Ciral

Padidėjęs jautrumas veikliajai arba bet kuriai 6.1 skyriuje nurodytai pagalbinei medžiagai. Monoaminooksidazės inhibitoriai (MAOI). Kai kuriais atvejais pasireiškė požymių, panašių į serotonino sindromą. Pacientų, vartojančių MAOI, įskaitant selegiliną (tuo atveju, jeigu per parą vartojama didesnė negu 10 mg dozė), citalopramu gydyti negalima. Nutraukus gydymą negrįžtamojo poveikio MAOI, citalopramo negalima vartoti 14 parų, o nutraukus gydymą grįžtamojo poveikio MAOI (angl. RIMA), – tiek laiko, kiek nurodyta RIMA informacijoje. MAOI galima pradėti vartoti ne anksčiau, kaip praėjus 7 paroms po gydymo citalopramu nutraukimo (žr. 4.5 skyrių). Citalopramo draudžiama vartoti kartu su linezolidu, išskyrus atvejus, kai yra sąlygos atidžiai priežiūrai ir kraujospūdžio sekimui (žr. 4.5 skyrių). Citalopramo draudžiama vartoti pacientams, kuriems yra nustatytas QT intervalo pailgėjimas ar yra įgimtas ilgo QT sindromas. Citalopramo draudžiama vartoti kartu su vaistiniais preparatais, kurie, kaip žinoma, ilgina QT intervalą (žr. 4.5 skyrių).

Citalopramas turi būti vartojamas kaip viena geriama dozė ryte arba vakare. Tabletes galima vartoti valgio metu arba be maisto, užsigeriant skysčiais. Dozavimas Suaugusiesiems Depresija Citalopramas turi būti vartojamas vienkartinėmis 20 mg dozėmis, geriamomis kartą per parą. Atsižvelgiant į konkretaus paciento reakciją, dozė gali būti didinama iki didžiausios, t. y. 40 mg paros dozės. Klinikinių tyrimų metu veiksmingiausia dozė buvo 40  mg per parą; atskirais atvejais gali pakakti 20  mg per parą. Pradėjus vartoti Ciral, kaip ir kitokių vaistinių preparatų nuo depresijos, antidepresinis poveikis tampa pastebimas ne anksčiau kaip po dviejų savaičių. Išnykus ligos simptomams, Ciral, kaip ir kitais antidepresantais, turi būti gydoma dar 4-6 mėnesius, kad sukelti pakankamą apsaugą nuo ligos recidyvo galimybės. Panikos sutrikimas Pirmąją savaitę, prieš didinat paros dozę iki 20 mg, rekomenduojama gerti kartą per parą 10 mg dozę. Atsižvelgiant į konkretaus paciento reakciją, dozė gali būti didinama iki didžiausios , t. y. 40 mg paros dozės. Obsesinis - kompulsinis sutrikimas (OKS) Iš pradžių rekomenduojama gerti kartą per parą 20 mg dozę. Atsižvelgiant į konkretaus paciento reakciją, dozė gali būti didinama iki didžiausios, t. y. 40 mg paros dozės. Senyviems >65 metų pacientams Senyviems pacientams dozė turi būti sumažinta iki pusės rekomenduojamos dozės, pvz., 10-20 mg per parą. Senyviems pacientams rekomenduojama didžiausia dozė, vartojama kartą per parą, yra 20 mg. Vaikų populiacija iki 18 metų Ciral negalima vartoti jaunesniems nei 18 metų vaikams (žr. 4.4 skyrių). Pacientams, kurių kepenų funkcija sutrikusi Pacientams, kuriems yra lengvas ar vidutinio sunkumo kepenų pakenkimas, iš pradžių, t.y. per pirmas dvi gydymo savaites, rekomenduojama vartoti 10 mg paros dozę. Atsižvelgiant į konkretaus paciento reakciją, dozę galima didinti iki didžiausios, t.y. 20 mg paros dozės. Gydant pacientus, kuriems yra sunkus kepenų pakenkimas, patariama laikytis atsargumo ir ypač atidžiai titruoti dozę (žr. 5.2 skyrių). Pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi Jei yra lengvas arba vidutinio sunkumo inkstų veiklos sutrikimas, dozuojant vaistinį preparatą specialios atsargumo priemonės nereikalingos. Ligonių, kurių inkstų veikla labai sutrikusi (kreatinino klirensas mažesnis negu 30 ml/min.), gydymo vaistiniu preparatu patirtis yra nepakankama. Pacientams, kurių organizme CYP2C19 vykdomas metabolizmas yra silpnas Pacientams, kurių organizme metabolizmas, veikiant CYP 2C19, yra silpnas, pirmas 2 savaites rekomenduojama skirti 10 mg paros dozę. Atsižvelgiant į konkretaus paciento reakciją, dozę galima didinti iki didžiausios, t.y. 20 mg paros dozės (žr. 5.2 skyrių). Nutraukimo simptomai, pastebėti nutraukus citalopramo vartojimą Reikia vengti staigaus gydymo nutraukimo. Baigiant gydymą citalopramu, kad būtų mažesnė nutraukimo reakcijų rizika, dozę reikia mažinti palaipsniui mažiausiai per savaitę arba dvi savaites (žr. 4.4 ir 4.8 skyrius). Jeigu sumažinus dozę arba nutraukus gydymą pasireiškia netoleruojamų simptomų, patariama apsvarstyti, ar nereikia vėl pradėti vartoti anksčiau paskirtą dozę. Vėliau gydytojas gali toliau mažinti dozę, tik dar laipsniškiau. Vartojimo metodas Vartoti per burną. Ciral tablečių turi būti vartojama kartą per parą, iš ryto ar vakare. Tablečių galima gerti valgio metu ar kitu laiku, užsigeriant skysčiu.

Savižudybė ir (arba) mintys apie savižudybę arba būklės pablogėjimas Depresija yra susijusi su minčių apie savižudybę, savęs žalojimo ir savižudybės (su savižudybe siejamų reiškinių) rizikos padidėjimu. Ši rizika išlieka, kol būklė reikšmingai nepagerėja. Pirmąsias kelias gydymo savaites ar ilgiau būklė gali nepagerėti, todėl pacientus reikia atidžiai stebėti, kol būklė pagerės. Remiantis bendrąja klinikine patirtimi, ankstyvuoju sveikimo laikotarpiu savižudybės rizika gali padidėti. Kiti psichikos sutrikimai, kurie gydomi Ciral, irgi gali būti susiję su padidėjusiu su savižudybe siejamų reiškinių pavojumi. Be to, sergantys šiomis ligomis gali sirgti ir didžiąja depresija. Taigi gydant kitais psichikos sutrikimais sergančius ligonius, reikia laikytis tų pačių atsargumo priemonių, kaip ir gydant sergančius didžiąja depresija. Pacientams, kuriems anksčiau buvo su savižudybe siejamų reiškinių, ir tiems, kurie prieš pradedant gydymą dažnai galvojo apie savižudybę, yra didesnė mąstymo apie savižudybę ir bandymo žudytis rizika, todėl šiuos pacientus gydymo metu reikia atidžiai stebėti. Placebu kontroliuotų klinikinių tyrimų, kuriuose dalyvavo suaugę psichikos sutrikimais sergantys pacientai, metaanalizės duomenys parodė, kad jaunesniems kaip 25 metų pacientams vartojant antidepresantus su savižudybe siejamo elgesio rizika yra didesnė, lyginant su placebu. Gydant vaistiniais preparatais pacientus, ypač priklausančius didelės rizikos grupei, būtina atidžiai stebėti gydymo pradžioje ir keičiant dozę. Ligonius (ir jų globėjus) reikia įspėti, kad stebėtų, ar būklė nesunkėja, ar neatsiranda su savižudybe siejamo elgesio ir mąstymo apie savižudybę apraiškų, neįprastų elgesio pokyčių. Pastebėjus minėtus pokyčius, patariama nedelsiant kreiptis į medicinos specialistus. Vaikų populiacija Citalopramo vartoti vaikams ir jaunesniems nei 18 metų paaugliams negalima. Klinikinių tyrimų metu elgesio siejamo su savižudišku elgesiu (bandymai nusižudyti ir mintys apie savižudybę) ir priešiškumo (daugiausia agresija, opozicinis neklusnumas ir pyktis) apraiškos dažniau pasireiškė vaikams ir paaugliams, gydytiems antidepresantais, nei vartojusiems placebą. Jei remiantis klinikiniu poreikiu, vis tiek nusprendžiama taikyti gydymą šiuo vaistiniu preparatu, pacientą reikia atidžiai nuolat stebėti dėl polinkio į savižudybę apraiškų. Be to, trūksta ilgalaikio saugumo duomenų apie poveikį vaikų ir paauglių augimui, brendimui ir jų pažinimo bei elgsenos vystymuisi. Senyvi pacientai Senyvus pacientus gydyti reikia atsargiai (žr. 4.2 skyrių). Pacientams, kurių inkstų ir kepenų funkcija sutrikusi Pacientus, kurių inkstų ir kepenų funkcija susilpnėjusi, gydyti reikia atsargiai (žr. 4.2 skyrių). Paradoksinės nerimo reakcijos Kai kuriems panikos sutrikimu sergantiems ligoniams gydymo antidepresantais pradžioje galimas nerimo simptomų sustiprėjimas. Gydymą tęsiant toliau, paprastai ši paradoksinė reakcija išnyksta per dvi savaites. Anksiogeninio poveikio tikimybei sumažinti gydymą patariama pradėti maža doze (žr. 4.2 skyrių). Hiponatremija Retai gauta pranešimų, kad vartojant SSRI pasireiškė hiponatremija, tikriausiai dėl netinkamos antidiurezinio hormono sekrecijos sindromo (angl. SIADH), kuri, nutraukus minėtos grupės vaistinių preparatų vartojimą, išnykdavo. Dauguma pranešimų buvo susiję su senyvais pacientais, diuretikų vartojančiais pacientais arba pacientais, kuriems dėl kitų priežasčių trūko skysčių. Manoma, kad senyvoms pacientėms ši rizika yra ypač didelė. Akatizija / psichomotorinis neramumas SSRI/SNRI (Selektyvių serotonino reabsorbcijos inhibitorių ar selektyvių noradrenalino reabsorbcijos inhibitorių) vartojimas yra susijęs su akatizijos, kuriai yra būdingas subjektyviai nemalonus ir varginantis neramumas bei poreikis judėti, dažnai lydimas negalėjimo ramiai sėdėti ar stovėti, atsiradimu. Toks poveikis labiausiai tikėtinas per pirmąsias kelias gydymo savaites. Pacientams, kuriems atsiranda šių simptomų, dozės didinimas gali būti kenksmingas ir gali reikėti peržiūrėti Ciral vartojimą. Manija Maniakiniu – depresiniu sutrikimu sergantiems pacientams gali pasireikšti poslinkis į manijos fazę. Jeigu pacientui prasideda manijos fazė, gydymą citalopramu būtina nutraukti. Traukuliai Traukuliai yra potenciali rizika, susijusi su vaistiniais preparatais nuo depresijos. Citalopramo vartojimą būtina nutraukti bet kuriam pacientui, kuriam prasideda traukuliai. Reikia vengti skirti citalopramo pacientams, kuriems yra nestabili epilepsija, o pacientų, kurių epilepsija yra kontroliuojama, būklę reikia atidžiai stebėti. Jeigu priepuoliai padažnėja, citalopramo vartojimą reikia nutraukti. Diabetas SSRI gali paveikti diabetu sergančių pacientų glikemijos kontrolę. Gali prireikti keisti insulino ir (arba) geriamųjų gliukozės kiekį kraujyje mažinančių vaistinių preparatų dozę. Uždarojo kampo glaukoma SSRI, įskaitant citalopramą, gali turėti poveikį vyzdžių dydžiui, ir sukelti midriazę. Šis poveikis gali susiaurinti akies kampą, ir dėl to padidinti akispūdį ir sukelti uždarojo kampo glaukomą, ypač pacientams, turintiems polinkį. Todėl pacientams, sergantiems, ar anksčiau sirgusiems uždarojo kampo glaukoma, citalopramo reikia vartoti atsargiai. Serotonino sindromas Retai gauta pranešimų apie serotonino sindromą, pasireiškusį pacientams, kurie vartojo SSRI. Atsiradusių simptomų, kaip ažitacija, drebulys, mioklonija ir hipertermija, derinys gali rodyti, kad vystosi minėta būsena. Tokiu atveju reikia nedelsiant nutraukti citalopramo vartojimą ir pradėti simptominį gydymą. Serotoninerginiai vaistiniai preparatai Citalopramo turi būti nevartojama kartu su vaistiniais preparatais, sukeliančiais serotoninerginį poveikį, tokiais kaip triptanai (įskaitant sumatriptanas ir oksitriptanas), opiodai (įskaitant tramadolis ir buprenorfinas) ir triptofanas. Kraujavimas SSRI vartojimo metu gauta pranešimų apie kraujavimo laiko pailgėjimą ir (arba) kraujavimo sutrikimus, tokius kaip dėminės kraujosruvos, ginekologinis kraujavimas, kraujavimas iš virškinimo trakto ir kitoks odos ar gleivinės kraujavimas (žr. 4.8 skyrių). Vartojant SSRI pacientams, ypač tokiems, kurie kartu vartoja aktyvių medžiagų, veikiančių trombocitų funkciją ar kitų aktyvių medžiagų, kurios gali didinti kraujavimo riziką, taip pat pacientams, kuriems yra buvę kraujavimo sutrikimų, patariama laikytis atsargumo (žr. 4.5 skyrių). SSRI / SNRI gali padidinti kraujavimo riziką po gimdymo (žr. 4.6, 4.8 skyrius). Elektros traukulių terapija (ETT) ETT taikymo pacientams, gydomiems SSRI, klinikinė patirtis yra nedidelė, todėl patartina laikytis atsargumo. Vaistiniai preparatai, kurių sudėtyje yra jonažolės Citalopramo vartojant kartu su vaistiniais preparatais, kurių sudėtyje yra jonažolių (Hypericum perforatum), gali dažniau pasireikšti nepageidaujamas poveikis, dėl to pastarųjų vaistinių preparatų kartu su citalopramu turi būti nevartojama (žr. 4.5 skyrių). Lytinės funkcijos sutrikimas Selektyvieji serotonino reabsorbcijos inhibitoriai (SSRI)/serotonino-norepinefrino reabsorbcijos inhibitoriai (SNRI) gali sukelti lytinės funkcijos sutrikimo simptomus (žr. 4.8 skyrių). Gauta pranešimų apie ilgalaikį lytinės funkcijos sutrikimą, kurio simptomai išliko nepaisant to, kad gydymas SSRI/SNRI buvo nutrauktas. Nutraukimo simptomai, pastebėti nutraukus gydymą selektyviais serotonino reabsorbcijos inhibitoriais (SSRI) Citalopramo vartojimą nutraukus, ypač staiga, dažnai atsiranda nutraukimo simptomų (žr. 4.8 skyrių). Klinikinių citalopramo tyrimų duomenimis, kuriais buvo tiriama pasikartojimo prevencija, nutraukus gydymą nepageidaujamų reiškinių pastebėta 40 % pacientų, ir 20 % pacientų, toliau vartojusių citalopramo. Nutraukimo simptomų rizika gali priklausyti nuo kelių veiksnių, įskaitant gydymo trukmę, gydomąją dozę ir jos mažinimo greitį. Nutraukus SSRI/SNRI vartojimą, dažniausiai pasireikšdavo šios reakcijos: galvos svaigimas, jutimų sutrikimai (įskaitant paresteziją ir elektros šoko pojūtį), miego sutrikimai (įskaitant nemigą ir intensyvius sapnus), ažitacija ar nerimas, pykinimas ir (arba) vėmimas, drebulys, sumišimas, prakaitavimas, galvos skausmas, viduriavimas, palpitacija emocinis nestabilumas, dirglumas bei regos sutrikimas. Šie simptomai paprastai būna lengvi ar vidutinio sunkumo, tačiau kai kuriems pacientams jie gali būti sunkūs. Jų paprastai atsiranda per pirmas kelias paras po gydymo sustabdymo, bet buvo labai retų pranešimų, kad tokių simptomų atsirado pacientams, kurie netyčia praleido dozę. Dažniausiai šie simptomai yra save apribojantys ir paprastai išnyksta per 2 savaites, tačiau kai kuriems pacientams jie gali trukti ilgiau (23 mėnesius ar ilgiau), todėl patariama gydymą citalopramu nutraukti palaipsniui, atsižvelgiant į paciento poreikį, per kelias savaites ar mėnesius laipsniškai mažinant dozę (žr. 4.2 skyriaus poskyrį ,, Nutraukimo simptomai, pastebėti baigus citalopramo vartojimą“). Psichozė Gydant psichoze sergančių ligonių depresijos epizodą, gali sustiprėti psichozės simptomai. QT intervalo pailgėjimas Nustatyta, kad citalopramas gali sukelti nuo dozės priklausomą QT intervalo pailgėjimą. Po vaistinio preparato patekimo į rinką gauta pranešimų apie QT intervalo pailgėjimą ir skilvelių ritmo sutrikimą, įskaitant Torsades de pointes (dvikryptę daugiaformę skilvelinę tachikardiją), daugiausia moterims, kurioms yra hipokalemija, iš anksčiau pailgėjęs QT ar kitų širdies ligų (žr. 4.3, 4.5, 4.8, 4.9 ir 5.1 skyrius). Atsargumas patartinas gydant pacientus, kuriems yra reikšminga bradikardija, ar pacientus, kuriems yra naujas ūminis miokardo infarktas ar nekompensuotas širdies nepakankamumas. Piktybinių ritmo sutrikimų riziką didina elektrolitų sutrikimai, tokie, kaip hipokalemija ir hipomagnezemija, todėl juos būtina pašalinti prieš pradedant gydymą citalopramu. Jeigu yra gydomas pacientas, sergantis stabilia širdies liga, prieš pradedant reikia atsižvelgti į EKG patikrinimo duomenis. Jeigu gydymo citalopramu metu atsiranda širdies ritmo sutrikimo požymių, turi būti nutraukiamas gydymas ir užrašoma EKG. Pagalbinės medžiagos Šio vaistinio preparato sudėtyje yra laktozės monohidrato. Šio vaistinio preparato negalima vartoti pacientams, kuriems nustatytas retas paveldimas sutrikimas – galaktozės netoleravimas, visiškas laktazės stygius arba gliukozės ir galaktozės malabsorbcija. Šio vaistinio preparato tabletėje yra mažiau kaip 1 mmol (23 mg) natrio, t.y. jis beveik neturi reikšmės

Gydant citalopramu, nepageidaujamos reakcijos paprastai būna silpnos ir trumpalaikės. Jų dažniausiai atsiranda pirmosiomis gydymo savaitėmis. Depresijai palengvėjus, jos paprastai išnyksta. Nepageidaujamos reakcijos pateiktos MedDRA visų pripažintų terminų lygmenyje (angl. Preferred Term Level). Reakcijos, kurioms nustatytas priklausomumas nuo dozės, yra tokios: prakaitavimo padidėjimas, burnos džiūvimas, nemiga, mieguistumas, viduriavimas, pykinimas ir nuovargis. Lentelėje parodytas nepageidaujamų vaistinio preparato reakcijų, susijusių su SSRI ir (arba) citalopramu, procentinis santykis, pastebėtų dvigubai koduotų placebu kontroliuojamų klinikinių tyrimų metu ≥ 1 pacientų arba po to, kai vaistinis preparatas pateko į rinką. Nepageidaujamo poveikio dažnis apibūdinamas taip: labai dažnas (≥ 1/10), dažnas (nuo ≥ 1/100 iki < 1/10), nedažnas (nuo ≥ 1/1 000 iki < 1/100), retas (nuo ≥ 1/10 000 iki < 1/1 000), labai retas (< 1/10 000) ir nežinomas (negali būti apskaičiuotas pagal turimus duomenis). MedDRA organų sistemų klasė | Dažnis | Pripažintas terminas Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai | Dažnis nežinomas | Trombocitopenija Imuninės sistemos sutrikimai | Dažnis nežinomas | Padidėjusio jautrumo reakcijos, anafilaksinė reakcija Endokrininiai sutrikimai | Retas | Sutrikęs antidiurezinio hormono išsiskyrimas Endokrininiai sutrikimai | Dažnis nežinomas | Hiperprolaktinemija Metabolizmo ir mitybos sutrikimai | Dažnas | Kūno svorio sumažėjimas, apetito sumažėjimas Metabolizmo ir mitybos sutrikimai | Nedažnas | Apetito padidėjimas, kūno svorio padidėjimas Metabolizmo ir mitybos sutrikimai | Retas | Hiponatremija Metabolizmo ir mitybos sutrikimai | Dažnis nežinomas | Hipokalemija Psichikos sutrikimai | Labai dažnas | Miego sutrikimas Psichikos sutrikimai | Dažnas | Susijaudinimas, lytinio potraukio sumažėjimas, nerimas, nervingumas, konfūzija, nenormalus orgazmas (moterims), nenormalūs sapnai, apatija Psichikos sutrikimai | Nedažnas | Agresyvumas, depersonalizacija, haliucinacijos, manija, lytinio potraukio padidėjimas Psichikos sutrikimai | Dažnis nežinomas | Panikos priepuoliai, griežimas dantimis, nerimavimas, mintys apie savižudybę, savižudiškas elgesys1 Nervų sistemos sutrikimai | Labai dažnas | Mieguistumas, nemiga, galvos skausmas Nervų sistemos sutrikimai | Dažnas | Drebulys, parestezija, galvos svaigimas, dėmesio sutrikimas, migrena, amnezija Nervų sistemos sutrikimai | Nedažnas | Apalpimas, traukuliai Nervų sistemos sutrikimai | Retas | Grand mal tipo priepuoliai, diskinezija, skonio sutrikimas Nervų sistemos sutrikimai | Dažnis nežinomas | Konvulsijos, serotonino sindromas, ekstrapiramidiniai sutrikimai, akatizija, judėjimo sutrikimas Akių sutrikimai | Nedažnas | Vyzdžių išsiplėtimas (galintis sukelti ūminę uždarojo kampo glaukomą, žr. 4.4 skyrių) Akių sutrikimai | Dažnis nežinomas | Regėjimo sutrikimas Ausų ir labirintų sutrikimai | Dažnas | Spengimas ausyse Širdies sutrikimai | Dažnas | Palpitacijos Širdies sutrikimai | Nedažnas | Bradikardija, tachikardija Širdies sutrikimai | Dažnis nežinomas | QT pailgėjimas, skilvelių ritmo sutrikimas, įskaitant Torsades de pointes (dvikryptę daugiaformę skilvelinę tachikardiją) Kraujagyslių sutrikimai | Dažnas | Ortostatinė hipotenzija Kraujagyslių sutrikimai | Retas | Kraujavimas Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai | Dažnas | Žiovulys, rinitas Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai | Nedažnas | Kosulys, dusulys Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai | Dažnis nežinomas | Kraujavimas iš nosies Virškinimo trakto sutrikimai | Labai dažnas | Burnos džiūvimas, pykinimas Virškinimo trakto sutrikimai | Dažnas | Viduriavimas, vėmimas, vidurių užkietėjimas, dispepsija, pilvo skausmas, dujų kaupimasis, padidėjęs seilių išsiskyrimas Virškinimo trakto sutrikimai | Dažnis nežinomas | Kraujavimas iš virškinimo trakto (įskaitant kraujavimą iš tiesiosios žarnos) Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai | Retas | Kepenų uždegimas Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai | Dažnis nežinomas | Nenormalūs kepenų funkcijos tyrimų rodmenys Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Labai dažnas | Padidėjęs prakaitavimas Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Dažnas | Išbėrimas Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Nedažnas | Dilgėlinė, plaukų slinkimas, išbėrimas, purpura, padidėjusio jautrumo reakcijos, padidėjusio jautrumo šviesai reakcija Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Dažnis nežinomas | Ekchimozė, angioneurozinė edema Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai | Dažnas | Sąnarių skausmas, raumenų skausmas Inkstų ir šlapimo takų sutrikimai | Nedažnas | Šlapimo susilaikymas Lytinės sistemos ir krūties sutrikimai | Dažnas | Impotencija, ejakuliacijos sutrikimas, ejakuliacijos nebuvimas Lytinės sistemos ir krūties sutrikimai | Nedažnas | Mėnesinių kraujavimas Lytinės sistemos ir krūties sutrikimai | Dažnis nežinomas | Kraujavimas iš lyties takų moterims, priapizmas, galaktorėja vyrams, kraujavimas po gimdymo * Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai | Labai dažnas | Astenija Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai | Dažnas | Nuovargis Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai | Nedažnas | Edema Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai | Retas | Karščiavimas, bendras negalavimas 1 Buvo gauta pranešimų apie minčių apie savižudybę ir savižudiško elgesio atvejus vartojant citalopramą ir netrukus po gydymo nutraukimo (žr. 4.4 skyrių). * Apie šį įvykį pranešta gydant SSRI / SNRI terapinę klasę (žr. 4.4, 4.6 skyrius). QT intervalo pailgėjimas Po vaistinio preparato patekimo į rinką gauta pranešimų apie QT intervalo pailgėjimą ir skilvelių ritmo sutrikimą, įskaitant Torsades de pointes (dvikryptę daugiaformę skilvelinę tachikardiją), daugiausia pacientėms, kurioms yra hipokalemija, iš anksčiau pailgėjęs QT ar kitų širdies ligų (žr. 4.3, 4.4, 4.5, 4.9 ir 5.1 skyrius). Kaulų lūžiai Epidemiologiniai tyrimai, į kuriuos buvo įtraukti daugiausia 50 metų ir vyresni pacientai, rodo padidėjusią kaulų lūžių riziką SSRI ir tricikliais antidepresantais gydomiems pacientams. Šią riziką skatinantis mechanizmas nežinomas. Nutraukimo simptomai, pastebėti nutraukus gydymą SSRI Citalopramo vartojimo nutraukimas, ypač staigus, dažnai sukelia nutraukimo simptomus. Reakcijos, apie kurias dažniausia gauta pranešimų, yra galvos svaigimas, jutimų sutrikimas (įskaitant paresteziją), miego sutrikimas (įskaitant nemigą ir intensyvius sapnus), ažitacija ar nerimas, pykinimas ir (arba) vėmimas, drebulys, sumišimas, prakaitavimas, galvos skausmas, viduriavimas, palpitacija, emocinis nestabilumas, dirglumas bei regos sutrikimas. Paprastai išvardyti reiškiniai būna lengvi arba vidutinio sunkumo ir yra save apribojantys, tačiau kai kuriems pacientams jie gali būti sunkūs ir (arba) ilgai trunkantys. Dėl to patariama, jeigu tolesnis gydymas citalopramu nereikalingas, šio vaistinio preparato vartojimą nutraukti palaipsniui mažinant dozę (žr. 4.2 ir 4.4 skyrius). Pranešimas apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas Svarbu pranešti apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas, pastebėtas po vaistinio preparato registracijos, nes tai leidžia nuolat stebėti vaistinio preparato naudos ir rizikos santykį. Sveikatos priežiūros ar farmacijos specialistai turi pranešti apie bet kokias įtariamas nepageidaujamas reakcijas, užpildę ir pateikę pranešimo formą Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos tinklalapyje https://vvkt.lrv.lt/lt/ nurodytais būdais.