Clozapine Accord

Padidėjęs jautrumas veikliajai arba bet kuriai 6.1 skyriuje nurodytai pagalbinei medžiagai. Pacientams, kuriems nėra galimybės reguliariai tirti kraują. Anksčiau buvusi toksinė ar idiosinkrazinė granulocitopenija ar agranulocitozė (išskyrus sukeltą ankstesnės chemoterapijos). Anksčiau buvusi klozapino sukelta agranulocitozė. Gydymo klozapinu negalima pradėti kartu su medžiagomis, galinčiomis sukelti agranulocitozę; kartu nevartoti depo antipsichozinių vaistinių preparatų. Susilpnėjusi kaulų čiulpų funkcija. Nekontroliuojama epilepsija. Alkoholinė ir kita toksinė psichozė, intoksikacija vaistiniais preparatais, koma. Kraujotakos kolapsas ir (arba) bet kokios kilmės CNS slopinimas. Sunkus inkstų ar širdies sutrikimas (pvz., miokarditas). Aktyvi kepenų liga, pasireiškianti pykinimu, anoreksija ar gelta; progresuojanti kepenų liga ar kepenų nepakankamumas. Paralyžinis žarnų nepraeinamumas.

Dozavimas Dozę reikia parinkti individualiai. Kiekvienam pacientui reikia skirti mažiausią veiksmingą dozę. Siekiant sumažinti hipotenzijos, traukulių ar slopinimo pasireiškimo riziką, vaistinio preparato dozę reikia didinti atsargiai arba vartoti per kelis kartus. Gydymą klozapinu galima pradėti tik tiems pacientams, kurių absoliutus neutrofilų skaičius (ANS) yra ≥ 1 500/mm3 (1,5x109/l) standartizuotos normos ribose. Dozę reikia koreguoti pacientams, kurie vartoja vaistinių preparatų, farmakodinamiškai ir farmakokinetiškai sąveikaujančių su klozapinu, pvz., benzodiazepinų ar selektyvių serotonino reabsorbcijos inhibitorių (žr. 4.5 skyrių). Anksčiau vartoto antipsichozinio gydymo keitimas klozapinu Paprastai nerekomenduojama klozapino vartoti kartu su kitais antipsichoziniais vaistiniais preparatais. Kai klozapino skiriama pacientui, jau gydomam geriamaisiais antipsichoziniais vaistiniais preparatais, rekomenduojama pirmiausia sumažinti kitų antipsichozinių vaistinių preparatų dozę ar nutraukti jų vartojimą laipsniškai mažinant dozę. Rekomenduojamos toliau pateiktos dozės. Pacientams, kuriems yra gydymui atspari šizofrenija Pradinis gydymas Po 12,5 mg vieną ar du kartus pirmąją parą, paskui po 25 mg vieną ar du kartus antrąją parą. Jei vaistinis preparatas gerai toleruojamas, paros dozę galima lėtai didinti po 25-50 mg, kad per 2-3 savaites būtų pasiekta 300 mg paros dozė. Paskui, jei reikia, paros dozę galima toliau didinti po 50-100 mg kas pusę savaitės arba, geriau, kas savaitę. Gydomosios dozės ribos Daugumai pacientų antipsichozinio poveikio galima tikėtis skiriant 200-450 mg paros dozę, kuri padalijus suvartojama per kelis kartus. Bendrąją paros dozę galima dalyti į nelygias dalis, didesnę dozę suvartojant prieš miegą. Didžiausia dozė Visiškam gydomajam poveikiui pasiekti kai kuriems pacientams gali prireikti didesnės dozės. Tuomet dozę, gerai apsvarsčius, galima didinti (ne daugiau kaip po 100 mg) iki 900 mg per parą. Tačiau reikia nepamiršti, kad nepageidaujamų reakcijų (ypač traukulių) būna dažniau, kai vartojama didesnė kaip 450 mg paros dozė. Palaikomoji dozė Pasiekus didžiausią gydomąjį poveikį, daugeliui pacientų šiam poveikiui palaikyti pakanka mažesnės dozės. Todėl rekomenduojama atsargiai mažinti dozę. Gydyti reikia mažiausiai 6 mėnesius. Ne didesnę kaip 200 mg paros dozę galima vartoti vieną kartą per parą vakare. Gydymo pabaiga Planuojant baigti gydymą klozapinu, rekomenduojama laipsniškai mažinti dozę per 1-2 savaites. Jei gydymą būtina nutraukti staiga, pacientą reikia atidžiai stebėti dėl nutraukimo reakcijų pasireiškimo (žr. 4.4 skyrių). Gydymo atnaujinimas Pacientams, kuriems po paskutiniosios klozapino dozės praėjo daugiau kaip 2 dienos, gydymą reikia atnaujinti 12,5 mg doze, vartojama vieną ar du kartus per parą pirmąją parą. Jei ši dozė gerai toleruojama, ją galima toliau didinti iki gydomosios greičiau negu rekomenduojama gydymo pradžioje. Tačiau visiems pacientams, kuriems anksčiau pradėjus vartoti vaistinį preparatą buvo sustojęs kvėpavimas ar širdies veikla (žr. 4.4 skyrių), tačiau paskui sėkmingai buvo nustatyta gydomoji dozė, kartotinai parinkti dozę reikia ypač atsargiai. Psichikos sutrikimai, pasireiškiantys sergant Parkinsono liga, kai standartinis gydymas neefektyvus Pradinis gydymas Pradinė dozė turi būti ne didesnė kaip 12,5 mg per parą vartojant vakare. Toliau dozę galima didinti po 12,5 mg, bet ne dažniau kaip du kartus per savaitę, daugiausiai iki 50 mg dozės, kurią galima pasiekti ne greičiau kaip iki antrosios savaitės pabaigos. Bendrąją paros dozę geriausiai suvartoti per vieną kartą vakare. Gydomosios dozės ribos Paprastai vidutinė veiksminga dozė yra 25-37,5 mg per parą. Jeigu 50 mg dozė, vartota mažiausiai vieną savaitę, nesukelia patenkinamo gydomojo poveikio, ją atsargiai galima didinti po 12,5 mg per savaitę. Didžiausia dozė Didesnę kaip 50 mg paros dozę galima skirti tik išimtiniais atvejais, tačiau didesnės kaip 100 mg (didžiausios) paros dozės skirti negalima. Dozės didinimą reikia riboti ar atidėti, jeigu pasireiškia ortostatinė hipotenzija, pernelyg didelis raminamasis poveikis ar sumišimas. Pirmosiomis gydymo savaitėmis būtina matuoti kraujospūdį. Palaikomoji dozė Kai ne mažiau kaip 2 savaites yra visiška psichozės požymių remisija, galima stiprinti antiparkinsoninį gydymą, jeigu reikia, dėl motorikos būklės. Jeigu dėl to vėl atsinaujina psichozės požymiai, klozapino dozę galima didinti po 12,5 mg per savaitę iki didžiausios 100 mg paros dozės, suvartojamos per vieną ar du kartus (žr. anksčiau). Gydymo pabaiga Baigiant gydymą rekomenduojama laipsniškai mažinti dozę po 12,5 mg mažiausiai per vieną savaitę (geriau per dvi savaites). Pasireiškus neutropenijai ar agranulocitozei, gydymą reikia nedelsiant nutraukti (žr. 4.4 skyrių). Tokio paciento psichikos būklę būtina atidžiai stebėti, nes požymiai gali greitai atsinaujinti. Ypatingos populiacijos Pacientams, kurių kepenų funkcija sutrikusi Pacientams, kuriems kepenų funkcija sutrikusi, klozapino reikia skirti atsargiai, ir jiems reikia reguliariai tirti kepenų funkcijos rodiklius (žr. 4.4 skyrių). Vaikų populiacija Tyrimų, kuriuose būtų dalyvavę vaikai, neatlikta. Klozapino saugumas ir veiksmingumas vaikams ir paaugliams iki 16 metų dar neištirti. Kol nėra gauta daugiau duomenų, nerekomenduojama skirti vaistinio preparato šiai amžiaus grupei. 60 metų ir vyresniems pacientams 60 metų ir vyresnius pacientus rekomenduojama pradėti gydyti ypač maža doze (12,5 mg vieną kartą pirmąją parą), paskui dozę didinti ne daugiau kaip po 25 mg per parą. Vartojimo metodas Klozapino reikia vartoti per burną.

Agranulocitozė Klozapinas gali sukelti agranulocitozę. Agranulocitozės dažnis ir asmenų, kuriems ji pasireiškia, mirtingumas labai sumažėjo, kai buvo pradėtas stebėti baltųjų absoliutus neutrofilų skaičius (ANS). Todėl toliau nurodytos atsargumo priemonės yra privalomos, jas reikia vykdyti, laikantis oficialių rekomendacijų. Dėl su klozapino vartojimu susijusios rizikos, jo skiriama tik tiems pacientams, kuriems yra 4.1 skyriuje nurodytų indikacijų, ir: kuriems iš pradžių buvo nustatyti normalūs neutrofilų rezultatai (absoliutus neutrofilų skaičius; ANS) ≥ 1 500/mm3(1,5x109/l) bendrojoje populiacijoje ir ≥ 1 000/mm3(1,0x109/l) pacientams, kuriems patvirtinta gerybinė etninė neutropenija (GEN), ir kuriems ANS pirmąsias 18 savaičių gali būti reguliariai nustatomas kas savaitę, o vėliau dar 34 savaites – kas mėnesį. Praėjus 12 mėnesių, jei pirmaisiais metais neutropenijos atvejų nebuvo, ANS stebėseną reikia vykdyti kas 12 savaičių. Praėjus 24 mėnesiams, jei per pastaruosius dvejus metus neutropenijos atvejų nebuvo, ANS turi būti skaičiuojamas tik kartą per metus. Jeigu gydymo laikotarpiu išsivysčiusi lengvos formos neutropenija vėliau stabilizuota ir (arba) išgydyta, visą gydymo laikotarpį ANS stebėseną reikia vykdyti kas mėnesį. Prieš skiriant klozapino, pacientui būtina atlikti kraujo tyrimą (žr. „agranulocitozė“), surinkti anamnezę ir objektyviai ištirti. Pacientus, kurie anksčiau sirgo širdies ligomis, ar kuriems fiziškai tiriant nustatoma širdies sutrikimų, reikia nukreipti specialisto konsultacijai ir kitiems tyrimams, tarp kurių gali būti EKG. Tokį pacientą pradėti gydyti tik tada, kai laukiama nauda ryškiai didesnė už riziką (žr. 4.3 skyrių). Gydantysis gydytojas prieš gydymą turėtų užrašyti EKG. Vaistinį preparatą išrašantis gydytojas privalo griežtai laikytis būtinų saugumo priemonių. Prieš skirdamas gydymą, gydytojas, panaudodamas savo žinias, turi įsitikinti, kad pacientui anksčiau nebuvo nepageidaujamų hematologinių reakcijų į klozapiną, dėl kurių gydymą reikėjo nutraukti. Receptai neturėtų būti išrašomi laikotarpiams, ilgesniems nei intervalas tarp dviejų kraujo tyrimų. Clozapine Accord vartojimą būtina nedelsiant nutraukti, jeigu ANS yra mažesnis nei 1 000/mm3 (1,0x109/l) bet kuriuo gydymo šiuo vaistiniu preparatu laiku. Pacientams, kuriems gydymas Clozapine Accord buvo nutrauktas dėl sumažėjusio ANS, atnaujinti gydymą klozapinu draudžiama. Kiekvieno apsilankymo metu klozapinu gydomam pacientui būtina priminti, kad jis, pasireiškus bet kokios rūšies infekcijos simptomams, nedelsdamas kreiptųsi į gydytoją. Ypač reikia atkreipti dėmesį į požymius, panašius į gripo, pvz., karščiavimą, gerklės skausmą, ir kitas infekcijos apraiškas, kurios gali būti dėl neutropenijos. Pacientus ir juos prižiūrinčius asmenis reikia informuoti, kad, pasireiškus šių požymių, nedelsiant būtina tirti kraują. Vaistinį preparatą skiriantiems gydytojams rekomenduojama saugoti visų pacientų kraujo tyrimo rezultatus ir imtis būtinų priemonių, kad tokie pacientai ateityje būtų apsaugoti nuo atsitiktinio gydymo atnaujinimo. Pacientus, kuriems yra pirminis kaulų čiulpų sutrikimas, gydyti galima tik tada, kai nauda yra didesnė už riziką. Prieš gydymą klozapinu jų sveikatos būklę turi įvertinti gydytojas hematologas. Pacientams, kuriems dėl gerybinės etninės neutropenijos (BEN) yra sumažėjęs LEU kiekis, turi būti skiriamas ypatingas dėmesys, ir gydymas klozapinu gali būti pradėtas tik gavus gydytojo hematologo sutikimą (žr. skyrių „Gerybine etnine neutropenija (GEN) sergantys pacientai“). Absoliutaus neutrofilų skaičiaus (ANS) stebėsena Kraujo kūnelių diferencinio pasiskirstymo skaičiavimas turi būtu atliktas per 10 dienų iki gydymo klozapinu pradžios, siekiant užtikrinti, kad vaistinį preparatą gautų tik pacientai, kuriems nustatytas ANS ≥ 1 500/mm3 (≥ 1,5x109/l). Pradėjus gydymą klozapinu, ANS pirmąsias 18 savaičių turi būti stebimas kas savaitę, o vėliau dar 34 savaites – kas mėnesį. Praėjus 12 mėnesių, jei pirmaisiais metais neutropenijos atvejų nebuvo, ANS stebėseną reikia vykdyti kas 12 savaičių. Praėjus 24 mėnesiams, jei per pastaruosius dvejus metus neutropenijos atvejų nebuvo, ANS turi būti skaičiuojamas tik kartą per metus. Jeigu gydymo laikotarpiu išsivysčiusi lengvos formos neutropenija vėliau stabilizuota ir (arba) išgydyta, visą gydymo laikotarpį ANS stebėseną reikia vykdyti kas mėnesį. Visą gydymo laikotarpį būtina stebėti paciento būklę, kaip nurodyta pirmiau, ir 4 savaites po visiško klozapino vartojimo nutraukimo arba kol hematologiniai rodikliai grįš į pradinį lygį (žr. toliau „Mažas ANS kiekis“). Kiekvieno apsilankymo metu pacientui būtina priminti, kad jis nedelsdamas kreiptųsi į gydytoją, pastebėjęs bet kokių infekcijos požymių, karščiavimą, gerklės skausmą ar kitų į gripą panašių simptomų. Visiems pacientams, kuriems atsiranda bet koks infekcijos požymis, nedelsiant būtina atlikti kraujo ląstelių diferencinio pasiskirstymo skaičiavimą. Mažas ANS kiekis Jeigu gydant klozapinu ANS sumažėja nuo 1 500/mm3 (1,5x109/l) iki 1 000/mm3 (1,0x109/l), kraują tirti būtina mažiausiai du kartus per savaitę, kol paciento ANS stabilizuosis ir bus atitinkamai 1 000-1 500/mm3 (1,0-1,5x109/l) ribose ar daugiau. Stabilizavusis ir (arba) neutropenijai išnykus ANS stebėsena turi būti vykdoma kas mėnesį viso gydymo metu. Gydymą Clozapine Accord būtina nedelsiant nutraukti, jeigu taikant gydymą ANS mažesnis nei 1 000/mm3 (1,0x109/l). Po to kraujo ląstelių diferencino pasiskirstymo skaičiavimas turi būti atliekamas kasdien, o pacientai turi būti atidžiai stebimi dėl į gripą panašių požymių ar kitų požymių, leidžiančių įtarti infekciją. Rekomenduojama hematologinius rodmenis patvirtinti atliekant du kraujo tyrimus dvi dienas iš eilės; tačiau gydymą klozapinu reikia nutraukti po pirmojo kraujo tyrimo. Nutraukus gydymą klozapinu, kraują būtina tirti tol, kol hematologinė būklė visiškai atsistato. 1 lentelė. Veiksmai, kurių reikia imtis dėl klozapino, atsižvelgiant į bendrosios populiacijos ANS vertes Kraujo kūnelių skaičius | Būtini veiksmai ANS/mm3 (/l) | | ≥  1 500 (≥ 1,5x109) | Toliau gydyti klozapinu. | Toliau gydyti klozapinu. 1 000 -  1 500 (1,0x109-1,5x109) | Toliau gydyti klozapinu, tirti kraują du kartus per savaitę, kol ląstelių kiekis stabilizuosis ar padidės, o vėliau, stabilizavusis ir (arba) neutropenijai išnykus – kas mėnesį. | Toliau gydyti klozapinu, tirti kraują du kartus per savaitę, kol ląstelių kiekis stabilizuosis ar padidės, o vėliau, stabilizavusis ir (arba) neutropenijai išnykus – kas mėnesį. < 1 000 (< 1,0x109) | Nedelsiant nutraukti gydymą klozapinu, kraują tirti kasdien, kol išnyks hematologiniai pokyčiai, stebėti dėl infekcijos. Gydymo neatnaujinti. | Nedelsiant nutraukti gydymą klozapinu, kraują tirti kasdien, kol išnyks hematologiniai pokyčiai, stebėti dėl infekcijos. Gydymo neatnaujinti. Jeigu gydymas klozapinu nutrauktas ir ANS nesiekia 1000/mm3 (1,0x109/l), gydymui turi vadovauti patyręs gydytojas hematologas. Gerybine etnine neutropenija (GEN) sergantys pacientai Pacientams, kuriems patvirtinta GEN, pakoreguota ANS riba pradedant arba tęsiant gydymą klozapinu yra ANS ≥ 1 000/mm3 (1,0 × 109/l). Jei ANS yra nuo 500 iki 999/mm3 (0,5–0,9×109/l), stebėsena turi būti vykdoma du kartus per savaitę. Klozapino vartojimą reikia nutraukti, jeigu ANC sumažėja iki mažiau nei 500/mm3 (0,5 × 109/l). 2 lentelė. Veiksmai, kurių reikia imtis dėl Clozapine Accord, atsižvelgiant į GEN pacientų ANS vertes ANS/mm3 (/l) | Būtini veiksmai ≥  1 000 (≥ 1,0x109) | Tęsti gydymą klozapinu. | Tęsti gydymą klozapinu. 500 - 999 (0,5x109-0,9x109) | Toliau gydyti klozapinu, tirti kraują du kartus per savaitę, kol ląstelių kiekis stabilizuosis ar padidės, o vėliau, stabilizavusis ir (arba) neutropenijai išnykus – kas mėnesį. | Toliau gydyti klozapinu, tirti kraują du kartus per savaitę, kol ląstelių kiekis stabilizuosis ar padidės, o vėliau, stabilizavusis ir (arba) neutropenijai išnykus – kas mėnesį. < 500 (< 0,5x109) | Nedelsiant nutraukti gydymą klozapinu, kraują tirti kasdien, kol išnyks hematologiniai pokyčiai, stebėti dėl infekcijos. Gydymo neatnaujinti. | Nedelsiant nutraukti gydymą klozapinu, kraują tirti kasdien, kol išnyks hematologiniai pokyčiai, stebėti dėl infekcijos. Gydymo neatnaujinti. Gydymo nutraukimas dėl hematologinių priežasčių Pacientams, kuriems gydymas Clozapine Accord buvo nutrauktas dėl sumažėjusio ANS (žr. ankščiau), atnaujinti gydymą klozapinu draudžiama. Vaistinį preparatą skiriančiam gydytojui rekomenduojama laikyti visų pacientų kraujo tyrimų duomenis ir padaryti viską, kad jų gydymas atsitiktinai nebūtų atnaujintas. Visiškai nutraukus gydymą, pacientai turi būti stebimi kas savaitę 4 savaites. Gydymo nutraukimas dėl kitų priežasčių Pacientams, kurie klozapino vartojo ilgiau kaip dvejus metus ir kuriems anksčiau nebuvo nustatyta neutropenija, ir kurių gydymas buvo pertrauktas dėl kitų priežasčių, nesusijusių su neutropenija, kassavaitinės stebėsenos režimo atnaujinti nereikia, tačiau reikia laikytis iki gydymo nutraukimo taikyto režimo, neatsižvelgiant į nutraukimo trukmę (t. y. vykdyti kontrolę kartą per metus). Visiškai nutraukus gydymą, šie pacientai neturi būti 4 savaites stebimi kas savaitę. Pacientų, kurie Clozapine Accord buvo gydomi nuo 18 savaičių iki 2 metų arba ilgiau kaip 2 metus ir kuriems buvo patvirtinta lengvos formos neutropenija, dėl kurios gydymas nebuvo nutrauktas, arba pacientų, kurių gydymas buvo pertrauktas ilgiau kaip 3 dienas, bet ne ilgiau kaip 4 savaites, būtina papildomai dar 6 savaites kas savaitę tirti ANS. Jei hematologinių sutrikimų nenustatoma, kraują tirti ne rečiau kaip kas 4 savaites. Jei gydymas klozapinu nutraukiamas ilgiau kaip 4 savaitėms, kraują reikia tirti kas savaitę kitas 18 gydymo savaičių, taip pat reikia iš naujo parinkti dozę (žr. 4.2 skyrių „Dozavimas ir vartojimo metodas“). Visiškai nutraukus gydymą, šie pacientai turi būti 4 savaites stebimi kas savaitę. 3 lentelėje apibendrinama ANS stebėsena po Clozapine Accord vartojimo nutraukimo. 3 lentelė. ANS stebėsena pradėjus vėl vartoti klozapiną po gydymo nutraukimo dėl kitų (ne hematologinių) priežasčių Gydymo trukmė iki nutraukimo | Neutropenijos epizodai iki nutraukimo | Nutraukimo trukmė | Rekomenduojama ANS stebėsena ≥ dveji metai | Ne | Nesvarbu | Prieš nutraukimą taikytas tvarkaraštis (t. y. kontrolė kartą per metus). ≥ dveji metai | Taip | Nuo 3 dienų iki < 4 savaičių | Kas savaitę 6 savaites. Pasibaigus šiam laikotarpiui, jei hematologinių anomalijų nepasireiškia, stebėsena vykdoma ne rečiau kaip kas 4 savaites. > 18 savaičių – dveji metai | Taip / Ne | Nuo 3 dienų iki < 4 savaičių | Kas savaitę 6 savaites. Pasibaigus šiam laikotarpiui, jei hematologinių anomalijų nepasireiškia, stebėsena vykdoma ne rečiau kaip kas 4 savaites. ≥ dveji metai | Taip | ≥ 4 savaitės | Dar 18 gydymo savaičių kas savaitę, vėliau – kas mėnesį; be to, vaistinio preparato dozę reikia titruoti iš naujo. > 18 savaičių – dveji metai | Taip / Ne | ≥ 4 savaitės | Dar 18 gydymo savaičių kas savaitę, vėliau – kas mėnesį; be to, vaistinio preparato dozę reikia titruoti iš naujo. Kiti įspėjimai Šio vaistinio preparato sudėtyje yra laktozės. Šio vaistinio preparato negalima vartoti pacientams, kuriems yra retas paveldimas sutrikimas – galaktozės netoleravimas, visiškas laktazės stygius arba gliukozės ir galaktozės malabsorbcija. Eozinofilija Pasireiškus eozinofilijai (kai eozinofilų kiekis tampa didesnis kaip 3000/mm3 (3,0x109/l)), gydymą klozapinu rekomenduojama nutraukti, jį galima atnaujinti tik tada, kai eozinofilų pasidaro mažiau kaip 1000/mm3 (1,0x109/l). Trombocitopenija Pasireiškus trombocitopenijai (kai trombocitų būna mažiau kaip 50 000/mm3 (50x109/l), gydymą klozapinu rekomenduojama nutraukti. Širdies ir kraujagyslių sutrikimai Gydant klozapinu gali būti ortostatinė hipotenzija su sinkope ar be jos. Retkarčiais kolapsas gali būti ryškus, net gali sustoti širdis ir (arba) kvėpavimas. Tai labiau tikėtina, kai kartu vartojama benzodiazepinų ar kitų psichotropinių vaistinių preparatų (žr. 4.5 skyrių), taip pat titruojant pirminę dozę, kai ji greitai didinama; labai retai toks poveikis gali būti net po pirmosios dozės. Todėl pradėjusį vartoti klozapino pacientą privalo atidžiai prižiūrėti medikai. Parkinsono liga sergantiems pacientams per pirmąsias gydymo savaites būtina stebėti kraujospūdį, matuojamą stovint ir gulint. Saugumo duomenų bazės analizė rodo, kad klozapino vartojimas yra susijęs su padidėjusia miokardito rizika, ypač per pirmuosius du (bet ne tik) gydymo mėnesius. Kai kurie miokardito atvejai baigėsi mirtimi. Gauta pranešimų apie perikarditą ir (arba) skystį perikarde ir kardiomiopatiją, susijusius su klozapino vartojimu; šiuose pranešimuose taip pat yra duomenų apie mirties atvejus. Miokarditą ar kardiomiopatiją reikią įtarti pacientams, kuriems nuolat ramybės būsenoje būna tachikardija, ypač per pirmuosius du gydymo mėnesius, ir (arba) palpitacijos, aritmija, krūtinės skausmas ir kitų širdies nepakankamumo požymių (pvz., nepaaiškinamas nuovargis, dusulys, padažnėjęs kvėpavimas) ar miokardo infarktą primenančių požymių. Be to, gali būti kitų požymių, pavyzdžiui, panašių į gripą. Įtarus miokarditą ar kardiomiopatiją, gydymą klozapinu reikia nedelsiant nutraukti, o pacientą siųsti kardiologo konsultacijai. Pacientams, kuriems gydymo klozapinu metu diagnozuota kardiomiopatija, gali išsivystyti mitralinio vožtuvo nepakankamumas. Gauta pranešimų apie mitralinio vožtuvo nepakankamumo atvejus, esant kardiomiopatijai, susijusiai su gydymu klozapinu. Šiais mitralinio vožtuvo nepakankamumo atvejais dvimatės echokardiografijos (2D kardioEcho) metu stebėta lengva arba vidutinio sunkumo regurgitacija per mitralinį vožtuvą (žr. 4.8 skyrių). Pacientams, kuriems klozapinas sukėlė miokarditą ar kardiomiopatiją, gydymo klozapinu atnaujinti negalima. Miokardo infarktas Vaistiniam preparatui patekus į rinką, gauta pranešimų apie miokardo infarkto atvejus, įskaitant ir mirtinus. Daugeliu šių atvejų priežastinio ryšio su vaistinio preparato vartojimu vertinimas buvo sudėtingas, kadangi pacientai jau anksčiau sirgo sunkiomis širdies ligomis ir galėjo būti tikėtinų kitų priežasčių. QT intervalo pailgėjimas Klozapinu, kaip ir kitokiais vaistiniais preparatais nuo psichozės, rekomenduojama atsargiai gydyti pacientus, kurie serga širdies ir kraujagyslių liga ar kurių kraujo giminaičiams buvo pailgėjęs QT intervalas. Klozapino, kaip ir kitokių vaistinių preparatų nuo psichozės, vartoti kartu su kitais QTc intervalą ilginančiais vaistiniais preparatais būtina atsargiai. Su galvos smegenų kraujotakos sutrikimu susiję nepageidaujami reiškiniai Atsitiktinių imčių placebu kontroliuotų tyrimų, kuriose dalyvavę demencija sirgę pacientai vartojo kai kurių netipinių vaistinių preparatų nuo psichozės, metu nustatyta, kad su smegenų kraujagyslių sutrikimais susijusių nepageidaujamų reiškinių rizika padidėja 3 kartus. Tokio rizikos padidėjimo mechanizmas nežinomas. Rizikos padidėjimo negalima paneigti ir tuo atveju, jei vartojama kitokio vaistinio preparato nuo psichozės ar gydomi kitokiomis ligomis sergantys žmonės. Klozapiną reikia skirti atsargiai pacientams, turintiems insulto rizikos veiksnių. Tromboembolijos rizika Gydymas klozapinu gali būti susijęs su tromboembolija, todėl reikia vengti pacientų imobilizacijos. Vartojusiems antipsichozinius vaistinius preparatus buvo pastebėti venų tromboembolijos (VTE) atvejai. Kadangi antipsichotikais gydomi pacientai dažnai turi įgytų VTE rizikos veiksnių, reikia nustatyti visus galimus rizikos veiksnius prieš pradedant gydymą ir gydymo klozapinu metu bei imtis profilaktikos priemonių. Traukuliai Epilepsija sergančius pacientus, gydomus klozapinu, būtina atidžiai stebėti, nes pasitaikė nuo dozės priklausomų traukulių. Tokiu atveju dozę reikia mažinti (žr. 4.2 skyrių) ir prireikus skirti prieštraukulinį gydymą. Anticholinerginis poveikis Klozapinui būdingas anticholinerginis poveikis, dėl kurio gali pasireikšti įvairių nepageidaujamų reakcijų. Todėl rekomenduojama atidžiai stebėti pacientus, kuriems yra padidėjusi prostata ir uždarojo kampo glaukoma. Tikriausiai dėl anticholinerginių savybių klozapinas buvo susijęs su įvairaus laipsnio žarnų peristaltikos sutrikimais – nuo vidurių užkietėjimo iki žarnų obstrukcijos, išmatų kamščio, paralyžinio žarnų nepraeinamumo, didelės gaubtinės žarnos ir žarnyno infarkto ir (arba) išemijos (žr. 4.8 skyrių). Retkarčiais šie atvejai baigėsi mirtimi. Ypatingų atsargumo priemonių reikia pacientams, kurie kartu vartoja vaistinių preparatų, galinčių sukelti vidurių užkietėjimą (ypač tų, kurie veikia anticholinergiškai, pvz., kai kurių vaistinių preparatų nuo psichozės, depresijos ir parkinsonizmo), sirgusių storosios žarnos ligomis ar turėjusių apatinės pilvo dalies chirurginių operacijų, nes tai gali pasunkinti būklę. Gyvybiškai svarbu diagnozuoti vidurių užkietėjimą ir aktyviai jį gydyti. Karščiavimas Klozapinu gydomiems pacientams laikinai gali būti didesnė kaip 38°C temperatūra. Dažniausiai tai būna per pirmąsias 3 gydymo savaites. Paprastai šis karščiavimas yra gerybinis. Kartais jis gali būti susijęs su padidėjusiu ar sumažėjusiu ANS kiekiu. Karščiuojančius pacientus būtina kruopščiai ištirti, kad būtų galima paneigti infekcijos ar agranulocitozės galimybę. Esant aukštai temperatūrai, reikia nepamiršti piktybinio neurolepsinio sindromo (PNS) galimybės. Jei PNS diagnozė patvirtinama, reikia nedelsiant nutraukti klozapino vartojimą ir imtis tinkamų medicininių priemonių. Griuvimai Klozapinas gali sukelti traukulius, mieguistumą, ortostatinę hipotenziją, motorinį ir sensorinį nestabilumą, dėl kurių asmuo gali pargriūti, patirti lūžius ar kitaip susižeisti. Įvertinkite pacientų riziką pargriūti pirmą kartą skirdami antipsichotinį gydymą pacientams, sergantiems ligomis, turintiems sveikatos sutrikimų ar vartojantiems vaistus, kurie gali sustiprinti šį poveikį. Taip pat pakartotinai įvertinkite pacientus, kuriems taikomas ilgalaikis gydymas antipsichotikais. Medžiagų apykaitos pokyčiai Klozapino, kaip ir kitų atipinių antipsichozinių vaistinių preparatų, vartojimas buvo susijęs su medžiagų apykaitos pokyčių pasireiškimu, kurie gali didinti širdies ir kraujagyslių ar galvos smegenų kraujotakos sutrikimų atsiradimo riziką. Šie medžiagų apykaitos pokyčiai gali pasireikšti kaip hiperglikemija, dislipidemija ir padidėjęs kūno svoris. Nors bet kurių atipinių antipsichozinių vaistinių preparatų vartojimas gali sukelti kokių nors medžiagų apykaitos pokyčių, kiekvienas šios grupės vaistinis preparatas pasižymi specifinėmis savybėmis. Hiperglikemija Gydant klozapinu, retai gali sutrikti gliukozės toleravimas ir (arba) išsivystyti ar paūmėti cukrinis diabetas. Šios galimos asociacijos mechanizmas dar nenustatytas. Labai retai pacientams, kuriems anksčiau nebuvo pasireiškusi hiperglikemija, stebėta sunki hiperglikemija su ketoacidoze, kai kurie iš šių atvejų baigėsi mirtimi. Tolesnio stebėjimo duomenimis įrodyta, kad, nutraukus klozapino vartojimą, sutrikęs gliukozės toleravimas dažniausiai pagerėja, o atnaujinus klozapino vartojimą, jis vėl pablogėja. Cukriniu diabetu sergančių pacientų, kuriems pradedama skirti atipinių antipsichozinių vaistinių preparatų, būklę reikia reguliariai stebėti dėl galimos pablogėjusios glikemijos kontrolės. Pacientams, kuriems yra cukrinio diabeto atsiradimo rizikos veiksnių (pvz., nutukimas, šeiminė cukrinio diabeto anamnezė) ir kuriems pradedama skirti atipinių antipsichozinių vaistinių preparatų, gydymo pradžioje ir reguliariai gydymo metu reikia tirti gliukozės koncentraciją kraujyje nevalgius. Pacientams, kuriems pasireiškia hiperglikemijos simptomų atipinių antipsichozinių vaistinių preparatų vartojimo metu, reikia tirti gliukozės koncentraciją kraujyje nevalgius. Kai kuriais atvejais nutraukus atipinių antipsichozinių vaistinių preparatų vartojimą, hiperglikemija išnyko, tačiau kai kuriems pacientams reikėjo tęsti gydymą nuo cukrinio diabeto net ir nutraukus įtariamo vaistinio preparato vartojimą. Todėl pacientams, kuriems aktyvus hiperglikemijos gydymas neefektyvus, klozapino vartojimą reikia nutraukti. Dislipidemija Klozapino, kaip ir kitų atipinių antipsichozinių vaistinių preparatų, vartojantiems pacientams pastebėta nepageidaujamų lipidų koncentracijos pokyčių. Rekomenduojama stebėti klozapino vartojančių pacientų klinikinę būklę, taip pat prieš pradedant gydymą ir vėliau reguliariai tirti lipidų koncentraciją. Padidėjęs kūno svoris Pastebėta, kad klozapino, kaip ir kitų atipinių antipsichozinių vaistinių preparatų, vartojantiems pacientams didėja kūno svoris. Šiems pacientams rekomenduojama stebėti kūno svorį. Atoveiksmio fenomenas ir vartojimo nutraukimo reiškiniai Buvo pranešta apie ūmias vartojimo nutraukimo reakcijas staiga nutraukus klozapino vartojimą, todėl klozapino vartojimą rekomenduojama nutraukti palaipsniui. Jeigu būtina staiga nutraukti klozapino vartojimą (pvz., pasireiškus leukopenijai), pacientų būklę būtina atidžiai stebėti dėl psichikos sutrikimo simptomų atsinaujinimo ir cholinerginio atoveiksmio simptomų (pvz., gausaus prakaitavimo, galvos skausmo, pykinimo, vėmimo ir viduriavimo) pasireiškimo. Ypatingos populiacijos Pacientams, kurių kepenų funkcija sutrikusi Pacientai, kuriems stabiliai sutrikusi kepenų funkcija, gali vartoti klozapiną, tačiau jiems reikia reguliariai tirti kepenų funkciją. Kepenų funkcijos tyrimus būtina nedelsiant atlikti pacientams, kuriems gydymo klozapinu metu pasireiškė galimo kepenų funkcijos sutrikimo požymių, pvz., pykinimas, vėmimas ir (arba) anoreksija. Jeigu rodmenys padidėjo kliniškai reikšmingai (daugiau kaip 3 kartus buvo didesni už viršutinę normos ribą) ar išryškėjo gelta, gydymą klozapinu reikia nutraukti. Gydymą galima atnaujinti (žr. „Gydymo atnaujinimas“ 4.2 skyriuje) tik tada, kai kepenų funkcijos tyrimų rodikliai normalizuojasi. Atnaujinus gydymą klozapinu, kepenų funkciją reikia atidžiai stebėti. 60 metų ir vyresniems pacientams 60 metų ir vyresnius pacientus rekomenduojama pradėti gydyti mažesne doze (žr. 4.2 skyrių). Gydant klozapinu gali pasireikšti ortostatinė hipotenzija, taip pat gauta pranešimų apie tachikardiją, kuri gali būti ilgalaikė. 60 metų ir vyresni pacientai, ypač tie, kurių širdies ir kraujagyslių funkcija sutrikusi, gali būti jautresni šiam poveikiui. 60 metų ir vyresni pacientai taip pat gali būti ypač jautrūs anticholinerginiam klozapino poveikiui, tokiam kaip šlapimo susilaikymas ir vidurių užkietėjimas. Padidėjusi mirties rizika vyresniems žmonėms, kurie serga su demencija susijusia psichoze Dviejų stebėjimo tyrimų duomenys parodė, kad didėja vyresnių žmonių, kuriems yra su demencija susijusi psichozė ir kurie vartoja vaistinių preparatų nuo psichozės, mirties rizika, palyginti su tais pacientais, kurie nebuvo gydyti. Nėra pakankamai duomenų, apibrėžiančių tikslų rizikos dydį, ir nežinomos šios rizikos padidėjimo priežastys. Clozapine Accord nėra patvirtintas su demencija susijusių elgsenos sutrikimų gydymui. Pagalbinės medžiagos Clozapine Accord sudėtyje yra laktozės monohidrato. Šio vaistinio preparato negalima vartoti pacientams, kuriems nustatytas retas paveldimas sutrikimas – galaktozės netoleravimas, visiškas laktazės stygius arba gliukozės ir galaktozės malabsorbcija.

Saugumo duomenų santrauka Daugelio klozapino nepageidaujamų reakcijų pobūdį galima numatyti atsižvelgiant į jo farmakologines savybes. Svarbi išimtis yra jo polinkis sukelti agranulocitozę (žr. 4.4 skyrių). Dėl šios rizikos vaistinio preparato skiriama tik atspariai šizofrenijai ir psichozei, pasireiškusiai Parkinsono liga sergantiems pacientams, gydyti, kai kitoks gydymas neefektyvus. Kraujo rodmenų stebėjimas yra būtina pacientų, vartojančių klozapiną, priežiūros dalis, gydytojas turi žinoti ir apie kitas sunkias nepageidaujamas reakcijas, kurias galima diagnozuoti ankstyvojoje stadijoje tik atidžiai stebint ir apklausiant pacientą, siekiant išvengti sergamumo ir mirštamumo. Sunkiausios klozapino vartojimo metu pasireiškusios nepageidaujamos reakcijos buvo agranulocitozė, traukuliai, širdies ir kraujagyslių sutrikimai bei karščiavimas (žr. 4.4 skyrių). Dažniausiai pasireiškiantis nepageidaujamas poveikis yra mieguistumas ar slopinimas, galvos svaigimas, tachikardija, vidurių užkietėjimas ir sustiprėjęs seilėtekis. Klinikinių tyrimų metu gauti duomenys parodė, kad dėl nepageidaujamo poveikio klozapino vartojimą nutraukė labai įvairi vaistinio preparato vartojusių pacientų dalis (nuo 7,1 iki 15,6 %.), įskaitant tik tuos atvejus, kai nepageidaujamo poveikio pasireiškimą buvo galima pagrįstai susieti su klozapino vartojimu. Dažnesnis nepageidaujamas poveikis, dėl kurio pasireiškimo pacientai nutraukė vaistinio preparato vartojimą, buvo leukopenija, mieguistumas, galvos svaigimas (išskyrus vertigo) ir psichozės tipo sutrikimas. Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai Gydymas klozapinu gali sukelti granulocitopeniją ir agranulocitozę. Paprastai šie pokyčiai išnyksta nutraukus gydymą, tačiau dėl agranulocitozės gali prasidėti sepsis ir ištikti mirtis. Norint išvengti gyvybei pavojingos agranulocitozės, būtina nedelsiant nutraukti gydymą, todėl privaloma stebėti ANS kiekį (žr. 4.4 skyrių). 5 lentelėje apibendrintas apytikris agranulocitozės dažnis kiekvienam gydymo klozapinu laikotarpiui. 5 lentelė. Apytikris agranulocitozės dažnis1 Gydymo laikotarpiai | Agranulocitozės dažnis 100 000 asmenų-savaičių2 stebėtų tyrimo metu 0-18 savaičių | 32,0 19-52 savaitės | 2,3 53 savaitės ir ilgiau | 1,8 1 Jungtinėje Karalystėje klozapiną vartojusių pacientų stebėjimo tarnybos registro 1989-2001 metų duomenys. 2 Terminas asmuo-laikas yra rezultatas atskirų laiko vienetų, kai įregistruotas pacientas gydytas klozapinu prieš pasireiškiant agranulocitozei. Pavyzdžiui, 100 000 asmenų savaičių gaunama, kai stebėta 1 000 pacientų, kurie buvo įtraukti į registrą 100 savaičių (100x1000=100 000) ar 200 pacientų, kurie buvo įtraukti į registrą 500 savaičių (200x500=100 000) prieš agranulocitozės pasireiškimą. Jungtinėje Karalystėje klozapiną vartojusių pacientų stebėjimo tarnybos registro duomenis suvestinis agranulocitozės dažnis (0-11,6 metų tarp 1989 ir 2001 m.) yra 0,78 %. Dažniausiai (maždaug 70 %) tai atsitinka per pirmąsias 18 savaičių. Metabolizmo ir mitybos sutrikimai Retai pranešta apie gydymo klozapinu metu pasireiškusį gliukozės tolerancijos sutrikimą ir (arba) naujai prasidėjusį arba paūmėjusį cukrinį diabetą. Labai retais atvejais klozapinu gydomiems pacientams, anksčiau nepatyrusiems hiperglikemijos, stebėta sunki hiperglikemija, retkarčiais sukelianti ketoacidozę ar hiperosmosinę komą. Daugumai pacientų, nutraukusių gydymą klozapinu, gliukozės koncentracija normalizavosi, o keliems hiperglikemija pasikartojo, kai gydymas buvo atnaujintas. Nors daugumai pacientų buvo nuo insulino nepriklausomo cukrinio diabeto rizikos veiksnių, hiperglikemija taip pat aprašyta asmenims, kuriems rizikos veiksnių nenustatyta (žr. 4.4 skyrių). Nervų sistemos sutrikimai Stebėtos labai dažnos nepageidaujamos reakcijos buvo mieguistumas ar medikamentinis sąmonės slopinimas (sedacija) ir galvos svaigimas. Klozapinas gali sukelti EEG pokyčių, įskaitant pikų ir bangų kompleksus. Jis (priklausomai nuo dozės) mažina traukulių slenkstį ir gali sukelti miokloninius priepuolius ar generalizuotus traukulius. Šių požymių būna dažniau greitai didinant dozę ir epilepsija sergantiems pacientams. Tokiu atveju dozę reikia sumažinti ir prireikus pradėti gydyti vaistiniais preparatais nuo traukulių. Reikia vengti skirti karbamazepino, nes jis gali slopinti kaulų čiulpų funkciją, o skiriant kitų prieštraukulinių vaistinių preparatų, reikia įvertinti farmakokinetinės sąveikos galimybę. Retais atvejais klozapinu gydomiems pacientams gali pasireikšti kliedesiai. Labai retai klozapiną vartojusiems pacientams, kurie buvo gydyti kitais antipsichoziniais vaistiniais preparatais, stebėta vėlyvoji diskinezija. Pacientų, kuriems vėlyvoji diskinezija prasidėjo vartojant kitus antipsichozinius vaistinius preparatus, būklė pagerėjo gydant klozapinu. Širdies sutrikimai Gali pasireikšti tachikardija ir padėties hipotenzija su sinkope ar be jos, ypač pirmosiomis gydymo savaitėmis. Hipotenzijos paplitimas ir sunkumas priklauso nuo dozės titravimo greičio ir dydžio. Vartojusiems klozapino stebėtas ryškios hipotenzijos sukeltas kraujotakos kolapsas, ypač susijęs su agresyviu dozės titravimu, su galimomis sunkiomis širdies ar kvėpavimo sustojimo pasekmėmis. Nedidelei klozapinu gydytų pacientų daliai atsirado EKG pokyčių, panašių į sukeliamus kitų antipsichozinių vaistinių preparatų, įskaitant nusileidusį S-T segmentą ir suplokštėjusį ar atvirkščią T dantelį, kurie normalizuojasi nebevartojant klozapino. Šių pokyčių klinikinė reikšmė nežinoma. Tačiau tokių pokyčių stebėta pacientams, sergantiems miokarditu, apie kurį reikėtų pagalvoti. Gauta pranešimų apie pavienius širdies aritmijos, perikardito ir (arba) skysčio perikarde ir miokardito atvejus, kai kurie iš jų baigėsi mirtimi. Dažniausiai miokarditas pasireiškė per pirmuosius 2 gydymo klozapinu mėnesius. Kardiomiopatija paprastai pasireiškė vėliau gydymo metu. Kartu su kai kuriais miokardito (maždaug 14 %) ir perikardito ir (arba) skysčio perikarde atvejais pranešta apie eozinofiliją, tačiau nežinoma, ar eozinofilija yra patikimas miokardito ir perikardito pranašas. Miokardito ar kardiomiopatijos požymiai yra nuolatinė tachikardija ramybės būsenoje, palpitacijos, aritmija, krūtinės skausmas ir kiti širdies nepakankamumo požymiai ir simptomai (pvz., nepaaiškinamas nuovargis, dusulys, tachipnėja) ar simptomai, būdingi miokardo infarktui. Be to, kartu gali būti į gripą panašių simptomų. Žinoma atvejų, kai pacientus, kuriems yra psichikos sutrikimų ir kurie gydomi įprastiniais antipsichoziniais vaistiniais preparatais, taip pat negydomus, ištinka staigi, nepaaiškinama mirtis. Tokia mirtis labai retai ištiko klozapiną vartojusius pacientus. Kraujagyslių sutrikimai Retai pranešta apie tromboembolijos atvejus. Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai Labai retai pasireiškė kvėpavimo slopinimas ar sustojimas su kraujotakos kolapsu ar be jo (žr. 4.4 ir 4.5 skyrius). Virškinimo trakto sutrikimai Labai dažnai buvo pastebėtas vidurių užkietėjimas ir padidėjęs seilėtekis, o dažnai – pykinimas ir vėmimas. Labai retai gali pasireikšti žarnų nepraeinamumas (žr. 4.4 skyrių). Retai gydymas klozapinu gali būti siejamas su disfagija. Dėl disfagijos ar ūminio perdozavimo gali įvykti suvalgyto maisto aspiracija. Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai Stebėtas laikinas, besimptomis kepenų fermentų aktyvumo padidėjimas, o retais atvejais gali pasireikšti hepatitas ir cholestazinė gelta. Labai retai pranešta apie žaibinės kepenų nekrozės atvejus. Išryškėjus geltai, klozapino vartojimą reikia nutraukti (žr. 4.4 skyrių). Retais atvejais nustatytas ūminis pankreatitas. Inkstų ir šlapimo takų sutrikimai Pavieniams klozapinu gydomiems pacientams stebėtas ūminis intersticinis nefritas. Lytinės sistemos ir krūties sutrikimai Labai retai pranešta apie priapizmą. Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai Pranešta apie piktybinio neurolepsinio sindromo (PNS) atvejus pacientams, vartojantiems vien klozapiną ar kartu su ličiu arba kitais CNS veikiančiais vaistiniais preparatais. Buvo pranešimų apie ūmines nutraukimo reakcijas (žr. 4.4 skyrių). Nepageidaujamų reakcijų santrauka lentelėje Toliau (6 lentelėje) apibendrintos nepageidaujamos reakcijos, apie kurias buvo pranešta savanoriškai ir klinikinių tyrimų metu. 6 lentelė. Nepageidaujamų reiškinių, kuriuos reikėjo gydyti, dažnis pagal spontaninius ir klinikinių tyrimų pranešimus Nepageidaujamo poveikio dažnis apibūdinamas taip: labai dažnas (≥1/10), dažnas (nuo ≥1/100 iki <1/10), nedažnas (nuo ≥1/1 000 iki <1/100), retas (nuo ≥1/10 000 iki <1/1 000), labai retas (<1/10 000), nežinomas (negali būti apskaičiuotas pagal turimus duomenis). Infekcijos ir infestacijos | Infekcijos ir infestacijos | Infekcijos ir infestacijos Dažnis nežinomas | Sepsis* | Sepsis* Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai | Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai | Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai Dažnas | Dažnas | Leukopenija ar LEU kiekio sumažėjimas ar neutropenija, eozinofilija, leukocitozė Nedažnas | Nedažnas | Agranulocitozė Retas | Retas | Anemija Labai retas | Labai retas | Trombocitopenija, trombocitemija Imuninės sistemos sutrikimai | Imuninės sistemos sutrikimai | Imuninės sistemos sutrikimai Dažnis nežinomas | Dažnis nežinomas | Angioneurozinė edema*, leukocitoklastinis vaskulitas*, vaistinio preparato sukeltas išbėrimas su eozinofilija ir sisteminiais simptomais (DRESS)* Endokrininiai sutrikimai | Endokrininiai sutrikimai | Endokrininiai sutrikimai Dažnis nežinomas | Dažnis nežinomas | Pseudofeochromocitoma* Metabolizmo ir mitybos sutrikimai | Metabolizmo ir mitybos sutrikimai | Metabolizmo ir mitybos sutrikimai Dažnas | Dažnas | Padidėjęs kūno svoris Retas | Retas | Cukrinis diabetas, sutrikusi gliukozės tolerancija, nutukimas* Labai retas | Labai retas | Hiperosmosinė koma, ketoacidozė, sunki hiperglikemija, hipercholesterolemija, hipertrigliceridemija Psichikos sutrikimai | Psichikos sutrikimai | Psichikos sutrikimai Dažnas | Dažnas | Dizartrija Nedažnas | Nedažnas | Disfemija Retas | Retas | Neramumas, susijaudinimas Nervų sistemos sutrikimai | Nervų sistemos sutrikimai | Nervų sistemos sutrikimai Labai dažnas | Labai dažnas | Mieguistumas, sedacija, svaigulys Dažnas | Dažnas | Traukuliai, konvulsijos, miokloniniai priepuoliai, ekstrapiramidiniai simptomai, akatizija, tremoras, rigidiškumas, galvos skausmas Nedažnas | Nedažnas | Piktybinis neurolepsinis sindromas Retas | Retas | Sumišimas, delyras Labai retas | Labai retas | Vėlyvoji diskinezija, obsesiniai kompulsiniai simptomai Dažnis nežinomas | Dažnis nežinomas | Cholinerginis sindromas (po staigaus nutraukimo)*, EEG pokyčiai*, pleurothotonus*, neramių kojų sindromas* Akių sutrikimai | Akių sutrikimai | Akių sutrikimai Dažnas | Dažnas | Neryškus matymas Širdies sutrikimai | Širdies sutrikimai | Širdies sutrikimai Labai dažnas | Labai dažnas | Tachikardija Dažnas | Dažnas | EKG pokyčiai Retas | Retas | Kraujotakos kolapsas, aritmijos, miokarditas, perikarditas ir (ar) skystis perikarde Labai retas | Labai retas | Kardiomiopatija, širdies sustojimas Dažnis nežinomas | Dažnis nežinomas | Miokardo infarktas*,**, miokarditas*,**, krūtinės ląstos skausmas ar krūtinės angina*, prieširdžių virpėjimas*, palpitacijos*, mitralinio vožtuvo nepakankamumas, susijęs su klozapino sukelta kardiomiopatija* Kraujagyslių sutrikimai | Kraujagyslių sutrikimai | Kraujagyslių sutrikimai Dažnas | Dažnas | Sinkopė, ortostatinė hipotenzija, hipertenzija Retas | Retas | Tromboembolija Dažnis nežinomas | Dažnis nežinomas | Hipotenzija*, venų tromboembolija Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai | Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai | Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai Retas | Retas | Suvalgyto maisto aspiracija, pneumonija ir apatinių kvėpavimo takų infekcija, kuri gali būti mirtina, miego apnėjos sindromas* Labai retas | Labai retas | Kvėpavimo slopinimas / sustojimas Dažnis nežinomas | Dažnis nežinomas | Skystis pleuroje*, nosies užgulimas Virškinimo trakto sutrikimai | Virškinimo trakto sutrikimai | Virškinimo trakto sutrikimai Labai dažnas | Labai dažnas | Vidurių užkietėjimas, padidėjęs seilėtekis Dažnas | Dažnas | Pykinimas, vėmimas, anoreksija, sausa burna Retas | Retas | Disfagija Labai retas | Labai retas | Žarnų obstrukcija, paralyžinis žarnų nepraeinamumas, užkimšimas išmatomis, padidėjusios paausinės liaukos Dažnis nežinomas | Dažnis nežinomas | Didelė gaubtinė žarna*,**, žarnyno infarktas ir (arba) išemija*,**, žarnyno nekrozė*,**, žarnyno išopėjimas*,** ir žarnyno perforacija*,**, viduriavimas*, diskomforto jausmas pilve, rėmuo, dispepsija*, kolitas* Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai | Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai | Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai Dažnas | Dažnas | Padidėjęs kepenų fermentų aktyvumas Retas | Retas | Pankreatitas, hepatitas, cholestazinė gelta Labai retas | Labai retas | Žaibiškoji kepenų nekrozė Dažnis nežinomas | Dažnis nežinomas | Kepenų steatozė*, kepenų nekrozė*, toksinis poveikis kepenims*, kepenų fibrozė*, kepenų cirozė*, kepenų veiklos sutrikimai, įskaitant tokius reiškinius, kurie sukelia pavojų gyvybei lemiančias pasekmes, pavyzdžiui, kepenų pažeidimą (kepenų, cholestazinį arba mišrų sutrikimą), kepenų nepakankamumą, kuris gali baigtis mirtimi, ir kepenų transplantaciją*. Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Odos ir poodinio audinio sutrikimai Labai retas | Labai retas | Odos reakcijos Dažnis nežinomas | Dažnis nežinomas | Pigmentacijos sutrikimai* Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai | Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai | Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai Dažnis nežinomas | Dažnis nežinomas | Rabdomiolizė*, raumenų silpnumas*, raumenų spazmai*, raumenų skausmas*, sisteminė raudonoji vilkligė* Inkstų ir šlapimo takų sutrikimai | Inkstų ir šlapimo takų sutrikimai | Inkstų ir šlapimo takų sutrikimai Dažnas | Dažnas | Šlapimo susilaikymas, šlapimo nelaikymas Labai retas | Labai retas | Kanalėlių ir intersticinio audinio nefritas Dažnis nežinomas | Dažnis nežinomas | Inkstų nepakankamumas*, naktinė enurezė* Būklės nėštumo, pogimdyminiu ir perinataliniu laikotarpiu | Būklės nėštumo, pogimdyminiu ir perinataliniu laikotarpiu | Būklės nėštumo, pogimdyminiu ir perinataliniu laikotarpiu Dažnis nežinomas | Dažnis nežinomas | Vaistinio preparato nutraukimo sindromas naujagimiams (žr. 4.6 skyrių) Lytinės sistemos ir krūties sutrikimai | Lytinės sistemos ir krūties sutrikimai | Lytinės sistemos ir krūties sutrikimai Labai retas | Labai retas | Priapizmas Dažnis nežinomas | Dažnis nežinomas | Retrogradinė ejakuliacija* Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai | Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai | Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai Dažnas | Dažnas | Gerybinė hipertermija, sutrikęs prakaitavimo ir temperatūros reguliavimas, karščiavimas, nuovargis Labai retas | Labai retas | Staigi nepaaiškinama mirtis Dažnis nežinomas | Dažnis nežinomas | Poliserozitas* Tyrimai | Tyrimai | Tyrimai Retas | Retas | Padidėjusi KFK (kreatininfosfokinazės) koncentracija Sužalojimai, apsinuodijimai ir procedūrų komplikacijos | Sužalojimai, apsinuodijimai ir procedūrų komplikacijos | Sužalojimai, apsinuodijimai ir procedūrų komplikacijos Nedažnas | Nedažnas | Griuvimai (susiję su klozapino sukeltais traukuliais, mieguistumu, ortostatine hipotenzija, motoriniu ir sensoriniu nestabilumu)* *Apie šias nepageidaujamas reakcijas sužinota vaistiniam preparatui patekus į rinką pagal spontaninių atvejų pranešimus bei literatūroje aprašytus atvejus. ** Šios nepageidaujamos reakcijos į vaistinį preparatą kartais buvo mirtinos. Buvo labai retų skilvelinės tachikardijos ir QT pailgėjimo, kuris gali būti susijęs su Torsades De Pointes, atvejų, tačiau ar tokį sutrikimą sukėlė šis vaistinis preparatas, tiksliai nenustatyta. Pranešimas apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas Svarbu pranešti apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas, pastebėtas po vaistinio preparato registracijos, nes tai leidžia nuolat stebėti vaistinio preparato naudos ir rizikos santykį. Sveikatos priežiūros ar farmacijos specialistai turi pranešti apie bet kokias įtariamas nepageidaujamas reakcijas, užpildę ir pateikę pranešimo formą Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos tinklalapyje https://vvkt.lrv.lt/lt/ nurodytais būdais.