DALVOCANS

Kaspofunginą turi paskirti gydytojas, patyręs gydyti invazines grybelines ligas. Dozavimas Suaugusieji 1-ąją dieną skirti 70 mg įsotinamąją dozę, paskui po 50 mg vieną kartą per parą. Pacientams, sveriantiems daugiau kaip 80 kg, gavusiems 70 mg pradinę įsotinamąją dozę, toliau rekomenduojama skirti po 70 mg kaspofungino vieną kartą per parą (žr. 5.2 skyrių). Dėl lyties arba rasės dozės koreguoti nereikia (žr. 5.2 skyrių). Vaikų populiacija (nuo 12 mėnesių iki 17 metų) Vaikams (nuo 12 mėnesių iki 17 metų) dozavimas paremtas paciento kūno paviršiaus plotu (žr. Vartojimo instrukcija vaikams, Mosteller formulę). Visų indikacijų atvejais 1-ają parą reikia skirti vienkartinę 70 mg/m2 įsotinamąją dozę (neviršyti faktinės 70 mg dozės), vėliau skirti po 50 mg/m2 per parą (neviršyti faktinės 70 mg dozės). Jeigu 50 mg/m2 per parą dozė toleruojama gerai, tačiau klinikinis atsakas nėra pakankamas, paros dozę galima padidinti iki 70 mg/m2 per parą (neviršyti faktinės 70 mg dozės). Klinikinių tyrimų su naujagimiais ir kūdikiais iki 12 mėnesių metu kaspofungino saugumas ir veiksmingumas nebuvo pakankamai ištirtas. Rekomenduojama laikytis atsargumo priemonių gydant šios amžiaus grupės pacientus. Negausūs duomenys nurodo, kad turbūt tikslinga kaspofungino vartoti po 25 mg/m2 per parą naujagimiams ir kūdikiams (iki 3 mėnesių) ir 50 mg/m2 per parą mažiems vaikams (nuo 3 iki 11 mėnesių) (žr. 5.2 skyrių). Gydymo trukmė Empirinio gydymo kurso trukmė turi priklausyti nuo klinikinio paciento atsako. Gydymas turi būti tęsiamas dar iki 72 val. pasibaigus neutropenijai (ANC ≥ 500). Pacientus, kuriems nustatyta grybelinė infekcija, reikia gydyti mažiausiai 14 dienų, ir dar mažiausiai 7 dienas pasibaigus neutropenijai ir klinikiniams simptomams. Invazinės kandidozės gydymo kurso trukmė turi priklausyti nuo klinikinio ir mikrobiologinio paciento atsako. Pagerėjus invazinės kandidozės simptomams bei esant neigiamiems pasėlių rezultatams, reikia svarstyti, ar nereikėtų pereiti prie priešgrybelinio gydymo geriamuoju vaistiniu preparatu. Paprastai, priešgrybelinis gydymas turi trukti mažiausiai 14 dienų nuo paskutiniojo teigiamo pasėlio rezultato. Invazinės aspergiliozės gydymo kurso trukmė nustatoma individualiai atsižvelgiant į paciento ligos sunkumą, atsigavimą po imunosupresijos ir klinikinį atsaką. Paprastai, kai išnyksta ligos simptomai, reikia gydyti mažiausiai dar 7 dienas. Informacijos apie ilgesnį kaip 4 savaičių trukmės gydymą yra nedaug. Vis dėlto turimi duomenys rodo, kad ilgesnių (iki 162 dienų suaugusiems pacientams ir iki 87 dienų vaikams) gydymo kursų metu kaspofunginas išlieka gerai toleruojamas. Ypatingos populiacijos Senyvi pacientai Senyviems pacientams (65 metų ir vyresniems) plotas po kreive (AUC) padidėja apie 30 %, bet dozės jiems koreguoti nereikia. Patirtis, kaip gydyti 65 metų ir vyresnius pacientus, ribota (žr. 5.2 skyrių). Inkstų funkcijos sutrikimas Dozė nepriklauso nuo inkstų funkcijos sutrikimo (žr. 5.2 skyrių). Kepenų funkcijos sutrikimas Suaugusiems pacientams, kuriems yra lengvas kepenų funkcijos sutrikimas (Child-Pugh rodmuo nuo 5 iki 6), dozės koreguoti nereikia. Remiantis farmakokinetikos tyrimų duomenimis, suaugusiems pacientams, kuriems yra vidutinio sunkumo kepenų funkcijos sutrikimas (Child-Pugh rodmuo nuo 7 iki 9), rekomenduojama skirti 35 mg kaspofungino dozę vieną kartą per parą. 1-ąją dieną reikia skirti 70 mg pradinę įsotinamąją dozę. Nėra patirties, kaip elgtis, kai suaugusiems pacientams yra sunkus kepenų funkcijos sutrikimas (Child-Pugh rodmuo didesnis kaip 9) arba vaikams yra bet kokio sunkumo kepenų funkcijos sutrikimas (žr. 4.4 skyrių). Vartojimas kartu su metabolinių fermentų induktoriais Negausūs duomenys rodo, kad turbūt tikslinga kaspofungino dozę padidinti iki 70 mg vieną kartą per parą po 70 mg įsotinamosios dozės, kai suaugusieji šio vaisto vartoja kartu su tam tikrais metabolinių fermentų induktoriais (žr. 4.5 skyrių). Kai vaikai (nuo 12 mėnesių iki 17 metų) kaspofungino vartoja kartu su tais pačiais metabolinių fermentų induktoriais (žr. 4.5 skyrių), turbūt tikslinga skirti 70 mg/m2 per parą kaspofungino dozę (neviršyti faktinės 70 mg per parą dozės). Vartojimo metodas Paruoštą ir atskiestą tirpalą reikia lėtai, maždaug per 1 valandą, sulašinti į veną. Instrukciją, kaip tirpinti ir skiesti vaistinį preparatą prieš vartojimą, žiūrėkite 6.6 skyriuje. Tiekiami flakonai po 70 mg ir po 50 mg. Kaspofungino reikia vartoti infuzijos būdu vieną kartą per parą.

Kaspofungino vartojimo metu buvo pastebėta anafilaksija. Jeigu tai pasireiškia, kaspofungino vartojimą reikia nutraukti ir paskirti atitinkamą gydymą. Yra pastebėtos galimai su histamino išsiskyrimu susijusios nepageidaujamos reakcijos, tarp jų išbėrimas, veido patinimas, angioedema, niežėjimas, šilumos pojūtis ar bronchų spazmas, dėl kurių vartojimą gali prireikti nutraukti ir (arba) paskirti atitinkamą gydymą. Kaip rodo riboti duomenys, rečiau pasitaikančių ne Candida mielių ir ne Aspergillus pelėsių, kaspofunginas neveikia. Kaspofungino efektyvumas gydant šių kitų grybelių sukeltas infekcines ligas nenustatytas. Kaspofungino vartojimas kartu su ciklosporinu buvo įvertintas sveikiems suaugusiems savanoriams ir suaugusiems pacientams. Kai kuriems sveikiems suaugusiems savanoriams, kurie kartu su kaspofunginu gavo dvi ciklosporino dozes po 3 mg/kg, alanininės (ALT) ir asparagininės (AST) transaminazių aktyvumas iki 3 kartų viršijo normalų, tačiau nutraukus gydymą tai išnyko. Retrospektyviniame tyrime, kuriame 40 pacientų buvo gydomi kaspofunginu ir ciklosporinu nuo 1 iki 290 dienų (vidutiniškai 17,5 dienos), atliktame, kai kaspofunginas buvo rinkoje, nepasireiškė sunkios nepageidaujamos kepenų reakcijos. Šie duomenys rodo, kad kaspofungino gali vartoti pacientai, kartu vartojantys ciklosporino, kai laukiama nauda viršija galimą riziką. Pacientams, kartu vartojantiems kaspofungino ir ciklosporino, reikia atidžiai sekti kepenų fermentų aktyvumą. Suaugusiesiems, kuriems buvo lengvas ir vidutinio sunkumo kepenų funkcijos sutrikimas, AUC atitinkamai padidėjo maždaug 20 % ir 75 %. Suaugusiesiems esant vidutinio sunkumo kepenų funkcijos sutrikimui, rekomenduojama mažinti paros dozę iki 35 mg. Nėra klinikinės patirties, kaip vartoti vaistą, kai yra sunkus kepenų funkcijos pablogėjimas suaugusiesiems arba bet kokio sunkumo kepenų funkcijos pablogėjimas vaikams. Tikėtina, kad tokiems pacientams kaspofungino veikimo trukmė bus didesnė, negu esant vidutinio sunkumo kepenų funkcijos pablogėjimui, todėl jiems šį vaistą reikia skirti atsargiai (žr. 4.2 ir 5.2 skyrius). Kaspofunginu gydytiems sveikiems savanoriams bei suaugusiems ir vaikų populiacijos pacientams yra nustatyta kepenų funkcijos laboratorinių tyrimų nuokrypių. Kai kuriems sunkiomis gretutinėmis ligomis sirgusiems suaugusiesiems ir vaikams, kurie kartu su kaspofunginu vartojo daug papildomų vaistinių preparatų, buvo pastebėta kliniškai reikšmingo kepenų funkcijos sutrikimo, hepatito ir kepenų funkcijos nepakankamumo atvejų; jų priežastinis ryšys su kaspofunginu nenustatytas. Pacientus, kuriems gydymo kaspofunginu metu pakinta kepenų funkcijos tyrimų rodmenys, reikia stebėti, ar nepablogės kepenų funkcija, o tęstinio gydymo kaspofunginu rizikos ir naudos santykį reikia iš naujo įvertinti. Kaspofunginui jau esant rinkoje yra pastebėta Stevens-Johnson sindromo (SJS) ir toksinės epidermio nekrolizės (TEN) atvejų. Pacientams, kuriems yra buvusi alerginė odos reakcija, kaspofungino skirti reikia atsargiai (žr. 4.8 skyrių). Šio vaistinio preparato flakone yra mažiau nei 1 mmol (23 mg) natrio, t. y. jis beveik neturi reikšmės.

Yra pastebėtos padidėjusio jautrumo reakcijos (anafilaksija ir galimai su histamino išsiskyrimu susijusios nepageidaujamos reakcijos) (žr. 4.4 skyrių). Be to, invazine aspergilioze sergantiems pacientams buvo pastebėta plaučių edema, suaugusiųjų kvėpavimo distreso sindromas (angl. ARDS) ir radiologiškai matomi infiltratai. Suaugusieji Klinikinių tyrimų metu 1865 suaugusių pacientų buvo gydyti vienkartinėmis arba kartotinėmis kaspofungino dozėmis: 564 karščiuojantys pacientai, kuriems buvo neutropenija (empirinio gydymo tyrimas), 382 pacientai, sergantys invazine kandidoze, 228 pacientai – invazine aspergilioze, 297 pacientai – lokalizuota Candida infekcine liga ir 394 pacientai, įtraukti į I fazės tyrimus. Empirinio gydymo tyrimo metu pacientams dėl piktybinio naviko buvo skiriama chemoterapija arba atliekama hemopoezinių kamieninių ląstelių transplantacija (įskaitant 39 alogenines transplantacijas). Daugumai Candida infekcine liga sergančiųjų, įtrauktų į tyrimus su invazine Candida infekcija, buvo sunki pagrindinė liga (pvz.: hematologinė ar kita piktybinė liga, neseniai atlikta sunki chirurginė operacija, ŽIV liga), kurią vienu metu reikėjo gydyti daugeliu vaistų. Daugeliui pacientų, dalyvavusių nelyginamajame Aspergillus tyrime, buvo sunki predisponuojanti būklė (pvz.: kaulų čiulpų ar periferinių kamieninių ląstelių persodinimas, piktybinė kraujo liga, solidiniai navikai ar organų transplantatas), kurią vienu metu reikėjo gydyti daugeliu vaistų. Visoms pacientų populiacijoms dažniausia nepageidaujama vietinė injekcijos vietos reakcija buvo flebitas. Pasitaikė ir kitų vietinių reakcijų, pavyzdžiui, eritema, skausmas ir padidėjęs jautrumas, niežėjimas, išskyros ir deginimas. Klinikiniai nepageidaujami reiškiniai bei laboratorinių tyrimų pokyčiai, pastebėti kaspofunginu gydytiems suaugusiesiems (iš viso 1780), paprastai buvo lengvi ir dėl jų dažniausiai nereikėjo nutraukti gydymo. Nepageidaujamų reakcijų santrauka lentelėje Klinikinių tyrimų metu ir (arba) vaistui jau esant rinkoje buvo pastebėtos šios nepageidaujamos reakcijos. Organų sistemų klasė | Dažnas (nuo ≥ 1/100 iki < 1/10) | Nedažnas (nuo ≥ 1/1 000 iki < 1/100) | Nežinomas (negali būti apskaičiuotas pagal turimus duomenis) Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai | Sumažėjusi hemoglobino koncentracija, sumažėjęs hematokrito rodiklis, sumažėjęs leukocitų kiekis | anemija, trombocitopenija, krešėjimo sutrikimas, leukopenija, padidėjęs eozinofilų kiekis, sumažėjęs trombocitų kiekis, padidėjęs trombocitų kiekis, sumažėjęs limfocitų kiekis, padidėjęs leukocitų kiekis, sumažėjęs neutrofilų kiekis | Metabolizmo ir mitybos sutrikimai | hipokalemija | per didelis skysčių susikaupimas, hipomagnezemija, anoreksija, elektrolitų pusiausvyros sutrikimas, hiperglikemija, hipokalcemija, metabolinė acidozė | Psichikos sutrikimai | | nerimas, dezorientacija, nemiga | Nervų sistemos sutrikimai | galvos skausmas | svaigulys, skonio sutrikimas, parestezija, mieguistumas, drebulys, hipoestezija | Akių sutrikimai | | akių gelta, miglotas matymas, vokų edema, padidėjęs ašarojimas | Širdies sutrikimai | | palpitacija, tachikardija, aritmija, prieširdžių virpėjimas, stazinis širdies nepakankamumas | Kraujagyslių sutrikimai | flebitas | tromboflebitas, paraudimas, kraujo samplūdis į veidą, hipertenzija, hipotenzija | Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai | dusulys | nosies užgulimas, ryklės ir gerklų skausmas, dažnas kvėpavimas, bronchų spazmas, kosulys, priepuolinis dusulys naktį, hipoksija, karkalai, švokštimas | Virškinimo trakto sutrikimai | pykinimas, viduriavimas, vėmimas | pilvo skausmas, viršutinės pilvo dalies skausmas, burnos sausmė, dispepsija, skrandžio diskomfortas, pilvo pūtimas, ascitas, vidurių užkietėjimas, disfagija, flatulencija (dujų susikaupimas virškinimo trakte) | Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai | padidėję kepenų funkcijos rodikliai (alanino aminotransferazės, aspartato aminotransferazės, šarminės fosfatazės, konjuguoto bilirubino, bendrojo bilirubino) | cholestazė, hepatomegalija, hiperbilirubinemija, gelta, nenormali kepenų funkcija, toksinis poveikis kepenims, kepenų sutrikimas, padidėjęs gama gliutamiltransferazės aktyvumas kraujyje | Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Išbėrimas, niežėjimas, eritema, per didelis prakaitavimas | daugybinė eritema, makulinis bėrimas, makulinis-papulinis bėrimas, niežintis bėrimas, dilgėlinė, alerginis dermatitas, generalizuotas niežėjimas, eritematozinis bėrimas, generalizuotas bėrimas, į tymus panašus bėrimas, odos pažaida | Toksinė epidermio nekrolizė ir Stevens-Johnson sindromas (žr. 4.4 skyrių) Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai | Sąnarių skausmas | nugaros skausmas, galūnių skausmas, kaulų skausmas, raumenų silpnumas, mialgija | Inkstų ir šlapimo takų sutrikimai | | inkstų nepakankamumas, ūminis inkstų nepakankamumas | Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai | karščiavimas, drebulys, vietos, į kurią lašinta, niežėjimas | skausmas, skausmas kateterio įvedimo vietoje, nuovargis, šalčio pojūtis, karščio pojūtis, eritema infuzijos vietoje, sukietėjimas infuzijos vietoje, skausmas infuzijos vietoje, patinimas infuzijos vietoje, flebitas injekcijos vietoje, periferinė edema, skausmingumas, krūtinės diskomfortas, krūtinės skausmas, veido edema, kūno temperatūros pasikeitimo pojūtis, sukietėjimas, infuzijos vietos ekstravazacija, infuzijos vietos sudirginimas, infuzijos vietos flebitas, bėrimas infuzijos vietoje, dilgėlinė infuzijos vietoje, eritema injekcijos vietoje, edema injekcijos vietoje, skausmas injekcijos vietoje, patinimas injekcijos vietoje, negalavimas, edema | Tyrimai | sumažėjęs kalio kiekis kraujyje, sumažėjęs albumino kiekis kraujyje | padidėjusi kreatinino koncentracija kraujyje, teigiama eritrocitų šlapime reakcija, sumažėjęs bendrojo baltymo kiekis, baltymo atsiradimas šlapime, pailgėjęs protrombino laikas, sutrumpėjęs protrombino laikas, sumažėjęs natrio kiekis kraujyje, padidėjęs natrio kiekis kraujyje, sumažėjęs kalcio kiekis kraujyje, padidėjęs kalcio kiekis kraujyje, sumažėjęs chloridų kiekis kraujyje, padidėjęs gliukozės kiekis kraujyje, sumažėjęs magnio kiekis kraujyje, sumažėjęs fosforo kiekis kraujyje, padidėjęs fosforo kiekis kraujyje, padidėjęs šlapalo kiekis kraujyje, pailgėjęs aktyvuotas dalinis tromboplastino laikas, sumažėjęs bikarbonatų kiekis kraujyje, padidėjęs chloridų kiekis kraujyje, padidėjęs kalio kiekis kraujyje, padidėjęs kraujospūdis, sumažėjęs šlapimo rūgšties kiekis kraujyje, kraujas šlapime, nenormalūs kvėpavimo garsai, sumažėjusi anglies dioksido koncentracija, padidėjusi imunosupresinių preparatų koncentracija, padidėjęs tarptautinis normalizuotas santykis, cilindrai šlapime, teigiama leukocitų reakcija šlapime ir padidėjęs šlapimo pH. | Be to, 100 suaugusiųjų buvo įvertintas kaspofungino 150 mg per parą dozės vartojimas (iki 51 dienos) (žr. 5.1 skyrių). Tyrimo metu palygintas kaspofungino 50 mg per parą dozės (po įsotinimo 70 mg dozės 1-ąją parą) ir 150 mg per parą vartojimas, gydant invazinę kandidozę. Šioje pacientų grupėje, kaspofungino saugumas vartojant didesnę dozę bendrai buvo panašus kaip ir pacientams, vartojantiems 50 mg vieną kartą per parą kaspofungino dozę. Pacientų, kuriems nustatyta sunkių su vaistiniu preparatu susijusių nepageidaujamų reakcijų arba su vaistiniu preparatu susijusių reakcijų, dėl kurių kaspofungino vartojimas buvo nutrauktas, santykis buvo panašus abiejose gydymo grupėse. Vaikų populiacija Užbaigtų 5 klinikinių tyrimų, kuriuose dalyvavo 171 vaikas, duomenys rodo, kad bendrasis nepageidaujamų klinikinių reiškinių dažnis vaikams (26,3 %; 95 % PI -19,9; 33,6) nėra didesnis, nei buvo pastebėtas kaspofunginu gydytiems suaugusiems pacientams (43,1 %; 95 % PI -40,0; 46,2). Vis dėlto nepageidaujamų reiškinių pobūdis vaikams ir suaugusiems pacientams galėtų skirtis. Dažniausi nepageidaujami klinikiniai reiškiniai, pastebėti kaspofunginu gydytiems vaikams, buvo karščiavimas (11,7 %), išbėrimas (4,7 %) ir galvos skausmas (2,9 %). Nepageidaujamų reakcijų santrauka lentelėje Buvo pastebėtos šios nepageidaujamos reakcijos. Organų sistemų klasė | Labai dažnas (≥ 1/10) | Dažnas (nuo ≥ 1/100 iki < 1/10) Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai | | padidėjęs eozinofilų kiekis kraujyje Nervų sistemos sutrikimai | | galvos skausmas Širdies sutrikimai | | tachikardija Kraujagyslių sutrikimai | | paraudimas, mažas kraujospūdis Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai | | padidėjusi kepenų fermentų (AST, ALT) koncentracija kraujyje Odos ir poodinio audinio sutrikimai | | Išbėrimas, niežėjimas Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai | karščiavimas | drebulys, kateterio vietos skausmas Tyrimai | | sumažėjusi kalio, sumažėjusi magnio, padidėjusi gliukozės, sumažėjusi ir padidėjusi fosforo koncentracija Pranešimas apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas Svarbu pranešti apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas, pastebėtas po vaistinio preparato registracijos, nes tai leidžia nuolat stebėti vaistinio preparato naudos ir rizikos santykį. Sveikatos priežiūros ar farmacijos specialistai turi pranešti apie bet kokias įtariamas nepageidaujamas reakcijas, tiesiogiai užpildę pranešimo formą internetu Tarnybos Vaistinių preparatų informacinėje sistemoje https://vapris.vvkt.lt/vvkt-web/public/nrvSpecialist arba užpildę Sveikatos priežiūros ar farmacijos specialisto pranešimo apie įtariamą nepageidaujamą reakciją (ĮNR) formą, kuri skelbiama https://www.vvkt.lt/index.php?1399030386, ir atsiųsti elektroniniu paštu (adresu [email protected]).