Cisplatin Accord

Dozavimas Suaugusiesiems ir vaikų populiacijai Cisplatinos dozė priklauso nuo pagrindinės ligos, numatomos organizmo reakcijos į vaistinį preparatą bei nuo to, ar cisplatina vartojama monoterapijai, ar kaip sudedamoji kombinuotosios chemoterapijos dalis. Dozavimo nurodymai tinka tiek suaugusiems žmonėms, tiek vaikams. Monoterapijai yra rekomenduojamos šie du dozavimo būdai: Vienkartinė dozė 50 - 120 mg/m2 kūno paviršiaus kas 3 - 4 savaites. kas 3 - 4 savaitės po 15 - 20 mg/m2 per parą 5 paras iš eilės. Jeigu cisplatina vartojama kombinuotosios terapijos metu, jos dozė turi būti sumažinta. Įprasta dozė yra 20 mg/m2 ar didesnė dozė vieną kartą kas 3-4 savaites. Gimdos kaklelio vėžiui gydyti cisplatina vartojama kartu su radioterapija arba kitomis chemoterapinėmis medžiagomis. Įprasta dozė yra 40 mg/m2 kas savaitę 6 savaites. Prieš pradedant kitą gydymo ciklą, reikia atsižvelgti į įspėjimą ir atsargumo priemones, žr. 4.4 skyrių. Pacientams, kuriems yra inkstų funkcijos sutrikimas ar kaulų čiulpų slopinimas, dozę reikia atitinkamai sumažinti (žr. 4.3 skyrių). Vartojimo metodas Pagal instrukciją (žr. 6.6 skyrių) paruoštas cisplatinos infuzinis tirpalas į veną sulašinamas per 6-8 val. Hidracija Likus 2-12 valandų iki cisplatinos infuzijos ir ne trumpiau kaip 6 valandas po jos būtina adekvati hidracija. Ji būtina gydymo Cisplatin Accord metu ir po jo užtikrinti pakankamai diurezei. Hidracija atliekama, į veną lašinant vieno iš šių skysčių: 0,9% natrio chlorido tirpalo 0,9% natrio chlorido tirpalo ir 5% gliukozės tirpalo mišinio (1:1). Hidracija prieš gydymą cisplatina Intraveninė infuzija 100-200 ml/val. 6-12 valandų. Iš viso reikia sulašinti ne mažiau kaip 1 litrą. Hidracija po cisplatinos vartojimo nutraukimo Intraveninė infuzija 100-200 ml/val. 6-12 valandų dar 2 litrus vieno iš minėtų skysčių. Jeigu po hidracijos diurezė yra mažesnė negu 100–200 ml/val., gali prireikti skatinti diurezę. į veną suleidus 37,5 g manitolio, 10% manitolio tirpalo pavidalu (375 ml 10% manitolio tirpalo) arba, jeigu inkstų funkcija normali, vartoti diuretikų. Manitolio arba diuretikų reikia vartoti ir tuo atveju, jeigu gydoma didesne negu 60 mg/m2 kūno paviršiaus ploto (KPP) cisplatinos doze. 24 valandas po cisplatinos infuzijos pacientas turi gerti daug skysčių, kad pakankamai išsiskirtų šlapimo. Prieš vartojimą Cisplatin Accord 1 mg/ml koncentratą infuziniam tirpalui reikia skiesti. Instrukcijas, kaip praskiesti vaistinį preparatą prieš vartojimą, žr. 4.4 ir 6.6 skyrius. Nors cisplatina paprastai leidžiama į veną, vaistinis preparatas taip pat buvo lašinamas į pilvaplėvės ertmę pacientams, turintiems intraperitoninių piktybinių navikų (pvz., kiaušidžių navikai). Bet kokias priemones (intravenines infuzines sistemas, adatas, kateterius, švirkštus), kuriose yra aliuminio, galinčio liestis su cisplatina, naudoti draudžiama.

Šis vaistinis preparatas turi būti skiriamas tik nurodžius onkologui, specializuotose gydymo įstaigose, kuriose gali būti užtikrintos pakankamos stebėjimo ir priežiūros sąlygos. Turi būti galimybė naudotis palaikomąja įranga, kad būtų galima kontroliuoti anafilaksines reakcijas. Cisplatina reaguoja su aliuminiu, susidaro juodos platinos nuosėdos. Būtina vengti naudoti rinkinius infuzinėms sistemoms, adatas, kateterius ir švirkštus, kurių sudėtyje yra aliuminio. Prieš suleidžiant tirpalą pacientui, reikia patikrinti, ar tirpalas yra skaidrus ir ar jame nėra dalelių. Cisplatinos infuzinio tirpalo negalima maišyti su kitais vaistiniais preparatais ar priedais. Tinkama priežiūra, gydymo ir komplikacijų kontroliavimas, įmanomas tik tuomet, kai diagnozė nustatyta teisingai ir tiksliai laikomasi gydymo sąlygų. Prieš skiriant cisplatinos, skyrimo metu ir po jo reikia įvertinti toliau išvardytus parametrus ir organų funkcijas: inkstų funkcija; kepenų funkcija; hematopoezinės funkcijos (raudonųjų kraujo kūnelių, baltųjų kraujo kūnelių ir trombocitų skaičius); elektrolitų koncentracija serume (kalcio, natrio, kalio, magnio). Šiuos tyrimus reikia kartoti kas savaitę gydymo cisplatina metu. Pakartotinį cisplatinos vartojimą reikia atidėti, kol bus pasiektos normalios toliau išvardytų parametrų vertės: - kreatinino koncentracija serume ≤ 130 μmol/l (1,5 mg/100 ml) - karbamidas < 25 mg/dl - baltųjų kraujo kūnelių skaičius > 4000/µl (> 4,0 x 109/l) - trombocitų skaičius > 100 000/µl (> 100 x 109/l) - audiograma: rezultatai normos ribose Nefrotoksinis poveikis Cisplatina sukelia sunkų kumuliatyvų nefrotoksinį poveikį, kurį gali sustiprinti aminoglikozidų grupės antibiotikai. Cisplatinos negalima skirti dažniau nei kartą per 3–4 savaites. Siekiant išlaikyti šlapimo išsiskyrimą ir sumažinti toksinį poveikį inkstams, cisplatiną rekomenduojama infuzuoti į veną per 6–8 valandas (žr. 4.2 skyrių). Pakartotiniai cisplatinos kursai neturėtų būti skiriami, nebent kreatinino koncentracija serume yra mažesnė nei 1,5 mg/100 ml (130 µmol/l) arba karbamido koncentracija kraujyje mažesnė nei 25 mg/100 ml (9 mmol/l), o cirkuliuojančio kraujo tūris yra priimtinas. Kadangi cisplatinos toksinis poveikis inkstams yra kumuliatyvus, prieš pradedant gydymą ir prieš kiekvieną kitą kursą reikia išmatuoti kraujo šlapalo azotą (BUN), kreatinino koncentraciją serume arba glomerulų filtracijos greitį (GFR) / kreatinino klirenso greitį (CCr). Siekiant sumažinti toksinio poveikio inkstams pavojų, prieš gydymą ir gydymo metu reikia užtikrinti tinkamą hidraciją. Cisplatinos nefrotoksinis poveikis bus mažesnis, jeigu bus išlaikomas 100 ml/val. arba didesnis šlapimo išsiskyrimas. Tai galima pasiekti sulašinant iki 2 litrų tinkamo intraveninio tirpalo iki cisplatinos vartojimo ir panašaus kiekio po jos suleidimo (rekomenduojamas 2500 ml/m2 KPP per 24 valandas). Jei intensyvi hidracija nepakankama tinkamam šlapimo kiekio išskyrimo palaikymui, pacientui galima duoti osmosinio diuretiko (pvz., 10 % manitolio tirpalo). Ypatingas dėmesys turi būti skiriamas cisplatina gydomiems pacientams, kuriems kartu skiriama kitų galimai nefrotoksinių vaistinių preparatų (žr. 4.5 skyrių). Kaulų čiulpų funkcija Pacientų, vartojančių cisplatinos, periferinio kraujo ląstelių skaičius turi būti dažnai tikrinamas. Nors hematologinis toksinis poveikis paprastai yra vidutinio sunkumo ir grįžtamas, gali pasireikšti sunki trombocitopenija ir leukopenija. Pacientams, kuriems išsivysto trombocitopenija, rekomenduojamos specialios atsargumo priemonės: atsargumas atliekant invazines procedūras; reikia ieškoti kraujavimo ar mėlynių požymių; šlapimo, išmatų ir vėmalų tyrimas dėl slapto kraujavimo; vengti aspirino ir kitų nesteroidinių vaistinių preparatų nuo uždegimo (NVPNU). Pacientus, kuriems išsivysto leukopenija, reikia atidžiai stebėti, ar neatsiranda infekcijos požymių, jiems gali prireikti antibiotikų ir kraujo produktų perpylimo (žr. 4.8 skyrių). Centrinės nervų sistemos funkcija Yra žinoma, kad cisplatina sukelia neurotoksinį poveikį. Todėl pacientams, gydomiems cisplatina, būtina reguliariai atlikti neurologinį ištyrimą. Pranešta apie sunkius neuropatijos atvejus. Šios neuropatijos gali būti negrįžtamo pobūdžio ir gali pasireikšti parestezija, arefleksija, propriorecepcinio jautrumo ir vibracijos pojūčio išnykimu. Taip pat pranešta apie motorinės funkcijos išnykimą Ototoksinis poveikis Cisplatina gali sukelti kumuliacinį ototoksinį poveikį, kuris labiau tikėtinas vartojant dideles dozes. Prieš pradedant gydymą, reikia atlikti audiometriją, o pasireiškus klausos simptomams arba išryškėjus klinikiniams klausos pakitimams, audiogramas reikia kartoti. Dėl kliniškai reikšmingo klausos funkcijos pablogėjimo gali prireikti keisti dozę arba nutraukti gydymą. Taip pat buvo pranešta apie toksinį poveikį vestibulinįam aparatui (žr. 4.8 skyrių). Beveik 31% pacientų, gydytų vienkartine cisplatinos 50 mg/m2 kūno paviršiaus doze, nustatytas ototoksinis poveikis, kuris pasireiškė ūžimu ausyse ir (arba) klausos netekimu aukšto dažnio garso diapazone (4000-8000 Hz). Kartais gali sumažėti gebėjimas išgirsti ir įprastinio dažnio garsą. Ototoksinis poveikis stipresnis gali būti vaikams, gydomiems cisplatina. Klausos netekimas gali būti vienpusis arba abipusis, dažniau pasitaiko ir yra sunkesnis vartojant vaistinį preparatą kartotinai. Tačiau po pirmųjų cisplatinos dozių kurtumas pasitaiko retai. Ototoksinį poveikį sustiprina prieš cisplatinos vartojimą atlikta galvos spindulinė terapija, jis gali būti susijęs su cisplatinos maksimalia koncentracija kraujo plazmoje. Ar cisplatinos sukeltas ototoksinis poveikis yra grįžtamojo pobūdžio, nėra aišku. Taip pat reikia atidžiai stebėti, ar neatsiranda ototoksinio poveikio, kaulų čiulpų slopinimo ir anafilaksinių reakcijų (žr. 4.8 skyrių). Alerginiai reiškiniai Atliekant infuziją gali pasireikšti padidėjusio jautrumo reakcijų, kaip būdinga kitiems vaistiniams preparatams, kurių pagrindą sudaro platinos junginiai, todėl gali reikėti infuziją nutraukti ir panaudoti tinkamą simptominį gydymą. Kryžminės reakcijos, kartais mirtinos, pasitaikė vartojant visus platinos junginius (žr. 4.3 ir 4.8 skyrius). Kepenų funkcija ir kraujo ląstelių sudėtis Būtina reguliariai tirti kraujo ląstelių sudėtį ir kepenų funkciją. Kancerogeniškumas Retais atvejais žmonėms kartu su cisplatinos vartojimu sutapo ūminės leukozės pasireiškimas, kuris dažniausiai buvo susijęs su kitais leukozę sukeliančiais veiksniais. Cisplatina pasižymi karcerogeniniu poveikiu pelėms ir žiurkėms (žr. 5.3 skyrių). Reakcijos injekcijos vietoje Vartojant cisplatiną galimos reakcijos injekcijos vietoje. Kadangi vaistinio preparato gali patekti šalia venos, rekomenduojama vaistinio preparato leidimo metu atidžiai stebėti infuzijos vietą dėl galimos infiltracijos. Specifinis gydymas ekstravazcijos reakcijoms nežinomas. Poveikis virškinimo traktui Pykinimas ir vėmimas gali būti intensyvūs, todėl gali reikėti skirti vaistinių preparatų nuo vėmimo. Imunosupresinis poveikis / padidėjęs imlumas infekcijoms Gyvų arba gyvų susilpnintų vakcinų skyrimas pacientams, kurių imunitetas susilpnėjęs dėl chemoterapinių preparatų, įskaitant cisplatiną, gali sukelti sunkias arba mirtinas infekcijas. Pacientus, vartojančius cisplatiną, reikia vengti skiepyti gyvąja vakcina. Gali būti skiriamos negyvos arba inaktyvintos vakcinos, tačiau atsakas į tokias vakcinas gali susilpnėti. Geltonosios karštligės vakcina yra griežtai kontraindikuotina dėl mirtinos sisteminės vakcinos sukeltos ligos rizikos (žr. 4.3 skyrių). Įspėjimas dėl pagalbinės (-ių) medžiagos (-ų) Šio vaistinio preparato kiekviename ml yra 3,5 mg natrio, tai atitinka 0,18 % didžiausios PSO rekomenduojamos paros normos suaugusiesiems, kuri yra 2 g natrio. Cisplatina gali būti toliau ruošiama vartoti su tirpalais, kurių sudėtyje yra natrio (žr. 6.6 skyrių), ir tai turi būti įvertinta atsižvelgiant į bendrą natrio kiekį iš visų šaltinių, kurie bus skiriami pacientui.

Dažniausi pranešimai apie cisplatinos nepageidaujamą poveikį buvo kraujodaros sutrikimai (leukopenija, trombocitopenija ir anemija), virškinimo trakto sutrikimai (anoreksija, pykinimas, vėmimas ir viduriavimas), klausos sutrikimai (klausos pablogėjimas), inkstų sutrikimai (inkstų nepakankamumas, nefrotoksinis poveikis, hiperurikemija) ir karščiavimas. Pranešta, kad, pavartojus vienkartinę cisplatinos dozę, maždaug trečdaliui pacientų pasireiškė sunkus toksinis poveikis inkstams, kaulų čiulpams ir klausai. Sutrikimai paprastai priklauso nuo dozės ir gali sumuotis. Vaikams ototoksiškumas gali būti sunkesnis. Nepageidaujamo poveikio dažnis apibūdinamas taip: labai dažnas (≥ 1/10), dažnas (nuo ≥ 1/100 iki < 1/10), nedažnas (nuo ≥ 1/1 000 iki < 1/100), retas (nuo ≥ 1/10 000 iki < 1/1 000), labai retas (< 1/10 000), dažnis nežinomas (negali būti apskaičiuotas pagal turimus duomenis). Klinikinių tyrimų metu bei po vaistinio peparato pasirodymo rinkoje pastebėtų nepageidaujamų reakcijų lentelė Organų sistemų klasė | Dažnis | Nepageidaujama reakcija Infekcijos ir infestacijos | Nežinomas | Infekcinės ligosa Infekcijos ir infestacijos | Dažnas | Sepsis Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai | Labai dažnas | Kaulų čiulpų nepakankamumas, trombocitopenija, leukopenija, anemija Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai | Nežinomas | Teigiamo Kumbso mėginio hemolizinė anemija Gerybiniai, piktybiniai ir nepatikslinti navikai (tarp jų cistos ir polipai) | Retas | Ūminė leukemija Imuninės sistemos sutrikimai | Nedažnas | Anafilaktoidinėsb reakcijos. Endokrininiai sutrikimai | Nežinomas | Padidėjęs amilazės aktyvumas kraujyje, sutrikusi antidiurezinio hormono sekrecija (angl. syndrome of inappropriate antidiuretic hormone secretion, SIADH) Metabolizmo ir mitybos sutrikimai | Nežinomas | Dehidratacija, hipokalemija, hipofosfatemija, hiperurikemija, hipokalcemija, tetanija (sindromas, kuriam būdingi priepuolių pobūdžio toniniai raumenų traukuliai) Metabolizmo ir mitybos sutrikimai | Nedažnas | Hipomagnemija Metabolizmo ir mitybos sutrikimai | | Metabolizmo ir mitybos sutrikimai | Labai dažnas | Hiponatremija Nervų sistemos sutrikimai | Nežinomas | Galvos smegenų kraujotakos sutrikimas, hemoraginis, išeminis insultas, išeminis insultas,ageuzija, smegenų arterijų uždegimas, Lhermitte simptomas, mielopatija, autonominė neuropatija. Nervų sistemos sutrikimai | Retas | Traukuliai, periferinė neuropatija, leukoencefalopatija, grįžtamojo pobūdžio užpakalinės dalies leukoencefalopatijos sindromas Akių sutrikimai | Nežinomas | Neryškus matymas, įgytas aklumas spalvoms, žievinis aklumas, optinis neuritas, papiloedema, tinklainės pigmentacija Ausų ir labirintų sutrikimai | Nedažnas | Ototoksiškumas Ausų ir labirintų sutrikimai | Nežinomas | Ūžesys (tinnitus), kurtumas Širdies sutrikimai | Nežinomas | Širdies sutrikimas Širdies sutrikimai | Dažnas | Aritmija, bradikardija, tachikardija Širdies sutrikimai | Retas | Miokardo infarktas Širdies sutrikimai | Labai retas | Širdies sustojimas Kraujagyslių sutrikimai | Dažnas | Venų tromboembolija Kraujagyslių sutrikimai | Nežinomas | Trombų sukelta mikroangiopatija (hemolizinis ureminis sindromas), Reino (Raynaud) sindromas Virškinimo trakto sutrikimai | Nežinomas | Vėmimas, pykinimas, anoreksija, žagsėjimas, viduriavimas Virškinimo trakto sutrikimai | Retas | Stomatitas Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai | Nežinomas | Padidėjęs transaminazių aktyvumas ir bilirubino kiekis kraujyje Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai | Nežinomas | Plautinė embolija Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Nežinomas | Išbėrimas, alopecija Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai | Nežinomas | Raumenų spazmai Inkstų ir šlapimo takų sutrikimai | Nežinomas | Ūmus inkstų nepakankamumas, inkstų nepakankamumasc, inkstų kanalėlių sutrikimas Lytinės sistemos ir krūties sutrikimai | Nedažnas | Nenormali spermatogenezė Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai | Nežinomas | Karščiavimas (labai dažnas), astenija, bendras negalavimas, ekstravazacija injekcijos vietojed a: Kai kuriems pacientams infekcinės komplikacijos gali sukelti mirtį. b: Simptomai gali būti veido patinimas (edema), švokštimas, bronchospazmas, tachikardija ir hipotenzija, ir jie bus įtraukti prie anafilaktoidinių reakcijų vertinimo protokolo dažnių lentelėje. c: Šlapalo, kreatinino, šlapimo rūgšties kiekio padidėjimas ir (arba) kreatinino klirenso mažėjimas kraujyje apibendrinti inkstų nepakankamumo įvertinimu. d: Vietinis toksinis poveikis audiniams, audinių celiulitas, fibrozė, nekrozė (dažnai), skausmas (dažnai), edema (dažnai), eritema (dažnai) yra ekstravazacijos paseka. Pranešimas apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas Svarbu pranešti apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas, pastebėtas po vaistinio preparato registracijos, nes tai leidžia nuolat stebėti vaistinio preparato naudos ir rizikos santykį. Sveikatos priežiūros ar farmacijos specialistai turi pranešti apie bet kokias įtariamas nepageidaujamas reakcijas, tiesiogiai užpildę pranešimo formą internetu Tarnybos Vaistinių preparatų informacinėje sistemoje https://vapris.vvkt.lt/vvkt-web/public/nrvSpecialist arba užpildę Sveikatos priežiūros ar farmacijos specialisto pranešimo apie įtariamą nepageidaujamą reakciją (ĮNR) formą, kuri skelbiama https://www.vvkt.lt/index.php?1399030386, ir atsiųsti elektroniniu paštu (adresu [email protected]).