Convulex

Convulex draudžiama vartoti toliau išvardytais atvejais: Padidėjęs jautrumas veikliajai arba bet kuriai 6.1 skyriuje nurodytai pagalbinei medžiagai. Aktyvi kepenų liga. Anamnezėje esantis nurodymas apie sunkias šeimos narių kepenų ligas, ypač susijusias su šiuo vaistiniu preparatu. Sunkus kasos funkcijos sutrikimas. Kepenų porfirija. Nustatytos mitochondrinės ligos, kurias sukėlė mitochondrijų fermentą polimerazę γ (POLG) koduojančio branduolio geno mutacija, pavyzdžiui Alpers-Huttenlocher sindromas, ir jaunesniems kaip 2 metų vaikams, kuriems įtariama su POLG susijusi liga (žr. 4.4 skyrių). Epilepsijos gydymas • nėščioms moterims, nebent nėra tinkamo alternatyvaus gydymo (žr. 4.4 ir 4.6 skyrius); • vaisingoms moterims, nebent laikomasi nėštumo prevencijos programos sąlygų (žr. 4.4 ir 4.6 skyrius). Bipolinio sutrikimo gydymas • nėščioms moterims (žr. 4.4 ir 4.6 skyrius); • vaisingoms moterims, nebent laikomasi nėštumo prevencijos programos sąlygų (žr. 4.4 ir 4.6 skyrius).

Individualiam dozavimui yra įvairaus stiprumo Convulex farmacinių formų. Dozavimas Epilepsija ir manijos epizodai sergant bipoliniu afektiniu sutrikimu Moteriškos lyties vaikai ir vaisingos moterys Gydymą valproatu turi pradėti ir stebėti specialistas, turintis epilepsijos, bipolinio sutrikimo gydymo patirties. Moteriškos lyties vaikai ir vaisingos moterys valproatą gali vartoti tik tuo atveju, jei kitoks gydymas yra neveiksmingas ar netoleruojamas. Valproatas skiriamas ir išduodamas vadovaujantis valproato nėštumo prevencijos programa (žr. 4.3 ir 4.4 skyrius). Valproatą, geriausia skirti monoterapijai ir mažiausią veiksmingą dozę bei, jei įmanoma, pailginto atpalaidavimo forma. Paros dozė turi būti padalyta į bent dvi vienkartines dozes (žr. 4.6 skyrių). Vyrai Rekomenduojama, kad gydymą Convulex pradėtų ir prižiūrėtų specialistas, turintis epilepsijos ar bipolinio afektinio sutrikimo gydymo patirties (žr. 4.4 ir 4.6 skyrius). Epilepsijos gydymas Paros dozė priklauso nuo amžiaus ir svorio. Optimali dozė nustatoma pagal traukulių nuslopinimą; koncentracijos kraujo plazmoje nuolatinis nustatymas nebūtinas. Tačiau jis gali būti naudingas tuomet, kai nesėkminga traukulių kontrolė arba esant nepageidaujamo poveikio įtarimui (žr. 5.2 skyrių). Monoterapija Suaugusiesiems Pradžioje vartojama 600 mg (5-10 mg/kg kūno svorio) paros dozė, kuri iš lėto didinama 5-10 mg/kg kūno svorio kas 3-7 dienos tol, kol traukuliai nebesikartos. Tai dažniausiai pasiekiama vartojant 1000 - 2000 mg (20-30 mg/kg kūno svorio) per parą. Jei vartojant tokią dozę traukuliai kartojasi, ją galimą padidinti iki 2500 mg per parą. Vaikų populiacija Pradžioje vartojama 10-20 mg/kg kūno svorio per parą, po to iš lėto didinama 5-10 mg/kg kūno svorio kas 3-7 dienos tol, kol traukuliai nebesikartos. Tai dažniausiai pasiekiama vartojant 20-30 mg/kg kūno svorio per parą (žr. dozes lentelėje). Jei vartojant tokią dozę traukuliai kartojasi, ją galimą padidinti iki 35 mg/kg kūno svorio per parą. Jeigu vaikų gydymui reikia didesnės paros dozės negu 40 mg/kg kūno svorio, reguliariai reikia atlikti biocheminius ir citologinius kraujo tyrimus. Vaikams, kurių kūno svoris didesnis kaip 20 kg Rekomenduojama pradinė vaistinio preparato dozė yra 300 mg per parą. Jeigu vaistinio preparato dozę reikia palengva didinti, vaikams tinka vartoti skystas Convulex formas. Senyviems pacientams Senyviems pacientams valproatų farmakokinetika gali būti pakitusi. Dozė nustatoma pagal traukulių kontrolės rezultatus (taip pat žr. 5.2 skyrių). Rekomenduojamos valpro rūgšties dozės (lentelės duomenys yra orientaciniai) Amžius | Svoris (kg) | Vidutinė dozė (mg per parą) 3-6 mėn. | apie 5,5-7,5 | 150 6-12 mėn. | apie 7,5-14 | 150-300 1-3 metai | apie 10-15 | 300-450 3-6 metai | apie 5-20 | 450-600 7-11 metų | apie 20-40 | 600-1200 12-17 metų | apie 40-60 | 1000-1500 Suaugusieji (įskaitant senyvus) | ≥60 | 1200-2100 Pacientams, kurių inkstų ir (arba) kepenų funkcija sutrikusi Pacientams, kurie serga inkstų nepakankamumu, gali reikėti mažinti dozę, o jeigu taikomas gydymas hemodializėmis, dozę gali reikėti didinti. Valproatas dializės metu yra šalinamas iš organizmo (žr. 4.9 skyrių). Dozę reikia koreguoti remiantis klinikine paciento stebėsena (žr. 4.4 skyrių). Dozę reikia koreguoti įvertinus ligos simptomus, nes vaistinio preparato koncentracijos kraujo plazmoje nustatymas gali klaidinti (žr. taip pat 5.2 skyrių). Gydymas vaistinių preparatų deriniais Jeigu gydymas valpro rūgštimi pradedamas tuomet, kai pacientas vartoja kitus vaistinius preparatus nuo traukulių, šių vaistinių preparatų dozę reikia mažinti po truputį. Convulex skrandyje neirių minkštųjų kapsulių dozę reikia palengva didinti tokiu būdu, kad numatyta dozė būtų pasiekta per 2 savaites. Jeigu valpro rūgštis vartojama kartu su vaistiniais preparatais nuo traukulių, kurie didina kepenų fermentų aktyvumą, pvz., su fenitoinu, fenobarbitaliu arba karbamazepinu, valpro rūgšties gali reikėti didinti po 5-10 mg/kg kūno svorio per parą. Kai nutraukiamas kepenų fermentų aktyvumą didinančių vaistinių preparatų vartojimas, gali būti pasiekiama traukulių kontrolė vartojant mažesnę valpro rūgšties dozę. Jeigu kartu vartojami barbitūratai ir pasireiškia jų slopinantis poveikis (ypač vaikams), barbitūratų dozę reikia sumažinti. Epilepsijos gydymo trukmė Paprastai epilepsija gydoma ilgai. Apie valpro rūgšties dozės keitimus, vartojimo trukmę ir vartojimo nutraukimą, įvertinęs individualią paciento būklę, sprendžia gydytojas specialistas (neurologas arba vaikų neurologas). Dažniausiai apie dozės sumažinimą arba vaistinio preparato vartojimo nutraukimą gali būti sprendžiama tuomet, kai traukuliai 2-3 metus nesikartoja. Vaistinio preparato dozė mažinama po truputį per 1-2 metų laikotarpį. Vaikams galima leisti „išaugti“ iš nustatytos jų svoriui dozės vietoje koregavimo pagal amžių. Tačiau tokios įvykių eigos atvejais EEG duomenys neturi blogėti. Šiuo metu duomenų apie ilgalaikį vaistinio preparato vartojimą, ypač jaunesniems negu 6 metų vaikams, nepakanka. Manijos epizodų, sergant bipoliniu afektiniu sutrikimu gydymas Suaugusiesiems Gydytojas kiekvienam pacientui individualiai nustato vaistinio preparato paros dozę ir kontroliuoja jos poveikį. Pradinė rekomenduojama paros dozė yra 750 mg. Klinikinių tyrimų metu nustatyta, kad iš pradžių taip pat saugu vartoti valpro rūgšties 20 mg/kg kūno svorio vaistinio preparato dozę. Dozę reikia didinti galimai greičiau norint pasiekti mažiausią terapinę dozę, sukeliančią norimą poveikį ligos simptomams. Siekiant nustatyti kiekvienam pacientui mažiausią veiksmingą dozę, atsižvelgiant į ligos eigą paros dozę reikia koreguoti. Vidutinė valpro rūgšties paros dozė dažniausiai yra 1000-2000 mg. Pacientus, kurie vartoja didesnę dozę negu 45 mg/kg kūno svorio per parą, reikia atidžiai stebėti. Palaikomasis gydymas turi būti individualus, vartoti reikia mažiausią veiksmingą dozę. Vaikų populiacija Jaunesniems negu 18 metų vaikams ir paaugliams valpro rūgšties vartojimo afektiniams sutrikimams gydyti saugumas ir veiksmingumas neištirtas. Duomenis apie vartojimo vaikams saugumą žr. 4.8 skyriuje. Vartojimo metodas Vaistinio preparato vartojimo trukmę nustato gydantis gydytojas. Vartoti per burną. Skrandyje neirias minkštąsias kapsules reikėtų nuryti valgant ar po valgio, nesukramtytas, užsigerti nedideliu skysčio kiekiu.

Nėštumo prevencijos programa Valproatas yra labai teratogeniškas ir vaikams, kurių motinos nėštumo laikotarpiu vartojo valproato, yra didelė apsigimimų ir nervų sistemos raidos sutrikimų pasireiškimo rizika (žr. 4.6 skyrių). Convulex draudžiama vartoti toliau išvardytais atvejais: Epilepsijos gydymas • nėščioms moterims, nebent nėra tinkamo alternatyvaus gydymo (žr. 4.3 ir 4.6 skyrius); • vaisingoms moterims, nebent laikomasi nėštumo prevencijos programos sąlygų (žr. 4.3 ir 4.6 skyrius); Bipolinio sutrikimo gydymas • nėščioms moterims (žr. 4.3 ir 4.6 skyrius); • vaisingoms moterims, nebent laikomasi nėštumo prevencijos programos sąlygų (žr. 4.3 ir 4.6 skyrius). Nėštumo prevencijos programos sąlygos Vaistinį preparatą skiriantis specialistas turi užtikrinti, kad: • kiekvienu atveju būtų įvertintos individualios aplinkybės, į diskusiją įtraukiant pacientę, kad būtų užtikrintas jos įsitraukimas į gydymo procesą, aptartos gydymo galimybės ir užtikrinta, jog pacientė supranta riziką ir priemones, kurių reikia imtis rizikai sumažinti; • visoms pacientėms moterims būtų įvertinta pastojimo galimybė; • pacientė suprato ir pripažino apsigimimų ir nervų sistemos raidos sutrikimų pasireiškimo riziką, įskaitant rizikos dydį vaikams, kurių motinos nėštumo laikotarpiu vartojo valproato; • pacientė suprato būtinybę atlikti nėštumo testą prieš gydymo pradžią ir pagal poreikį jo metu; • pacientė buvo konsultuota dėl kontracepcijos ir gali laikytis veiksmingos kontracepcijos reikalavimų (daugiau informacijos pateikiama šio apibraukto įspėjimo poskyryje apie kontracepciją) be pertraukų visu gydymo valproatu laikotarpiu; • pacientė suprato būtinybę, kad gydymą reguliariai (ne rečiau kaip kasmet) iš naujo įvertintų gydytojas, turintis epilepsijos, bipolinio sutrikimo gydymo patirties; • pacientė suprato, kad suplanavus pastoti, būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją, kad tai būtų laiku (prieš pastojimą ir kontracepcijos nutraukimą) aptarta ir būtų pakeistas gydymas; • pacientė suprato, kad pastojus būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją; • pacientė gavo paciento vadovą; • pacientė pripažino, kad ji suprato su valproato vartojimu susijusius pavojus ir būtinas atsargumo priemones (Kasmetinė rizikos pripažinimo forma). Šios sąlygos yra taikomos ir moterims, kurios esamuoju laikotarpiu nėra lytiškai aktyvios, nebent vaistinį preparatą skiriantis specialistas mano, kad yra papildomų priežasčių, rodančių, kad pacientė negali pastoti. Moteriškos lyties vaikai • Vaistinį preparatą skiriantis specialistas turi užtikrinti, kad moteriškos lyties vaiko tėvai ar globėjai suprato, kad būtina nedelsiant kreiptis į specialistą, kai valproato vartojančiam moteriškos lyties vaikui prasideda pirmosios mėnesinės. • Vaistinį preparatą skiriantis specialistas turi užtikrinti, kad moteriškos lyties vaiko, kuriai prasidėjo pirmosios mėnesinės, tėvai ar globėjai gavo išsamios informacijos apie apsigimimų ir nervų sistemos raidos sutrikimų pasireiškimo riziką, įskaitant rizikos dydį vaikams, kurių motinos nėštumo laikotarpiu vartojo valproato. • Po to, kai pacientei prasideda pirmosios mėnesinės, vaistinį preparatą skiriantis specialistas turi kasmet įvertinti gydymo valproatu poreikį ir apsvarstyti alternatyvaus gydymo galimybes. Jei valproato vartojimas yra vienintelis tinkamas gydymas, su paciente būtina aptarti veiksmingo kontracepcijos metodo naudojimo būtinybę ir visas kitas nėštumo prevencijos programos sąlygas. Specialistas turi dėti visas įmanomas pastangas, kad moteriškos lyties vaikui būtų skirtas alternatyvus gydymas iki tol, kol suaugs. Nėštumo testas Prieš gydymo valproatu pradžią būtina paneigti nėštumą. Gydymo valproatu negalima pradėti vaisingoms moterims, jei jų nėštumo testo (kraujo plazmos nėštumo testo) rezultatas nėra neigiamas (tai turi patvirtinti sveikatos priežiūros specialistas), kad būtų išvengta netyčinio vartojimo nėštumo laikotarpiu. Kontracepcija Vaisingos moterys, kurioms yra skirtas gydymas valproatu, turi naudoti veiksmingą kontracepcijos metodą visu gydymo valproatu laikotarpiu be pertraukų. Tokioms pacientėms reikia pateikti išsamios informacijos apie nėštumo prevenciją ir nusiųsti konsultacijai dėl kontracepcijos, jei pacientė nenaudoja veiksmingo kontracepcijos metodo. Būtina naudoti bent vieną veiksmingą kontracepcijos metodą (geriausia, jei naudojamas nuo pacientės nepriklausomas metodas, pvz., gimdos spiralė ar implantas) arba dvi vienas kitą papildančias kontracepcijos priemones, įskaitant barjerinį metodą. Parenkant kontracepcijos metodą, būtina įvertinti individualias aplinkybes ir į diskusiją įtraukti pacientę, kad būtų užtikrintas pacientės bendradarbiavimas ir pasirinktos priemonės naudojimo nurodymų laikymasis. Net jei pacientei pasireiškia amenorėja, ji turi laikytis nurodymų dėl veiksmingos kontracepcijos. Vaistiniai preparatai, kurių sudėtyje yra estrogenų Vartojimas kartu su vaistiniais preparatais, kurių sudėtyje yra estrogenų, įskaitant hormonines kontraceptines priemones, gali sukelti valproatų veiksmingumo sumažėjimą (žr. 4.5 skyrių). Pradedant gydyti arba baigiant gydyti vaistiniais preparatais, kurių sudėtyje yra estrogenų, vaistinius preparatus paskyręs gydytojas turi stebėti klinikinį atsaką (traukulių kontrolė). Specialisto atliekamas kasmetinis gydymo įvertinimas Specialistas turi ne rečiau kaip kasmet iš naujo įvertinti, ar valproato vartojimas yra tinkamiausias gydymas pacientei. Pradėdamas gydymą ir kiekvienos kasmetinės peržiūros metu specialistas turi aptarti kasmetinę rizikos pripažinimo formą ir užtikrinti, kad pacientė ją suprato. Nėštumo planavimas Jei epilepsijos indikacijai valproato vartojanti moteris planuoja pastoti, epilepsijos gydymo patirties turintis specialistas turi iš naujo įvertinti gydymą valproatu ir apsvarstyti alternatyvaus gydymo galimybes. Turi būti dedamos visos įmanomos pastangos, kad prieš pastojimą ir kontracepcijos nutraukimą būtų skirtas alternatyvus gydymas (žr. 4.6 skyrių). Jei gydymo pakeisti neįmanoma, moteris turi būti toliau konsultuojama dėl su valproatu susijusios rizikos negimusiam vaikui, kad būtų paremiamas jos informuotas sprendimas dėl šeimos planavimo. Jei bipolinio sutrikimo indikacijai valproato vartojanti moteris planuoja pastoti, pacientę turi pakonsultuoti specialistas, turintis bipolinio sutrikimo gydymo patirties, turi būti nutrauktas gydymas valproatu ir (jei reikia) prieš pastojimą ir kontracepcijos nutraukimą pradėtas alternatyvus gydymas. Pastojus Jei valproato vartojanti moteris pastoja, ji turi būti nedelsiant nusiųsta specialisto konsultacijai, kad jis iš naujo įvertintų gydymą valproatu ir apsvarstytų alternatyvias galimybes. Pacientės, kurios nėštumo laikotarpiu vartojo valproato, ir jų partneriai turi būti nusiųsti specialisto, turinčio patirties teratologijoje, įvertinimui ir konsultacijai dėl poveikio nėštumui (žr. 4.6 skyrų). Vaistininkas turi užtikrinti, kad: • pacientei kiekvieno valproato išdavimo metu būtų paduodama pacientės kortelė ir pacientė supranta jos turinį; • pacientei buvo patarta planuotai ar neplanuotai pastojus nenutraukti valproato vartojimo ir nedelsiant kreiptis į specialistą. Edukacinė medžiaga Siekiant padėti sveikatos priežiūros specialistams ir pacientėms išvengti valproato ekspozicijos nėštumo laikotarpiu, registruotojas pateikia edukacinę medžiagą, kurioje akcentuojami įspėjimai ir pateikiamas valproato vartojimo vaisingoms moterims vadovas bei informacija apie nėštumo prevencijos programą. Pacientės vadovą ir pacientės kortelę būtina duoti visoms valproato vartojančioms vaisingoms moterims. Pradėdamas gydymą ir kiekvienos kasmetinės gydymo valproatu peržiūros metu specialistas turi naudoti kasmetinę rizikos pripažinimo formą. Vartojimas vyrams Retrospektyvinis stebėjimo tyrimas rodo, kad vyrų, kurie buvo gydyti valproatu 3 mėnesius iki partnerės pastojimo, vaikams yra didesnė neurologinio vystymosi sutrikimų (NVS) rizika palyginti su tais vaikais, kurie gimė lamotriginu arba levetiracetamu gydytiems vyrams (žr. 4.6 skyrių). Atsargumo sumetimais, vaistinius preparatus skiriantys gydytojai turi informuoti pacientus vyrus apie šią galimą riziką (žr. 4.6 skyrių) ir aptarti būtinybę naudoti veiksmingą kontracepcijos metodą, taip pat ir partnerei moteriai, valproato vartojimo metu ir mažiausiai 3 mėnesius po gydymo nutraukimo. Pacientai vyrai neturėtų būti spermos donorais gydymosi metu ir mažiausiai 3 mėnesius po gydymo nutraukimo. Valproatus vyrams paskyręs gydytojas turi reguliariai tikrinti ar pacientui gydymas valproatu yra tinkamas. Jei pacientams vyrams planuojantiems nėštumą su partnere, skiriamas gydymas valproatu, reikia su jais apsvarstyti tinkamas gydymo alternatyvas. Kiekvienu atveju reikia įvertinti individualias aplinkybes. Rekomenduojama pasitarti su epilepsijos ar bipolinio afektinio sutrikimo gydymo patirties turinčiu specialistu. Yra parengta mokomoji medžiaga skirta sveikatos priežiūros specialistams ir pacientams vyrams. Valproato vartojantiems pacientams vyrams reikia pateikti paciento metodinį vadovą. Kepenų funkcija Prieš pradedant gydymą ir periodiškai kas 6 mėnesius reikia ištirti kepenų funkcijos rodiklius, ypač didelės rizikos pacientams ir tiems, kurie anksčiau sirgo kepenų liga; tokius pacientus reikia atidžiai stebėti (žr. 4.8 skyrių). Kepenų funkcijos rodikliai, kuriuos reikia tirti, yra protrombino laikas, transaminazių aktyvumas ir (arba) bilirubino ir (arba) fibrinogeno irimo produktų kiekis kraujo plazmoje. Pradėjus vartoti vaistinio preparato gali padidėti transaminazių aktyvumas; dažniausiai tai laikinas reiškinys, atsiliepiantis į dozės sumažinimą. Pacientų, kuriems nustatyti biocheminiai pokyčiai, būklę reikia įvertinti iš naujo bei kontroliuoti jų kepenų funkcijos rodiklius (įskaitant protrombino laiką) tol, kol jie tampa normalūs. Tačiau tuomet, kai yra pakitęs protrombino laikas, ypač jeigu yra ir kitų nenormalių tyrimų duomenų, gydymą reikia nutraukti. Kepenų funkcijos sutrikimas, įskaitant mirtį sąlygojantis kepenų nepakankamumas, pasitaikė pacientams, kurių buvo gydomi valpro rūgštimi. Labiausiai rizikinga pacientų grupė yra vaikai, ypač jaunesni negu 3 metų bei sergantys medžiagų apykaitos sutrikimais, sukeliančiais sulėtėjusį psichikos vystymąsi. Dažniausiai sutrikimai pasitaiko per pirmuosius 6 vaistinio preparato vartojimo mėnesius, ypač tarp 2 ir 12 savaitės; dažniausiai tokie pacientai gydomi keliais vaistiniais preparatais nuo traukulių. Šiai grupei pacientų geriausiai tinka gydymas vienu vaistiniu preparatu. Pradinėse kepenų nepakankamumo stadijose teisingai diagnostikai labiau reikšmingi ligos simptomai negu laboratorinių tyrimų duomenys. Sunkios arba mirtinos kepenų ligos pradžioje gali būti nespecifinių simptomų, kurie atsiranda staiga, pavyzdžiui sutrinka traukulių kontrolė, esti bendras negalavimas, silpnumas, letargija, edema, apetito nebuvimas, vėmimas, pilvo skausmas, mieguistumas, gelta. Tai nurodymas, kad vaistinio preparato vartojimą reikia nedelsiant nutraukti. Pacientui reiki paaiškinti, kad jis apie bet kurį tokį atsiradusį simptomą nedelsiant praneštų gydytojui, kuris turi atidžiai tokius požymius įvertinti. Galutinai nenustatyta, kokie turimai turi prognostinę reikšmę, bet atrodo, kad labiausiai reikšmingi duomenys tų tyrimų, kurie rodo baltymų sintezės ypatumus, pvz., protrombino laikas. Pacientams, kuriems nustatytas kepenų funkcijos sutrikimas, reikia nutraukti salicilatų vartojimą, nes pastarieji metabolizuojami tokiu pat būdu ir didina kepenų nepakankamumo riziką. Kraujo pakitimai Prieš pradedant gydymą, prieš atliekant chirurginę operaciją, jeigu yra padidėjusi kraujavimo komplikacijų rizika, reikia atlikti atitinkamus kraujo tyrimus (ištirti ląstelių sudėtį, nustatyti kraujavimo laiką, krešėjimo rodiklius) (žr. 4.8 skyrių). Ypatingai atidžiai reikia stebėti pacientus, kuriems praeityje buvo kaulų čiulpų funkcijos pažeidimų. Kasos funkcija Sunkaus pankreatito, galinčio sukelti mirtį, atvejai pasitaiko labai retai. Mirties rizika didesnė mažiems vaikams, ji mažėja vyresniems vaikams. Sunkūs traukuliai arba sunki nervų sistemos liga, kai kartu vartojami vaistiniai preparatai nuo traukulių, gali būti sunkaus pankreatito rizikos faktorius. Jeigu kartu su kasos uždegimu išsivysto kepenų nepakankamumas, mirties rizika padidėja. Pacientui reikia nurodyti, kad atsiradus simptomų, kurie leidžia įtarti pankreatitą (pilvo skausmas, pykinimas, vėmimas), būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją. Tokius pacientus reikia atidžiai ištirti (įskaitant amilazės kiekio nustatymą); nustačius pankreatito diagnozę, valpro rūgšties vartojimą būtina nutraukti. Pacientus, kurie anksčiau sirgo pankreatitu, reikia atidžiai stebėti (žr. 4.8 skyrių). Svorio didėjimas Valpro rūgštis labai dažnai sukelia svorio padidėjimą, kuris gali būti reikšmingas ir progresuojantis. Gydymo vaistiniu preparatu pradžioje apie tai reikia įspėti visus pacientus. Jiems reikia paaiškinti apie tinkamas priemones svorio didėjimui sumažinti. Sisteminė raudonoji vilkligė Nors ir retai, valpro rūgštis gali sukelti sisteminę raudonąją vilkligę arba sustiprinti šios ligos požymius. Sunkios odos nepageidaujamos reakcijos ir angioneurozinė edema Gauta pranešimų apie sunkias odos nepageidaujamas reakcijas (SONR), tokias kaip Stivenso-Džonsono sindromas (angl. Stevens-Johnson Syndrome, SJS), toksinė epidermio nekrolizė (TEN), reakcija į vaistinį preparatą su eozinofilija ir sisteminiais simptomais (angl. Drug reaction with eosinophilia and systemic symptoms, DRESS), daugiaformė eritema ir angioneurozinė edema, susijusias su gydymu valproatu. Pacientus reikia informuoti, kokie yra sunkių odos nepageidaujamų reakcijų požymiai ir simptomai, ir juos atidžiai stebėti. Jeigu atsiranda SONR arba angioneurozinės edemos požymių, būtina nedelsiant įvertinti būklę ir, jeigu patvirtinama SONR arba angioneurozinės edemos diagnozė, nutraukti gydymą. Karbapenemų grupės vaistiniai preparatai Kartu su valpro rūgštimi arba natrio valproatu nerekomenduojama vartoti karbapenemų grupės preparatų (žr. 4.5 skyrių). Hiperamonemija Dėl padidėjusios rizikos vartojant valpro rūgšties, įtarus šlapalo apykaitos fermentų stoką, prieš gydymą valpro rūgštimi dėl hiperamonemijos rizikos reikia atlikti medžiagų apykaitos tyrimus (žr. 4.8 skyrių). Pacientus, kuriems atsiranda tokie simptomai kaip apatija, mieguistumas, vėmimas, hipotenzija arba padažnėja traukuliai, reikia kontroliuoti azoto ir valpro rūgšties koncentraciją kraujo serume. Skydliaukės hormonai Priklausomai nuo valpro rūgšties koncentracijos kraujo plazmoje, ji gali sutrikdyti skydliaukės hormonų junginius su plazmos baltymais ir paspartinti jų metabolizmą, todėl skydliaukės funkcijos rodikliai gali klaidingai sukelti hipotirozės įtarimą. Savižudybė arba mintys apie savižudybę Minčių apie savižudybę ir bandymų nusižudyti buvo užregistruota pacientams, kurie buvo gydomi antiepilepsiniais vaistiniais preparatais esant įvairioms indikacijoms. Atsitiktinių imčių placebu kontroliuojamų klinikinių tyrimų metaanalizės duomenys taip pat parodė šiek tiek padidėjusią minčių apie savižudybę ir bandymo nusižudyti riziką (žr. 5.1 skyrių). Šios rizikos mechanizmas nėra aiškus, ir turimi duomenys neatmeta padidėjusios rizikos galimybės valpro rūgščiai. Taigi pacientai turi būti stebimi dėl minčių apie savižudybę bei bandymo nusižudyti požymių ir atitinkamas gydymas turi būti apsvarstytas. Pacientus (ir jų globėjus) reikia įspėti, kad kreiptųsi į gydytoją dėl patarimo, jei pasireiškia minčių apie savižudybę bei bandymo nusižudyti požymių. Pacientai, kuriems nustatytos arba įtariamos mitochondrinės ligos Valproatas gali sužadinti arba pabloginti mitochondrinės ligų, kurias sukelia mitochondrinės DNR bei branduolio POLG geno mutacijos, simptomus. Būtent, gauta pranešimų apie valproato sukeltą ūminį kepenų nepakankamumą ir mirtis dėl kepenų veiklos sutrikimo pacientams, sergantiems paveldimu metaboliniu sindromu, kurį sukelia mitochondrijų fermentą polimerazę γ (POLG) koduojančio geno mutacija, pavyzdžiui pacientams, sergantiems Alpers-Huttenlocher sindromu. Su POLG susijusias ligas reikia įtarti pacientams, kurie nurodo anamnezėje tokios ligos buvimą giminėje arba tokius simptomus, kurie leidžia įtarti esant su POLG susijusią ligą, įskaitant, bet ir neapsiribojant, netikėtą encefalopatiją, atsparią gydymui epilepsiją (židininę, miokloninę), epilepsinę būklę (status epilepticus), vystymosi sulėtėjimą, psichomotorinę regresiją, aksoninę sensomotorinę neuropatiją, miopatiją, smegenėlių ataksiją, oftalmoplegiją arba komplikuotą, prasidedančią pakaušine aura, migreną. Tyrimą del POLG mutacijos reikia atlikti laikantis tokių ligų šiuolaikinės diagnostikos klinikoje tvarkos (žr. 4.3 skyrių). Cukriniu diabetu sergantys pacientai Kadangi iš organizmo valpro rūgštis daugiausiai išsiskiria su šlapimu, iš dalies ketoninių metabolitų pavidalu, esant cukrinio diabeto įtarimui tai gali sąlygoti klaidingai teigiamus šlapimo tyrimo rezultatus. Epilepsija Staiga nutraukus gydymą valpro rūgštimi gali padažnėti traukuliai. Ilgalaikis gydymas Ilgalaikio gydymo metu derinant kartu su kitais vaistiniais preparatais nuo epilepsijos, ypač fenitoinu, gali atsirasti smegenų pažeidimo (encefalopatijos) požymių ir simptomų (dažnesni traukuliai, polėkių stoka, stuporas, raumenų silpnumas, motorikos sutrikimai (parkinzonizmas, distonija, chorėjai panašūs judesių sutrikimai), reikšmingi EEG pokyčiai). Pagalbinės medžiagos Sorbitolis Kiekvienoje Convulex skrandyje neirioje minkštojoje kapsulėje yra 4,7 mg sorbitolio (E420). Šio vaistinio preparato negalima vartoti pacientams, kuriems nustatytas retas paveldimas sutrikimas - fruktozės netoleravimas.

Nepageidaujamo poveikio dažnis apibūdinamas taip: labai dažnas (≥ 1/10), dažnas (nuo ≥ 1/100 iki < 1/10), nedažnas (nuo ≥ 1/1 000 iki < 1/100), retas (nuo ≥ 1/10 000 iki < 1/1000), labai retas (< 1/10 000) ir nežinomas (negali būti apskaičiuotas pagal turimus duomenis). Organų sistemų klasė | Labai dažnas | Dažnas | Nedažnas | Retas | Nežinomas Gerybiniai, piktybiniai ir nepatikslinti navikai (tarp jų cistos ir polipai) | | | | Mielodisplazijos sindromas | Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai | | Anaemija, trombocitopenija | Pancitopenija**, leukopenija** | Sutrikusi kaulų čiulpų funkcija (įskaitant tik raudonųjų kraujo ląstelių aplaziją, agranulocitozę, makrocitinę anemiją, makrocitozę). | Imuninės sistemos surikimai | | | | Alerginės reakcijos (nuo išbėrimo iki padidėjusio jautrumo reakcijų) | Endokrininiai sutrikimai | | | Neadekvataus antidiurezinio hormono sekrecijos sindromas, hiperandrogenemija (hirsutizmas, virilizmas, spuogai, išplikimas vyrams ir (arba) padidėjęs vyriškųjų lytinių hormonų kiekis) | Hipotiroidizmas, padidėjęs testosterono kiekis | Metabolizmo ir mitybos sutrikimai | | Hiponatremija, anoreksija**, padidėjęs apetitas**, svorio didėjimas** | | Hiperamonemija**, nutukimas | Psichikos sutrikimai | | Dirglumas*, haliucinacijos*, sumišimo būklė*, agresija*, sujaudinimas*, dėmesio sutrikimas* | | Sutrikęs elgesys*, padidėjęs psichomotorinis aktyvumas*, mokymosi sutrikimas* | Nervų sistemos sutrikimai | Tremoras** | Ekstrapiramidinės sistemos sutrikimas, stuporas**, mieguistumas**, traukuliai, atminties sutrikimas, galvos skausmas, nistagmas, galvos svaigimas | Koma**, spastiškumas, ataksija, encefalopatija, letargija**, laikini parkinsonizmo simptomai, parestezijos, trau-kulių intensyvumo padidėjimas (žr. 4.4 skyrių) | Lėtinė encefalopati-ja**, laikina demencija**, smegenų atrofija**, pažinimo funkcijos sutrikimas, diplopija | Ausų ir labirintų sutrikimai | | Klausos netekimas | | | Kraujagyslių sutrikimai | | Kraujosruvos | Vaskulitas | | Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai | | | Skystis pleuros ertmėje (eozinofilinis) | | Virškinimo trakto sutrikimai | Pykinimas | Vėmimas, dantenų liga, ypač dantenų išvešėjimas, pilvo viršutinės dalies skausmas**, viduriavimas** | Padidėjęs seilėtekis, kasos uždegimas** | | Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai | | | Sutrikusi kepenų funkcija (žr. 4.4 skyrių) | | Odos ir poodinio audinio sutrikimai | | Padidėjusio jautrumo reakcijos, laikinas ir (arba) su doze susijęs plaukų iškritimas, nagų bei nagų guolio sutrikimai | Angioneurozine edema, išbėrimas, plaukų liga (pvz. pakitusi plauko struktūra, spalva, nenormalus plaukų augimas) | Toksinė epidermio nekrolizė, Stevens - Johnson sindromas, daugiaformė eritema, su vaistais susijęs išbėrimas su eozinofilija ir sisteminiais simptomais (angl. DRESS sindromas) | Hiperpigmentacija Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai | | | Sumažėjęs kaulų mineralinių medžiagų tankis**, osteopenija**, osteoporozė ir lūžiai** | Sisteminė raudonoji vilkligė, rabdomiolizė | Inkstų ir šlapimo takų sutrikimai | | Šlapimo nelaikymas | Inkstų nepakankamumas | Enurezė*, tubulointersticinis nefritas, laikinas Fanconi sindromas** | Lytinės sistemos ir krūties sutrikimai | | Mėnesinių sutrikimas | Amenorėja | Vyrų nevaisingumas, policistinių kiaušidžių sindromas | Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai | | | Hipotermija, periferinė edema | | Tyrimai | | | | Sumažėjęs krešumo faktorių kiekis**, sutrikę kraujo krešumo mėginiai**, biotino stoka arba biotinidazės trūkumas | * Šios nepageidaujamos reakcijos dažniausiai buvo pastebėtos vaikams ir paaugliams ** Atrinktų nepageidaujamų reakcijų apibūdinimas Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai Valpro rūgštis slopina II trombocitų agregacijos stadiją; dėl to pailgėja kraujavimo laikas ir dažnai atsiranda trombocitopenija. Šie pokyčiai dažniausiai susiję su dozėmis, kurios viršija rekomenduojamas, ir yra laikini. Trombocitopenija dėl VIII arba von Willebrand faktorių stokos taip pat gali sukelti kraujavimo laiko pailgėjimą. Gali taip pat pasireikšti tik fibrinogeno kiekio sumažėjimas. Dažnai gali būti lengvas laikinas kaulų čiulpų slopinimas. Spontaninės mėlynės arba kraujavimas yra indikacija vaistinio preparato vartojimo nutraukimui, dėl to nebaigtas priežasčių nagrinėjimas. Gali pasitaikyti agranulocitozė, kartais - limfocitozė. Eritrocitų hipolazija, leukopenija ir pancitopenija pasitaikė retai; nutraukus vaistinio preparato vartojimą kraujo sudėties pokyčiai išnyksta. Metabolizmo ir mitybos sutrikimai Gali padidėti apetitas ir gydymas valpro rūgštimi labai dažnai sukelia svorio didėjimą, kuris gali sparčiai progresuoti (žr. 4.4 skyrių). Atidžiai reikia stebėti svorio didėjimą, nes tai gali sukelti kiaušidžių policistinio sindromo susiformavimo riziką. Retais atvejais pasitaiko nutukimas. Gali būti apetito sumažėjimas (anoreksija) arba padidėjimas. Galimi izoliuotos ir vidutinio intensyvumo hiperamonemijos atvejai be kepenų funkcijos tyrimų rodiklių pokyčių ir be klinikinių simptomų; gydymo nutraukti nereikia. Gali pasireikšti hiperamonemija be kepenų fumnkcijos rodmenų pokyčių. Izoliuota ir vidutinio intensyvumo hiperamonemija gali pasireikšti dažnai, paprastai ji laikina ir nereikalauja nutraukti gydymą. Tačiau ji gali pasireikšti tokiais simptomais kaip vėmimas, ataksija, stiprėjantis sąmonės pritemimas. Jei pasireiškia šie simptomai, natrio valproato vartojimą reikia nutraukti. Hiperamonemija gali būti susijusi su neurologiniais simptomais (žr. žemiau ir 4.4 skyrių). Tokiais atvejais rekomenduojamas išsamesnis paciento ištyrimas. Psichikos sutrikimai Gali pasitaikyti depresija, kurios dažnis nežinomas. Gali būti padidėjęs budrumas. Jis dažniausiai esti gerybinis, bet gauta pavienių pranešimų apie agresyvumą, padidėjusį aktyvumą ir elgesio sutrikimus. Nervų sistemos sutrikimai Pranešama apie parestezijas. Gali pasireikšti lengvas padėties tremoras, mieguistumas, ataksija ir galvos sukimąsis (vertigo) kaip laikini ir (arba) su doze susiję reiškiniai. Retai pasitaiko sedacija, dažniausiai derinant gydymą su kitais vaistiniais preparatais nuo traukulių. Monoterapijos metu tai pasitaiko retai, gydymo pradžioje ir dažniausiai yra laikinas simptomas. Konfūzija, kartais progresuojanti iki stuporo, ir letargija iki laikinos komos būsenos (encefalopatija), gali būti izoliuota arba susijusi su haliucinacijomis (simptomai laikini, praeina sumažinus vaisto dozę arba nutraukus vartojimą). Toks poveikis dažniausiai buvo susijęs su pernelyg greitu dozės didinimu arba vartojimu kartu su kitais vaistiniais preparatais nuo traukulių (ypač fenobarbitaliu arba topiromatu). Dažnai pasitaiko galvos skausmas ir nistagmas. Pradėjus vartoti valproatų sudėtyje turinčius vaistinius preparatus netrukus gali pasireikšti encefalopatija. Toks poveikis dažnai buvo susijęs su pradine didelė doze, pernelyg greitu dozės didinimu arba vartojimu kartu su kitais vaistiniais preparatais nuo traukulių, ypač fenobarbitaliu. Šie pokyčiai dažniausiai laikini ir išnyksta nutraukus vaistinio preparato vartojimą arba sumažinus jo dozę. Jų patogenezė lieka neaiški. Gauta pranešimų, kad su šiuo poveikiu pasireiškia amonijaus kiekio padidėjimas kraujyje, vartojant kartu su fenobarbitaliu padidėja pastarojo kiekis kraujyje. Tai laikini reiškiniai ir pranyksta nutraukus vaistinio preparato vartojimą arba sumažinus jo dozę (žr. 4.5 skyrių). Gali pasireikšti lėtinė encefalopatija su neurologiniais ir aukštųjų žievės funkcijų sutrikimo simptomais, ypač vartojant dideles dozes arba taikant politerapiją. Šių reiškinių patogenezė lieka neaiški. Pasitaikė laikino pobūdžio ekstrapiramidinės sistemos simptomų, įskaitant parkinsonizmą, arba laikina demencija (grįžtamo pobūdžio nutraukus vaisto vartojimą), kuri susijusi su laikina smegenų atrofija. Ausų ir labirintų sutrikimai Retai pasitaikė ūžimas ausyse ir klausos netekimas (laikinas arba pastovus), nors priežastinis ryšys nenustatytas. Virškinimo trakto sutrikimai Gali būti pilvo viršutinės dalies skausmas arba viduriavimas (ypač gydymo pradžioje). Šie nepageidaujami reiškiniai dažniausiai pranyksta po kelių dienų nenutraukus gydymo. Gali būti pykinimas, vėmimas, anoreksija ir vidurių užkietėjimas. Pranešama apie pankreatitą (kuris kartais gali sukelti mirtį, žr. 4.4 skyrių). Rizika reikšmingai didesnė vaikams, ypač derinant gydymą su kitais vaistais nuo epilepsijos (žr. 4.4 skyrių). Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai Vartojimo pradžioje gali būti laikinas transaminazių kiekio padidėjimas. Retai po valpro rūgšties vartojimo gauti pranešimai apie kepenų pažeidimą, kuris kartais gali sukelti mirtį (žr. 4.4 skyrių). Retai pranešama apie porfiriją. Odos ir poodinio audinio sutrikimai Kai kuriems pacientams pasitaikė laikinas plaukų slinkimas. Šis požymis atrodo nesusijęs su vaistinio preparato doze. Po 6 mėnesių plaukai atauga, bet jie gali būti labiau garbanoti. Pasitaiko tokios odos reakcijos, kaip bėrimas, pasitaiko retaiRetais atvejais pasitaikė toksinė epidermio nekrolizė, Stevens-Johnson sindromas ir daugiaformė eritema. Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai Gauta pranešimų apie sumažėjusią kaulų mineralizaciją, osteopeniją, osteoporozę ir lūžius ilgai gydytiems valpro rūgštimi pacientams. Kokiu būdu valpro rūgštis veikia kaulų metabolizmą nenustatyta. Inkstų ir šlapimo takų sutrikimai Gauti pavieniai pranešimai apie Fanconi sindromą (artimųjų inkstų kanaliukų funkcijos sutrikimas, sukeliantis metabolinę acidozę, gliukozuriją, didesnį aminorūgščių, fosfatų ir šlapalo išsiskyrimą su šlapimu), susijusį su natrio valproatu; šio sindromo priežastis neaiški. Lytinės sistemos ir krūties sutrikimai Labai retai pasitaikė ginekomastija. Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai Retai pasitaikė edema. Įgimtos, šeiminės ir genetinės ligos Galimi apsigimimai ir raidos sutrikimai (žr. 4.4 skyrių ir 4.6 skyrių). Tyrimai Gali sumažėti krešumo faktorių kiekis, sutrikti krešumo mėginiai (pvz. pailgėti protrombino laikas, aktyvaus dalinio tromboplastino laikas, trombino laikas arba TNS) . Vaikų populiacija Valproatų vartojimo vaikams saugumo duomenys panašūs į suaugusiųjų, bet kai kurios nepageidaujamos reakcijos gali būti sunkesnės arba buvo daugiausia stebėtos vaikams. Kūdikiams ir mažiems vaikams, ypač jaunesniems nei 3 metų, ypač svarbi sunkių kepenų pažeidimų rizika. Mažiems vaikams taip pat gresia pankreatitas. Didėjant amžiui ši rizika mažėja (žr. 4.4 skyrių). Tokie psichikos sutrikimai, kaip agresija, sujaudinimas, dėmesio sutrikimas, nenormalus elgesys, padidėjęs psichomotorinis aktyvumas ir mokymosi sutrikimai, dažniausiai pastebimi vaikų populiacijoje. Pranešimas apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas Svarbu pranešti apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas, pastebėtas po vaistinio preparato registracijos, nes tai leidžia nuolat stebėti vaistinio preparato naudos ir rizikos santykį. Sveikatos priežiūros ar farmacijos specialistai turi pranešti apie bet kokias įtariamas nepageidaujamas reakcijas, užpildę ir pateikę pranešimo formą Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos tinklalapyje https://vvkt.lrv.lt/lt/ nurodytais būdais.