Cytarabine Kabi

Vartojamas intraveninės infuzijos arba injekcijos, arba poodinės injekcijos būdu. Galima pateikti tik bendro pobūdžio rekomendacijas, nes ūminė leukemija gydoma beveik vien tik citostatikų deriniais. Naudojant nomogramas, rekomenduojamas dozavimas pagal kūno svorį gali būti keičiamas į dozavimą pagal kūno paviršiaus plotą. Remisijos sukėlimas: suaugusiesiems Nepertraukiamas gydymas Greita injekcija. Tinkamiausia pradinė dozė yra 2 mg/kg kūno svorio per parą. Ją reikia vartoti 10 parų. Kiekvieną parą reikia atlikti kraujo tyrimus. Jeigu leukemiją gydantis poveikis nepasireiškia ir nėra akivaizdaus toksinio poveikio, dozę padidinti iki 4 mg/kg kūno svorio per parą ir tęsti tol, kol pasireikš gydomasis arba toksinis poveikis. Beveik visiems vartojantiems šias dozes pacientams po kurio laiko atsiranda toksinis poveikis. Galima infuzuoti ne ilgiau, kaip 24 valandas per parą 0,5–1 mg/kg kūno svorio paros citarabino dozę. Daugumai pacientų vienos valandos infuzijos poveikis buvo pakankamas. Įvertinus toksinį poveikį, pradinę paros dozę po 10 parų galima padidinti iki 2 mg/kg kūno svorio. Taip reikia gydyti tol, kol pasireikš toksinis poveikis arba remisija. Pertraukiamas gydymas Penkias paras iš eilės į veną infuzuojama 3–5 mg/kg kūno svorio citarabino paros dozė. Daroma dvejų-devynių parų pertrauka ir pradedamas kitas kursas. Gydoma tol, kol pasireiškia atsakas arba toksinis poveikis. Pirmieji kaulų čiulpų atsinaujinimo požymiai pastebimi po 7–64 parų (vidutiniškai po 28 parų) nuo gydymo pradžios. Apskritai, jeigu po tinkamo gydymo pacientui nepasireiškia nei remisija, nei toksinis poveikis, galima atsargiai pradėti vartoti dideles citarabino dozes. Įprastai didelės dozės skiriamos greita injekcija į veną, nes pacientai tokį būdą toleruoja geriau nei lėtą infuziją. Šis skirtumas atsiranda dėl greito citarabino metabolizmo ir, atitinkamai, trumpesnio didelės dozės veikimo laiko. Palaikomasis gydymas Remisijai, atsiradusiai dėl citarabino ar kitokių vaistinių preparatų poveikio, palaikyti vieną arba du kartus per savaitę skiriama 1 mg/kg kūno svorio injekcija į veną arba po oda. Vaikų populiacija Nustatyta, kad vaikai toleruoja didesnes citarabino dozes nei suaugusieji, todėl, remiantis nurodomomis dozės ribomis, vaikai turėtų vartoti didesnę dozę. Pacientai su sutrikusia kepenų ar inkstų funkcija Pacientai su sutrikusia kepenų ar inkstų funkcija: dozavimą reikia mažinti (žr. 4.4 skyrių). Citarabinas gali būti dializuojamas. Todėl citarabino negalima skirti iš karto prieš ar po dializės Senyvi pacientai Duomenų, rodančių, kad senyviems žmonėms reikia keisti dozę, nėra. Vis dėlto senyvi pacientai toksinį poveikį toleruoja blogiau nei jaunesni žmonės; ypač svarbu atsižvelgti į vaistinio preparato sukeliamą leukopeniją, trombocitopeniją ir anemiją ir, kai reikia, pradėti tinkamą palaikomąjį gydymą.

Bendroji informacija: citarabino skirti gali tik gydytojas, turintis vėžio chemoterapijos patirties. Įspėjimai Poveikis kraujui. Citarabinas stipriai slopina kaulų čiulpų funkciją; poveikio stiprumas priklauso nuo vaistinio preparato dozės ir dozavimo schemos. Jei kaulų čiulpų funkciją jau susilpnino kiti vaistiniai preparatai, gydymą reikia pradėti atsargiai. Šiuo vaistiniu preparatu gydomi pacientai turi būti atidžiai prižiūrimi medikų, indukcinio gydymo metu kasdien turi būti tiriamas leukocitų, hemoglobino ir trombocitų skaičius. Išnykus iš periferinio kraujo blastams, reikia dažnai tikrinti kaulų čiulpus. Pagrindinis toksinis citarabino poveikis yra kaulų čiulpų slopinimas, pasireiškiantis leukopenija, trombocitopenija, anaemija, megaloblastoze ir retikulocitų skaičiaus sumažėjimu. Mažiau sunkus toksinis poveikis yra pykinimas, vėmimas, viduriavimas ir pilvo skausmas, burnos išopėjimas ir kepenų funkcijos sutrikimas (žr. 4.8 skyrių). 5 dienas nuolat infuzuojant ar greitai sušvirkščiant 50–600 mg/m2 dozę, leukocitų skaičiaus sumažėjimas būna dvifazis. Nepriklausomai nuo pradinio skaičiaus, dozės lygio ar dozavimo schemos, pradinis sumažėjimas prasideda per pirmąsias 24 valandas, o mažiausias skaičiaus būna 7–9 dienomis. Po to leukocitų skaičius trumpam padidėja ir didžiausias būna maždaug dvyliktąją dieną. Antrasis ir didesnis sumažėjimas didžiausias būna 15–24 dienomis. Po to kitų 10 dienų laikotarpiu leukocitų skaičius greitai padidėja virš pradinio rodmens. Pastebimas trombocitų skaičiaus sumažėjimas pasireiškia per 5 dienas ir didžiausias būna 12–15 dienomis. Po to kitų 10 dienų laikotarpiu trombocitų skaičiaus greitai padidėja virš pradinio rodmens. Reikia turėti paruoštą įrangą ir priemonių šalinti potencialiai mirtinas komplikacijas, kurios gali pasireikšti dėl kaulų čiulpų slopinimo (infekcinė liga dėl granulocitopenijos ir kitų organizmo apsauginių reakcijų susilpnėjimo, antrinis kraujavimas dėl trombocitopenijos). Vartojant citarabiną pasireiškė anafilaksinių reakcijų. Aprašytas vienas atvejis, kai pasireiškė anafilaksija, sukėlusi ūminį širdies ir plaučių nepakankamumą, todėl pacientą teko reanimuoti. Ši komplikacija pasireiškė iš karto po citarabino pavartojimo į veną (žr. 4.8 skyrių). Didelių dozių schema. Taikant eksperimentinių didelių (2–3 g/m2) citarabino dozių režimą, pasireiškė sunkus toksinis poveikis centrinei nervų sistemai, virškinimo traktui ir plaučiams (šis poveikis buvo kitokio pobūdžio negu citarabino dozuojant įprastu režimu). Buvo stebimos tokios reakcijos: trumpalaikis toksinis poveikis ragenai, smegenų ir smegenėlių disfunkcija, mieguistumas, traukuliai, sunkus virškinimo trakto gleivinės išopėjimas, įskaitant cistoidinę žarnų pneumatozę, sukeliančią peritonitą, sepsis ir kepenų abscesas bei plaučių edema (žr. 4.8 skyrių). Nustatyta, kad gyvūnams pasireiškia kancerogeninis citarabino poveikis, todėl sprendžiant, ar skirti vaistinio preparato pacientui ilgai vartoti, reikia atkreipti dėmesį į galimą panašų poveikį žmogui. Atsargumo priemonės Citarabinu gydomus pacientus privaloma atidžiai stebėti, būtina dažnai tirti hemoglobino, trombocitų ir leukocitų skaičių. Jei dėl vaistinio preparato sukelto kaulų čiulpų slopinimo trombocitų skaičius tapo mažesnis nei 50 000/mm3 arba daugiabranduolių granulocitų skaičius mažesnis, kaip 1 000/mm3, gydymą reikėtų laikinai nutraukti arba koreguoti. Baigus vaistinio preparato vartojimą, periferinio kraujo ląstelių skaičius gali toliau mažėti ir tapti mažiausiu per 12–24 paras, per kurias vaistinio preparato nevartojama. Prireikus, gydymas atnaujinamas tada, kai atsiranda neabejotinų kaulų čiulpų funkcijos atsinaujinimo požymių (tai nustatoma kartojant kaulų čiulpų tyrimą). Pacientams, kuriems vaistinio preparato vartojimas nutrauktas iki tol, kol periferinio kraujo ląstelių skaičius nesunormalėjo, kontrolinių tyrimų galima nedaryti. Suaugusiems pacientams, sergantiems ūmine nelimfocitine leukemija, po konsolidacinio gydymo didelėmis citarabino dozėmis, daunorubicinu ir asparaginaze, pasireiškė periferinių motorinių ir sensorinių neuropatijų. Siekiant, kad neurologiniai sutrikimai neliktų visam laikui, pacientus, gydomus didelėmis citarabino dozėmis, reikia stebėti dėl galimos neuropatijos, nes šio vaistinio preparato dozavimo tvarką gali tekti koreguoti. Vartojant eksperimentines dideles citarabino dozes pasireiškė sunkus ir kartais mirtinas toksinis poveikis plaučiams, suaugusių žmonių kvėpavimo distreso sindromas ir plaučių edema. Greitai injekuojant į veną dideles citarabino dozes, dažnai pasireiškia pykinimas, kelias valandas po injekcijos pacientas gali vemti. Jeigu vaistinis preparatas infuzuojamas, šis poveikis paprastai būna silpnesnis. Įprastinių dozių schema. Pacientams, gydytiems įprastinėmis citarabino dozėmis kartu su kitais vaistiniais preparatais, atsirado pilvaplėvės dirginimo reiškinių (peritonitas) ir kolitas (ir teigiamas gvajakos mėginio slaptam kraujavimui nustatyti rezultatas) kartu su neutropenija ir trombocitopenija. Visiems šiems pacientams buvo veiksmingas konservatyvus gydymas. Vaikams, sirgusiems ūmine mieloidine leukemija (ŪML) bei gydytiems įprastinėmis citarabino dozėmis, leidžiamomis į povoratinklinę ertmę ir veną kartu su kitais vaistiniais preparatais, pasireiškė vėlyvasis progresuojantis kylantis paralyžius, dėl kurio vienas pacientas mirė. Kepenų ir (arba) inkstų funkcija. Žmogaus kepenys detoksikuoja didelę pavartotos citarabino dozės dalį. Be to, pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi, po gydymo didelėmis citarabino dozėmis gali būti didesnė toksinio poveikio CNS rizika. Jei kepenų funkcija yra sutrikusi, vaistinį preparatą būtina vartoti atsargiai ir sumažintomis dozėmis. Gydomiems citarabinu pacientams reikia periodiškai tikrinti kaulų čiulpų, kepenų ir inkstų funkciją. Poveikis nervų sistemai. Į veną leidžiamu citarabinu kartu su į povoratinklinę ertmę leidžiamu metotreksatu gydomiems pacientams, daugiausia jauniems suaugusiesiems ir paaugliams, buvo sunkių neurologinių nepageidaujamų reakcijų, tokių kaip galvos skausmas, paralyžius, koma ir į insultą panašūs epizodai, atvejų. Kūdikių gydymo šiuo vaistiniu preparatu saugumas nenustatytas. Naviko irimo sindromas. Dėl greito piktybinių ląstelių irimo citarabinas, kaip ir kiti citotoksiniai vaistiniai preparatai, gali sukelti antrinę hiperurikemiją. Gydytojas turi stebėti šlapimo rūgšties koncentraciją kraujyje ir būti pasirengęs imtis palaikomųjų bei farmakologinių priemonių, kurių gali prireikti šiai problemai spręsti. Pankreatitas. Taikant indukcinį gydymą citarabinu, buvo pankreatito atvejų. Imunitetą slopinantis poveikis/padidėjęs jautrumas infekcinėms ligoms. Pacientams, kurių imuninė sistema yra nuslopinta chemoterapinių vaistinių preparatų, įskaitant citarabino, pavartojus gyvų arba gyvų susilpnintų vakcinų, gali pasireikšti sunkios ar mirtinos infekcinės ligos. Pacientų, gydomų citarabinu, negalima skiepyti gyvomis vakcinomis. Nors negyvomis arba susilpnintomis vakcinomis skiepyti juos galima, tačiau paciento reakcija į jas gali būti nuslopinta. Didelės dozės: pacientams, kuriems CNS anksčiau buvo gydyta intratekaliai skiriant chemoterapiją arba naudojant spindulinę terapiją, būna didesnis šalutinio poveikio CNS pavojus. Aprašyti kardiomiopatijos, pasibaigusios mirtimi, atvejai. Toks poveikis, ruošiant pacientą kaulų čiulpų transplantacijai, pasireiškė pavartojus ciklofosfamido kartu su didelėmis eksperimentinėmis citarabino dozėmis. Tai gali priklausyti nuo dozavimo schemos. Natris Vienoje šio vaistinio preparato dozėje yra mažiau kaip 1 mmol natrio (23 mg), t. y. jis beveik neturi reikšmės.

Vaistinio preparato vartojimo saugumo santrauka (taip pat žr. 4.4 skyrių). Dažniausios nepageidaujamos reakcijos yra pykinimas, vėmimas, viduriavimas, karščiavimas, išbėrimas, anoreksija, burnos ar išangės uždegimas ar išopėjimas bei kepenų funkcijos sutrikimas. Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai Citarabinas slopina kaulų čiulpus, todėl tikėtina, kad jo vartojimo metu gali pasireikšti anemija, leukopenija, trombocitopenija, megaloblastozė ir sumažėjęs retikulocitų skaičius. Tokių reakcijų sunkumas priklauso nuo dozės ir dozavimo schemos. Tikėtini kaulų čiulpų ir periferinių tepinėlių morfologiniai ląsteliniai pokyčiai. Infekcijos ir infestacijos Gali pasireikšti su citarabino vartojimu (monoterapijai ar kartu su kitais imunosupresantais) imuninę sistemą slopinančiomis dozėmis, veikiančiomis ląstelinį ar humoralinį imunitetą, susijusi bet kurios organizmo vietos virusinė, bakterinė, grybelinė, parazitinė ar saprofitinė infekcija. Tokia infekcija gali būti lengva, tačiau gali būti ir sunki bei kartais mirtina. Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai Aprašytas citarabino sindromas, kuriam būdingas karščiavimas, mialgija, kaulų skausmas, protarpinis krūtinis skausmas, makulopapulinis išbėrimas, konjunktyvitas ir bendrasis negalavimas. Toks poveikis paprastai pasireiškia praėjus 6–12 valandų po vaistinio preparato pavartojimo. Nustatyta, kad kortikosteroidų vartojimas yra naudingas gydant šį sindromą ar jo profilaktikai. Jei sindromo simptomai yra pakankamai sunkūs ir reikia juos gydyti, būtina apsvarstyti kortikosteroidų vartojimo reikalingumą bei gydymo citarabinu tęsimą. Praneštos nepageidaujamos reakcijos išvardytos pagal MedDRA organų sistemų klases ir dažnį. Nepageidaujamo poveikio dažnis apibūdinamas taip: Labai dažnas ( 1/10) Dažnas (nuo  1/100 iki < 1/10) Nedažnas (nuo  1/1 000 iki < 1/100) Retas (nuo  1/10 000 iki < 1/1 000) Labai retas (< 1/10 000) Nežinomas (negali būti apskaičiuotas pagal turimus duomenis) Nepageidaujamų reakcijų santrauka lentelėje | Nepageidaujamų reakcijų santrauka lentelėje Infekcijos ir infestacijos | Infekcijos ir infestacijos Labai dažni | Sepsis, pneumonija, infekcijaa Dažnis nežinomas | Puriojo audinio uždegimas injekcijos vietoje, kepenų abscesas Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai | Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai Labai dažni | Kaulų čiulpų nepakankamumas, trombocitopenija, anemija, megaloblastinė anemija, leukopenija, retikulocitų skaičiaus sumažėjimas Imuninės sistemos sutrikimai | Imuninės sistemos sutrikimai Dažnis nežinomas | Anafilaksinė reakcija, alerginė edema Metabolizmo ir mitybos sutrikimai | Metabolizmo ir mitybos sutrikimai Dažni | Hiperurikemija Dažnis nežinomas | Sumažėjęs apetitas Nervų sistemos sutrikimai | Nervų sistemos sutrikimai Dažnis nežinomas | Neurotoksinis poveikis, neuritas, svaigulys, galvos skausmas Akių sutrikimai | Akių sutrikimai Dažnis nežinomas | Konjunktyvitasb Širdies sutrikimai | Širdies sutrikimai Labai reti | Aritmija Dažnis nežinomas | Perikarditas, sinusinė bradikardija Kraujagyslių sutrikimai | Kraujagyslių sutrikimai Dažnis nežinomas | Tromboflebitas Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai | Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai Dažnis nežinomas | Dusulys, burnos ir ryklės skausmas Virškinimo trakto sutrikimai | Virškinimo trakto sutrikimai Labai dažni | Stomatitas, burnos išopėjimas, išangės opos, išangės uždegimas, viduriavimas, vėmimas, pykinimas, pilvo skausmas Dažni | Disfagija Dažnis nežinomas | Pankreatitas, stemplės opa, ezofagitas Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai | Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai Labai dažni | Kepenų funkcijos sutrikimas Dažnis nežinomas | Gelta Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Odos ir poodinio audinio sutrikimai Labai dažni | Alopecija, išbėrimas Dažni | Odos opos Dažnis nežinomas | Delnų ir padų eritrodizestezijos sindromas, dilgėlinė, niežėjimas, strazdanos, neutrofilinis ekrininis hidradenitas, ausų eritema („Ara-C ausys“) Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai | Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai Labai dažni | Citarabino sindromas Inkstų ir šlapimo takų sutrikimai | Inkstų ir šlapimo takų sutrikimai Dažnis nežinomas | Inkstų funkcijos sutrikimas, šlapimo susilaikymas Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai | Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai Labai dažni | Karščiavimas Dažnis nežinomas | Krūtinės skausmas, injekcijos vietos reakcijac Tyrimai | Tyrimai Labai dažni | Nenormalūs kaulų čiulpų biopsijos rezultatai, nenormalūs kraujo tepinėlio tyrimo rezultatai a gali būti lengva, tačiau gali būti ir sunki bei kartais mirtina b gali pasireikšti su išbėrimu ir gali būti hemoraginis, jei gydoma didelėmis dozėmis c skausmas ir uždegimas poodinėje srityje injekcijos vietoje | a gali būti lengva, tačiau gali būti ir sunki bei kartais mirtina b gali pasireikšti su išbėrimu ir gali būti hemoraginis, jei gydoma didelėmis dozėmis c skausmas ir uždegimas poodinėje srityje injekcijos vietoje Nepageidaujamos reakcijos, susijusios su didelėmis dozėmis (žr. 4.4 skyrių) pateikiamos šioje lentelėje: Nepageidaujamų reakcijų santrauka lentelėje (gydymas didelėmis dozėmis) | Nepageidaujamų reakcijų santrauka lentelėje (gydymas didelėmis dozėmis) Infekcijos ir infestacijos | Infekcijos ir infestacijos Dažnis nežinomas | Kepenų abscesas, sepsis Psichikos sutrikimai | Psichikos sutrikimai Dažnis nežinomas | Asmenybės pokyčiaia Nervų sistemos sutrikimai | Nervų sistemos sutrikimai Labai dažni | Galvos smegenų sutrikimas, smegenėlių sutrikimas, somnolencija Dažnis nežinomas | Koma, traukuliai, periferinė motorinė neuropatija, periferinė sensorinė neuropatija Akių sutrikimai | Akių sutrikimai Labai dažni | Ragenos sutrikimas Širdies sutrikimai | Širdies sutrikimai Dažnis nežinomas | Kardiomiopatijab Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai | Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai Labai dažni | Ūminis kvėpavimo sutrikimo sindromas, plaučių edema Virškinimo trakto sutrikimai | Virškinimo trakto sutrikimai Dažni | Nekrozinis kolitas Dažnis nežinomas | Virškinimo trakto nekrozė, virškinimo trakto opa, žarnų pneumatozė, peritonitas Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai | Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai Dažnis nežinomas | Kepenų pažeidimas, hiperbilirubinemija Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Odos ir poodinio audinio sutrikimai Dažni | Odos eksfoliacija a Buvo pranešta apie asmenybės pokyčius, susijusius su galvos smegenų ir smegenėlių funkcijos sutrikimu. b Pacientai mirė | a Buvo pranešta apie asmenybės pokyčius, susijusius su galvos smegenų ir smegenėlių funkcijos sutrikimu. b Pacientai mirė Kitokios nepageidaujamos reakcijos Pranešta apie neaiškios priežasties sukelto difuzinio intersticinio pneumonito atvejus, kurie galėjo būti susiję su citarabino vartojimu, pacientams, kuriems buvo taikomas eksperimentinis gydymas vidutinėmis citarabino dozėmis (1 g/m2) kartu su kitais chemoterapiniais preparatais (meta-AMSA, daunorubicinu, VP-16) arba be jų. Pranešta apie ūminio kvėpavimo sutrikimo sindromą, greitai progresuojantį į plaučių edemą ir radiologiniu tyrimu nustatomą kardiomegaliją, po eksperimentinio gydymo didelėmis dozėmis, citarabino vartojant recidyvuojančiai leukemijai gydyti; pranešta apie mirtinus atvejus. Nervų sistemos sutrikimai Nuo 8 iki 37 % pacientų, vartojančių dideles citarabino dozes, gali atsirasti galvos smegenų ar smegenėlių funkcijos sutrikimo simptomų, įskaitant asmenybės pokyčius, budrumo sutrikimą, dizartriją, ataksiją, drebulį, nistagmą, galvos skausmą, sumišimą, mieguistumą, galvos sukimąsi, komą, traukulius ir kt. Senyviems, 55 metų ir vyresniems pacientams, šio nepageidaujamo poveikio dažnis gali būti net didesnis. Kiti rizikos veiksniai yra kepenų ir inkstų funkcijos sutrikimas, buvęs centrinės nervų sistemos gydymas (pvz., radioterapija) ir piktnaudžiavimas alkoholiu. Dažniausiai centrinės nervų sistemos sutrikimai yra grįžtami. Toksinio poveikio centrinei nervų sistemai pavojus padidėja, jeigu į veną vartojamos didelės citarabino dozės kartu su kitu gydymu, toksiškai veikiančiu centrinę nervų sistemą, pvz., radioterapija arba gydymu didelėmis dozėmis. Virškinimo trakto sutrikimai Vartojantiems citarabino, ypač tiems, kurie vartoja dideles dozes, kartu su dažnais simptomais gali pasireikšti ir daug sunkesnių reakcijų. Gauta pranešimų apie žarnyno perforacijos, nekrozės kartu su žarnų nepraeinamumu arba peritonitu atvejus. Vartojant dideles dozes, pastebėta kepenų absceso, hepatomegalijos, Budd-Chiari sindromo (kepenų venos trombozės) ir pankreatito atvejų. Kita Gauta pranešimų apie rabdomiolizės, amenorėjos ir azoospermijos atvejus vartojant dideles citarabino dozes. Vartojimas į povoratinklinę ertmę Citrabino nerekomenduojama leisti į povoratinklinę ertmę; vis dėlto pranešta apie nepageidaujamą poveikį, susijusį su tokiu citarabino vartojimu. Tikėtinas sisteminių reakcijų (kaulų čiulpų slopinimo, pykinimo, vėmimo) pasireiškimas. Pranešta apie sunkaus toksinio poveikio nugaros smegenims, sukeliančio tetraplegiją ir paralyžių, nekrozinę encefalopatiją su traukuliais arba be jų, aklumą ar kitokį izoliuotą neurotoksinį poveikį, atvejus. Pranešimas apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas Svarbu pranešti apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas, pastebėtas po vaistinio preparato registracijos, nes tai leidžia nuolat stebėti vaistinio preparato naudos ir rizikos santykį. Sveikatos priežiūros specialistai turi pranešti apie bet kokias įtariamas nepageidaujamas reakcijas, užpildę ir pateikę pranešimo formą Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos tinklalapyje https://vvkt.lrv.lt/lt/ nurodytais būdais.