Co-Perineva

Susijusios su perindopriliu Padidėjęs jautrumas perindopriliui arba bet kuriam kitam AKF inhibitoriui. Buvusi angioneurozinė edema (Kvinkės [Quincke] edema), susijusi su ankstesniu gydymu AKF inhibitoriais (žr. 4.4 skyrių) . Įgimta ar idiopatinė angioneurozinė edema. Antras ir trečias nėštumo trimestrai (žr. 4.4 ir 4.6 skyrius). Pacientams, kurie serga cukriniu diabetu arba kurių inkstų funkcija sutrikusi (GFG < 60 ml/min/1,73 m2), Co-Perineva negalima vartoti kartu su preparatais, kurių sudėtyje yra aliskireno (žr. 4.5 ir 5.1 skyrius). Vartojimas kartu su sakubitrilo ir valsartano deriniu. Co-Perineva galima pradėti vartoti tik praėjus bent 36 valandoms po paskutinės sakubitrilo ir valsartano derinio dozės (žr. 4.4 ir 4.5 skyrius). Ekstrakorporinis gydymas, dėl kurio kraujas sąveikauja su neigiamą krūvį turinčiais paviršiais (žr. 4.5 skyriu). Reikšminga abiejų inkstų arterijų stenozė arba vienintelio funkcionuojančio inksto arterijos stenozė (žr. 4.4 skyriu). Susijusios su indapamidu Padidėjęs jautrumas indapamidui arba bet kuriam kitam sulfonamidui. Sunkus inkstų funkcijos sutrikimas (kreatinino klirensas yra mažesnis kaip 30 ml/min.). Hepatinė encefalopatija. Sunkus kepenų funkcijos sutrikimas. Hipokalemija. Susijusios su Co-Perineva Padidėjęs jautrumas bet kuriai 6.1 skyriuje nurodytai pagalbinei medžiagai. Sunkus ir vidutinio sunkumo inkstų funkcijos sutrikimas (kreatinino klirensas yra mažesnis kaip 60 ml/min.). Gydymo patirties nepakanka, todėl Co-Perineva tablečių negali vartoti: pacientams, kuriems atliekamos dializės; pacientams, kurie serga negydytu dekompensuotu širdies nepakankamumu.

Dozavimas Įprasta dozė yra viena Co-Perineva 8 mg/2,5 mg tabletė per parą. Šią vienkartinę dozę geriausia išgerti ryte prieš pusryčius. Senyviems pacientams (žr. 4.4 skyrių) Senyvų pacientų kreatinino klirensą reikia koreguoti, atsižvelgiant į amžių, kūno svorį ir lytį. Senyvus pacientus galima gydyti, jeigu jų inkstų funkcija yra normali, ir jiems reikia įvertinti kraujospūdžio atsaką. Sutrikusi inkstų funkcija (žr. 4.4 skyrių) Pacientams, kurie serga sunkiu ar vidutinio sunkumo inkstų funkcijos sutrikimu (kreatinino klirensas yra mažesnis kaip 60 ml/min.), Co-Perineva vartoti negalima. Pacientams, kurių kreatinino klirensas yra 60 ml/min. arba didesnis, dozės keisti nereikia. Įprasto stebėjimo metu reikia dažnai tirti kreatinino ir kalio koncentracijas. Sutrikusi kepenų funkcija (žr. 4.3, 4.4 ir 5.2 skyrius) Jeigu pacientas serga sunkiu kepenų funkcijos sutrikimu, Co-Perineva vartoti negalima. Pacientams, kurie serga vidutinio sunkumo kepenų funkcijos sutrikimu, dozės keisti nereikia. Vaikų populiacija Vieno Co-Perineva 8 mg/2,5 mg arba vartojamo kartu su kitais vaistiniais preparatais veiksmingumas ir toleravimas vaikams ir paaugliams nebuvo nustatytas, todėl jiems šio vaistinio preparato vartoti negalima. Vartojimo metodas Vartoti per burną.

Specialūs įspėjimai Bendrieji įspėjimai, susiję su perindopriliu ir indapamidu Litis Ličio preparatų paprastai nerekomenduojama vartoti kartu su perindoprilio ir indapamido deriniu (žr. 4.5 skyrių). Susiję su perindopriliu Neutropenija, agranulocitozė, trombocitopenija, anemija AKF inhibitoriais gydytiems pacientams pasireiškė neutropenija ar agranulocitozė, trombocitopenija ir anemija. Pacientams, kurių inkstų funkcija yra normali ir nėra kitokių rizikos veiksnių, neutropenija pasireiškia retai. Pacientams, kurie serga kolagenoze, gydomi imunosupresantais, alopurinoliu ar prokainamidu arba kuriems yra keletas nurodytų rizikos veiksnių, ypač jeigu prieš pradedant gydymą jau buvo sutrikusi inkstų funkcija, perindopriliu gydyti reikia labai atsargiai. Kai kuriems tokiems pacientams gydymo metu pasireiškė sunki infekcinė liga, kurios intensyvus gydymas antibiotikais keletu atvejų buvo neveiksmingas. Jeigu tokie pacientai gydomi perindopriliu, rekomenduojama periodiškai tirti leukocitų kiekį kraujyje, ir pacientams reikia pasakyti, kad praneštų, jeigu atsirastų kokių nors infekcijos požymių (pvz., gerklės skausmas, karščiavimas) (žr. 4.5 ir 4.8 skyrius). Renovaskulinė hipertenzija Padidėjusi hipotenzijos ir inkstų nepakankamumo rizika yra pacientams, sergantiems abipuse inkstų arterijos stenoze ar vieno funkcionuojančio inksto arterijos stenoze, kuomet jie gydomi AKF inhibitoriais (žr. 4.3 skyrių). Gydymas diuretikais gali būti svarbus veiksnys. Inkstų funkcijos praradimas gali pasireikšti tik nedideliais kreatinino kiekio serume pokyčiais net pacientams, sergantiems vienpuse inkstų arterijos stenoze. Padidėjęs jautrumas, angioneurozinė edema Pacientams, gydytiems angiotenziną konvertuojančio fermento inhibitoriais, įskaitant perindoprilį (žr. 4.8 skyrių), retais atvejais pasireiškė veido, galūnių, lūpų, liežuvio, tikrojo balso aparato ir (arba) gerklų angioneurozinė edema. Ji gali pasireikšti bet kuriuo gydymo laikotarpiu. Tokiais atvejais būtina iš karto nutraukti perindoprilio vartojimą ir tinkamai stebėti pacientą tol, kol simptomai visiškai išnyks ir pacientą bus galima išleisti iš ligoninės. Tais atvejais, kai patinimas apima veidą ir lūpas, būklė paprastai išnyko negydant, nors antihistamininiai vaistiniai preparatai naudingi mažinant simptomus. Su gerklų edema susijusi angioneurozinė edema gali būti mirtina. Jeigu edema apima liežuvį, tikrąjį balso aparatą ar gerklas, gali pasireikšti kvėpavimo takų obstrukcija, todėl tokiam pacientui būtina nedelsiant po oda suleisti epinefrino 1:1000 tirpalo (0,3-0,5 ml) ir (arba) užtikrinti kvėpavimo takų praeinamumą. Pranešta, kad juodaodžiams, vartojantiems AKF inhibitorių, angioneurozinė edema pasireiškia dažniau nei nejuodaodžiams. Pacientams, kuriems anksčiau pasireiškė su AKF inhibitorių vartojimu nesusijusi angioneurozinė edema, jos rizika vartojant AKF inhibitorių gali būti didesnė (žr. 4.3 skyrių). Pranešta apie retus žarnų angioneurozinės edemos atvejus AKF inhibitoriais gydytiems pacientams. Tokiems pacientams pasireiškė pilvo skausmas (su pykinimu ar vėmimu arba be jų). Kai kuriais atvejais veido edemos prieš tai neatsirado ir buvo normalus C-1 esterazės aktyvumas. Angioneurozinė edema diagnozuota remiantis procedūrų (pilvo KT, ultragarsinio tyrimo ar chirurginės operacijos) duomenimis, simptomai išnyko, nutraukus AKF inhibitorių vartojimą. Jeigu AKF inhibitorių vartojančiam pacientui pasireiškia pilvo skausmas, nustatant diagnozę, reikia įvertinti, ar jį sukėlė ne žarnų angioneurozinė edema. Dėl padidėjusios angioneurozinės edemos rizikos AKF inhibitorių draudžiama skirti kartu su sakubitrilio ir valsartano deriniu. Gydymo sakubitrilo ir valsartano deriniu negalima pradėti nepraėjus 36 valandoms po paskutinės perindoprilio dozės. Gydymo perindopriliu negalima pradėti nepraėjus 36 valandoms po paskutinės sakubitrilio ir valsartano derinio dozės (žr. 4.3 ir 4.5 skyrius). AKF inhibitorių vartojimas kartu su racekadotriliu, mTOR inhibitoriais (pvz., sirolimuzu, everolimuzu, temsirolimuzu) ir gliptinais (pvz., linagliptinu, saksagliptinu, sitagliptinu, vildagliptinu) gali padidinti angioneurozinės edemos (pvz., kvėpavimo takų ar liežuvio patinimo su kvėpavimo sutrikimu arba be jo) riziką (žr. 4.5 skyrių). AKF inhibitorių vartojančiam pacientui racekadotrilio, mTOR inhibitorių (pvz., sirolimuzo, everolimuzo, temsirolimuzo) ar gliptinų (pvz., linagliptino, saksagliptino, sitagliptino, vildagliptino) skirti reikia atsargiai. Anafilaktoidinės reakcijos taikant desensibilizuojamąjį gydymą Gauta pavienių pranešimų apie pacientus, kuriems pavartojus AKF inhibitorių taikant desensibilizuojamąjį gydymą plėviasparnių vabzdžių (bičių, vapsvų) nuodais, kilo užsitęsusių gyvybei pavojingų anafilaktoidinių reakcijų. Alergiškiems pacientams, kuriems taikomas desensibilizuojamasis gydymas, AKF inhibitorius vartoti reikia atsargiai, o pacientams, kuriems taikoma imunoterapija nuodais, šių vaistinių preparatų geriau nevartoti. Vis dėlto jeigu pacientui būtinas ir gydymas AKF inhibitoriais, ir desensibilizuojamasis gydymas, tokių reakcijų galima išvengti laikinai nutraukus AKF inhibitorių vartojimą likus ne mažiau kaip 24 valandoms. Anafilaktoidinės reakcijos taikant MTL aferezę AKF inhibitorių vartojantiems pacientams mažo tankio lipoproteinų () aferezės, kuriai buvo naudotas dekstrano sulfatas, procedūros metu retais atvejais pasireiškė gyvybei pavojingos anafilaktoidinės reakcijos. Prieš kiekvieną aferezės seansą laikinai nutraukus gydymą AKF inhibitoriumi, tokių reakcijų išvengta. Pacientai, kuriems atliekamos hemodializės Pranešta apie anafilaktoidines reakcijas pacientams, kuriems buvo atliekama dializė naudojant didelio pralaidumo membranas (pvz., AN69®) ir kartu buvo taikomas gydymas AKF inhibitoriumi. Reikia apsvarstyti galimybę tokiems pacientams naudoti kitokios rūšies dializės membranas arba skirti kitos grupės antihipertenzinių vaistinių preparatų. Pirminis aldosteronizmas Pacientai, kuriems pasireiškia pirminis hiperaldosteronizmas, paprastai nereaguoja į antihipertenzinius vaistinius preparatus, slopinančius renino ir angiotenzino sistemą. Todėl šio vaistinio preparato vartoti nerekomenduojama. Kalį organizme sulaikantys diuretikai, vaistai, kalio papildai arba druskų pakaitalai, kuriuose yra kalio Kalį organizme sulaikančių diuretikų, vaistų, kalio papildų arba druskų pakaitalų, kuriuose yra kalio kartu su perindopriliu vartoti paprastai nerekomenduojama (žr. 4.5 skyrių). Nėštumas Gydymo AKF inhibitoriais pradėti nėštumo metu negalima. Išskyrus atvejus, kai nusprendžiama, kad ir toliau būtina gydyti AKF inhibitoriumi, pastoti planuojančioms moterims AKF inhibitorius reikia keisti kitokiais antihipertenziniais vaistiniais preparatais, kurių vartojimo saugumas nėštumo metu įrodytas. Diagnozavus nėštumą, gydymą AKF inhibitoriumi reikia nedelsiant nutraukti ir, jeigu reikia, pradėti kitokį tinkamą gydymą (žr. 4.3 ir 4.6 skyrius). Susiję su indapamidu Hepatinė encefalopatija Jeigu yra kepenų funkcija sutrikusi, tiazidiniai ir į juos panašūs diuretikai, ypač esant elektrolitų disbalansui, gali sukelti hepatinę encefalopatiją, kuri gali išsivystyti į kepenų komą. Jeigu toks poveikis pasireiškia, diuretikų vartojimą reikia nedelsiant nutraukti. Padidėjęs jautrumas šviesai Gauta pranešimų apie jautrumo šviesai padidėjimą vartojant tiazidinius ir į juos panašius diuretikus (žr. 4.8 skyrių). Jeigu gydymo metu pasireiškia padidėjusio jautrumo šviesai reakcija, gydymą rekomenduojama nutraukti. Jeigu manoma, kad gydymą diuretikais būtina atnaujinti, rekomenduojama apsaugoti saulės arba dirbtinių UVA spindulių veikiamas kūno vietas. Atsargumo priemonės Susijusios su perindopriliu ir indapamidu Inkstų funkcijos sutrikimas Jeigu yra sunkus arba vidutinio sunkumo inkstų funkcijos sutrikimas (kreatinino klirensas yra < 60 ml/min.), gydymas Co-Perineva yra kontraindikuotinas. Kai kuriems hipertenzija sergantiems pacientams, kuriems prieš pradedant gydymą nėra aiškios inkstų pažaidos, tačiau inkstų funkcijos tyrimai rodo inkstų nepakankamumą, gydymą reikia nutraukti ir jį atnaujinti galima arba skiriant mažesnę šio vaistinio preparato dozę, arba skiriant tik vieną vaistinio preparato sudėtyje esančią veikliąją medžiagą. Įprasto tokių pacientų stebėjimo metu reikia dažnai tirti kalio ir kreatinino koncentracijas (po dviejų gydymo savaičių, o vėliau terapinio stabilumo laikotarpiu kas du mėnesius). Inkstų nepakankamumas dažniausiai pasireiškė pacientams, kurie sirgo sunkiu širdies nepakankamumu arba inkstų funkcijos nepakankamumu, įskaitant inksto arterijos stenozę. vaistinio preparato paprastai nerekomenduojama vartoti abipusės arba vienintelio funkcionuojančio inksto arterijos stenozės atveju. Hipotenzija, skysčių ir elektrolitų trūkumas organizme Jeigu prieš pradedant gydymą organizme trūksta natrio (ypač asmenims, kuriems yra inksto arterijos stenozė), kyla staigios hipotenzijos atsiradimo rizika. Todėl reikia sistemingai stebėti, ar tokiems pacientams neatsiranda klinikinių skysčių ir elektrolitų trūkumo, kuris gali pasireikšti dėl viduriavimo arba vėmimo epizodų, požymių. Reikia reguliariai stebėti elektrolitų koncentraciją plazmoje. Dėl žymios hipotenzijos tokiems pacientams gali prireikti izotoninio natrio chlorido tirpalo infuzijos į veną. Laikina hipotenzija nėra kontraindikacija tolimesniam gydymui. Kai kraujo tūris ir kraujospūdis normalizuojasi, gydymą galima atnaujinti skiriant vartoti arba mažesnę dozę, arba tik vieną iš vaistinio preparato sudėtyje esančių veikliųjų medžiagų. Kalio koncentracijos Perindoprilio vartojimas kartu su indapamidu neapsaugo nuo hipokalemijos atsiradimo, ypač diabetu arba inkstų nepakankamumu sergančių pacientų. Vartojant Co-Perineva, kaip ir kitokius sudėtinius antihipertenzinius vaistinius preparatus, kurių sudėtyje yra diuretikų, reikia reguliariai matuoti kalio koncentracijas plazmoje. Pagalbinės medžiagos Co-Perineva sudėtyje yra laktozės. Šio vaistinio preparato negalima vartoti pacientams, kuriems nustatytas retas paveldimas sutrikimas – galaktozės netoleravimas, visiškas laktazės stygius arba gliukozės ir galaktozės malabsorbcija negalima vartoti šio vaistinio preparato. Šio vaistinio preparato tabletėje yra mažiau kaip 1 mmol (23 mg) natrio, t,y. jis beveik neturi reikšmės. Susijusios su perindopriliu Kosulys Pranešta apie vartojant angiotenziną konvertuojančio fermento inhibitorius pasireiškusį sausą kosulį. Jis pasižymi pastovumu ir išnyksta nutraukus gydymą. Reikia prisiminti, kad šio simptomo priežastis gali būti jatrogeninė. Jeigu manoma, kad vis tiek geriausia skirti vartoti angiotenziną konvertuojančio fermento inhibitorių, apsvarsčius galima pratęsti vaistinio preparato vartojimą. Vaikų populiacija Vieno perindoprilio arba vartojamo kartu su kitais vaistiniais preparatais veiksmingumas ir toleravimas vaikams ir paaugliams nebuvo nustatytas. Arterinės hipotenzijos ir (arba) inkstų nepakankamumo rizika (širdies nepakankamumo, skysčių ir elektrolitų trūkumo ir kitais atvejais) Pacientams, kurių pradinis kraujospūdis mažas, inkstų arterijos stenozės, stazinis širdies nepakankamumo arba kepenų cirozės su edema ir ascitu atveju labai suaktyvėja renino, angiotenzino ir aldosterono sistema, ypač kai organizme labai trūksta vandens ir (arba) elektrolitų (dėl druskos kiekio ribojimo maiste arba ilgalaikio gydymo diuretikais). Todėl slopindami šią sistemą (ypač po pirmosios dozės pavartojimo ir pirmosiomis dviem gydymo savaitėmis), angiotenziną konvertuojančio fermento inhibitoriai gali staigiai sumažinti kraujospūdį ir (arba) padidinti kreatinino koncentraciją plazmoje. Tai rodo inkstų nepakankamumą. Kartais jis gali prasidėti staigiai, nors taip atsitinka retai, bet sutrikimo pradžios laikas gali būti įvairus. Tokiais atvejais gydymą reikia pradėti vartojant mažesnę dozę ir ją didinti palaipsniui. Dvigubas renino, angiotenzino ir aldosterono sistemos (RAAS) nuslopinimas Turima įrodymų, kad kartu vartojant AKF inhibitorių, angiotenzino II receptorių blokatorių ar aliskireną padidėja hipotenzijos, hiperkalemijos ir inkstų funkcijos susilpnėjimo (įskaitant ūminį inkstų nepakankamumą) rizika. Todėl nerekomenduojama dvigubai nuslopinti RAAS, vartojant AKF inhibitorių, angiotenzino II receptorių blokatorių ar aliskireno derinį (žr. 4.5 ir 5.1 skyrius). Vis dėlto, jei dvigubas nuslopinimas laikomas absoliučiai būtinu, šis gydymas turi būti atliekamas tik prižiūrint specialistams ir dažnai bei atidžiai tiriant inkstų funkciją, elektrolitų koncentraciją bei kraujospūdį. Pacientams, sergantiems diabetine nefropatija, negalima kartu vartoti AKF inhibitorių ir angiotenzino II receptorių blokatorių. Senyvi pacientai Prieš pradedant gydymą, reikia ištirti inkstų funkciją ir išmatuoti kalio koncentraciją. Kad staiga nepasireikštų hipotenzija, pradinę dozę reikia palaipsniui keisti, atsižvelgiant į kraujospūdžio atsaką, ypač vandens ir elektrolitų trūkumo atvejais. Aterosklerozė Hipotenzijos rizika yra visiems pacientams, bet ypač atsargiai turi būti gydomi išemine širdies liga arba galvos smegenų kraujotakos nepakankamumu sergantys pacientai. Jiems gydymo pradžioje reikia vartoti mažą dozę. Renovaskulinė hipertenzija Renovaskulinės hipertenzijos atveju taikoma revaskuliarizacija. Vis dėlto renovaskuline hipertenzija sergantiems pacientams, kuriem laukia koreguojamosios chirurginės operacijos arba kuriems tokią chirurginę operaciją atlikti neįmanoma, gali būti naudingas gydymas angiotenziną konvertuojančio fermento inhibitoriais. Gydymas Co-Perineva 8 mg/2,5 mg netinka pacientams, kuriems yra diagnozuota arba įtariama inksto arterijos stenozė, nes gydymas turi būti pradėtas ligoninėje vartojant mažesnę dozę už tą, kuri yra Co-Perineva 8 mg/2,5 mg tabletėje. Širdies nepakankamumas, sunkus širdies nepakankamumas Pacientų, kurie serga sunkiu širdies nepakankamumu (IV funkcinės klasės), gydymą reikia pradėti skiriant vartoti mažą vaistinio preparato dozę atidžiai prižiūrint medicinos personalui, taigi Co-Perineva 8 mg/2,5 mg netinka gydymui pradėti. Hipertenzija sergančių pacientų, kurių vainikinė kraujotaka yra nepakankama (serga išemine širdies liga), gydymo beta adrenoreceptorių blokatoriais nutraukti negalima. AKF inhibitorius skiriamas vartoti kartu su beta adrenoreceptorių blokatoriumi. Cukriniu diabetu sergantys pacientai Pacientams, sergantiems nuo insulino priklausomu cukriniu diabetu (spontaniškai didėjančiu kalio kiekiu), gydymas Co-Perineva 8  mg/2,5  mg tabletėmis netinka, nes gydymą reikia pradėti prižiūrint gydytojui, sumažinus pradinę dozę. Reikia atidžiai stebėti cukriniu diabetu sergančių pacientų, kurie buvo gydyti geriamaisiais antidiabetiniais vaistiniais preparatais arba insulinu, gliukozės koncentraciją, ypač pirmąjį gydymo AKF inhibitoriais mėnesį (žr. 4.5 skyrių). Etniniai skirtumai Perindoprilis, kaip ir kitokie angiotenziną konvertuojančio fermento inhibitoriai, juodaodžių kraujospūdį mažina silpniau nei nejuodaodžių galbūt todėl, kad hipertenzija sergančių juodaodžių kraujyje dažnai būna maža renino koncentracija. Chirurginė operacija, anestezija Angiotenziną konvertuojančio fermento inhibitoriai gali sukelti hipotenziją anestezijos metu, ypač kai vartojamas kraujospūdį mažinantis anesteziją sukeliantis vaistinis preparatas. Todėl rekomenduojama, jeigu įmanoma, gydymą ilgai veikiančiu angiotenziną konvertuojančio fermento inhibitoriumi (pvz., perindopriliu) nutraukti likus vienai parai iki chirurginės operacijos. Aortos arba mitralinio vožtuvo stenozė, hipertrofinė kardiomiopatija AKF inhibitorius reikia atsargiai vartoti pacientams, kuriems yra kliūtis kraujo tekėjimui iš kairiojo skilvelio. Kepenų nepakankamumas Retais atvejais AKF inhibitorių vartojimas buvo susijęs su sindromu, kuris prasideda cholestazine gelta, progresuoja į žaibinę kepenų nekrozę ir (kartais) baigiasi mirtimi. Šio sindromo mechanizmas neaiškus. AKF inhibitorių vartojantys pacientai, kuriems pasireiškia gelta arba labai suaktyvėja kepenų fermentai, turi nutraukti AKF inhibitorių vartojimą ir būti tinkamai stebimi medicinos personalo (žr. 4.8 skyrių). Hiperkalemija AKF inhibitoriai gali sukelti hiperkalemiją, nes jie slopina aldosterono išsiskyrimą. Įprastai pacientams, kurių inkstų funkcija nesutrikusi, šis poveikis nėra reikšmingas. Hiperkalemijos atsiradimo rizikos veiksniai yra inkstų nepakankamumas, inkstų funkcijos pablogėjimas, amžius (> 70 metų), cukrinis diabetas, gretutiniai reiškiniai, ypač dehidracija, ūminė širdies veiklos dekompensacija, metabolinė acidozė ir kartu vartojami kalį organizme sulaikantys diuretikai (pvz.: spironolaktonas, eplerenonas, triamterenas, amiloridas), kalio papildai arba druskų pakaitalai, kurių sudėtyje yra kalio, arba kiti vaistiniai preparatai, susiję su kalio koncentracijos padidėjimu serume (pvz., heparinas, trimetoprimas ar kotrimoksazolas, taip pat žinomas kaip trimetoprimas/sulfametoksazolas) ir ypač aldosterono antagonistai ar angiotenzino receptorių blokatoriai, acetilsalicilo rūgštis ≥ 3 g per parą, COX-2 inhibitoriai ir neselektyvūs NVNU, imunosupresantai, tokie kaip ciklosporinas arba takrolimuzas. Kalio papildų, kalį organizme sulaikančių diuretikų arba druskų pakaitalų, kurių sudėtyje yra kalio, vartojimas gali sukelti reikšmingą kalio koncentracijos serume padidėjimą, ypač pacientams, kurių inkstų funkcija yra sutrikusi. Dėl hiperkalemijos gali pasireikšti sunkios, kartais mirtinos aritmijos. AKF inhibitorių vartojantiems pacientams kalį organizme sulaikančių diuretikų ir angiotenzino receptorių blokatorių bei anksčiau minėtų vaistinių preparatų reikia skirti atsargiai bei reikia stebėti kalio koncentraciją kraujo serume bei inkstų funkciją (žr. 4.5 skyrių). Susijusios su indapamidu Skysčių ir elektrolitų pusiausvyra Natrio koncentracija Ją reikia išmatuoti prieš gydymą ir reguliariai matuoti gydymo metu. Visi diuretikai gali mažinti natrio koncentraciją serume, o tokio poveikio pasekmės gali būti sunkios. Iš pradžių simptomų gali ir nebūti, todėl ypač svarbu reguliariai tirti natrio koncentraciją. Tyrimus reikia kartoti dažniau senyviems ir ciroze sergantiems pacientams (žr. 4.8 ir 4.9 skyrius). Hiponatremija su hipovolemija gali sukelti dehidrataciją ir ortostatinę hipotenziją. Kartu prarandant chlorido jonus gali atsirasti antrinė kompensacinė metabolinė alkalozė: šio poveikio dažnis ir laipsnis yra nedideli. Kalio koncentracija Svarbiausia rizika, susijusi su tiazidinių ir į juos panašių diuretikų vartojimu, yra kalio kiekio organizme mažėjimas, pasireiškiantis hipokalemija. Hipokalemija gali sukelti raumenų sutrikimus. Gauta pranešimų apie rabdomiolizės atvejus, daugiausia sunkios hipokalemijos atveju. Kalio koncentracijos sumažėjimo rizikos (< 3,4 mmol/l) profilaktika būtina kai kuriems didelės rizikos grupių pacientams, pavyzdžiui, senyviems ir (arba) nusilpusiems asmenims (nesvarbu, ar jie vartoja daug vaistinių preparatų), kepenų ciroze, pasireiškiančia su edema ar ascitu, sergantiems pacientams, pacientams, kurių yra sutrikusi vainikinė kraujotaka, ir pacientams, kuriems pasireiškia širdies nepakankamumas. Tokiais atvejais hipokalemija sustiprina toksinį širdį veikiančių glikozidų poveikį širdžiai bei didina aritmijų riziką. QT intervalo pailgėjimas Asmenys, kurių QT intervalas yra pailgėjęs, nepriklausomai nuo tokio pailgėjimo priežasčių (įgimtas ar jatrogeninis), irgi priklauso rizikos grupei. Hipokalemija, kaip ir bradikardija, skatina sunkių aritmijų atsiradimą, ypač torsades de pointes, kuri gali būti mirtina. Visais atvejais reikia dažniau matuoti kalio koncentraciją. Pirmą kartą kalio koncentraciją plazmoje reikia išmatuoti per pirmąją savaitę pradėjus gydymą. Jeigu išmatuojama per maža kalio koncentracija, ją būtina koreguoti. Hipokalemija, išmatuota kartu su maža magnio koncentracija serume, gali būti atspari gydymui, nebent magnio koncentracija serume yra koreguota. Magnio koncentracija plazmoje Įrodyta, kad tiazidiniai ir panašiai kaip jie veikiantys diuretikai, įskaitant indapamidą, didina magnio šalinimą su šlapimu, todėl gali sukelti hipomagnezemiją (žr. 4.5 ir 4.8 skyrius). Kalcio koncentracija Tiazidiniai ir į juos panašūs diuretikai gali mažinti kalcio šalinimą su šlapimu ir laikinai šiek tiek padidinti kalcio koncentraciją plazmoje. Jeigu kalcio koncentracija labai padidėja, tai gali būti susiję su nediagnozuotu hiperparatiroidizmu. Tokiais atvejais prieš tiriant prieskydinių liaukų funkciją, gydymą reikia nutraukti. Gliukozės koncentracija kraujyje Svarbu stebėti gliukozės koncentraciją cukriniu diabetu sergančių pacientų kraujyje, ypač jeigu yra maža kalio koncentracija kraujyje. Šlapimo rūgštis Pacientus, kuriems pasireiškia hiperurikemija, gali dažniau ištikti podagros priepuoliai. Inkstų funkcija ir diuretikai Didžiausias tiazidinių ir į juos panašių diuretikų veiksmingumas pasireiškia tik tada, kai inkstų funkcija yra normali arba tik šiek tiek sutrikusi (kreatinino koncentracija plazmoje yra mažesnė kaip maždaug 25 mg/l, t. y. < 220 mikromolių/l suaugusiesiems). Kreatinino koncentraciją senyvų pacientų plazmoje reikia perskaičiuoti, atsižvelgiant į paciento amžių, kūno svorį ir lytį, pagal Cockroft formulę: Clcr = (140 – amžius) x kūno svoris / 0,814 x kreatinino koncentracija plazmoje (amžius metais, kūno svoris kilogramais, kreatinino koncentracija plazmoje mikromoliais/l). Ši formulė tinka senyviems vyrams, o moterims gautą rezultatą reikia padauginti iš 0,85. Gydymo pradžioje dėl diuretikų sukeltos hipovolemijos (antrinė dėl padidėjusio natrio ir vandens netekimo) mažėja glomerulų filtracija. Todėl gali didėti šlapalo ir kreatinino koncentracijos kraujyje. Pacientams, kurių inkstų funkcija yra normali, toks laikinas inkstų nepakankamumas nepageidaujamų pasekmių nesukelia, bet esamas inkstų funkcijos sutrikimas gali pasunkėti. Sportininkai Sportininkai turi žinoti, kad vaistinio preparato sudėtyje yra veikliosios medžiagos, dėl kurios gali būti teigiama dopingo mėginio reakcija. Skysčio susikaupimas tarp akies gyslainės ir skleros, ūminė miopija ir antrinė uždaro kampo glaukoma Sulfonamidai arba sulfonamidų dariniai gali sukelti idosinkrazinę reakciją, dėl kurios pasireiškia skysčio susikaupimas tarp akies gyslainės ir skleros su regėjimo lauko defektu, praeinanti miopija ir ūminė uždaro kampo glaukoma. Jos simptomai buvo staiga sumažėjęs regos aštrumas ar akies skausmas, kurie paprastai atsirasdavo po kelių valandų ar savaičių nuo vaisto vartojimo pradžios. Negydant ūminės uždaro kampo glaukomos, galimas apakimas visam laikui. Gydant, pirmiausia reikia kiek galima greičiau nutraukti vaistinio preparato vartojimą. Gali tekti spręsti dėl skubaus medikamentinio ar chirurginio gydymo, jeigu akispūdis ir toliau išlieka nekontroliuojamas. Ūminės uždaro kampo glaukomos atsiradimo rizikos veiksniai gali būti buvusi alergija sulfonamidams arba penicilinui.

a. Saugumo duomenų santrauka Perindoprilis slopina renino, angiotenzino ir aldosterono sistemą bei mažina indapamido sukeltą kalio netekimą. Šešiems procentams pacientų, gydomų Co-Perineva 8 mg/2,5 mg tabletėmis, pasireiškia hipokalemija (kalio koncentracija < 3,4 mmol/l). Dažniausiai pasireiškusios nepageidaujamos reakcijos yra Į perindoprilį: svaigulys, galvos skausmas, parestezija, skonio pojūčio sutrikimas, regėjimo sutrikimas, svaigimas (vertigo), ūžesys (tinnitus), hipotenzija, kosulys, dusulys, pilvo skausmas, vidurių užkietėjimas, dispepsija, viduriavimas, pykinimas, vėmimas, niežėjimas, bėrimas, raumenų spazmai, astenija. Į indapamidą: hipokalemija, padidėjęs jautrumas (daugiausiai odos reakcijos) asmenims, kurie turi polinkį į alergines arba astmines reakcijas, ir makulopapulinis bėrimas. b. Nepageidaujamų reakcijų santrauka lentelėje Gydymo metu gali pasireikšti išvardytas nepageidaujamas poveikis, kurio dažnis apibūdinamas taip: labai dažnas (≥ 1/10); dažnas (nuo ≥ 1/100 iki < 1/10); nedažnas (nuo ≥ 1/1 000 iki < 1/100); retas (nuo ≥ 1/10000 iki < 1/1000); labai retas (< 1/10000); nežinomas (negali būti apskaičiuotas pagal turimus duomenis). MedDRA organų sistemų klasės | Nepageidaujamas poveikis | Dažnis | Dažnis MedDRA organų sistemų klasės | Nepageidaujamas poveikis | Perindoprilis | Indapamidas Infekcijos ir infestacijos | Rinitas | Labai retas | - Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai | Eozinofilija | Nedažnas * | - Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai | Agranulocitozė (žr. 4.4 skyrių) | Labai retas | Labai retas Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai | Aplazinė anemija | - | Labai retas Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai | Pancitopenija | Labai retas | - Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai | Leukopenija | Labai retas | Labai retas Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai | Neutropenija (žr. 4.4 skyrių) | Labai retas | - Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai | Hemolizinė anemija | Labai retas | Labai retas Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai | Trombocitopenija (žr. 4.4 skyrių) | Labai retas | Labai retas Imuninės sistemos sutrikimai | Padidėjęs jautrumas (reakcijos, daugiausiai odos, asmenims, kurie turi polinkį į alergines ir astmines reakcijas) | - | Dažnas Endokrininės sistemos sutrikimai | Sutrikusios antidiurezinio hormono sekrecijos sindromas (SAHSS) | Retas | - Metabolizmo ir mitybos sutrikimai | Hipoglikemija (žr. 4.4 ir 4.5 skyrius) | Nedažnas * | - Metabolizmo ir mitybos sutrikimai | Hiperkalemija, kuri normalizuojasi nutraukus gydymą (žr. 4.4 skyrių) | Nedažnas * | - Metabolizmo ir mitybos sutrikimai | Hiponatremija (žr. 4.4 skyrių) | Nedažnas * | Nedažnas Metabolizmo ir mitybos sutrikimai | Hiperkalcemija | - | Labai retas Metabolizmo ir mitybos sutrikimai | Hipokalemija (žr. 4.4 skyrių) | - | Dažnas Metabolizmo ir mitybos sutrikimai | Hipochloremija | - | Retas Metabolizmo ir mitybos sutrikimai | Hipomagnezemija | - | Retas Psichikos sutrikimai | Nuotaikos pokytis | Nedažnas | - Psichikos sutrikimai | Miego sutrikimas | Nedažnas | - Psichikos sutrikimai | Depresija | Nedažnas | - Psichikos sutrikimai | Sumišimas | Labai retas | - Nervų sistemos sutrikimai | Svaigulys | Dažnas | - Nervų sistemos sutrikimai | Galvos skausmas | Dažnas | Retas Nervų sistemos sutrikimai | Parestezija | Dažnas | Retas Nervų sistemos sutrikimai | Skonio pojūčio sutrikimas | Dažnas | - Nervų sistemos sutrikimai | Somnolencija | Nedažnas * | - Nervų sistemos sutrikimai | Apalpimas | Nedažnas * | Dažnis nežinomas Nervų sistemos sutrikimai | Insultas, kuris gali būti antrinis ir pasireikšti dėl didelės hipotenzijos didelės rizikos grupės pacientams (žr. 4.4 skyrių) | Labai retas | - Nervų sistemos sutrikimai | Gali pasireikšti hepatinė encefalopatija kepenų nepakankamumu sergantiems pacientams (žr. 4.3 ir 4.4 skyrius) | - | Dažnis nežinomas Akių sutrikimai | Regėjimo sutrikimas | Dažnas | Dažnis nežinomas Akių sutrikimai | Miopija (žr. 4.4 skyrių) | - | Dažnis nežinomas Akių sutrikimai | Neryškus matymas | - | Dažnis nežinomas Akių sutrikimai | Ūmi uždaro kampo glaukoma | - | Dažnis nežinomas Akių sutrikimai | Skysčio susikaupimas tarp akies gyslainės ir skleros | - | Dažnis nežinomas Ausų sutrikimai | Svaigimas (vertigo) | Dažnas | Retas Ausų sutrikimai | Ūžesys (tinnitus) | Dažnas | - Širdies sutrikimai | Palpitacijos | Nedažnas * | - Širdies sutrikimai | Tachikardija | Nedažnas * | - Širdies sutrikimai | Krūtinės angina (žr. 4.4 skyrių) | Labai retas | - Širdies sutrikimai | Aritmija (įskaitant bradikardiją, skilvelinę tachikardiją, prieširdžių virpėjimą) | Labai retas | Labai retas Širdies sutrikimai | Miokardo infarktas, kuris gali būti antrinis ir pasireikšti dėl didelės hipotenzijos didelės rizikos grupės pacientams (žr. 4.4 skyrių) | Labai retas | - Širdies sutrikimai | Torsade de pontes (gali būti mirtina) (žr. 4.4 ir 4.5 skyrius) | - | Dažnis nežinomas Kraujagyslių sutrikimai | Hipotenzija (ir su hipotenzija susiję reiškiniai) (žr. 4.4 skyrių) | Dažnas | Labai retas Kraujagyslių sutrikimai | Vaskulitas | Nedažnas * | - Kraujagyslių sutrikimai | Staigus paraudimas | Retas | - Kraujagyslių sutrikimai | Reino (Raynaud) fenomenas | Dažnis nežinomas | Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai | Kosulys (žr. 4.4 skyrių) | Dažnas | - Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai | Dusulys | Dažnas | - Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai | Bronchų spazmas | Nedažnas | - Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai | Eozinofilinė pneumonija | Labai retas | - Virškinimo trakto sutrikimai | Pilvo skausmas | Dažnas | - Virškinimo trakto sutrikimai | Vidurių užkietėjimas | Dažnas | Retas Virškinimo trakto sutrikimai | Viduriavimas | Dažnas | - Virškinimo trakto sutrikimai | Dispepsija | Dažnas | - Virškinimo trakto sutrikimai | Pykinimas | Dažnas | Retas Virškinimo trakto sutrikimai | Vėmimas | Dažnas | Nedažnas Virškinimo trakto sutrikimai | Burnos džiūvimas | Nedažnas | Retas Virškinimo trakto sutrikimai | Pankreatitas | Labai retas | Labai retas Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai | Hepatitas (žr. 4.4 skyrių) | Labai retas | Dažnis nežinomas Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai | Nenormali kepenų funkcija | - | Labai retas Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Niežėjimas | Dažnas | - Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Bėrimas | Dažnas | - Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Makulopapulinis bėrimas | - | Dažnas Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Dilgėlinė (žr. 4.4 skyrių) | Nedažnas | Labai retas Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Angioneurozinė edema (žr. 4.4 skyrių) | Nedažnas | Labai retas Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Purpura | - | Nedažnas Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Pernelyg stiprus prakaitavimas | Nedažnas | - Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Padidėjusio jautrumo šviesai reakcija | Nedažnas * | Dažnis nežinomas Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Pemfigoidas | Nedažnas * | Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Žvynelinės paūmėjimas | Retas* | Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Daugiaformė eritema | Labai retas | - Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Toksinė epidermio nekrolizė | - | Labai retas Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Stevens Johnson sindromas | - | Labai retas Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai | Raumenų spazmai | Dažnas | Nežinomas Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai | Galimas buvusios ūminės sisteminės raudonosios vilkligės paūmėjimas | - | Dažnis nežinomas Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai | Artralgija | Nedažnas * | - Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai | Mialgija | Nedažnas * | - Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai | Raumenų silpnumas | - | Nežinomas Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai | Rabdomiolizė | - | Nežinomas Inkstų ir šlapimo takų sutrikimai | Inkstų nepakankamumas | Nedažnas | - Inkstų ir šlapimo takų sutrikimai | Ūminis inkstų nepakankamumas | Labai retas | Labai retas Lytinės sistemos ir krūties sutrikimai | Erekcijos funkcijos sutrikimas | Nedažnas | Nedažnas Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai | Astenija | Dažnas | - Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai | Krūtinės skausmas | Nedažnas * | - Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai | Bendrasis negalavimas | Nedažnas * | - Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai | Periferinė edema | Nedažnas * | - Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai | Karščiavimas | Nedažnas * | - Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai | Nuovargis | - | Retas Tyrimai | Šlapalo koncentracijos kraujyje padidėjimas | Nedažnas * | - Tyrimai | Kreatinino koncentracijos kraujyje padidėjimas | Nedažnas * | - Tyrimai | Bilirubino koncentracijos kraujyje padidėjimas | Retas | - Tyrimai | Kepenų fermentų suaktyvėjimas | Retas | Dažnis nežinomas Tyrimai | Hemoglobino koncentracijos kraujyje ir hematokrito sumažėjimas (žr. 4.4 skyrių) | Labai retas | - Tyrimai | Gliukozės koncentracijos kraujyje padidėjimas | - | Dažnis nežinomas Tyrimai | Šlapimo rūgšties koncentracijos kraujyje padidėjimas | - | Dažnis nežinomas Tyrimai | Elektrokardiogramos QT intervalo pailgėjimas (žr. 4.4 ir 4.5 skyrius) | - | Dažnis nežinomas Sužalojimai, apsinuodijimai ir procedūrų komplikacijos | Pargriuvimas | Nedažnas * | - * Nepageidaujamų reiškinių, išsiaiškintų pagal savanoriškus pranešimus, dažnis apskaičiuotas, remiantis klinikinių tyrimų duomenimis. Papildoma informacija, susijusi su indapamidu Atrinktų nepageidaujamų reakcijų aprašymas II ir III fazės tyrimų, kurių metu buvo palygintos 1,5 mg ir 2,5 mg indapamido dozės, duomenimis, kalio koncentracijų plazmoje analizė parodė nuo dozės priklausomą indapamido poveikį. - 1,5 mg indapamido. Po 4–6 savaičių gydymo mažesnės kaip 3,4 mmol/l kalio koncentracijos plazmoje buvo išmatuotos 10 % pacientų, o mažesnės kaip 3,2 mmol/l – 4 % pacientų. Po 12 savaičių gydymo kalio koncentracijų plazmoje sumažėjo vidutiniškai 0,23 mmol/l. - 2,5 mg indapamido. Po 4–6 savaičių gydymo mažesnės kaip 3,4 mmol/l kalio koncentracijos plazmoje buvo išmatuotos 25 % pacientų, o mažesnės kaip 3,2 mmol/l – 10 % pacientų. Po 12 savaičių gydymo kalio koncentracijų plazmoje sumažėjo vidutiniškai 0,41 mmol/l. Pranešimas apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas Svarbu pranešti apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas, pastebėtas po vaistinio preparato registracijos, nes tai leidžia nuolat stebėti vaistinio preparato naudos ir rizikos santykį. Sveikatos priežiūros ar farmacijos specialistai turi pranešti apie bet kokias įtariamas nepageidaujamas reakcijas, tiesiogiai užpildę pranešimo formą internetu Tarnybos Vaistinių preparatų informacinėje sistemoje https://vapris.vvkt.lt/vvkt-web/public/nrvSpecialist arba užpildę Sveikatos priežiūros ar farmacijos specialisto pranešimo apie įtariamą nepageidaujamą reakciją (ĮNR) formą, kuri skelbiama https://www.vvkt.lt/index.php?1399030386, ir atsiųsti elektroniniu paštu (adresu [email protected]).