Clostilbegyt

Padidėjęs jautrumas veikliajai arba bet kuriai 6.1 skyriuje nurodytai pagalbinei medžiagai. Kepenų liga arba kepenų funkcijos sutrikimai. Gydymas klomifenu yra draudžiamas pacientėms, kurioms yra aktyvi kepenų liga, kurioms yra buvę kepenų funkcijos sutrikimų arba kurioms ar kurių kraujo giminaičiams yra buvę bilirubino metabolizmo sutrikimų (taip pat žr. 4.4 ir 4.8 skyrius) Nėštumas. Klomifenas nėra skirtas vartoti nėštumo laikotarpiu. Siekiant išvengti netyčinio klomifeno vartojimo ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu, kiekvieno gydymo ciklo metu reikia atlikti atitinkamus tyrimus, kad būtų nustatyta, ar įvyksta ovuliacija. Prieš pradedant kitą gydymo Clostilbegyt kursą, pacientė turi atlikti nėštumo testą (žr. 4.6 skyrių). Kiaušidžių cistos (išskyrus policistinių kiaušidžių sindromą). Klomifeno draudžiama skirti esant kiaušidžių cistai, išskyrus policistines kiaušides, nes cista gali dar labiau padidėti. Prieš kiekvieną gydymo kursą pacientės turi būti ištirtos dėl kiaušidžių cistų (taip pat žr. 4.4 ir 4.8 skyrius). Posmegeninės liaukos funkcijos susilpnėjimas. Skydliaukės ir antinksčių funkcijos sutrikimai. Nežinomos arba nenustatytos kilmės kraujavimai iš gimdos. Klomifeno draudžiama vartoti pacientėms, kurioms yra nuo hormonų priklausomų navikų arba nenormalus gimdos kraujavimas, kurio priežastis nenustatyta. Neseniai arba seniai atsiradę regos sutrikimai. Klomifeno draudžiama vartoti pacientėms, kurioms yra buvę reikšmingų mediciniškai patvirtintų regos sutrikimų, susijusių su klomifeno vartojimu (ankstesniu arba dabartiniu gydymo kursu) (žr. 4.4 ir 4.8 skyrius). Kiaušidžių disgenezė, menopauzė ar bet kokia kita būklė, kai reakcija į gydymą nėra tikėtina.

Dozavimas Skirtas tik suaugusiesiems. Vaistinio preparato dozė ir gydymo trukmė priklauso nuo kiaušidžių jautrumo (gebėjimo reaguoti). Gydymą galima pradėti bet kuriuo metu pacientėms, kurios pastaruoju metu nebuvo kraujavusios iš gimdos. Jei planuojama progestinu sukelti kraujavimą arba pacientės menstruacijos yra reguliarios, gydymą rekomenduojama pradėti 5-ąją ciklo dieną (arba 3-iąją ciklo dieną ankstyvos ovuliacijos atveju (jeigu folikulo fazė yra trumpesnė kaip 12 dienų). Pacientėms, kurioms yra amenorėja, gydymą galima pradėti bet kuriuo metu. I gydymo schema. 5 dienas gerti po 50 mg per parą. Gydymo metu reikia sekti kiaušidžių reakciją, atliekant klinikinius ir laboratorinius tyrimus. Paprastai ovuliacija vyksta 11–15 ciklo dienomis. Kai ovuliacija įvyksta vartojant šią dozę, vėlesniuose gydymo cikluose dozės didinimas neturi jokios naudos. Jeigu šio gydymo kurso metu ovuliacija neįvyksta, tuomet taikoma II gydymo schema. II gydymo schema. Nuo penktos kito ciklo dienos reikėtų skirti 100 mg paros dozę (kaip viena paros dozė vartojamos dvi 50 mg tabletės) ir tokią dozę vartoti 5 paras. Tokį gydymo kursą galima pradėti jau praėjus 30 dienų nuo ankstesnio kurso. Vartoti didesnę paros dozę nei 100 mg ir gydyti ilgiau kaip 5 dienas negalima. Jei toks gydymas nesukelia ovuliacijos, tokį patį gydymo kursą (po 100 mg per parą) galima vieną kartą pakartoti. Dauguma pacienčių, kurios reaguoja į gydymą, reaguos į pirmąjį gydymo kursą, o 3 kursai turi būti pakankamas terapinis bandymas. Jei ovuliacinės menstruacijos dar nepasireiškė, reikia iš naujo įvertinti diagnozę. Pacientėms, kurioms nėra ovuliacijos požymių, tolesnis gydymas nerekomenduojamas. Nėštumas Negalima pervertinti tinkamo lytinio akto laiko (t. y. maždaug ovuliacijos metu) svarbos. Siekiant užtikrinti ciklinio ovuliacinio atsako reguliarumą, taip pat svarbu, kad kiekvienas gydymo klomifenu kursas būtų pradėtas penktą ciklo dieną arba maždaug tuo metu, kai jau įvyksta ovuliacija. Gydymui klomifenu būdingas mažėjančio veiksmingumo principas, t. y. tikimybė pastoti mažėja su kiekvienu tolesniu gydymo kursu. Prieš pradedant gydymą, pacientės ir jų partneriai turi būti informuoti apie daugiavaisio nėštumo galimybę ir galimus pavojus, jei įvykęs pastojimas būtų susijęs su gydymu klomifenu. Ilgalaikis ciklinis gydymas nerekomenduojamas. Klomifeno veiksmingumas ir saugumas jo vartojant ilgiau nei 6 ciklus nebuvo įrodytas. Amenorėjos po kontraceptikų vartojimo atveju vartojama 50 mg per parą dozė ir paprastai pakanka pirmojo 5 dienų gydymo kurso (taikant pirmąją schemą). Senyvi pacientai Clostilbegyt nėra skirtas senyvoms pacientėms ir moterims po menopauzės. Vaikų populiacija Clostilbegyt nėra skirtas vaikams ir paaugliams. Vartojimo metodas Vartoti per burną. Rekomenduojama dozė turi būti vartojama vieną kartą per parą, prieš valgį.

Prieš gydymą rekomenduojama ištirti kepenų funkciją. Prieš pradedant gydymą, pacientą turėtų atidžiai ištirti ginekologas. Vaistinio preparato rekomenduojama vartoti, jeigu su šlapimu išskiriamo gonadotropino bendras kiekis yra mažesnis už normalų arba jo kiekis yra normalus, kiaušidės čiuopiant yra normalios, o skydliaukės bei antinksčių veikla taip pat normali. Jei ovuliacija nevyksta, prieš pradedant gydymą šiuo vaistiniu preparatu, būtina atmesti kitas nevaisingumo priežastis arba jas pašalinti. Jei gydymo metu padidėja kiaušidės arba atsiranda cistinių pokyčių, gydyti negalima tol, kol kiaušidžių dydis vėl netaps normalus. Vėliau gydymą galima būtų tęsti tik mažesnėmis vaistinio preparato dozėmis arba sutrumpinant gydymo trukmę. Taip pat būtina viso gydymo metu reguliariai vertinti kiaušidžių būklę. Gydant Clostilbegyt, dažnai sunku nustatyti ovuliacijos laiką ir dažnai pasireiškia geltonojo kūno ląstelių nepakankamumas, todėl, jei moteris pastoja, rekomenduojama skirti profilaktinį gydymą progesteronu. Šį vaistinį preparatą galima vartoti tik nuolat prižiūrint ginekologui! Įspėjimai Geras endogeninių estrogenų kiekis (vertinamas iš makšties tepinėlio, atliekant endometriumo biopsiją, estrogenų kiekio šlapime tyrimo, ar pagal endometriumo kraujavimą reaguojant į progesteroną) suteikia palankią prognozę Clostilbegyt sukeliamai kiaušidžių reakcijai. Mažas estrogenų kiekis, nors kliniškai ir mažiau palankus, nėra kliūtis sėkmingam gydymui. Gydymas Clostilbegyt negali pakeisti specifinio kiaušidžių nepakankamumo, atsiradusio dėl kitų priežasčių, tokių kaip skydliaukės arba antinksčių funkcijos sutrikimo, gydymo. Hiperprolaktinemijai gydyti yra kitas, labiau tinkamas specifinis gydymas. Clostilbegyt nėra pirmojo pasirinkimo vaistinis preparatas amenorėjai ir nevaisingumui, susijusiam su mažu kūno svoriu, gydyti, ir netinkamas, jeigu yra didelis FSH kiekis kraujyje po ankstyvos menopauzės. Prieš pradedant gydymą, pacientė turi būti informuota apie gydymo klomifenu tikslą ir riziką. Reikia pabrėžti, kad gydymo klomifenu tikslas yra ovuliacija, kad vėliau įvyktų nėštumas. Gydytojas turi konsultuoti pacientę, ypatingą dėmesį skirdamas toliau išvardytoms galimoms rizikoms. Kiaušidžių hiperstimuliacijos sindromas Kiaušidžių hiperstimuliacijos sindromas (KHS) stebimas pacientėms, vartojančioms klomifeną ovuliacijai skatinti. Kai kuriais atvejais KHS pasireiškė po ciklinio klomifeno vartojimo arba kai klomifenas buvo vartojamas kartu su gonadotropinais. Gauta retų pranešimų apie sunkias KHS formas gydymo klomifenu metu pasireiškus šiam sindromui: perikardo efuziją, odos ir poodinio audinio pabrinkimą, skysčio susikaupimą krūtinplėvės ertmėje, „ūminį pilvą“, inkstų nepakankamumą, plaučių edemą, kiaušidžių kraujavimą, giliųjų venų trombozę, kiaušidžių užsisukimą ir ūminį kvėpavimo sutrikimą. Įvykus apvaisinimui, gali išsivystyti sunki šio sindromo forma. Su Clostilbegyt tablečių vartojimu susijusiai nenormalaus kiaušidžių padidėjimo rizikai sumažinti turi būti vartojama mažiausia dozė, kurią vartojant tikėtinas geras rezultatas. Pacientę reikia įspėti, kad gydytojui praneštų apie bet kokius pilvo ar dubens skausmus, kūno svorio padidėjimą, diskomfortą ar tempimą pavartojus Clostilbegyt. Maksimalaus kiaušidžių padidėjimo gali nebūti dar keletą dienų po Clostilbegyt vartojimo kurso nutraukimo. Kai kurioms policistinių kiaušidžių sindromu sergančioms pacientėms, kurios neįprastai jautrios gonadotropinui, gali nenormaliai padidėti reakcija į įprastines Clostilbegyt dozes. Pacientę, kuri skundžiasi pilvo arba dubens skausmu, diskomfortu ar tempimu pavartojus Clostilbegyt, reikia patikrinti dėl galimos kiaušidžių cistos ar kitos priežasties. Dėl padidėjusių kiaušidžių trapumo sunkiais atvejais pilvo ir dubens patikrinimas turi būti atliekamas labai atsargiai. Jeigu kiaušidės nenormaliai padidėja, Clostilbegyt negali būti skiriama tol, kol jų dydis vėl taps toks, koks buvo iki gydymo. Kiaušidžių padidėjimas ir cistų susiformavimas dėl klomifeno tablečių paprastai praeina savaime per kelias dienas ar savaites po gydymo nutraukimo. Daugumą šių pacienčių reikia gydyti atsargiai. Sekančio gydymo kurso dozė ir (arba) trukmė turi būti sumažinta. Regėjimo simptomai Pacientus reikia įspėti, kad gydymo Clostilbegyt metu arba greitai po jo pavartojimo retkarčiais gali pasireikšti regos sutrikimų, tokių kaip akomodacijos sutrikimai, neryškus matymas ar kiti regėjimo sutrikimo simptomai, tokie kaip dėmelės ar blykčiojimai (mirganti skotoma). Šie regėjimo sutrikimai paprastai yra laikini; vis dėlto yra gauta pranešimų ir apie ilgai trunkančių bei negrįžtamų regėjimo sutrikimų, kartais susijusių su daliniu ar visišku regos pablogėjimu (aklumu), atvejus, įskaitant ir tuos, kurie pasireiškė po klomifeno vartojimo nutraukimo. Regėjimo sutrikimai gali pasireikšti ypač tada, kai vartojama didesnė dozė arba esant ilgesnei gydymo trukmei (žr. 4.7 ir 4.8 skyrius). Pacientė turi būti informuota, kad, pasireiškus bet kokiems neįprastiems su rega susijusiems simptomams, ji turi nedelsdama nutraukti gydymą ir apie tai pranešti gydytojui. Tokiais atvejais būtina atlikti išsamų oftalmologinį tyrimą, o jei kitų regos sutrikimų priežasčių nenustatoma, gydymą reikia nutraukti visam laikui. Pacientus reikia įspėti, kad šie regėjimo sutrikimo simptomai gali kelti didesnį pavojų nei įprastai vairuojant automobilį ar valdant mechanizmus, ypač kintamo apšvietimo sąlygomis. Padidėjusio jautrumo reakcijos Vartojant klomifeną buvo pranešta apie padidėjusio jautrumo reakcijas, įskaitant anafilaksiją ir angioneurozinę edemą. Pasireiškus alerginei reakcijai, būtina nutraukti gydymą klomifenu ir pradėti tinkamą simptominį gydymą (žr. 4.8 skyrių). Pagalbinė medžiaga Clostilbegyt sudėtyje yra laktozės. Šio vaistinio preparato negalima vartoti pacientams, kuriems nustatytas retas paveldimas sutrikimas – galaktozės netoleravimas, visiškas laktazės stygius arba gliukozės ir galaktozės malabsorbcija. Atsargumo priemonės Hipertrigliceridemija Po klomifeno pateikimo į rinką gauta pranešimų apie hipertrigliceridemijos atvejus (žr. 4.8 skyrių). Jei jau buvo pasireiškusi hiperlipidemija ar ja sirgo kraujo giminaičiai ir vartojama didesnė nei rekomenduojama dozė ir (arba) klomifenu gydoma ilgiau nei rekomenduojama, yra didesnė hipertrigliceridemijos rizika. Tokiems pacientams gali reikėti periodiškai tirti trigliceridų kiekį plazmoje. Gydymą klomifenu turi vykdyti tik specialistas, turintis tinkamų priemonių, kurios leidžia atidžiai stebėti klinikinį ir laboratorinį atsaką. Prieš pradedant šį gydymą, reikia atidžiai ištirti paciento fizinę būklę ir nustatyti etiologinę diagnozę. Prieš pradedant šį gydymą, reikia ištirti ir gydyti bet kokius anksčiau pasireiškusius endokrininės sistemos sutrikimus ar kitas nevaisingumo priežastis pacientei ar jos partneriui. Daugiavaisis nėštumas Daugiavaisio nėštumo tikimybė padidėja tuomet, kai apvaisinimas įvyksta vartojant Clostilbegyt. Galimos komplikacijos ir daugiavaisio nėštumo rizika turi būti aptarti su paciente. Klinikinių tyrimų duomenimis, daugiavaisio nėštumo dažnis buvo 7,9% (186 iš 2369 nėštumo atvejų, kurių metu buvo vartojamas Clostilbegyt ir apie kuriuos buvo pranešta). Iš 2369 nėštumo atvejų 165 (6,9%) nustatyti dvyniai, 11 (0,5%) - tryniai, 7 (0,3%) - ketvertukas ir 3 (0,13%) - penketukas. Iš 165 dvynių nėštumo atvejų, apie kuriuos buvo gauta pakankamai informacijos, monozigotinių dvynių santykis buvo 1:5. Negimdinis nėštumas Moterims, pastojusioms po gydymo Clostilbegyt, padidėja negimdinio nėštumo (įskaitant kiaušintakių ir kiaušidžių srityse) rizika. Buvo pranešta apie daugiavaisius nėštumus, įskaitant tuo pačiu metu eančius gimdinius ir negimdinius nėštumus. Gimdos lejomiomos Dėl galimo tolesnio lejomiomų padidėjimo atsargumo priemonių reikia imtis, kai Clostilbegyt vartoja gimdos lejomiomomis sergančios pacientės. Persileidimas ir įgimtos anomalijos Bendras įgimtų anomalijų, susijusių su klomifeno vartojimu (prieš arba po apvaisinimo), dažnis tyrimų metu buvo dažnio, nurodyto išleistose rekomendacijose, skirtose bendrai populiacijai, ribose. Tarp pavieniais atvejais pasitaikančių įgimtų anomalijų, apie kurias spontaniškai buvo paskelbta mokslinėje literatūroje, nervinio vamzdelio defektų skaičius buvo didelis tais nėštumo atvejais, kai ovuliacijai skatinti buvo vartojamas Clostilbegyt, tačiau tai nėra patvirtinta populiacija pagrįstais tyrimais. Gydytojas turi paaiškinti taip, kad pacientė suprastų dėl bet kokio nėštumo – kai ovuliacija sukeliama dėl klomifeno poveikio ar natūraliai įvykusio – kylančią riziką. Pacientei reikia paaiškinti apie didesnę nėštumo metu atsirandančią riziką dėl tam tikrų kiekvienos nėščios moters ypatybių ar būklių, pvz., moters amžiaus, vyriškos lyties partnerio amžiaus, anksčiau buvusio savaiminio persileidimo, Rh genotipo, anksčiau buvusio nenormalaus menstruacijų ciklo, anksčiau buvusio nevaisingumo (neatsižvelgiant į priežastį), organinės širdies ligos, cukrinio diabeto, ekspozicijos infekcinių ligų, pavyzdžiui raudonukės, sukėlėjais, įgimtų anomalijų kraujo giminaičiams ir kitų rizikos veiksnių, galinčių būti susijusiais su paciente, kuriai planuojama skirti Clostilbegyt. Remiantis pacientės tyrimu, gali prireikti nukreipti ją genetiko konsultacijai. Populiacija pagrįsti pranešimai buvo paskelbti apie galimą Dauno sindromo rizikos padidėjimą ovuliacijos skatinimo atvejais ir apie padidėjusį trisomijos atvejų kiekį vaisiui, įvykus savaiminiams persileidimams, kai moterys, kurių vaisingumas buvo sumažėjęs, vartojo ovuliaciją skatinančius vaistinius preparatus (nebuvo moterų, vartojusių vien klomifeno ir nevartojusių papildomų ovuliaciją skatinančių vaistinių preparatų).Vis dėlto iki šiol praneštų pastebėjimų yra per mažai, kad būtų galima patvirtinti arba paneigti padidėjusią riziką, pagrindžiančią amniocentezės atlikimą kitaip, nei nurodoma įprastose indikacijose dėl amžiaus ir kraujo giminaičių istorijos. Esant visoms diagnozėms, patirtis su pacientais klomifeno klinikinio tyrimo metu yra tokia: 21,4% (aborto dažnis – 19,0%) persileidimai arba vaisiaus praradimai (esant vieno vaisiaus ir daugiavaisiams nėštumams), 1,18% negimdiniai nėštumai, 0,17% pūslinės išvisos, 0,04% papirusinis vaisius ir 1,01% vieno ar daugiau negyvagimių gimimas. Klinikinių tyrimų metu 158 iš 2369 pagimdžiusių moterų, apie kurių nėštumą buvo pranešta, vartojo klomifeno po apvaisinimo. 8 iš šių 158 nėštumų naujagimiai turėjo apsigimimų (7 nėštumo atvejai). Ar klomifeno buvo vartojama prieš 19 dieną po pastojimo, ar tarp 20 ir 35 dienos po pastojimo, apsigimimų dažniui, apie kurį buvo pranešta, reikšmės tai neturėjo. Šis dažnis yra bendrai populiacijai numatytose ribose. Kiaušidžių vėžys Retai buvo pranešama apie kiaušidžių vėžį, pasireiškusį vartojant vaisingumą didinančių vaistinių preparatų; pats nevaisingumas yra pirminis kiaušidžių vėžio rizikos veiksnys.

Simptomai/požymiai/būklės Nepageidaujami reiškiniai buvo susiję su doze, dažniau pasireiškė klinikinių tyrimų metu vartojant didesnę dozę ir skiriant ilgesnius gydymo kursus. Vartojant rekomenduojamą dozę, nepageidaujamas poveikis nebūna stiprus ir retai trukdo tęsti gydymą. Klinikinių tyrimų metu dažniausiai pranešti nepageidaujami reiškiniai buvo kiaušidžių padidėjimas (13,6 %), vazomotorinis paraudimas (10,4 %), pilvo ir dubens diskomfortas (pilvo tempimas, pilvo pūtimas) (5,5 %), pykinimas ir vėmimas (2,2 %), nemalonus pojūtis krūtyse (2,1 %), regėjimo sutrikimų simptomai (1,5 %), galvos skausmas (1,3 %) ir tepimas tarp menstruacijų ar menoragija (1,3 %). Vartojant klomifeno pastebėti nepageidaujami reiškiniai yra suskirstyti pagal organų sistemų klases ir išvardyti pagal toliau nurodytas dažnio grupes. Nepageidaujamo poveikio dažnis apibūdinamas taip: labai dažnas (≥ 1/10), dažnas (nuo ≥ 1/100 iki < 1/10), nedažnas (nuo ≥ 1/1000 iki < 1/100), retas (nuo ≥ 1/10000 iki < 1/1000), labai retas (< 1/10000) ir nežinomas (negali būti apskaičiuotas pagal turimus duomenis). | Labai dažnas | Dažnas | Nedažnas | Retas | Dažnis nežinomas Gerybiniai, piktybiniai ir nepatikslinti navikai (tarp jų cistos ir polipai) | | | | | Su endokrinine sistema susiję ar nuo jos priklausomi navikai ar jų paūmėjimas, kiaušidžių vėžys (žr. 4.4 skyrių) Imuninės sistemos sutrikimai | | | | | Alerginė reakcija Padidėjusio jautrumo reakcijos, įskaitant anafilaksiją ir angioneurozinę edemą (žr. 4.4 skyrių) Metaboliz-mo ir mitybos sutrikimai | | | | | Hipertrigliceri-demija Psichikos sutrikimai | | | Depresija | | Psichozinės reakcijos, tokios kaip paranoidinė psichozė, nerimas, nuotaikos sutrikimai (įskaitant nuotaikos pasikeitimus, nuotaikos svyravimus ir irzlumą) Nervų sistemos sutrikimai | | Galvos skausmas | Svaigulys, alpulys/ galvos svaigimas (vertigo), nervinė įtampa /nemiga, nuovargis | Traukuliai | Sinkopė/ apalpimas, smegenų kraujotakos sutrikimas (insultas), smegenų kraujagyslių trombozė, nervų sistemos sutrikimas, dezorientacija ir kalbos sutrikimas, laikinos parestezijos, traukuliai jų pasireiškimo riziką turintiems pacientams Akių sutrikimai | | Regos simptomai: neryškus matymas, dėmės, blykčiojimai (mirganti skotoma), liekamieji vaizdai | | Katarakta, regos nervo neuritas | Skotoma, fosfenai, regos aštrumo sumažėjimas, akių skausmas, akomodacijos sutrikimai, išeminė regos nervo neuropatija, tinklainės atšokimas, centrinės tinklainės venos nepraeinamumas, stiklakūnio atšokimas Širdies sutrikimai | | | | | Tachikardija, palpitacija Kraujagys-lių sutrikimai | Paraudimas | | | | Virškinimo trakto sutrikimai | | Pykinimas, vėmimas, pilvo tempimas, pilvo pūtimas | | | Pankreatitas Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai | | | | | Kepenų ląstelių funkcijos sutrikimas: nenormalūs bromsulfaleino tyrimo rezultatai (žr. žemiau), gelta, padidėjęs transaminazių aktyvumas Odos ir poodinio audinio sutrikimai | | | | | Dilgėlinė, dermatitas/iš-bėrimas, alopecija, daugiaformė eritema, ekchimozė, angioneurozinė edema Būklės nėštumo, pogimdymi-niu ir perinatali-niu laikotarpiu | | | | | Daugiavaisis nėštumas, tuo pat metu pasireiškiantis intrauterinis ir ekstrauterinis nėštumai, ektopinis nėštumas Lytinės sistemos ir krūties sutrikimai | Kiaušidžių padidėjimas | Nemalonus pojūtis krūtyse, tepimas tarp menstruaci-jų ar menoragija | | | Endometriozė, endometriozės paūmėjimas, endometriumo storio sumažėjimas, labai padidėjusios kiaušidės, kiaušidžių hiperstimuliaci-jos sindromas (KHSS) (žr. 4.4 skyrių) Kiaušidžių padidėjimas Vartojant rekomenduojamomis dozėmis, nenormalus kiaušidžių padidėjimas pasireiškia nedažnai, tačiau įprastiniai cikliniai kiaušidžių dydžio pokyčiai gali būti žymesni. Taip pat gali būti būdingas cikliškas kiaušidžių skausmas. Vartojant didesnėmis dozėmis ar ilgesnį laiką, dažniau gali pasireikšti kiaušidžių padidėjimas ir cistų susidarymas bei pailgėti liuteininė fazė. Yra užregistruoti reti didžiulio kiaušidžių padidėjimo atvejai. Toks padidėjimas buvo aprašytas pacientei, kuri sirgo policistinių kiaušidžių sindromu ir kuriai gydymas Clostilbegyt buvo skiriamas 100 mg per parą dozėmis 14 parų. Nenormalus kiaušidžių padidėjimas paprastai praeina savaime. Dauguma šios būklės pacientčių turi būti gydomos konservatyviai. Akių / regos sutrikimai Simptomų, apibūdinamų kaip neryškus matymas, dėmelės ar blykčiojimai (mirganti skotoma), pasireiškimas dažnėja didinant bendrąją vaistinio preparato dozę. Šie simptomai pasireiškia dėl prieš tai matytų vaizdų sustiprėjimo ir užsitęsimo. Taip pat pranešama apie tebesitęsiantį prieš tai matyto, bet jau nematomo, vaizdo matymą. Dažnai simptomai pirmiausiai pasireiškia arba yra sustiprinami būnant ryškiai apšviestoje aplinkoje. Buvo pranešta apie oftalmologiniu tyrimu nustatomą skotomą, fosfenus ir sumažėjusį regėjimo aštrumą. Retai buvo gauta pranešimų apie kataraktą ir regos nervo neuritą. Po vaistinio preparato pateikimo į rinką buvo pranešta apie pirmiau paminėtas nepageidaujamas reakcijas, kai kuriais atvejais pasireiškė laikinas ar negrįžtamas, dalinis ar visiškas regos sutrikimas (aklumas), ypač vartojant didesnes dozes ar gydant ilgai (žr. 4.3, 4.4 ir 4.9 skyrius). Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai Pranešta apie transaminazių aktyvumo padidėjimo atvejus. Bromsulfaleino mėginys (BSP) yra kepenų funkcijos tyrimas, paremtas žinomo bromsulfaleino kiekio pašalinimu iš kraujo per vertinamą laikotarpį. Normalus rezultatas yra mažesnio kaip 5 % kiekio likimas 45 minučių laikotarpio pabaigoje po 5 mg/kg kūno svorio dozės suleidimo į veną. Tai yra naudingas tyrimas kepenų ląstelių ligoms bei gebėjimui detoksikuoti įvertinti, tačiau jis netinka esant ekstrahepatinei ar intrahepatinei obstrukcinei geltai. Didesnio kaip 5% bromsulfaleino (BSP) kiekio susilaikymas nustatytas 32 iš 141 pacientės, kuriai šis mėginys buvo atliktas, įskaitant 5 iš 43 pacienčių, kurios vartojo maždaug tokią klomifeno dozę, kokia šiuo metu rekomenduojama. Susilaikymas paprastai buvo minimalus, nebent klomifeno buvo vartojama nuolat ir ilgai arba buvo akivaizdi su vaistinio preparato vartojimu nesusijusi kepenų liga. Kitų kepenų funkcijos tyrimų rodmenys paprastai buvo normalūs. Vėlesnio tyrimo metu pacientėms buvo skirti 6 kasmėnesiniai gydymo klomifeno (50 mg arba 100 mg per parą 3 dienas) ar placebo vartojimo kursai iš eilės, BSP tyrimai buvo atlikti 94 pacientėms. Didesnis kaip 5 % rodmuo nustatytas 11 pacienčių, 6 iš jų vartojo klomifeno ir 5 − placebo. Atskiroje ataskaitoje paminėta, kad vienai pacientei, vartojusiai 50 mg klomifeno paros dozę, 19-ąją gydymo dieną atsirado gelta; kepenų biopsija parodė tulžies stazę, duomenų apie hepatitą negauta. Metabolizmo sutrikimai Pacientėms, kurioms (ar kurių kraujo giminaičiams) jau buvo pasireiškusi hipertrigliceridemija ir (arba) kurios vartojo didesnę dozę ar gydymą tęsė ilgiau nei rekomenduojama, buvo hipertrigliceridemijos atvejų (kai kurioms pacientėms kartu pasireiškė pankreatitas). Pranešimas apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas Svarbu pranešti apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas, pastebėtas po vaistinio preparato registracijos, nes tai leidžia nuolat stebėti vaistinio preparato naudos ir rizikos santykį. Sveikatos priežiūros ar farmacijos specialistai turi pranešti apie bet kokias įtariamas nepageidaujamas reakcijas, užpildę ir pateikę pranešimo formą Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos tinklalapyje https://vvkt.lrv.lt/lt/ nurodytais būdais.