaistiniais preparatais, kai galima sukėlėjų bakterijų grupė neapsiriboja jo veikimo spektru. Reikia atsižvelgti į oficialias tinkamo antibakterinių vaistinių preparatų vartojimo rekomendacijas.

Paruoštas cefepimas gali būti vartojamas į veną kaip lėta injekcija per 3-5 minutes arba trumpa infuzija apytiksliai per 30 min. Dozavimas ir vartojimo metodas priklauso nuo infekcijos pobūdžio ir sunkumo, patogenų jautrumo, inkstų funkcijos ir paciento kūno sudėjimo. Dozavimas Pacientams, kurių inkstų funkcija yra normali Suaugusiesiems ir paaugliams, sveriantiems daugiau kaip 40 kg (apytiksliai vyresniems kaip 12 metų) Vienkartinės dozės ir dozavimo intervalas | Vienkartinės dozės ir dozavimo intervalas Sunkios infekcijos Bakteriemija. Pneumonija. Komplikuotos šlapimo takų infekcijos (įskaitant pielonefritą). Ūminės tulžies pūslės ir latakų infekcijos. | Labai sunkios infekcijos Komplikuotos pilvo ertmės infekcijos. Empirinis febriline neutropenija sergančių pacientų gydymas. Po 2,0 g kas 12 valandų. | Po 2,0 g kas 8 valandas. Kūdikiams ir vaikams (nuo 1 mėnesio iki 12 metų ir (arba) sveriantiems ≤ 40 kg, kurių inkstų funkcija normali) Vienkartinės dozės (mg/kg kūno svorio), dozavimo intervalas ir gydymo trukmė | Vienkartinės dozės (mg/kg kūno svorio), dozavimo intervalas ir gydymo trukmė | Vienkartinės dozės (mg/kg kūno svorio), dozavimo intervalas ir gydymo trukmė | Sunkios infekcijos Pneumonija. Komplikuotos šlapimo takų infekcijos (įskaitant pielonefritą). | Labai sunkios infekcijos Bakteriemija. Bakterinis meningitas. Empirinis febriline neutropenija sergančių pacientų gydymas. Vyresniems kaip 2 mėnesių kūdikiams ir vaikams, sveriantiems ≤ 40 kg | 50 mg/kg kūno svorio kas 12 valandų. Sunkesnės infekcijos 50 mg/kg kūno svorio kas 8 valandas 10 parų. | 50 mg/kg kūno svorio kas 8 valandas 7-10 parų. Kūdikiams nuo 1 iki 2 mėnesių | 30 mg/kg kūno svorio kas 12 valandų. Sunkesnės infekcijos 30 mg/kg kūno svorio kas 8 valandas 10 parų. | 30 mg/kg kūno svorio kas 8 valandas 7-10 parų. Patirtis gydant jaunesnius negu 2 mėnesių naujagimius ir kūdikius yra ribota. Dozavimo rekomendacijos (30 mg/kg kūno svorio kas 12 arba 8 valandas) buvo sudarytos remiantis vyresnių negu 2 mėnesių kūdikių ir vaikų farmakokinetiniais duomenimis ir tinka kūdikiams nuo 1 mėnesio iki 2 mėnesių. Vaikams, sveriantiems > 40 kg, taikomos suaugusiųjų dozavimo rekomendacijos. Vyresniems kaip 12 metų pacientams, kurių kūno svoris < 40 kg, taikomos jaunesnių pacientų, kurių kūno svoris < 40 kg, dozavimo rekomendacijos. Didžiausia rekomenduojama paros dozė – po 2 g kas 8 valandas – kaip ir suaugusiesiems, neturėtų būti viršijama. Pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi Pacientams, kurių inkstų funkcija yra sutrikusi, cefepimo dozė turi būti koreguojama siekiant kompensuoti lėtesnę eliminaciją per inkstus. Suaugusiesiems ir paaugliams (> 12 metų ir sveriantiems daugiau kaip 40 kg) Pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi lengvai ar vidutiniškai, rekomenduojama pradinė 2,0 g cefepimo dozė. Šioje lentelėje nurodoma palaikomoji dozė. Kreatinino klirensas (ml/min.) | Rekomenduojama palaikomoji dozė Vienkartinės dozės ir vartojimo intervalas | Rekomenduojama palaikomoji dozė Vienkartinės dozės ir vartojimo intervalas Kreatinino klirensas (ml/min.) | Sunkios infekcijos Bakteriemija. Pneumonija. Komplikuotos šlapimo takų infekcijos (įskaitant pielonefritą). Ūminės tulžies pūslės ir latakų infekcijos. | Labai sunkios infekcijos Komplikuotos pilvo ertmės infekcijos. Empirinis febriline neutropenija sergančių pacientų gydymas. > 50 (įprasta dozė, koreguoti nereikia) | po 2 g kas 12 val. | po 2 g kas 8 val. 30-50 | po 2 g kas 24 val. | po 2 g kas 12 val. 11-29 | po 1 g kas 24 val. | po 2 g kas 24 val. ≤ 10 | po 0,5 g kas 24 val. | po 1 g kas 24 val. Dializuojamiems pacientams Apytiksliai 68 % cefepimo, dializės pradžioje esančio hemodializuojamų pacientų organizme, bus pašalinta per 3 dializės valandas. Farmakokinetinis modeliavimas rodo, kad šiems pacientams dozė turi būti sumažinta. Rekomenduojamos šios dozės: įsotinamoji 1 g dozė pirmą gydymo cefepimu parą; paskui 500 mg per parą; išskyrus febrilinės neutropenijos atveju, kuriuo rekomenduojama 1 g per parą dozė. Dializės dienomis cefepimo turi būti vartojama po dializės kurso. Jeigu įmanoma, cefepimo turi būti vartojama kiekvieną dieną tuo pačiu metu. Pacientams, kuriems yra atliekama nuolatinė ambulatorinė peritoninė dializė (NAPD), rekomenduojamos tokios dozės: po 1 g cefepimo kas 48 valandas sergant sunkiomis infekcinėmis ligomis (pasireiškus bakteriemijai, sergant pneumonija, komplikuotomis šlapimo takų infekcinėmis ligomis (įskaitant pielonefritą), ūminėmis tulžies pūslės ir latakų infekcinėmis ligomis); po 2 g cefepimo kas 48 valandas sergant labai sunkiomis infekcinėmis ligomis (pilvo ertmės infekcinėmis ligomis, peritonitu, empiriškai gydant febriline neutropenija sergančius pacientus). Kūdikiams nuo 1 mėnesio ir vaikams iki 12 metų, sveriantiems ≤ 40 kg 50 mg/kg kūno svorio dozė pacientams nuo 2 mėnesių iki 12 metų (žr. 5.2 skyrių) ir 30 mg/kg kūno svorio dozė kūdikiams nuo 1 iki 2 mėnesių yra lygintina su 2 g doze suaugusiesiems, įskaitant tokį patį dozavimo intervalų pratęsimą, kaip parodyta lentelėje. Kūdikiams ir vaikams nuo 2 mėnesių, sveriantiems mažiau kaip 40 kg (apytiksliai jaunesniems kaip 12 metų) Kreatinino klirensas (ml/min.) | Vienkartinės dozės (mg/kg kūno svorio) ir dozavimo intervalas | Vienkartinės dozės (mg/kg kūno svorio) ir dozavimo intervalas Kreatinino klirensas (ml/min.) | Sunkios infekcijos Pneumonija. Komplikuotos šlapimo takų infekcijos (įskaitant pielonefritą). | Labai sunkios infekcijos Bakteriemija. Bakterinis meningitas. Empirinis febriline neutropenija sergančių pacientų gydymas. > 50 (įprasta dozė, koreguoti nereikia) | 50 mg/kg kūno svorio kas 12 val. | 50 mg/kg kūno svorio kas 8 val. 30-50 | 50 mg/kg kūno svorio kas 24 val. | 50 mg/kg kūno svorio kas 12 val. 11-29 | 25 mg/kg kūno svorio kas 24 val. | 50 mg/kg kūno svorio kas 24 val. ≤ 10 | 12,5 mg/kg kūno svorio kas 24 val. | 25 mg/kg kūno svorio kas 24 val. Kūdikiams nuo 1 iki 2 mėnesių Kreatinino klirensas (ml/min.) | Vienkartinės dozės (mg/kg kūno svorio) ir dozavimo intervalas | Vienkartinės dozės (mg/kg kūno svorio) ir dozavimo intervalas Kreatinino klirensas (ml/min.) | Sunkios infekcijos Pneumonija. Komplikuotos šlapimo takų infekcijos (įskaitant pielonefritą). | Labai sunkios infekcijos Bakteriemija. Bakterinis meningitas. Empirinis febriline neutropenija sergančių pacientų gydymas. > 50 (įprasta dozė, koreguoti nereikia) | 30 mg/kg kūno svorio kas 12 val. | 30 mg/kg kūno svorio kas 8 val. 30-50 | 30 mg/kg kūno svorio kas 24 val. | 30 mg/kg kūno svorio kas 12 val. 11-29 | 15 mg/kg kūno svorio kas 24 val. | 30 mg/kg kūno svorio kas 24 val. ≤ 10 | 7,5 mg/kg kūno svorio kas 24 val. | 15 mg/kg kūno svorio kas 24 val. Pacientams, kurių kepenų funkcija sutrikusi Pacientams, kurių kepenų funkcija sutrikusi, dozės koreguoti nereikia (žr. 5.2 skyrių). Senyviems pacientams Kadangi yra didesnė rizika, kad senyvų pacientų inkstų funkcija bus susilpnėjusi, dozė turi būti parenkama atsargiai ir paciento inkstų funkcija turi būti nuolat stebima. Jeigu inkstų funkcija yra susilpnėjusi, rekomenduojama pakoreguoti dozę (žr. 4.4 skyrių). Gydymo trukmė Įprasta gydymo trukmė yra 7-10 parų. Apskritai vieno gydymo kurso laikotarpiu cefepimo turi būti vartojama ne trumpiau kaip 7 paras ir ne ilgiau kaip 14 parų. Empiriškai gydant febrilinę neutropeniją, įprasta terapijos trukmė yra 7 paros arba kol nebebus neutropenijos. Vartojimo metodas Tinkamai paruoštas cefepimas gali būti suleidžiamas kaip tiesioginė intraveninė injekcija per 3-5 minutes arba į infuzijos rinkinio vamzdelį, kol pacientui lašinamas suderinamas intraveninis skystis, arba kaip intraveninė infuzija per 30 minučių. Informacija apie nesuderinamumą ir vaistinio preparato ruošimo prieš vartojant instrukcija pateikiama 6.2 ir 6.6 skyriuose.

Įspėjimai Padidėjusio jautrumo reakcijos Kaip ir visų beta-laktamazės antibakterinių vaistinių preparatų atveju, buvo pranešta apie sunkias ir kartais mirtinas padidėjusio jautrumo reakcijas. Pasireiškus sunkiai padidėjusio jautrumo reakcijai, gydymas cefepimu turi būti tuoj pat nutrauktas ir imtasi tinkamų neatidėliotinų priemonių. Prieš pradedant gydyti reikia tiksliai išsiaiškinti, ar pacientui buvo pasireiškusios padidėjusio jautrumo reakcijos į cefepimą, beta-laktamazės antibiotikus ar kitus vaistinius preparatus. 10 % atvejų yra kryžminis reaktyvumas tarp padidėjusio jautrumo penicilinui ir cefalosporinams. Cefepimo turėtų būti skiriama atsargiai pacientams, sirgusiems bronchų astma ar alergine diateze. Pirmą kartą vartojantis cefepimą pacientas turi būti atidžiai stebimas. Jei pasireiškia alerginė reakcija, gydymą būtina nedelsiant nutraukti. Pasireiškus sunkioms padidėjusio jautrumo reakcijoms gali prireikti epinefrino ir kito palaikomojo gydymo. Cefepimo antibakterinis aktyvumas Dėl gana riboto cefepimo antibakterinio aktyvumo spektro jis netinka tam tikrų rūšių infekcijoms gydyti, nebent patogenai jau yra dokumentuoti ir žinoma, kad jie yra jautrūs, arba yra labai didelis įtarimas, kad labiausiai tikėtinas (-i) patogenas (-ai) būtų tinkamas (-i) gydymui cefepimu (žr. 5.1 skyrių). Inkstų sutrikimas Pacientams, kurių inkstų funkcija yra sutrikusi (kreatinino klirensas ≤ 50 ml/min.) arba kurie serga kitomis ligomis, kurios gali pabloginti inkstų funkciją, cefepimo dozė turi būti koreguojama siekiant kompensuoti lėtesnį eliminacijos per inkstus greitį. Kadangi pacientų, kurie serga inkstų nepakankamumu arba kitomis ligomis, kurios gali pabloginti inkstų funkciją, serume nuo įprastų dozių gali susidaryti didelės antibiotikų koncentracijos ir tokios likti ilgai, šiems pacientams skiriant cefepimo palaikomoji dozė turi būti sumažinta. Nuolat vartojamos dozės turi būti nustatomos atsižvelgiant į inkstų sutrikimo laipsnį, infekcijos sunkumą ir sukėlėjų jautrumą (žr. 4.2 skyrių ir 5.2 skyrių). Saugumo stebėjimo metu po vaistinio preparato pateikimo į rinką pranešta apie šiuos sunkius nepageidaujamus reiškinius: grįžtamąją encefalopatiją (sąmonės sutrikimą, įskaitant sumišimą, haliucinacijas, stuporą ir komą), miokloniją, traukulius (įskaitant nekonvulsinę epilepsinę būklę) ir (arba) inkstų nepakankamumą (žr. 4.8 skyrių). Dauguma atvejų pasireiškė pacientams, kurių inkstų funkcija buvo sutrikusi ir kurie vartojo didesnes nei rekomenduojama cefepimo dozes. Apskritai neurotoksiškumo simptomai išnyko nustojus vartoti cefepimo ir (arba) po hemodializės, tačiau kai kurie atvejai baigėsi mirtimi. Inkstų funkcija turi būti atidžiai stebima, jeigu nefrotoksiškai galintys veikti vaistiniai preparatai, pavyzdžiui, aminoglikozidai ir stiprūs diuretikai, yra vartojami su cefepimu. Specialios vartojimo sąlygos Pranešama apie su Clostridium difficile susijusį viduriavimą (angl. Clostridium difficile associated diarrhea, CDAD) vartojant beveik visų antibakterinių vaistinių preparatų, taip pat ir cefepimo. Jo sunkumas gali svyruoti nuo lengvo viduriavimo iki mirtino kolito. Reikia turėti omenyje CDAD galimybę visiems pacientams, kurie viduriuoja pavartoję antibiotikų. Reikalinga tiksli ligos istorija nuo to laiko, kai pranešama apie CDAD, pasireiškusį per du mėnesius nuo antibakterinių vaistinių preparatų pavartojimo. Įtarus ar patvirtinus CDAD, gali reikėti nustoti vartoti antibiotikus, vartojamus ne nuo C. difficile. Vartojant cefepimo, kaip ir kitų antibiotikų, gali atsirasti per didelis atsparių organizmų kiekis. Jeigu gydant išsivystytų superinfekcija, būtina imtis atitinkamų priemonių. Vartojimas senyviems pacientams Iš daugiau kaip 6 400 suaugusiųjų, gydytų cefepimu klinikiniuose tyrimuose, 35 % buvo 65 metų ar vyresni, o 16 % buvo 75 metų ar vyresni. Klinikinis veiksmingumas ir saugumas senyviems pacientams, kurie klinikiniuose tyrimuose gavo įprastą rekomenduojamą suaugusiojo dozę, buvo panašus į klinikinį veiksmingumą ir saugumą suaugusiems (ne senyviems) pacientams, jeigu pacientams nebuvo inkstų nepakankamumo. Pusinės eliminacijos iš organizmo laikas buvo vidutiniškai ilgesnis ir inkstų klirenso vertės buvo mažesnės palyginti su jaunesnių pacientų. Rekomenduojama pakoreguoti dozę, jeigu inkstų funkcija yra sutrikusi (žr. 4.2 skyrių „Dozavimas ir vartojimo metodas“ ir 5.2 skyrių „Farmakokinetinės savybės“). Žinoma, kad cefepimo daugiausiai šalinama per inkstus, ir toksinių reakcijų į šį vaistinį preparatą rizika gali būti didesnė pacientams, kurių inkstų funkcija yra sutrikusi. Kadangi labiau tikėtina, kad senyvų pacientų inkstų funkcija bus sutrikusi, turi būti atsargiai parenkama dozė ir stebima inkstų funkcija (žr. 4.8 skyrių „Nepageidaujamas poveikis“ ir 5.2 skyrių „Farmakokinetinės savybės“). Senyviems pacientams, kurių inkstų funkcija buvo sutrikusi ir kuriems buvo skirta įprasta cefepimo dozė, pasireiškė sunkūs nepageidaujami reiškiniai, įskaitant grįžtamąją encefalopatiją (sąmonės sutrikimas, įskaitant sumišimą, haliucinacijas, stuporą ir komą), miokloniją, traukulius (įskaitant nekonvulsinę epilepsinę būklę) ir (arba) inkstų nepakankamumą (žr. 4.8 skyrių „Nepageidaujamas poveikis“). Trukdžiai serologiniams tyrimams Pacientams, vartojusiems cefepimo du kartus per parą, buvo aprašytas teigiamas Kumbso testas be hemolizės požymių. Naudojant vario redukcijos tyrimus (Benedikto arba Felingo tirpalą ar „Clinitest“ tabletes) cefalosporino antibiotikai gali sukelti klaidingai teigiamą reakciją į gliukozę šlapime. Taip nenutinka naudojant gliukozurijai skirtus fermentinius tyrimus (gliukozės oksidazę). Todėl rekomenduojama naudoti gliukozės testus, grindžiamus fermentinėmis gliukozės oksidazės reakcijomis.

Nepageidaujamas poveikis skirstytas į kategorijas pagal organų sistemų klases, MedDRA terminologiją ir MedDRA dažnį. Nepageidaujamo poveikio dažnis apibūdinamas taip: labai dažnas (≥ 1/10), dažnas (nuo ≥ 1/100 iki < 1/10), nedažnas (nuo ≥ 1/1 000 iki ≤ 1/100), retas (nuo ≥ 1/10 000 iki ≤ 1/1 000), labai retas (≤ 1/10 000) ir nežinomas (negali būti apskaičiuotas pagal turimus duomenis). Kiekvienoje dažnio grupėje nepageidaujamas poveikis pateikiamas mažėjančio sunkumo tvarka. Lentelė: Nepageidaujamos reakcijos į vaistinį preparatą atliekant klinikinius tyrimus ir pateikus vaistinį preparatą į rinką Organų sistemų klasė | Dažnis | MedDRA terminas Infekcijos ir infestacijos | Nedažnas | Burnos kandidozė, makšties infekcija Infekcijos ir infestacijos | Retas | Kandidozė Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai | Labai dažnas | Teigiamas Kumbso testas Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai | Dažnas | Pailgėjęs protrombino laikas, pailgėjęs dalinis tromboplastino laikas, anemija, eozinofilija Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai | Nedažnas | Trombocitopenija, leukopenija, neutropenija Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai | Dažnis nežinomas | Aplazinė anemijaa, hemolizinė anemijaa, agranulocitozė Imuninės sistemos sutrikimai | Retas | Anafilaksinė reakcija, angioneurozinė edema Imuninės sistemos sutrikimai | Dažnis nežinomas | Anafilaksinis šokas Metabolizmo ir mitybos sutrikimai | Dažnis nežinomas | Klaidingai teigiama šlapimo gliukozė Psichikos sutrikimai | Dažnis nežinomas | Sumišimo būsena, haliucinacijos Nervų sistemos sutrikimai | Nedažnas | Galvos skausmas Nervų sistemos sutrikimai | Retas | Traukuliai, parestezija, disgeuzija, svaigulys Nervų sistemos sutrikimai | Dažnis nežinomas | Koma, stuporas, encefalopatija, pakitusi sąmonės būsena, mioklonija Kraujagyslių sutrikimai | Dažnas | Infuzijos vietos flebitas Kraujagyslių sutrikimai | Retas | Vazodilatacija Kraujagyslių sutrikimai | Dažnis nežinomas | Hemoragijaa Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai | Retas | Dusulys Virškinimo trakto sutrikimai | Dažnas | Viduriavimas Virškinimo trakto sutrikimai | Nedažnas | Pseudomembraninis kolitas, kolitas, pykinimas, vėmimas Virškinimo trakto sutrikimai | Retas | Pilvo skausmas, vidurių užkietėjimas Virškinimo trakto sutrikimai | Dažnis nežinomas | Virškinimo trakto sutrikimas Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai | Dažnas | Padidėjęs alaninaminotransferazės aktyvumas, padidėjęs aspartataminotransferazės aktyvumas, padidėjusi kraujo bilirubino koncentracija Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Dažnas | Išbėrimas Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Nedažnas | Eritema, dilgėlinė, niežėjimas Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Dažnis nežinomas | Toksinė epidermio nekrolizėa, Stivenso-Džonsono (angl. Stevens-Johnson) sindromasa, daugiaformė raudonė (eritema)a Inkstų ir šlapimo takų sutrikimai | Nedažnas | Padidėjusi kraujo šlapalo koncentracija, padidėjusi kraujo kreatinino koncentracija Inkstų ir šlapimo takų sutrikimai | Dažnis nežinomas | Inkstų nepakankamumas, toksinė nefropatijaa Lytinės sistemos ir krūties sutrikimai | Retas | Lytinių organų niežėjimas Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai | Dažnas | Infuzijos vietos reakcija, injekcijos vietos skausmas, injekcijos vietos uždegimas Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai | Nedažnas | Karščiavimas, infuzijos vietos uždegimas Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai | Retas | Šaltkrėtis Tyrimai | Dažnas | Padidėjusi šarminės fosfatazės koncentracija a Nepageidaujamos reakcijos, kurios paprastai priskiriamos kitiems klasės junginiams. Vaikų populiacija Cefepimo saugumo charakteristikos kūdikiams ir vaikams yra panašios į suaugusiųjų. Dažniausias nepageidaujamas reiškinys, kuris, manoma, yra susijęs su cefepimu, klinikinių tyrimų metu buvo išbėrimas. Pranešimas apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas Svarbu pranešti apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas, pastebėtas po vaistinio preparato registracijos, nes tai leidžia nuolat stebėti vaistinio preparato naudos ir rizikos santykį. Sveikatos priežiūros specialistai turi pranešti apie bet kokias įtariamas nepageidaujamas reakcijas, užpildę interneto svetainėje http://www.vvkt.lt/ esančią formą, ir pateikti ją Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos vienu iš šių būdų: raštu (adresu Žirmūnų g. 139A, LT-09120 Vilnius), faksu (nemokamu fakso numeriu (8 800) 20 131), elektroniniu paštu (adresu [email protected]), per interneto svetainę (adresu http://www.vvkt.lt).