Citalopram-Teva

Padidėjęs jautrumas veikliajai arba bet kuriai 6.1 skyriuje nurodytai pagalbinei medžiagai. MAOI (monoaminooksidazės inhibitoriai). Pasitaikė keletas atvejų, kurie buvo panašūs į serotonino sindromą. Citalopramo negalima skirti pacientams, kurie yra gydomi monoaminooksidazės inhibitoriais (MAOI), įskaitant didesnę negu 10 mg selegilino paros dozę. Nutraukus negrįžtamojo poveikio MAOI vartojimą, citalopramo galima pradėti gerti ne anksčiau kaip po 14 parų, o nutraukus grįžtamojo poveikio MAOI (RIMA) vartojimą, – ne ankščiau kaip nurodyta su RIMA vaistiniu preparatu pateikiamoje informacijoje. Nutraukus citalopramo vartojimą, gydymą MAOI galima pradėti ne ankščiau kaip po 7 parų (žr. 4.5 skyrių). Citalopramo negalima vartoti kartu su linezolidu, išskyrus atvejus, kai yra galimybės atidžiai stebėti pacientą ir kontroliuoti jo kraujospūdį (žr. 4.5 skyrių). Citalopramo negalima skirti pacientams su pailgėjusiu QT intervalu arba įgimtu ilgojo QT intervalo sindromu. Citalopramo negalima skirti kartu su vaistiniais preparatais, kurie gali pailginti QT intervalą (žr. 4.5 skyrių).

Dozavimas Pradėjus vartoti vaistinio preparato, antidepresinio poveikio galima tikėtis ne anksčiau kaip po 2 savaičių. Citalopramas vartojamas tol, kol išnyks ligos simptomai ir paskui dar 4 – 6 mėnesius. Šio vaistinio preparato vartojimą reikia nutraukti laipsniškai, patariama dozę mažinti palaipsniui kas 1 - 2 savaites. Suaugusiems pacientams Reikia vartoti vienkartinę 20 mg citalopramo paros dozę. Atsižvelgiant į vaistinio preparato sukeltą atsaką konkrečiam pacientui, dozę galima padidinti iki didžiausios - 40 mg - paros dozės. Vaikų populiacija Citalopramu negalima gydyti vaikų ir jaunesnių negu 18 metų paauglių (žr. 4.4 skyrių). Senyviems (vyresniems negu 65 metų) pacientams Senyviems pacientams reikia skirti 2 kartus mažesnę paros dozę, negu rekomenduojama jaunesniems pacientams, pvz.. 10-20 mg. Didžiausia rekomenduojama paros dozė senyvam pacientui yra 20 mg. Pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi Pacientams, kuriems yra lengvas ar vidutinio sunkumo inkstų veiklos sutrikimas, dozės koreguoti nereikia. Jei yra sunkus inkstų veiklos sutrikimas (kreatinino klirensas mažesnis kaip 30 ml/min.), vaistinio preparato reikia vartoti atsargiai (žr. 5.2 skyrių). Pacientams, kurių kepenų funkcija sutrikusi Pacientams, kuriems yra lengvas ar vidutinio sunkumo kepenų veiklos sutrikimas, pirmąsias dvi gydymo savaites reikia vartoti 10 mg paros dozę. Atsižvelgiant į vaistinio preparato sukeltą atsaką konkrečiam pacientui, dozę galima didinti iki didžiausios – 20 mg – paros dozės. Pacientams, kuriems yra sunkus kepenų veiklos sutrikimas, patariama vaistinio preparato vartoti atsargiai ir labai tiksliai titruoti dozę (žr. 5.2 skyrių). Pacientai, kurių organizme metabolizmo reakcijos, susiję su CYP2C19, yra silpnos Pacientams, kurių organizme metabolizmo reakcijos, susiję su CYP2C19, yra silpnos, pirmąsias dvi gydymo savaites rekomenduojama vartoti 10 mg paros dozę. Po to, atsižvelgiant į individualų paciento atsaką, paros dozę galima padidinti iki 20 mg (žr. 5.2 skyrių). Nutraukimo simptomai, pastebėti baigus vartojimą Reikia vengti staigaus gydymo nutraukimo. Baigiant gydymą citalopramu, dozę reikia mažinti palaipsniui kas savaitę arba kas dvi savaites, kad būtų mažesnė nutraukimo reakcijų rizika (žr. 4.4 ir 4.8 skyrius). Jeigu sumažinus dozę arba nutraukus gydymą pasireiškia netoleruojamų simptomų, patariama apsvarstyti, ar nereikia vėl pradėti vartoti anksčiau paskirtą dozę. Vėliau gydytojas gali toliau mažinti dozę, tik dar mažesniu laipsniu. Vartojimo metodas Citalopramo reikia gerti vieną kartą per parą iš ryto arba vakare. Tablečių vartojimas nuo valgymo laiko nepriklauso, tačiau jas reikia užsigerti skysčiu.

Duomenys apie senyvų pacientų, pacientų su inkstų ir kepenų veiklos susilpnėjimu pateikti 4.2 skyriuje. Vaikų populiacija Antidepresantų skirti vaikams ir jaunesniems kaip 18 metų paaugliams negalima. Klinikinių tyrimų metu elgesio, siejamo su savižudišku elgesiu (bandymai nusižudyti ir mintys apie savižudybę) ir priešiškumo (daugiausia agresija, opozicinis neklusnumas ir pyktis) apraiškos dažniau pasireiškė vaikams ir paaugliams, gydytiems antidepresantais, nei vartojusiems placebą. Jei remiantis klinikiniu poreikiu, vis tiek nusprendžiama taikyti gydymą šiuo vaistu, pacientą reikia atidžiai nuolat stebėti dėl polinkio į savižudybę apraiškų. Be to, trūksta ilgalaikio saugumo duomenų apie poveikį vaikų ir paauglių augimui, brendimui ir jų pažinimo bei elgsenos vystymuisi. Pradoksinis nerimas Kai kuriems pacientams, sergantiems panikos sutrikimu, gydymo antidepresantais pradžioje gali padidėti baimė. Ši paradoksinė reakcija paprastai pasireiškia pirmosiomis gydymo savaitėmis. Šio paradoksinio nerimo atsiradimo tikimybei sumažinti rekomenduojama pacientą pradėti gydyti žema pradine šio vaistinio preparato doze (žr. 4.2 skyrių). Hiponatremija Vartojant SSRI, turbūt dėl antidiurezinio hormono (SIADH) sekrecijos sutrikimo, retais atvejais pasireiškė hiponatremija, kuri išnyko, nutraukus vaistinio preparato vartojimą. Manoma, kad senyvoms pacientėms ši rizika yra ypač didelė. Savižudybė ir (arba) mintys apie savižudybę arba būklės pablogėjimas Depresija yra susijusi su minčių apie savižudybę, savęs žalojimo ir savižudybės (su savižudybe siejamų reiškinių) rizikos padidėjimu. Ši rizika išlieka, kol būklė reikšmingai nepagerėja. Pirmąsias kelias gydymo savaites ar ilgiau būklė gali nepagerėti, todėl pacientus reikia atidžiai stebėti, kol būklė pagerės. Remiantis bendrąja klinikine patirtimi, ankstyvuoju sveikimo laikotarpiu savižudybės rizika gali padidėti. Pacientams, kuriems anksčiau buvo su savižudybe siejamų reiškinių, ir tiems, kurie prieš pradedant gydymą dažnai galvojo apie savižudybę, yra didesnė mąstymo apie savižudybę ir bandymo žudytis rizika, todėl šiuos pacientus gydymo metu reikia atidžiai stebėti. Placebu kontroliuotų klinikinių tyrimų, kuriuose dalyvavo suaugę psichikos sutrikimais sergantys pacientai, metaanalizės duomenys parodė, kad jaunesniems kaip 25 metų pacientams vartojant antidepresantus su savižudybe siejamo elgesio rizika yra didesnė, lyginant placebu. Gydant vaistiniais preparatais pacientus, ypač priklausančius didelės rizikos grupei,būtina juos atidžiai stebėti gydymo pradžioje ir keičiant dozę. Ligonius (ir jų globėjus) reikia įspėti, kad stebėtų, ar būklė nesunkėja, ar neatsiranda su savižudybe siejamo elgesio ir mąstymo apie savižudybę apraiškų, neįprastų elgesio pokyčių. Pastebėjus minėtus pokyčius, patariama nedelsiant kreiptis į medicinos specialistus. Akatizija/psichomotorinis neramumas SSRI/SNRI vartojimas yra susijęs su akatizijos, kuriai yra būdingas subjektyviai nemalonus ir varginantis neramumas bei poreikis judėti, dažnai lydimas negalėjimo ramiai sėdėti ar stovėti, atsiradimu. Ji dažniausiai pasireiškia per pirmąsias kelias gydymo savaites. Pacientams, kuriems atsiranda šių simptomų, dozės didinimas gali būti kenksmingas. Manija Manijos-depresijos liga sergantiems pacientams liga gali vystytis link manijos fazės. Citalopramo vartojimą reikią nutraukti, jeigu pacientui prasidėjo manijos fazė. Traukuliai Vartojant antidepresantus pasireiškia traukulių rizika. Tiems pacientams, kuriems atsirado traukulių, būtina nutraukti citalopramo vartojimą. Reikia vengti skirti citalopramo pacientams, kuriems yra nestabili epilepsija, o pacientų, kurių epilepsija yra kompensuota, būklę reikia atidžiai stebėti. Reikia nutraukti citalopramo vartojimą, jeigu padažnėjo traukulių priepuoliai. Cukrinis diabetas Vartojant SSRI, cukriniu diabetu sergantiems ligoniams gali pakisti gliukozės kiekio kraujyje reguliavimas. Gali prireikti koreguoti insulino ir geriamųjų gliukozės koncentraciją kraujyje mažinančių vaistinių preparatų dozę. Serotonino sindromas Retais atvejais serotonino sindromas pasireiškė pacientams, kurie vartojo SSRI. Tokių simptomų kaip sujaudinimas, drebulys, mioklonija ir hipertermija, derinys gali rodyti, kad vystosi ši būklė. Gydymą citalopramu reikia nedelsiant nutraukti ir pradėti simptominį gydymą. Serotoninerginiai vaistiniai preparatai Citalopramo vartoti kartu su kitais vaistiniais preparatais, kurie sužadina serotonino receptorius, pavyzdžiui, triptanais (įskaitant sumatriptaną ir oksitriptaną), opioidais (įskaitant tramadolį) ir triptofanu, negalima. Kraujavimas Vartojant SSRI, buvo gauta pranešimų apie pailgėjusį kraujavimo laiką ir (arba) kraujavimo pakitimus, t.y. dėmines bei taškines kraujosruvas, kraujavimus iš moterų lyties organų, į virškinimo traktą ir kitus poodinio kraujavimo arba kraujavimo iš gleivinių atvejus (žr. 4.8 skyrių). Vartojant SSRI / SNRI, gali padidėti kraujavimo po gimdymo pavojus (žr. 4.6 ir 4.8 skyrius). Ypač atsargiai SSRI reikia skirti pacientams, kartu vartojantiems vaistinius preparatus, veikiančius trombocitų funkciją arba kitas veikliąsias medžiagas, kurios gali padidinti kraujavimo riziką, taip pat pacientams, kuriems anksčiau buvo kraujavimo sutrikimų (žr. 4.5 skyrių). ETT (elektros traukulių terapija) Pacientų gydymo elektros srove sukeliamais traukuliais kartu su SSRI patirtis yra ribota, todėl būtinos atsargumo priemonės. Grįžtamojo poveikio selektyvieji MAO inhibitoriai Paprastai citalopramo vartoti kartu su MAO inhibitoriais nerekomenduojama dėl serotonino sindromo pasireiškimo rizikos (žr. 4.5 skyrių). Daugiau informacijos apie citalopramo vartojimą kartu su neselektyviaisiais negrįžtamojo poveikio MAO inhibitoriais pateikta 4.5 skyriuje. Paprastoji jonažolė (Hypericum perforatum) Citalopramo vartojant kartu su vaistažolių preparatais, kurių sudėtyje yra paprastosios jonažolės (Hypericum perforatum), gali dažniau pasireikšti nepageidaujamas poveikis. Taigi, citalopramo ir jonažolės preparatų vartoti kartu negalima (žr. 4.5 skyrių). Nutraukimo simptomai, stebimi nutraukus gydymą SSRI Baigiant gydymą, dažnai atsiranda nutraukimo simptomų, ypač, jeigu vartojimas nutraukiamas staigiai (žr. 4.8 skyrių). Ligos pasikartojimo profilaktikos citalopramu klinikinio tyrimo duomenimis, nutraukus aktyvų gydymą, 40% pacientų atsirado nepageidaujamų reiškinių, palyginti su 20% pacientų, toliau vartojusių citalopramą. Nutraukimo simptomų rizika priklauso nuo daugelio veiksnių, įskaitant gydymo trukmę, dozę ir dozės mažinimo greitį. Dažniausiai pasireiškė šios reakcijos: svaigulys, jutimų sutrikimai (įskaitant paresteziją), miego sutrikimai (įskaitant nemigą ir intensyvius sapnus), sujaudinimas ar nerimas, pykinimas ir (arba) vėmimas, drebulys, konfūzija, prakaitavimas, galvos skausmas, viduriavimas, pernelyg greitas juntamas širdies plakimas (palpitacija), emocijų nepastovumas, dirglumas ir regėjimo sutrikimai. Dažniausiai tokie simptomai būna lengvi ar vidutinio sunkumo, visgi kai kuriems pacientams jie gali būti sunkūs. Tokių simptomų paprastai atsiranda per pirmas kelias dienas po gydymo nutraukimo, bet buvo labai retų pranešimų, kad tokių simptomų atsirado pacientams, kurie atsitiktinai praleido dozę. Dažniausiai tokie simptomai praeina savaime ir išnyksta per 2 savaites, bet kai kuriems pacientams gali būti ilgai (2-3 mėnesius ar ilgiau). Todėl rekomenduojama gydymą citalopramu nutraukti iš lėto, atsižvelgiant į paciento poreikį, per kelias savaites ar mėnesius mažinant dozę pagal paciento poreikį (žr. 4.2 skyrių ,,Nutraukimo simptomai, kurių atsiranda, nutraukus gydymą“). Dozės titravimas Gydymo pradžioje gali pasireikšti nemiga bei sujaudinimas. Gali būti naudingas dozės titravimas. Psichozė Gydant psichoze sergančius pacientus, kuriems būna depresijos epizodų, gali stiprėti psichozės simptomai. QTc intervalo pailgėjimas Nustatyta, kad citalopramas sukelia nuo dozės priklausomą QT intervalo pailgėjimą. Po vaistinio preparato pasirodymo rinkoje gauta pranešimų apie QT intervalo pailgėjimo ir skilvelinės aritmijos, įskaitant paroksizminę polimorfinę skilvelių tachikardiją (torsade de pointes), atvejus. Toks poveikis dažniausiai atsirado moterims, ligoniams, kuriems buvo hipokalemija, bei pacientams, kurių QT jau buvo pailgėjęs ar kurie sirgo kitomis širdies ligomis (žr. 4.3, 4.5, 4.8, 4.9 ir 5.1 skyrius). Ligoniams, kuriems yra reikšminga bradikardija, kuriuos neseniai ištiko miokardo infarktas ar kurie serga nekompensuotu širdies nepakankamumu, citalopramo rekomenduojama skirti atsargiai. Elektrolitų pusiausvyros sutrikimai, tokie kaip hipokalemija ir hipomagnezemija, didina sunkiai gydomų aritmijų riziką, todėl juos būtina koreguoti prieš gydymo citalopramu pradžią. Jei pacientas serga stabilia širdies liga, prieš gydymą būtina apsvarstyti EKG ištyrimą. Jei gydymo citalopramu metu atsiranda širdies aritmijos požymių, būtina nutraukti gydymą ir atlikti EKG. Lytinės funkcijos sutrikimas Selektyvieji serotonino reabsorbcijos inhibitoriai (SSRI) / serotonino-norepinefrino reabsorbcijos inhibitoriai (SNRI) gali sukelti lytinės funkcijos sutrikimo simptomus (žr. 4.8 skyrių). Gauta pranešimų apie ilgalaikį lytinės funkcijos sutrikimą, kurio simptomai išliko nepaisant to, kad gydymas SSRI / SNRI buvo nutrauktas. Uždaro kampo glaukoma SSRI, įskaitant citalopramą, gali turėti įtakos vyzdžio išsiplėtimui, sukeliančiam midriazę. Šis midriazinis efektas gali įtakoti akies kampo susiaurėjimą dėl ko gali padidėti akispūdis ir išsivystyti uždaro kampo glaukoma, ypač pacientams, į tai turintiems polinkį. Dėl to citalopramo reikia atsargiai vartoti pacientams, kuriems yra uždaro kampo glaukoma arba yra buvusi glaukoma. Inkstų veiklos sutrikimas Citalopramo vartoti pacientams, kurių inkstų veikla labai sutrikusi (kreatinino klirensas mažesnis kaip 30 ml/min.), nerekomenduojama, kadangi duomenų apie vaistinio preparato vartojimą šiems pacientams nėra (žr. 4.2 skyrių). Kepenų veiklos sutrikimas Jei sutrikusi kepenų veikla, rekomenduojama sumažinti dozę (žr. 4.2 skyrių) ir atidžiai stebėti kepenų funkciją. Pagalbinės medžiagos Laktozė Šio vaistinio preparato negalima vartoti pacientams, kuriems nustatytas retas paveldimas sutrikimas – galaktozės netoleravimas, visiškas laktazės stygius arba gliukozės ir galaktozės malabsorbcija.. Natris Šio vaistinio preparato vienoje plėvele dengtoje tabletėje yra mažiau kaip 1 mmol (23 mg) natrio, t. y. jis beveik neturi reikšmės.

Nepageidaujami reiškiniai, pastebėti vartojant citalopramo, paprastai būdavo lengvi ir laikini. Dažniausiai jie pasireikšdavo per pirmą ar antrą vartojimo savaites ir palengva susilpnėdavo. Nepageidaujami reiškiniai pateikiami pagal MedDRA sistemą. Atsakas į dozę nustatytas šioms reakcijoms: padidėjęs prakaitavimas, burnos džiūvimas, nemiga, mieguistumas, viduriavimas, pykinimas ir nuovargis. Lentelėje pateiktas nepageidaujamų reakcijų, susijusių su SSRI ir (arba) citalopramo vartojimu, dažnumas (išreikštas procentais), nustatytas ≥1% pacientų atliekant dvigubai koduotus placebu kontroliuojamus klinikinius tyrimus arba po vaistinio preparato patekimo į rinką. Jų dažnis vertinamas taip: labai dažni (≥1/10), dažni (nuo ≥1/100 iki <1/10), nedažni (nuo ≥1/1000 iki <1/100), reti (nuo ≥1/10000 iki <1/1000), labai reti (<1/10000, įskaitant pavienius atvejus), dažnis nežinomas (negali būti įvertintas pagal turimus duomenis). Organų sistemos klasė | Dažnis | Nepageidaujama reakcija Infekcijos ir infestacijos | Dažnas | Rinitas Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai | Dažnis nežinomas | Trombocitopenija Imuninės sistemos sutrikimai | Dažnis nežinomas | Padidėjęs jautrumas, anafilaksinė reakcija Endokrininiai sutrikimai | Dažnis nežinomas | Neadekvati antidiurezinio hormono (ADH) sekrecija, hiperprolaktinemija Metabolizmo ir mitybos sutrikimai | Dažni | Sumažėjęs apetitas, svorio sumažėjimas Metabolizmo ir mitybos sutrikimai | Nedažni | Padidėjęs apetitas, svorio padidėjimas, anoreksija Metabolizmo ir mitybos sutrikimai | Reti | Hiponatremija Metabolizmo ir mitybos sutrikimai | Dažnis nežinomas | Hipokalemija Psichikos sutrikimai | Dažni | Sujaudinimas, susilpnėjęs lytinis potraukis, nerimas, nervingumas, konfūzija, sutrikęs orgazmas (moterims), nenormalūs sapnai, apatija Psichikos sutrikimai | Nedažni | Agresija, depersonalizacija, haliucinacijos, manija, euforija Psichikos sutrikimai | Reti | Psichomotorinis neramumas Psichikos sutrikimai | Dažnis nežinomas | Panikos priepuoliai, bruksizmas, neramumas, mintys apie savižudybę ir savižudiškas elgesys1 Nervų sistemos sutrikimai | Labai dažni | Mieguistumas, nemiga, galvos skausmas Nervų sistemos sutrikimai | Dažni | Drebulys, parestezija, svaigulys, dėmesio sutrikimas Nervų sistemos sutrikimai | Nedažni | Sinkopė Nervų sistemos sutrikimai | Reti | Grand-mal traukuliai, diskinezija, skonio sutrikimas Nervų sistemos sutrikimai | Dažnis nežinomas | Konvulsijos, serotonino sindromas, ekstrapiramidiniai sutrikimai, akatizija, judesių sutrikimas Akių sutrikimai | Nedažni | Išsiplėtę vyzdžiai Akių sutrikimai | Dažnis nežinomas | Sutrikęs regėjimas Ausų ir labirintų sutrikimai | Dažni | Spengimas ausyse Širdies sutrikimai | Labai dažni | Palpitacija Širdies sutrikimai | Nedažni | Bradikardija, tachikardija Širdies sutrikimai | Dažnis nežinomas | Pailgėjęs QT intervalas, skilvelinė aritmija, įskaitant torsade de pointes Kraujagyslių sutrikimai | Reti | Kraujosruvos Kraujagyslių sutrikimai | Dažnis nežinomas | Ortostatinė hipotenzija Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai | Dažni | Žiovulys Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai | Nedažni | Kosulys Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai | Dažnis nežinomas | Kraujavimas iš nosies Virškinimo trakto sutrikimai | Labai dažni | Burnos džiūvimas, pykinimas Virškinimo trakto sutrikimai | Dažni | Viduriavimas, vėmimas, vidurių užkietėjimas, virškinimo sutrikimas, pilvo skausmas, pilvo pūtimas, sustiprėjęs seilėtekis Virškinimo trakto sutrikimai | Dažnis nežinomas | Kraujavimas iš virškinimo trakto (įskaitant kraujavimą iš tiesiosios žarnos) Kepenų ir tulžies sistemos sutrikimai | Reti | Hepatitas Kepenų ir tulžies sistemos sutrikimai | Dažnis nežinomas | Kepenų funkcijos rodiklių pakitimai Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Labai dažni | Padidėjęs prakaitavimas Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Dažni | Niežulys Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Nedažni | Dilgėlinė, alopecija, išbėrimas, padidėjęs jautrumas šviesai Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Dažnis nežinomas | Kraujosruvos, angioedema Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai | Dažni | Raumenų, sąnarių skausmas Inkstų ir šlapimo takų sutrikimai | Dažni | Šlapinimosi sutrikimas Inkstų ir šlapimo takų sutrikimai | Nedažni | Šlapimo susilaikymas Lytinės sistemos ir krūties sutrikimai | Dažni | Impotencija, ejakuliacijos susilpnėjimas, ejakuliacijos sutrikimas Lytinės sistemos ir krūties sutrikimai | Nedažni | Moterims - mėnesinių sutrikimas | Dažnis nežinomas | Moterims - kraujavimas iš gimdos, kraujavimas po gimdymo3. Vyrams – priapizmas, galaktorėja Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai | Labai dažni | Astenija Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai | Dažni | Nuovargis Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai | Nedažni | Edema, negalavimas Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai | Reti | Karščiavimas Pacientų skaičius : citalopramo grupėje/placebo grupėje = 1346/545 pacientų. 1 Mintys apie savižudybę ir savižudiškas elgesys pasitaikė vartojant citalopramo arba iš karto po vartojimo nutraukimo (žr. 4.4 skyrių). 2 QT intervalo pailgėjimas 3 Apie šį reiškinį pranešta vartojant SSRI / SNRI terapinės klasės vaistinių preparatų (žr. 4.4 ir 4.6 skyrius). Po vaistinio preparato pasirodymo rinkoje gauta pranešimų apie QT intervalo pailgėjimo ir skilvelinės aritmijos, įskaitant paroksizminę polimorfinę skilvelių tachikardiją, atvejus. Toks poveikis dažniausiai atsirado moterims, pacientams, kuriems buvo hipokalemija, bei pacientams, kurių QT jau buvo pailgėjęs ar kurie sirgo kitomis širdies ligomis (žr. 4.3, 4.4, 4.5, 4.9 ir 5.1 skyrius). Kaulų lūžiai Epidemiologiniais tyrimais, atliktais dažniausiai su 50 metų ir vyresniais pacientais, vartojusiais SSRI ir triciklius antidepresantus, nustatyta padidėjusi kaulų lūžių rizika. Tokios rizikos atsiradimo mechanizmas neaiškus. SSRI vartojimo nutraukimo simptomai, pastebėti baigus vartojimą Citalopramo vartojimą nutraukus, ypač staiga, dažnai atsiranda nutraukimo simptomų. Dažniausiai pasitaikančios reakcijos: galvos svaigimas, jutimų sutrikimas (įskaitant paresteziją ir elektrinio šoko pojūtį), miego sutrikimas (įskaitant nemigą ir intensyvius sapnus), sujaudinimas, nerimas, pykinimas ir/ar vėmimas, drebulys, sumišimas, prakaitavimas, galvos skausmas, viduriavimas, palpitacija, emocijų nestabilumas, irzlumas ir regos sutrikimas. Dažniausiai minėti simptomai būna silpni arba vidutinio sunkumo ir išnyksta savaime, tačiau kai kuriems ligoniams jie gali būti sunkūs ir/ar ilgesnės trukmės. Jei tolesnis gydymas citalopramu nebūtinas, šio medikamento vartojimą patariama nutraukti pamažu, t. y. laipsniškai mažinant dozę (žr. 4.2 skyrių ir 4.4 skyrių). Pranešimas apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas Svarbu pranešti apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas, pastebėtas po vaistinio preparato registracijos, nes tai leidžia nuolat stebėti vaistinio preparato naudos ir rizikos santykį. Sveikatos priežiūros ar farmacijos specialistai turi pranešti apie bet kokias įtariamas nepageidaujamas reakcijas, užpildę ir pateikę pranešimo formą Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos tinklalapyje https://vvkt.lrv.lt/lt/ nurodytais būdais..