Deguonis Gaschema

Normobarinis deguonis Neatsižvelgiant į ligos kilmę, ūminės arba lėtinės hipoksijos gydymui ar profilaktikai. Kaip tiekiamų šviežių dujų dalis nejautros ar intensyviosios terapijos metu. Kaip varomosios dujos gydyme taikant purškiamąsias sistemas. Kaip pirmosios pagalbos priemonė naudojant 100 % deguonį dekompresijos atvejais. Gydymas taikytinas visų amžiaus grupių ligoniams. Ūminio klasterinio galvos skausmo priepuolio gydymas. Gydymas taikytinas tik suaugusiesiems. Hiperbarinis deguonis (HBD) Hiperbariniu būdu suslėgtas medicininis deguonis naudojamas gydymui tais susirgimų atvejais, kai naudinga padidinti deguonies kiekį kraujyje ir kituose audiniuose, kai aukštesni parametrai pasiekiami esant normobariniam slėgiui. Kesonų (dekompresijos) ligos, kitos kilmės oro ar dujų embolijai gydyti. Apsinuodijus anglies monoksidu. HBD gydymas nurodomas kaip būtinai taikytinas pacientams, kurie yra ar buvo praradę sąmonę, kuriems atsiranda neurologinių simptomų,paveikiama širdies ir kraujagyslių sistema arba nustatoma sunki acidozė ir nėščioms moterims, nepaisant anglies monoksido hemoglobino (COHb) lygio. Kaip papildomas gydymas sergant osteoradionekroze, klostridijų sukelta raumenų nekrozė (dujine gangrena). Gydymas gali būti taikomas visų amžiaus grupių ligoniams (taip pat žr. 4.2 ir 4.4 skyrių).

Dozavimas Normobarinis deguonis Bendrosios rekomendacijos Pagrindinis gydymo deguonimi tikslas, t. y., hipoksijos korekcija, yra užtikrinti, kad parcialinis deguonies slėgis arteriniame kraujyje (PaO2) būtų ne žemesnis kaip 8,0 kPa (60 mmHg) arba kad arterinio kraujo hemoglobino įsotinimas deguonimi būtų ne mažesnis kaip 90 %. Tai pasiekiama keičiant deguonies frakciją įkvepiamose dujose. Norint pasiekti pageidaujamą gydymo rezultatą reikalinga žemiausia deguonies frakcija įkvepiamose dujose, t. y., turi būti naudojamas saugus PaO2. Gydymas turi būti nuolatos vertinamas, o gydymo poveikis matuojamas PaO2/SaO2 arba apytikriu SaO2,, t. y., SpO2. Įkvėptų dujų deguonies frakcija turi būti pakoreguojama pritaikant kiekvieno paciento specifiniam poreikiui, atsižvelgiant į deguonies toksiškumo riziką (žr. 4.9 skyrių apie perdozavimą). Sunkios hipoksijos atveju, taip pat galima nurodyti deguonies frakcijas, kurios gali kelti deguonies toksiškumo riziką. Ūminė arba lėtinė hipoksija (deguonies nepakankamumas) – Spontaninis kvėpavimas – Trumpalaikis gydymas Teikiant skubią pagalbą, deguonis paprastai duodamas per šakotą nosies kateterį, srauto greičiui esant 2-6 l/min. arba naudojant veido kaukę, srauto greičiui esant 5–10 l/min. Pacientai, kuriems negresia kvėpavimo sutrikimas ir kurių pradinis SpO2 yra < 85 %, gali būti gydomi 10–15 l/min. doze naudojant veido kaukę su rezervuaru. Pacientai, įtariami sergant lėtiniu kvėpavimo sutrikimu (pvz., lėtine obstrukcine plaučių liga, LOPL), kurių cheminių receptorių jautrumas gali būti sumažėjęs, turi būti gydomi atsargiai, kadangi pernelyg didelė deguonies dozė gali sukelti kvėpavimo nepakankamumą. Kai nurodyta vartoti 100 % deguonį, reikia naudoti veido kaukę su rezervuaru (deguonies srautas turi būti pakankamas, kad rezervuaras būtų nuolatos iš dalies ar visiškai pilnas, t. y., kvėpuojant nesubliukštų) arba plaučių poreikiu valdomą vožtuvą. Deguonies frakcija įkvepiamų dujų mišinyje turi būti palaikoma taip, kad tiek su teigiamu slėgiu iškvėpimo pabaigoje (ang. Positive End-Expiratory Presuure, PEEP), tiek be tokio slėgio, arba su pastoviu teigiamu slėgiu (ang. Continuous Positive Airway Pressure, CPAP) galėtų būti pasiektas didesnis nei 8 kPa deguonies slėgis arteriniame kraujyje (PaO2). Trumpalaikis gydymas deguonimi turi būti kontroliuojamas pakartotinai matuojant deguonies slėgį arteriniame kraujyje (PaO2) arba atliekant pulsoksimetriją, kuri rodo hemoglobino įsotinimo deguonimi kiekybinę vertę (SpO2). Vis dėlto, šie metodai yra tik netiesioginiai audinių įsotinimo deguonimi matavimai. Gydymą taip pat labai svarbu įvertinti kliniškai. Ūminė arba lėtinė hipoksija (deguonies nepakankamumas) – Spontaninis kvėpavimas – Ilgalaikis gydymas Ilgalaikio gydymo metu deguonis gali būti duodamas naudojant specialiai sukurtas veido kaukes, pvz., „Venturi“ kaukes, kur tiekiamo deguonies koncentracija gali būti reguliuojama ir priklauso nuo dujų srauto bei kaukėje įtaisyto vožtuvo. Dažniausiai naudojamas 24–35 % koncentracijos deguonis. Apie medicininio deguonies kiekio poreikį sprendžiama iš arterinio kraujo dujų tyrimo ir (arba) SpO2 tyrimo rezultatų. Ilgalaikio gydymo metu, pacientų, sergančių lėtiniu hipoksiniu kvėpavimo sutrikimu įkvepiamas deguonis turi būti titruojamas. Pacientų, sergančių lėtine obstrukcine plaučių liga (LOPL), SaO2/SpO2 nuo 88 iki 92 % paprastai laikomas pakankamu. Nuo pernelyg didelės deguonies dozės SaO2/SpO2 gali pakilti akivaizdžiai virš įprastos paciento normos ir, dėl cheminių receptorių nejautrumo CO2, sukelti kvėpavimo nepakankamumą. Pacientų, kuriems pasireiškia hiperkapnija arba sumažėjęs jautrumas CO2, reikia stebėti kraujo dujas tam, kad būtų išvengta pernelyg didelio CO2 susilaikymo ir būtų galima koreguoti gydymą deguonimi. Šviežių dujų tiekimas nejautros ar intensyvios terapijos metu – Pagalbinė arba kontroliuojama ventiliacija Deguonis dažnai naudojamas intensyvios terapijos atvejais. Įkvepiamas deguonis turi būti titruojamas pagal individualų paciento poreikį. Deguonis paprastai duodamas naudojant pagalbinę arba kontroliuojamą ventiliaciją. PEEP yra paprastai naudojamas, siekiant pagerinti ventiliacijos-perfuzijos santykį, papildyti kvėpavimo takų ir plaučių tūrį ir taip vėliau sumažinti plautinių nuosruvų atsiradimą. Esant bendrajai nejautrai, paprastai pakanka apie 0,3 įkvepiamo deguonies frakcijos. Didesnės frakcijos gali būti naudojamos nustačius, jog pacientui yra būtinos. Jei deguonis maišomas su kitomis dujomis, įkvepiamų dujų mišinyje turi būti palaikoma ne mažesnė, kaip 0,21 deguonies frakcija. Įkvepiamo deguonies frakcija gali būti padidinama iki 1,0. Purškiamosios sistemos Kai deguonis naudojamas purškiamosiose sistemose, jį galima naudoti kaip atskiras varomąsias dujas (100 % pakankamo greičio srautu, siekiant purkšti skystį į purškimo kamerą) arba sumaišius su oru. Gydant purškiamosiomis sistemomis, deguonies ir (arba) deguonies-oro mišinio srautas paprastai yra nepertraukiamas ir siekia 6-8 l/min. Gydymas teikiant pirmąją pagalbą Skubios pagalbos atvejais, kai nurodyta vartoti 100 % deguonį, reikia naudoti veido kaukę su rezervuaru (deguonies srautas turi būti pakankamas, kad rezervuaras būtų nuolatos iš dalies ar visiškai pilnas, t. y., kvėpuojant nesubliukštų) arba plaučių poreikiu valdomą vožtuvą. Ankstyvas gryno deguonies skyrimas (FiO2 1,0) narų gydymui, esant dekompresinės ligos požymiams ir (arba) simptomams, palengvina azoto difuziją/pašalinimą iš kraujo ir audinių, palaipsniui sumažinant azoto burbuliukus ir dujų emboliją. Klasterinis galvos skausmas Gydant klasterinį galvos skausmą, deguonis turi būti tiekiamas atvira sistema per veido kaukę. Deguonies terapiją reikėtų pradėti kuo skubiau po priepuolio pradžios ir tęsti apie 15 minučių arba kol skausmas išnyks. Paprastai pakanka 7–10 l/min. srauto, tačiau kai kuriems pacientams gali prireikti iki 15 l/min. srauto, kad gydymas būtų veiksmingas. Deguonies tiekimą reikėtų nutraukti, jei po 15–20 minučių nesama jokio poveikio. Vaikų populiacija Visų amžiaus grupių vaikų gydymo deguonimi saugumas ir veiksmingumas yra gerai žinomas. Dozavimo instrukcijos vaikams yra tokios pat, kaip ir suaugusiesiems, išskyrus naujagimių (gimusių laiku, beveik išnešiotų ir neišnešiotų). Naujagimius gydymo metu reikia kruopščiai stebėti. Adekvačiai oksigenacijai pasiekti reikia skirti iki 100 % koncentracijos deguonį, tačiau kiek įmanoma trumpesniam laikui. Deguonį galima naudoti naujagimių gaivinimui, tačiau nurodymuose rekomenduojama pradžiai naudoti orą. Adekvačiai oksigenacijai pasiekti reikia stengtis palaikyti mažiausią veiksmingą koncentraciją. Pradiniam gydymui rekomenduojama naudoti mažos (iki 40 %) koncentracijos (FiO2 0,4) deguonį, derinant su CPAP. Hiperbarinė deguonies terapija Bendrosios rekomendacijos Tik aukštos kvalifikacijos sveikatos priežiūros specialistai gali skirti hiperbarinę deguonies terapiją (HBO). HBO reiškia, jog 100 % deguonis tiekiamas slėgiu, aukštesniu už atmosferos slėgį jūros lygyje (1 atmosfera = 101,3 kPa = 760 mmHg). Saugumo sumetimais HBO metu slėgis neturi viršyti 3 atmosferų. Viena gydymo HBO procedūra, naudojant 2–3 atm. slėgį, paprastai trunka nuo 60 minučių iki 4–6 valandų, atsižvelgiant į indikacijas. Jei reikia, gydomąją procedūrą galima kartoti 2–3 kartus per dieną, atsižvelgiant į indikacijas ir klinikinę paciento būklę. Didinti ir mažinti slėgį reikia iš lėto, pagal įprastą tvarką, kad nebūtų slėgio sukelto pažeidimo (barotraumos) rizikos. Gydymo trukmę ir dažnumą turi nustatyti gydantis gydytojas, atsižvelgdamas į paciento fizinę ir sveikatos būklę. Vaikų populiacija HBO galima taikyti bet kokio amžiaus vaikų gydymui. Gydymo trukmę ir dažnumą turi nustatyti gydantis gydytojas, atsižvelgdamas į paciento fizinę ir sveikatos būklę. Vartojimo metodas Prieš vartojant ar skiriant vaistinį preparatą, reikia susipažinti su specialiomis atsargumo priemonėmis dėl nesuvartoto vaistinio preparato ar jo atliekų tvarkymo (6.6 skyrius). Deguonis vartojamas su įkvepiamu oru. Iškvepiant, visos dujos su bet kokiu deguonies pertekliumi, iškvepiamos ir susimaišo su aplinkiniu oru. Deguonį reikia skirti vartoti per specialią įrangą. Normobarinė deguonies terapija Spontaninis kvėpavimas Spontaninio kvėpavimo ligomis sergančių pacientų gydymui sukurta daugybė deguonies tiekimo įtaisų, pavyzdžiui: Žemo srauto sistemos Paprasčiausios sistemos, kurios tiekia deguonies mišinį į įkvepiamą orą, pvz., sistema, kurioje deguonis tiekiamas per paprasčiausią sąnaudų matuoklį, prijungtą prie nosies kateterio arba veido kaukės. Aukšto srauto sistemos Sistemos, skirtos aprūpinti dujų mišiniu atitinkančiu visą paciento įkvepiamą orą. Šios sistemos skirtos tiekti pastovios koncentracijos deguonį, nepaveiktą (neatskiestą) supančio oro, pvz., „Venturi“ veido kaukės su pastoviu deguonies srautu, kad į įkvepiamą orą patektų pastovios koncentracijos deguonis. Plaučių poreikiu valdomas vožtuvas Poreikio vožtuvo sistema (t. y., vožtuvas, kurį sužadina spontaninė ventiliacija) – tai sistema, skirta tiekti 100 % deguonį į srautą nepatenkant aplinkos orui, numatytą trumpam vartojimui naudojant veido kaukę. Pagalbinė ir kontroliuojama ventiliacija Kai deguonis vartojamas naudojant pagalbinę ar kontroliuojamą ventiliaciją, paprastai naudojamas deguonies-oro mišinys, kad būtų pasiekta pageidaujam deguonies frakcija. Dujos gali būti vartojamos naudojant kaukę, per trachėjos vamzdelį ar tracheostomą. Šviežių dujų srautas bendrosios nejautros metu Nejautros metu naudojama speciali nejautros įranga. Nejautros įrangą paprastai sudaro specialios konstrukcijos kvėpavimo apsikritimas, skirtas daliniam pakartotiniam įkvėpimui. Apskritimo sistema su anglies dvideginio sugėrikliu, kad, dažnai naudojant, būtų galima recirkuliuoti ir pakartotinai įkvėpti dalį iškvėptų dujų. Ekstrakorporalinė membraninė oksigenacija Deguonis paprastai skiriamas vartoti įkvepiant, tačiau taip pat gali būti skiriamas vartoti per vadinamąjį oksigenatorių tiesiai į kraują, pvz., širdies operacijų metu (kai naudojamas širdies-plaučių aparatas) arba pacientams, sergantiems sunkia, gydymui atsparia hipoksija, kuriems reikia atlikti ekstrakorporalinę membraninę oksigenaciją / ekstrakorporalinį plaučių vėdinimą (vadinamąjį išorinį plaučių kvėpavimą) (ang. Extracorporeal Membrane Oxygenation/ Extracorporeal Lung Assist, ECMO/ECLA). Hiperbarinė deguonies terapija HBO naudojama specialios konstrukcijos kamera, skirta HBO gydymui, kurioje galima palaikyti iki trijų atmosferų slėgį. HBO taip pat galima atlikti per labai glaudžiai prigludusią veido kaukę, t. y., per galvą apgaubiantį gaubtuvą, arba per trachėjos vamzdelį.

Normobarinė deguonies terapija Kai naudojamas deguonis, reikia atsižvelgti į padidėjusią spontaninio užsidegimo riziką. Rizika padidėja procedūrų metu, kai atliekama diatermija, defibriliacija/elektrokonversija. Šio vaistinio preparato šalinimo ir tvarkymo instrukcijos pateiktos 6.6 skyriuje. Kaip taisyklė, didelės koncentracijos deguonį galima skirti minimalų laiką, reikalingą pageidaujamam klinikiniam rezultatui pasiekti. Įkvepiamo deguonies koncentraciją reikia kuo skubiau sumažinti iki reikiamos mažiausios koncentracijos. Pacientą reikia stebėti atliekant kartotinius PaO2 ar SpO2 tyrimus, o įkvepiamo deguonies koncentraciją reikia titruoti, siekiant išlaikyti šiuos parametrus leistino klinikinio lygio. Dėl prailginto didesnės nei nurodyta toliau koncentracijos deguonies poveikio gali susidaryti deguonies rūšys / laisvieji radikalai ir vėliau išsivystyti uždegimas. Taigi, reikia žinoti apie deguonies sukeliamos plaučių disfunkcijos išsivystymo riziką (pvz., ūmaus plaučių pažeidimo / respiracinio distreso sindromo požymius ir simptomus) . Prailginto didelės koncentracijos deguonies poveikio naudos ir rizikos santykį reikia įvertinti individualiai. Įrodymais pagrįsta, jog apsinuodijimo deguonimi riziką galima sumažinti, jeigu gydant vadovaujamasi šiais nurodymais [įkvėpto deguonies frakcija įkvepiamame oro/dujų mišinyje (FiO2)]: iki 100 % koncentracijos deguonį (FiO2 1,0) tiekti ne ilgiau kaip 6 valandas; didesnės kaip 60–70 % koncentracijos deguonį (FiO2 0,6–0,7) tiekti ne ilgiau kaip 24 valandas; didesnės kaip 40 % koncentracijos deguonis (FiO2 > 0,4) potencialiai gali sukelti pažeidimą po 2 parų. Kai deguonies koncentracija įkvepiamame ore/dujose didelė, sumažėja azoto koncentracija/slėgis. Dėl to mažėja azoto koncentracija audiniuose ir plaučiuose (alveolėse). Jei deguonis iš alveolių paimamas į kraują greičiau nei tiekiamas su įkvepiamomis dujomis, gali sukristi alveolės (išsivystyti atelektazė). Dėl sukritusių (atelektazinių) plaučių dalių formavimosi atsiranda rizika, kad arterinis kraujas bus blogiau įsotinamas deguonimi, kadangi, nepaisant geros perfuzijos, sukritusiose (atelektazinėse) plaučių dalyse yra nepakankami dujų mainai; blogėja ventiliacijos/perfuzijos santykis, o tai padidina plautinių nuosrūvių atsiradimo tikimybę. Didelės koncentracijos deguonis pažeidžiamiems pacientams, kurie yra mažiau jautrūs anglies dioksido slėgiui arteriniame kraujyje, gali sukelti anglies dioksido užlaikymą, kuris ypatingais atvejais gali sukelti anglies dioksido narkozę. Vaikų populiacija Ypač atsargiai reikia gydyti naujagimius, nes jų apsaugos sistemos silpnesnės ir mažiau aktyviai šalinami laisvieji radikalai nei kitose populiacijose. Taigi, neigiamą hiperbarinės oksigenacijos poveikį gali labiau patirti neišnešioti ir beveik išnešioti kūdikiai. Siekiant sumažinti akių pažeidimo, retrolentinės fibroplazijos (ROF) išsivystymo ir bronchų-plaučių displazijos (BPD) riziką ar kitus galimus nepageidaujamus poveikius, kuriuos kūdikiams sukelia gerokai mažesnės koncentracijos deguonis / frakcija nei kitų amžiaus grupių žmonėms, reikia naudoti galimos pačios mažiausios koncentracijos, kuria pasiekiamas pageidaujamas rezultatas, deguonį. Hiperbarinė deguonies terapija Siekiant išvengti slėgio sukeliamo pažeidimo (t. y., barotraumos) rizikos, slėgį reikia didinti ir mažinti iš lėto. HBO reikia taikyti atsargiai nėščiosioms ir vaisingoms moterims dėl potencialios rizikos pakenkti vaisiui patyrus oksidacinį stresą. Ar galima taikyti šį gydymą reikia įvertinti kiekvienai pacientei atskirai. HBO reikia taikyti atsargiai pacientams, kuriems yra išsivystęs pneumotoraksas ar kitos atsitiktinai dujomis užpildytos ertmės, kurių nėra galimybės ventiliuoti (pvz., pneumoperikardas) ir kurie gydomi per vamzdelį, įvestą į krūtinės ląstą, ir (arba) pacientams, sirgusiems pneumotoraksu. Ar galima taikyti šį gydymą reikia įvertinti kiekvienam pacientui atskirai, atsižvelgiant į naujo (įtampos) pneumotorakso išsivystymo riziką. Siekiant išvengti spontaninio užsiliepsnojimo rizikos, reikia stengtis nenaudoti riebaluotų medžiagų, pvz., kosmetinių produktų, Vaikų populiacija Patirtis gydant naujagimius, vaikus ir suaugusiuosius yra ribota. Naudos ir rizikos santykį reikia įvertinti kiekvieno paciento atveju atskirai.

Saugumo duomenų santrauka Sąraše pateiktos iš viešai paskelbtos mokslinės medicininės literatūros ir po vaistinio preparato patekimo į rinką pastebėtos nepageidaujamos reakcijos. Sunkiausia nepageidaujama reakcija, kuri gali išsivystyti, yra stiprus kvėpavimo sutrikimas, vadinamasis respiracinis distreso sindromas. Pernelyg didelė deguonies dozė gali sukelti kvėpavimo slopinimą jautriems pacientams, kurių cheminių receptorių jautrumas sumažėjęs, pavyzdžiui, lėtine obstrukcine plaučių liga (LOPL) sergantiems pacientams. Vaikų populiacija Gydant deguonimi naujagimius, reikia įvertinti ROF ir BPD išsivystymo riziką neišnešiotiems naujagimiams. Be šių dviejų rizikų, apie kitas nepageidaujamas reakcijas kaip suaugusiesiems, duomenų nėra. Nepageidaujamų reakcijų santrauka lentelėje Organų sistemų klasės | Labai dažnas (≥ 1/10 | Dažnas (≥ 1/100 iki <1/10) | Nedažnas (≥1/1 000 iki 1/100) | Retas (≥ 1/10 000 iki 1/1 000) | Labai reti (<  1/10 000) | Nežinomas (negali būti apskaičiuotas pagal turimus duomenis) Psichikos sutrikimai | - | - | - | - | HBO: nerimas, | Nervų sistemos sutrikimai | - | - | - | Kvėpavimo nepakankamumas (cheminių receptorių jautrumas) | HBO: sumišimas, sąmonės praradimas, nenustatytos kilmės epilepsija | Akių sutrikimai | - | - | | Neišnešiotų naujagimių retrolentinė fibroplazija | HBO: miopija | Ausų ir labirintų sutrikimai | - | | HBO: spaudimo pojūtis vidurinėje ausyje, ausies būgnelio plyšimas | - | - | - Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai | - | - | Atelektazė, pleuritas | Plaučių fibrozė. Bronchų-plaučių displazija HBO: aerosinusitas (barosinusitas) | Respiracinis distreso sindromas | Sužeidimai, apsinuodijimai ir procedūrų komplikacijos | | | | | Nudegimai HBO: barotrauma | HBO: hiperbarinė deguonies terapija Pranešimas apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas Svarbu pranešti apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas, pastebėtas po vaistinio preparato registracijos, nes tai leidžia nuolat stebėti vaistinio preparato naudos ir rizikos santykį. Sveikatos priežiūros ar farmacijos specialistai turi pranešti apie bet kokias įtariamas nepageidaujamas reakcijas, tiesiogiai užpildę pranešimo formą internetu Tarnybos Vaistinių preparatų informacinėje sistemoje https://vapris.vvkt.lt/vvkt-web/public/nrvSpecialist arba užpildę Sveikatos priežiūros ar farmacijos specialisto pranešimo apie įtariamą nepageidaujamą reakciją (ĮNR) formą, kuri skelbiama https://www.vvkt.lt/index.php?1399030386, ir atsiųsti elektroniniu paštu (adresu [email protected]).