cutaquig

Pakaitinę terapiją turi pradėti ir prižiūrėti gydytojas, turintis imunodeficito gydymo patirties. Dozavimas Dozė ir dozavimo režimas priklauso nuo indikacijos. Pakeičiamoji terapija Vaistinis preparatas turi būti leidžiamas po oda. Pakeičiamosios terapijos dozės gali būti nustatomos kiekvienam pacientui atskirai, atsižvelgiant į farmakokinetinę ir klinikinę reakcijas. cutaquig galima skirti reguliariais intervalais kas dieną arba kas antrą savaitę. Toliau pateiktos dozavimo režimo rekomendacijos. Pakeičiamoji terapija pirminių imunodeficitų sindromų atvejais (kaip apibūdinta 4.1 skyriuje) Dozavimo režimas turi būti toks, kad mažiausioji IgG koncentracija (nustatyta prieš kitą infuziją) būtų ne mažesnė kaip nuo 5 iki 6 g/l, ir būtina siekti, kad ji išliktų IgG koncentracijos serume amžiaus normos ribose. Gali prireikti įsotinamosios ne mažesnės kaip 0,2–0,5 g/kg (1,2–3,0 ml/kg) kūno svorio dozės. Šią dozę gali reikėti padalinti per kelias dienas, skiriant ne didesnę kaip 0,1–0,15 g/kg paros dozę. Pasiekus pusiausvyrinę IgG koncentraciją, kartotiniais intervalais skiriamos palaikomosios dozės, kad būtų gauta suminė 0,4–0,8 g/kg (2,4–4,8 ml/kg) kaupiamoji dozė per mėnesį. Kiekvieną dozę gali tekti leisti skirtingose anatominėse srityse. Mažiausiąją koncentraciją reikia matuoti ir vertinti atsižvelgiant į infekcijų dažnumą. Norint sumažinti infekcijų dažnį, gali prireikti padidinti dozę ir siekti didesnės mažiausiosios koncentracijos. Pakeičiamoji terapija antrinių imunodeficitų atvejais (kaip apibūdinta 4.1 skyriuje) Rekomenduojama dozė vartojama pasikartojančiais intervalais (maždaug kartą per savaitę), kad būtų pasiekta suminė mėnesio dozė, maždaug 0,2–0,4 g/kg (1,2–2,4 ml/kg). Kiekvieną vienkartinę dozę reikia suleisti į skirtingą anatominę sritį Mažiausią IgG koncentraciją reikia matuoti ir vertinti atsižvelgiant į infekcijų dažnumą. Dozę reikia koreguoti pagal poreikį, kad būtų užtikrinta tinkamiausia apsauga nuo infekcijų; pacientams, kuriems pasireiškia nuolatinių infekcijų, dozę gali tekti padidinti, o pacientams, kuriems infekcijų nepasireiškia, galima svarstyti apie dozės sumažinimą. Vaikų populiacija Dozavimas vaikams ir paaugliams (0–18 metų) nesiskiria nuo dozavimo suaugusiesiems, nes dozavimas kiekvienos indikacijos atveju parenkamas pagal kūno svorį ir koreguojamas pagal klinikinius rezultatus, atsižvelgiant į pakeičiamosios terapijos indikacijas. Senyviems pacientams Kadangi dozė yra skiriama pagal kūno svorį ir koreguojama pagal anksčiau minėtų ligų klinikines išeitis, nemanoma, kad senyviems pacientams dozė turi būti kitokia nei 18–65 metų pacientams. Klinikiniuose tyrimuose cutaquig buvo vertinamas 17 pacientų, vyresnių kaip 65 metų. Nebuvo specifinių dozės reikalavimų, kad būtų pasiekta norima IgG koncentracija serume. Vartojimo metodas Leisti tik po oda. Gydymą infuzijomis po oda namuose turi pradėti ir stebėti sveikatos priežiūros specialistas, turintis pacientų gydymo namuose patirties. Pacientui ir (arba) globėjui būtina išaiškinti infuzijų prietaiso naudojimą, infuzijos metodus, aseptikos reikalavimus, kaip pildyti gydymo dienoraštį, kaip atpažinti ir kokių priemonių imtis, jei pasireiškia sunkių nepageidaujamų reakcijų. cutaquig galima leisti į tokias vietas kaip pilvas, šlaunis, žastas ir klubas. Infuzijos greitis Infuzijos greitis ir infuzinio tirpalo tūris vienoje vietoje nustatomas priklausomai nuo paciento toleravimo. Pacientams, niekada negydytiems po oda leidžiamais Ig vaistiniais preparatais, rekomenduojama naudoti pradinį 15 ml/val./vietai leidimo greitį. Pacientams, kuriems Ig vaistinio preparato jau leidžiama po oda ir kuriems šis gydymas keičiamas cutaquig, rekomenduojama pradines infuzijas leisti anksčiau taikytu greičiu. Jei infuzijos gerai toleruojamos (žr. 4.4 skyrių), toliau suaugusiesiems (≥ 40 kg) infuzijos greitį galima laipsniškai didinti po maždaug 10 ml/val./vietai kas 2-4 savaites, o vaikams (< 40 kg) –iki 10 ml/val./vietai kas 4 savaites (žr. 5.1 skyrių). Jei pacientas pradines infuzijas toleruoja visą dozę leidžiant didžiausiu greičiu vienoje vietoje, vėliau galima apsvarstyti tolesnių infuzijų greičio didinimą, kol bus pasiektas didžiausias 67,5 ml/val./vietai srauto greitis suaugusiesiems ir 25 ml/val./vietai – vaikams (žr. 5.1 skyrių). Vienu metu galima naudoti daugiau kaip vieną infuzijų prietaisą. Infuzinio tirpalo tūris vienoje vietoje Į konkrečią vietą leidžiamo vaistinio preparato kiekis yra nevienodas. Kūdikiams ir vaikams infuzijos vietą galima keisti suleidus 5–15 ml. Suaugusiesiems didesnes kaip 30 ml dozes galima skaidyti, atsižvelgiant į paciento pasirinkimą. Infuzijų vietų skaičius neribojamas. Atstumas tarp infuzijų vietų turi būti ne mažesnis kaip 5 cm.

Primygtinai rekomenduojama kiekvieną kartą pacientui skiriant cutaquig užrašyti vaistinio preparato pavadinimą ir serijos numerį, kad prireikus būtų galima nustatyti sąsają tarp paciento ir vaistinio preparato serijos numerio. Kiekviename šio vaistinio preparato mililitre yra 90 mg pagalbinės medžiagos maltozės. Maltozė iškreipia gliukozės tyrimo kraujyje rezultatus, o tai gali lemti klaidingai didelius gliukozės rodmenis; dėl to gali būti skiriama netinkama insulino vaistinių preparatų dozė, galinti sukelti gyvybei pavojingą hipoglikemiją ir mirtį. Be to, tikros hipoglikemijos atvejai gali būti negydomi, jei hipoglikemijos būklę klaidingai paslepia padidėję gliukozės rodmenys (žr. 4.5 skyrių). Dėl ūminio inkstų nepakankamumo žr. toliau. cutaquig skirtas leisti tik po oda. Jeigu netyčia cutaquig suleidžiamas į kraujagyslę, pacientui gali išsivystyti šokas. Reikia laikytis rekomenduojamo infuzijos greičio, nurodyto 4.2 skyriuje. Visos infuzijos metu pacientus reikia atidžiai stebėti ir sekti, ar jiems nepasireiškia kokių nors simptomų. Tam tikrų nepageidaujamų reakcijų gali pasireikšti dažniau pacientams, kuriems žmogaus normaliojo imunoglobulino skiriama pirmą kartą, ir, retais atvejais, kai žmogaus normaliojo imunoglobulino vaistinis preparatas pakeičiamas arba praėjo daug laiko nuo paskutinės infuzijos. Dažnai komplikacijų galima išvengti šiomis priemonėmis: pradedant vaistinio preparato leisti lėtai (žr. 4.2 skyrių), užtikrinant, kad pacientai visą infuzijos laikotarpį yra atidžiai stebimi, ar nepasireikš kokių nors simptomų. Ypač tuomet, jei pacientas niekada nebuvo gydomas žmogaus normaliuoju imunoglobulinu, jei šis pakeistas alternatyviu imunoglobulino vaistiniu preparatu arba jei nuo paskutinės infuzijos praėjo daug laiko, pacientas turi būti stebimas pirmą kartą atliekant infuziją ir pirmą valandą po atliktos pirmos infuzijos, kad būtų pastebėta galimų nepageidaujamo poveikio požymių. Visus kitus pacientus reikia stebėti mažiausiai 20 minučių po vaistinio preparato suleidimo. Pasireiškus nepageidaujamai reakcijai, reikia sumažinti infuzijos greitį arba nutraukti infuziją. Įtarus alerginę ar anafilaksinio tipo reakciją, reikia nedelsiant nutraukti injekciją. Reikalingas gydymas priklauso nuo pasireiškusios nepageidaujamos reakcijos pobūdžio bei sunkumo. Šoko atveju reikia skirti standartinį medikamentinį gydymą. Padidėjęs jautrumas Tikrosios alerginės reakcijos yra retos. Jų ypač gali pasireikšti pacientams, kurie turi antikūnų prieš IgA, ir tokius pacientus gydyti reikia itin laikantis saugumo priemonių. Pacientus, turinčius antikūnų prieš IgA ir kuriems gydymas po oda leidžiamais IgG vaistiniais preparatais lieka vienintelis pasirinkimas, gydyti cutaquig reikia tik atidžiai prižiūrint gydytojui. Retais atvejais žmogaus normalusis imunoglobulinas gali sukelti kraujospūdžio kritimą bei anafilaksinę reakciją net ir tiems pacientams, kurie anksčiau toleravo gydymą žmogaus normaliuoju imunoglobulinu. Tromboembolija Arteriniai ir veniniai tromboemboliniai reiškiniai, įskaitant miokardo infarktą, insultą, giliųjų venų trombozę ir plaučių emboliją, buvo susiję su imunoglobulinų vartojimu. Prieš imunoglobulinų vartojimą pacientai turi gauti pakankamą kiekį skysčių. Reikia laikantis saugumo priemonių gydyti pacientus, kuriems yra trombozės reiškinių rizikos faktorių (pvz., senyvas amžius, hipertenzija, cukrinis diabetas ir kraujagyslių ligų arba trombozinių epizodų istorija, pacientai su įgytais ar paveldimais trombofiliniais sutrikimais, pacientai, kuriems buvo ilgalaikiai imobilizacijos laikotarpiai, pacientai, kuriems nustatyta sunki hipovolemija, pacientai, sergantys ligomis, kurios padidina kraujo klampumą). Pacientus reikia informuoti apie pradinius tromboembolinių reiškinių simptomus, įskaitant dusulį, galūnių skausmą ir tinimą, židininį neurologinį deficitą ir krūtinės skausmą, jiems reikia patarti pasireiškus šių simptomų nedelsiant kreiptis į savo gydytoją. Aseptinio meningito sindromas (AMS) Buvo pranešta apie aseptinio meningito sindromą, susijusį su gydymu po oda leidžiamu imunoglobulinu. Simptomų pasireiškimo laikas paprastai yra nuo kelių valandų iki 2 parų po gydymo. Gydymo imunoglobulinu nutraukimas, gali sukelti AMS remisiją per kelias paras be padarinių. Būtina informuoti pacientus apie pirmuosius simptomus, kurie apima galvos skausmą, kaklo sustingimą, mieguistumą, karščiavimą, fotofobiją, pykinimą ir vėmimą. Inkstų funkcijos sutrikimas / nepakankamumas Pranešta apie sunkias su inkstais susijusias nepageidaujamas reakcijas, pasireiškusias pacientams, gydytiems imunoglobulinu, ypač tais vaistiniais preparatais, kurių sudėtyje yra sacharozės (cutaquig sudėtyje sacharozės nėra). Tai ūminis inkstų nepakankamumas, ūminė kanalėlių nekrozė, proksimalinių kanalėlių nefropatija ir osmosinė nefrozė. Veiksniai, kurie didina inkstų komplikacijų riziką yra šie (nors jų yra daugiau): anksčiau buvęs inkstų nepakankamumas, cukrinis diabetas, hipovolemija, kartu vartoti nefrotoksiniai vaistiniai preparatai, didesnis kaip 65 metų amžius, sepsis, padidėjęs kraujo klampumas ir paraproteinemija. Hemolizė IgG vaistiniuose preparatuose gali būti tam tikrų kraujo grupių antikūnų, kurie gali veikti kaip hemolizinai ir in vivo padengti imunoglobulinais raudonąsias kraujo ląsteles (eritrocitus), bei lemti teigiamą tiesioginio antiglobulinų (Kumbso) mėginio rezultatą, o retais atvejais sukelti hemolizę. Imunoglobulinų vaistinių preparatų vartojančius pacientus reikia stebėti, ar jiems nepasireiškia klinikinių hemolizės požymių ir simptomų. cutaquig sudėtyje yra natrio Šio vaistinio preparato 48 ml flakone yra 33,1 mg natrio, o 20 ml flakone – 13,8 mg natrio, tai atitinka 1,7 % ir 0,7 % didžiausios PSO rekomenduojamos paros normos suaugusiesiems, kuri yra 2 g natrio. Sąveika su serologiniais tyrimais Suleidus imunoglobulino, laikinas įvairių pasyviai perduotų antikūnų padidėjimas paciento kraujyje gali lemti klaidingai teigiamus serologinių tyrimų rezultatus. Dėl pasyvaus antikūnų perdavimo eritrocitų antigenams, pvz., A, B arba D, gali būti gauti klaidingi eritrocitų antikūnų serologinių tyrimų, pvz., tiesioginių antiglobulino tyrimų (TAT, tiesioginio Kumbso mėginio) rezultatai. Pernešamos medžiagos Norint išvengti infekcijų, kurių gali kilti vartojant vaistinių preparatų, pagamintų iš žmogaus kraujo ar plazmos, imamasi standartinių apsaugos priemonių: parenkami tinkami donorai, tikrinama, ar duotame kraujyje ir plazmoje nėra tam tikrų infekcijos žymenų, taip pat į gamybos procesą įtraukiami etapai, kurių metu virusai padaromi nekenksmingais arba yra pašalinami. Nepaisant to, vartojant iš žmogaus kraujo ar plazmos pagamintų vaistinių preparatų, negalima visiškai išvengti tikimybės, kad bus pernešta infekcinių medžiagų. Taip pat yra tikimybė, kad bus pernešta nežinomų ar naujų virusų ir kitų patogenų. Minėtos priemonės laikomos veiksmingomis nuo tokių apvalkalą turinčių virusų kaip žmogaus imunodeficito virusas (ŽIV), hepatito B virusas (HBV) ir hepatito C virusas (HCV). Taikomos priemonės gali būti nepakankamai veiksmingos tokiems apvalkalo neturintiems virusams kaip hepatito A virusas (HAV) ir parvovirusas B19. Klinikinė patirtis rodo, kad hepatitas A ar parvovirusas B19 su imunoglobulinais neperduodami, be to, manoma, kad vaistiniuose preparatuose esantys antikūnai labai veiksmingi saugantis nuo virusų. Vaikų populiacija Aprašyti įspėjimai ir atsargumo priemonės tinka tiek suaugusiesiems, tiek ir vaikams.

Saugumo duomenų santrauka Kartais gali kilti nepageidaujamų reakcijų, kaip šaltkrėtis, galvos skausmas, svaigulys, karščiavimas, vėmimas, alerginės reakcijos, pykinimas, sąnarių skausmas, žemas kraujospūdis ir vidutinio stiprumo apatinės nugaros dalies skausmas. Retais atvejais žmogaus normalieji imunoglobulinai gali sukelti staigų kraujospūdžio kritimą ir pavieniais atvejais – anafilaksinį šoką, net jei padidėjęs paciento jautrumas vaistiniam preparatui nebuvo pastebėtas ankstesnio vartojimo metu. Dažnai gali pasireikšti vietinių reakcijų infuzijos vietose: tinimas, skausmas, paraudimas, sukietėjimas, vietinis karščio pojūtis, niežulys, kraujosruvos ir išbėrimas. Tęsiant gydymą, šios reakcijos paprastai retėja. Saugumo informacija dėl pernešamų medžiagų pateikta 4.4 skyriuje. Nepageidaujamų reakcijų santrauka lentelėse Klinikiniai cutaquig saugumo duomenys PID sergantiems tiriamiesiems gauti atlikus pagrindinį atvirąjį, vienos grupės, perspektyvinį, daugiacentrį III fazės tyrimą (n = 75, 4 462 infuzijos), perspektyvinį, atvirąjį, vienos grupės, daugiacentrį III fazės tęstinį tyrimą (n = 27, 2 777 infuzijos) ir atvirąjį, trijų grupių, daugiacentrį III fazės tyrimą (n = 64, 1 338 infuzijos). Toliau esanti lentelė sudaryta pagal MedDRA organų sistemų klasifikavimo sistemą (organų sistemų klases ir pageidaujamus terminus). Nepageidaujamo poveikio dažnis apibūdinamas taip: labai dažnas (≥ 1/10), dažnas (nuo ≥ 1/100 iki < 1/10), nedažnas (nuo ≥ 1/1 000 iki < 1/100), retas (nuo ≥ 1/10 000 iki < 1/1 000), labai retas (< 1/10 000) ir nežinomas (negali būti apskaičiuotas pagal turimus duomenis). Kiekvienoje dažnio grupėje nepageidaujamos reakcijos išvardytos mažėjančio sunkumo tvarka. Nepageidaujamų reakcijų (NR) dažnis vienam tiriamajam ir vienai infuzijai cutaquig klinikiniuose tyrimuose: MedDRA organų sistemų klasė (OSK) | Nepageidaujama reakcija | Dažnis/infuzijai | Dažnis/tiriamajam Nervų sistemos sutrikimai | Galvos skausmas Svaigulys | Nedažnas Retas | Dažnas Nedažnas Virškinimo trakto sutrikimai | Pykinimas Pilvo pūtimas | Nedažnas Retas | Dažnas Dažnas Virškinimo trakto sutrikimai | Pilvo skausmas | Retas | Dažnas Virškinimo trakto sutrikimai | Vėmimas Raugėjimas | Retas Retas | Dažnas Nedažnas Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai | Hipertransaminazemija | Retas | Nedažnas Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Bėrimas Odos reakcija | Retas Retas | Nedažnas Nedažnas Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai | Mialgija Artralgija | Retas Retas | Dažnas Nedažnas Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai | Reakcija injekcijos vietoje | Labai dažnas | Labai dažnas Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai | Karščiavimas Šaltkrėtis Nuovargis Diskomfortas krūtinėje Į gripą panaši liga Negalavimas Skausmas | Retas Retas Nedažnas Retas Retas Retas Retas | Dažnas Dažnas Dažnas Nedažnas Nedažnas Nedažnas Nedažnas Tyrimai | Laisvo hemoglobino nustatymas Teigiamas Kumbso mėginys | Retas Retas | Dažnas Nedažnas Tyrimai | Sumažėjusi haptoglobino koncentracija Padidėjusi hemoglobino koncentracija Padidėjusi kreatinino koncentracija kraujyje | Retas Retas Retas | Nedažnas Nedažnas Nedažnas Po cutaquig registracijos vartojant vaistinio preparato buvo užregistruotos toliau išvardytos nepageidaujamos reakcijos. Kadangi apie šias nepageidaujamas reakcijas pranešta savanoriškai ir jos registruotos nežinomo dydžio populiacijoje, ne visada įmanoma patikimai apskaičiuoti jų dažnį ar nustatyti priežastinį ryšį su vaistinio preparato ekspozicija. Į šį sąrašą neįtrauktos reakcijos, apie kurias jau buvo pranešta atliekant cutaquig klinikinius tyrimus: MedDRA organų sistemų klasė (OSK) | Nepageidaujama reakcija (NR) Imuninės sistemos sutrikimai | Padidėjęs jautrumas (pvz., eritema [raudonė], dilgėlinė) Kraujagyslių sutrikimai | Tromboembolija, trombozė (pvz., giliųjų venų trombozė, cerebrovaskulinis [smegenų kraujagyslių] įvykis), hipertenzija Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Niežėjimas Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai | Nugaros skausmas Vartojant po oda leidžiamų imunoglobulinų vaistinių preparatų po jų registracijos papildomai buvo nustatytos toliau išvardytos nepageidaujamos reakcijos: veido edema, tremoras, išbalimas, bronchų spazmas, dispnėja, kosulys, viduriavimas, paraudimas, karščio pojūtis, šalčio pojūtis, astenija, skausmas injekcijos vietoje, gerklės skausmas, aseptinis meningitas. Vaikų populiacija Manoma, kad nepageidaujamų reakcijų dažnis, pobūdis ir sunkumas vaikams yra toks pats kaip suaugusiesiems. Pranešimas apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas Svarbu pranešti apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas, pastebėtas po vaistinio preparato registracijos, nes tai leidžia nuolat stebėti vaistinio preparato naudos ir rizikos santykį. Sveikatos priežiūros ar farmacijos specialistai turi pranešti apie bet kokias įtariamas nepageidaujamas reakcijas, užpildę ir pateikę pranešimo formą Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos tinklalapyje https://vvkt.lrv.lt/lt/ nurodytais būdais.