Dekenor

Dekenor injekcinio ar infuzinio tirpalo draudžiama vartoti toliau išvardytais atvejais. Padidėjęs jautrumas veikliajai medžiagai, bet kokiam kitam nesteroidiniam vaistiniam preparatui nuo uždegimo (NVNU) arba bet kuriai 6.1 skyriuje nurodytai pagalbinei medžiagai. Panašaus poveikio medžiagos (pvz., acetilsalicilo rūgštis ar kiti NVNU) sukelia astmos priepuolius, bronchų spazmą, ūminį rinitą, nosies polipų susidarymą, dilgėlinę ar angioneurozinę edemą. Gydymo ketoprofenu ar fibratais metu buvo pasireiškę fotoalerginių ar fototoksinių reakcijų. Buvęs su ankstesniu NVNU vartojimu susijęs kraujavimas iš virškinimo trakte arba jo perforacija. Aktyvi pepsinė opa ar kraujavimas iš virškinimo trakto arba buvęs bet koks kraujavimas iš virškinimo trakto, jo išopėjimas ar perforacija. Lėtinė dispepsija. Kitoks aktyvus kraujavimas ar kraujavimo sutrikimas. Krono (Crohn) liga ar opinis kolitas. Sunkus širdies nepakankamumas. Vidutinio sunkumo arba sunkus inkstų funkcijos sutrikimas (kreatinino klirensas ≤ 59 ml/min). Sunkus kepenų funkcijos sutrikimas (10-15 balų pagal Child-Pugh). Hemoraginė diatezė ar kitoks kraujo krešėjimo sutrikimas. Sunki dehidratacija (sukelta vėmimo, viduriavimo ar nepakankamo skysčių vartojimo). Trečiasis nėštumo trimestras ir žindymo laikotarpis (žr. 4.6 skyrių). Dekenor injekcinio ar infuzinio tirpalo draudžiama švirkšti į povoratinklinę ar epidurinę ertmę, nes jo sudėtyje yra etanolio.

Dozavimas Suaugusiesiems Rekomenduojama dozė yra po 50 mg kas 8-12 valandų. Jei reikia, tokią dozę galima pakartoti po 6 valandų. Bendra paros dozė negali viršyti 150 mg. Dekenor injekcinis ar infuzinis tirpalas yra skirtas vartoti trumpai ir gydymas turi būti tęsiamas tik kol yra ūminių simptomų (ne ilgiau kaip dvi dienas). Kai tik įmanoma, vietoj injekcinio ar infuzinio tirpalo reikia pradėti vartoti geriamųjų analgetikų. Nepageidaujamas poveikis gali sumažėti vartojant mažiausią veiksmingą dozę trumpiausią laiką, būtiną simptomų kontrolei (žr. 4.4 skyrių). Esant vidutinio stiprumo ar stipriam pooperaciniam skausmui, Dekenor injekcinį ar infuzinį tirpalą galima, jei reikia, vartoti kartu su opioidiniais analgetikais tomis pačiomis dozėmis, kurios rekomenduojamos suaugusiesiems (žr. 5.1 skyrių). Senyviems pacientams Senyviems pacientams paprastai dozės koreguoti nereikia. Vis dėlto dėl fiziologinio senyvų pacientų inkstų funkcijos silpnėjimo, kai yra lengvas inkstų funkcijos sutrikimas, rekomenduojama vartoti mažesnę dozę, t. y. bendra paros dozė turi būti 50 mg per parą (žr. 4.4 skyrių). Pacientams, kurių kepenų funkcija sutrikusi Pacientams, kuriems yra lengvas arba vidutinio sunkumo kepenų funkcijos sutrikimas (5-9 balai pagal Child-Pugh), bendrą paros dozę reikia sumažinti iki 50 mg ir būtina atidžiai stebėti kepenų funkciją (žr. 4.4 skyrių). Dekenor injekcinio ar infuzinio tirpalo negalima vartoti pacientams, kuriems yra sunkus kepenų funkcijos sutrikimas (10-15 balų pagal Child-Pugh) (žr. 4.3 skyrių). Pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi Pacientams, kuriems yra lengvas inkstų funkcijos sutrikimas (kreatinino klirensas 60-89 ml/min.), bendrą paros dozę reikia sumažinti iki 50 mg (žr. 4.4 skyrių). Dekenor injekcinio ar infuzinio tirpalo negalima vartoti pacientams, kuriems yra vidutinio sunkumo ir sunkus inkstų funkcijos sutrikimas (kreatinino klirensas ≤ 59 ml/min.) (žr. 4.3 skyrių). Vaikų populiacija Dekenor injekcinio ar infuzinio tirpalo vartojimas vaikams ir paaugliams gydyti netirtas. Vaikų ir paauglių gydymo saugumas bei veiksmingumas nenustatyti, todėl šio vaistinio preparato tokiems pacientams vartoti negalima. Vartojimo metodas Dekenor injekcinį ar infuzinį tirpalą galima leisti į raumenis arba į veną. Vartojimas į raumenis Vienos Dekenor injekcinio ar infuzinio tirpalo ampulės turinį (2 ml) reikia lėtai suleisti giliai į raumenis. Vartojimas į veną Infuzija į veną: praskiestą tirpalą, paruoštą kaip nurodyta 6.6 skyriuje, reikia lėtai (per 10-30 min.) infuzuoti į veną. Tirpalą visada būtina apsaugoti nuo dienos šviesos. Smūginės dozės suleidimas į veną: jei reikia, vienos Dekenor injekcinio ar infuzinio tirpalo ampulės turinį (2 ml) galima lėtai (ne greičiau kaip per 15 sekundžių) suleisti į veną kaip smūginę dozę. Atsargumo priemonės prieš ruošiant ar vartojant šį vaistinį preparatą Jei Dekenor injekcinio ar infuzinio tirpalo leidžiama į raumenis ar į veną smūgine doze, tirpalą reikia suleisti nedelsiant po jo įtraukimo iš spalvotos ampulės (taip pat žr. 6.2 ir 6.6 skyrius). Infuzijai į veną tirpalą reikia skiesti aseptinėmis sąlygomis ir apsaugoti nuo natūralios dienos šviesos (taip pat žr. 6.3 ir 6.6 skyrius). Vaistinio preparato skiedimo prieš vartojant instrukcija pateikiama 6.6 skyriuje.

Šį vaistinį preparatą būtina atsargiai skirti pacientams, kuriems yra buvę alerginių sutrikimų. Būtina vengti Dekenor vartoti kartu su NVNU, įskaitant selektyviuosius ciklooksigenazės 2 inhibitorius. Nepageidaujamas poveikis gali sumažėti, vartojant mažiausią veiksmingą vaisto dozę trumpiausią laiką, būtiną simptomų kontrolei (žr. 4.2 skyrių ir žemiau aprašytą pavojų virškinimo traktui bei širdies ir kraujagyslių sistemai). Su poveikiu virškinimo traktui susijęs saugumas Apie kraujavimo iš virškinimo trakto, jo išopėjimo arba perforacijos atvejus, kurie gali būti mirtini, pranešta vartojant visų NVNU ir bet kuriuo gydymo laikotarpiu pacientams, kuriems sunkių virškinimo trakto sutrikimų anksčiau buvo arba nebuvo; įspėjamųjų simptomų gali pasireikšti arba nepasireikšti. Jei kraujavimas iš virškinimo trakto ar jo išopėjimas atsiranda vartojant Dekenor, gydymą reikia nutraukti. Kraujavimo iš virškinimo trakto, jo išopėjimo ir perforacijos rizika yra didesnė, jei vartojamos didesnės NVNU dozės, jei pacientas jau yra sirgęs opalige, ypač jei ji komplikavosi kraujavimu arba perforacija (žr. 4.3 skyrių), bei senyviems pacientams. NVNU reikia atsargiai skirti vartoti pacientams, kuriems yra buvę virškinimo trakto sutrikimų (opinis kolitas, Krono (Crohn) liga), nes jų būklė gali paūmėti (žr. 4.8 skyrių). Kaip ir vartojant visų NVNU, reikia išsiaiškinti, ar pacientas nesirgo ezofagitu, gastritu ir (arba) peptine opa, kad būtų galima užtikrinti jų visapusišką gydymą prieš pradedant vartoti deksketoprofeno trometamolio. Pacientus, kuriems yra virškinimo trakto simptomų arba kurie yra sirgę virškinimo trakto ligomis, reikia stebėti dėl virškinimo trakto sutrikimų, ypač dėl kraujavimo iš virškinimo trakto. Reikia apsvarstyti, ar tokiems pacientams bei pacientams, kuriuos tuo pat metu būtina gydyti nedidelėmis acetilsalicilo rūgšties dozėmis ar kitais vaistiniais preparatais, galinčiais didinti virškinimo trakto sutrikimų riziką (žr. 4.5 skyrių), nereikia kartu skirti apsaugomąjį poveikį sukeliančių vaistinių preparatų (pvz., mizoprostolio ar protonų siurblio inhibitorių). Pacientai, kuriems buvo pasireiškęs toksinis poveikis virškinimo traktui, ypač senyvi žmonės, turi pranešti apie bet kokius neįprastus su pilvu susijusius simptomus (ypač apie kraujavimą iš virškinimo trakto), ypač gydymo pradžioje. Atsargumo priemonių reikia imtis, kai pacientas kartu vartoja vaistinių preparatų, galinčių padidinti išopėjimo ir kraujavimo riziką, pvz., geriamųjų kortikosteroidų, antikoaguliantų, tokių kaip varfarinas, selektyviųjų serotonino reabsorbcijos inhibitorių arba kitų antitrombocitinių vaistinių preparatų, tokių kaip acetilsalicilo rūgštis (žr. 4.5 skyrių). Senyvi pacientai Senyviems pacientams dažniau pasireiškia nepageidaujamų NVNU reakcijų, ypač kraujavimas iš virškinimo trakto ir jo perforacija, galintys sukelti mirtį (žr. 4.2 skyrių). Šiuos pacientus reikia pradėti gydyti mažiausia galima doze. Su poveikiu inkstams susijęs saugumas Būtina laikytis atsargumo priemonių, jei yra inkstų funkcijos sutrikimas. Tokiems pacientams NVNU vartojimas gali pabloginti inkstų funkciją ir sukelti skysčių susilaikymą bei edemą. Be to, atsargumo priemonių būtina laikytis, jei pacientas vartoja diuretikų arba jei jam gali pasireikšti hipovolemija, kadangi tokiu atveju didėja toksinio poveikio inkstams atsiradimo rizika. Gydymo metu būtina užtikrinti reikiamą skysčių suvartojimą, kad būtų išvengta dehidratacijos ir galimo susijusio toksinio poveikio inkstams. Kaip ir vartojant visų NVNU, kraujo plazmoje gali padidėti šlapalo ir kreatinino kiekis. Kaip ir vartojant kitų prostaglandinų sintezės inhibitorių, tai gali būti susiję su nepageidaujamu poveikiu inkstams ir sukelti glomerulonefritą, intersticinį nefritą, inkstų papilių nekrozę, nefrozinį sindromą ir ūminį inkstų nepakankamumą. Senyviems pacientams inkstų funkcijos sutrikimo pasireiškimo rizika yra didesnė (žr. 4.2 skyrių). Su poveikiu kepenims susijęs saugumas Jei yra kepenų funkcijos sutrikimas, būtina imtis atsargumo priemonių. Kaip ir vartojant kitų NVNU, gali laikini šiek tiek padidėti kai kurie kepenų funkcijos rodmenys bei reikšmingai padidėti SGOT ir SGPT aktyvumas. Jei toks padidėjimas yra reikšmingas, gydymą šiuo vaistiniu preparatu reikia nutraukti. Senyviems pacientams kepenų funkcijos sutrikimo pasireiškimo rizika yra didesnė (žr. 4.2 skyrių). Su poveikiu širdies kraujagyslėms bei galvos smegenų kraujagyslėms susijęs saugumas Pacientus, kuriems jau buvo padidėjęs kraujospūdis ir (arba) pasireiškę lengvi ar vidutinio sunkumo širdies nepakankamumo reiškiniai. Ypatingas atsargumas reikalingas, jei pacientas serga širdies liga, ypač jei jau yra buvę širdies nepakankamumo epizodų, kadangi tokiu atveju padidėja širdies nepakankamumo pasireiškimo rizika, nes yra gauta pranešimų apie skysčių susilaikymą ir edemas, susijusias su NVNU vartojimu. Klinikiniai tyrimai ir epidemiologiniai duomenys patvirtina, kad kai kurių NVNU vartojimas (ypač didelėmis dozėmis ilgą laiką) gali būti susijęs su nedideliu arterijų trombozės reiškinių (pvz., miokardo infarkto arba insulto) rizikos padidėjimu. Duomenų, paneigiančių tokį deksketoprofeno trometamolio keliamą pavojų, nepakanka. Pacientus, kuriems yra negydytas padidėjęs kraujospūdis, stazinis širdies nepakankamumas, nustatyta išeminė širdies liga, periferinių arterijų liga ir (arba) galvos smegenų kraujagyslių liga, deksketoprofeno trometamoliu galima gydyti tik kruopščiai apsvarsčius. Panašiai apsvarstyti reikia prieš pradedant taikyti ilgalaikį gydymą pacientams, kurie turi širdies ir kraujagyslių sistemos ligų rizikos veiksnių, pavyzdžiui, padidėjusį kraujospūdį, hiperlipidemiją, serga cukriniu diabetu, rūko. Visi neselektyvūs NVNU gali silpninti trombocitų agregaciją ir pailginti kraujavimo laiką slopindami prostaglandinų sintezę. Deksketoprofeno trometamolio vartojimas kartu su profilaktine mažo molekulinio svorio heparinų doze pooperaciniu laikotarpiu vertintas klinikiniais kontroliuojamais tyrimais, poveikio krešumo rodmenims nenustatyta. Vis dėlto pacientų, kurie kartu su deksketoprofeno trometamoliu vartoja hemostazę trikdančių vaistinių preparatų, pvz., varfarino ar kitų kumarino darinių arba heparino, būklė turi būti atidžiai stebima (žr. 4.5 skyrių). Senyviems pacientams kardiovaskulinės sistemos sutrikimo pasireiškimo rizika yra didesnė (žr. 4.2 skyrių). Odos reakcijos Gauta labai retų pranešimų apie su NVNU vartojimu susijusių sunkių (kartais mirtinų) odos reakcijų, įskaitant eksfoliacinį dermatitą, Stivenso-Džonsono (Stevens-Johnson) sindromą ir toksinę epidermio nekrolizę, atvejus. Gydymo pradžioje tokių reakcijų tikimybė pacientui yra didžiausia, daugeliu atvejų reakcijos prasideda per pirmąjį gydymo mėnesį. Dekenor injekcinio ar infuzinio tirpalo vartojimą reikia nutraukti nedelsiant, vos tik pasireiškus pirmiems odos išbėrimo, gleivinės pažeidimo ar bet kokiems kitiems padidėjusio jautrumo požymiams. Gretutinių infekcijų simptomų maskavimas Deksketoprofenas gali maskuoti infekcijos simptomus, dėl to gali būti vėluojama pradėti tinkamą gydymą, o tai gali pabloginti infekcijos gydymo rezultatus. Tokių atvejų nustatyta gydant bakterinę visuomenėje įgytą pneumoniją ir bakterines vėjaraupių komplikacijas. Kai šis vaistinis preparatas skiriamas siekiant sumažinti su infekcija susijusį karščiavimą arba palengvinti infekcijos sukeliamą skausmą, rekomenduojama stebėti infekcijos eigą. Kai gydymas taikomas ne ligoninėje, jeigu simptomai neišnyksta arba sunkėja, pacientas turėtų pasitarti su gydytoju. Išimtiniais atvejais sunkių odos ir minkštųjų audinių infekcinių komplikacijų priežastimi gali būti vėjaraupiai. Iki šiol sukauptais duomenimis, NVNU reikšmės šių infekcijų pasunkėjimui paneigti negalima, todėl sergant vėjaraupiais reikia vengti vartoti Dekenor injekcinio ar infuzinio tirpalo. Kita informacija Ypatingo atsargumo reikia laikytis gydant pacientus: kurie serga paveldima porfirino metabolizmo sutrikimo liga (pvz., ūmine intermituojančia porfirija); kuriems yra dehidratacija; iš karto po didelių chirurginių operacijų. Jeigu gydytojas mano, kad deksketoprofeno trometamolio būtina vartoti ilgai, reikia reguliariai tikrinti kepenų ir inkstų funkciją bei kraujo ląstelių skaičių. Labai retai pastebėta sunkių ūminių padidėjusio jautrumo reakcijų (pvz., anafilaksinis šokas). Po Dekenor injekcinio ar infuzinio tirpalo pavartojimo atsiradus pirmiems sunkių padidėjusio jautrumo reakcijų požymiams, jo vartojimą reikia nutraukti. Sveikatos priežiūros specialistai, atsižvelgdami į simptomus, turi taikyti visas medicininiu požiūriu reikalingas priemones. Pacientams, kurie serga su lėtiniu rinitu susijusia astma, lėtiniu sinusitu ir (arba) nosies polipoze, palyginti su bendrąja populiacija, yra didesnė alergijos acetilsalicilo rūgščiai ir (arba) NVNU pasireiškimo rizika. Šio vaistinio preparato vartojimas gali sukelti astmos priepuolį arba bronchų spazmą, ypač tiems asmenims, kurie yra alergiški acetilsalicilo rūgščiai arba NVNU (žr. 4.3 skyrių). Dekenor injekcinis ar infuzinis tirpalas turi būti atsargiai skiriamas pacientams, sergantiems kraujodaros sistemos ligomis, sistemine raudonąja vilklige ar mišriomis jungiamojo audinio ligomis. Pavieniais atvejais aprašyti laiko atžvilgiu su NVNU vartojimu susiję minkštųjų audinių infekcinių ligų pasunkėjimo atvejai. Todėl, gydant šiais vaistiniais preparatais, pacientui reikia nurodyti nedelsiant kreiptis į gydytoją, jei atsiranda bakterijų sukeltos infekcinės ligos požymių arba jei jie pasunkėja. Etanolis Šio vaistinio preparato sudėtyje yra 12 % (pagal tūrį) etanolio (alkoholio) t.y. iki 200 mg dozėje, atitinkančio 5 ml alaus arba 2,08 ml vyno vienoje dozėje. Kenksmingas sergantiems alkoholizmu. Būtina atsižvelgti nėščiosioms, žindyvėms, vaikams ir didelės rizikos grupės (pvz., sergantiems kepenų ligomis ar epilepsija) pacientams. Natris Šio vaistinio preparato dozėje yra mažiau kaip 1 mmol (23 mg) natrio, t. y. jis beveik neturi reikšmės. Vaikų populiacija Ar saugu šio vaistinio preparato vartoti vaikams ir paaugliams, neištirta.

Nepageidaujamo poveikio, galinčio pasireikšti vartojant deksketoprofeno trometamolio, dažnis apibūdinamas taip: labai dažnas (≥ 1/10); dažnas (nuo ≥ 1/100 iki < 1/10); nedažnas (nuo ≥ 1/1 000 iki < 1/100); retas (nuo ≥ 1/10 000 iki < 1/1 000); labai retas (< 1/10 000); nežinomas (negali būti apskaičiuotas pagal turimus duomenis). Nepageidaujami reiškiniai, apie kuriuos klinikinių tyrimų metu pranešta kaip apie bent jau galimai susijusius su deksketoprofeno trometamolio vartojimu, bei nepageidaujamos reakcijos, apie kurias pranešta po deksketoprofeno trometamolio injekcinio ar infuzinio tirpalo pateikimo į rinką, išvardytos toliau pateikiamoje lentelėje pagal organų sistemų klases ir dažnį. | Dažni | Nedažni | Reti | Labai reti Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai | | Anemija | | Neutropenija, trombocitopenija Imuninės sistemos sutrikimai | | | Gerklų edema | Anafilaksinė reakcija, įskaitant anafilaksinį šoką Metabolizmo ir mitybos sutrikimai | | | Hiperglikemija, hipoglikemija, hipertrigliceridemija, anoreksija | Psichikos sutrikimai | | Nemiga | | Nervų sistemos sutrikimai | | Galvos skausmas, svaigulys, somnolencija | Parestezija, apalpimas | Akių sutrikimai | | Matomo vaizdo neryškumas | | Ausų ir labirintų sutrikimai | | | Ūžesys (tinnitus) | Širdies sutrikimai | | | Ekstrasistolija, tachikardija | Kraujagyslių sutrikimai | | Hipotenzija, veido ir kaklo paraudimas | Hipertenzija, paviršinis tromboflebitas | Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai | | | Retas kvėpavimas | Bronchų spazmas, dusulys Virškinimo trakto sutrikimai | Pykinimas, vėmimas | Pilvo skausmas, dispepsija, viduriavimas, vidurių užkietėjimas, vėmimas krauju, burnos džiūvimas | Pepsinė opa, kraujavimas iš pepsinės opos arba pepsinės opos perforacija (žr. 4.4 skyrių) | Pankreatitas Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai | | | Kepenų ląstelių pažeidimas | Odos ir poodinio audinio sutrikimai | | Dermatitas, niežėjimas, išbėrimas, padidėjęs prakaitavimas | Dilgėlinė, spuogai | Stivenso-Džonsono (Stevens-Johnson) sindromas, toksinė epidermio nekrolizė (Lajelio (Lyell) sindromas), angioneurozinė edema, veido edema, padidėjusio jautrumo šviesai reakcija Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai | | | Raumenų sąstingis, sąnarių sąstingis, raumenų mėšlungis, nugaros skausmas | Inkstų ir šlapimo takų sutrikimai | | | Ūminis inkstų nepakankamumas, poliurija, inkstų skausmas, ketonurija, proteinurija | Nefritas arba nefrozinis sindromas Lytinės sistemos ir krūties sutrikimai | | | Menstruacijų sutrikimas, prostatos sutrikimas | Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai | Skausmas injekcijos vietoje, reakcija injekcijos vietoje, įskaitant uždegimą, kraujosruvą arba kraujavimą | Karščiavimas, nuovargis, skausmas, šalčio pojūtis | Sąstingis, periferinė edema | Tyrimai | | | Pakitę kepenų funkcijos rodmenys | Dažniausiai stebėti nepageidaujami reiškiniai yra susiję su virškinimo traktu. Gali pasireikšti peptinė opa, perforacija arba kraujavimas iš virškinimo trakto, kartais galintys sukelti mirtį, ypač senyviems pacientams (žr. 4.4 skyrių). Gauta pranešimų apie po vaistinio preparato pavartojimo pasireiškusį pykinimą, vėmimą, viduriavimą, flatulenciją (dujų kaupimąsi virškinimo trakte), vidurių užkietėjimą, dispepsiją, pilvo skausmą, meleną, vėmimą krauju, opinį stomatitą, kolito ir Krono (Crohn) ligos paūmėjimą (žr. 4.4 skyrių). Rečiau pasitaikė gastritas. Pastebėta, kad vartojant NVNU gali pasireikšti edema, padidėjęs kraujospūdis ir širdies nepakankamumas. Kaip ir vartojant kitokių NVNU, gali pasireikšti toliau išvardytas nepageidaujamas poveikis: aseptinis meningitas, dažniau pasireiškiantis sergantiems sistemine raudonąja vilklige ar mišriomis jungiamojo audinio ligomis, kraujo reakcijos (purpura, aplazinė ir hemolizinė anemija, retai − agranulocitozė ir kaulų čiulpų hipoplazija) Gali pasireikšti pūslinės reakcijos, įskaitant Stivenso-Džonsono (Stevens-Johnson) sindromą ir toksinę epidermio nekrolizę (labai retai). Klinikiniai tyrimai ir epidemiologiniai duomenys patvirtina, kad kai kurių NVNU vartojimas (ypač didelėmis dozėmis ilgą laiką) gali būti susijęs su arterijų trombozės reiškinių (pvz., miokardo infarkto arba insulto) nedideliu rizikos padidėjimu (žr. 4.4 skyrių). Pranešimas apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas Svarbu pranešti apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas, pastebėtas po vaistinio preparato registracijos, nes tai leidžia nuolat stebėti vaistinio preparato naudos ir rizikos santykį. Sveikatos priežiūros ar farmacijos specialistai turi pranešti apie bet kokias įtariamas nepageidaujamas reakcijas, tiesiogiai užpildę pranešimo formą internetu Tarnybos Vaistinių preparatų informacinėje sistemoje https://vapris.vvkt.lt/vvkt-web/public/nrvSpecialist arba užpildę Sveikatos priežiūros ar farmacijos specialisto pranešimo apie įtariamą nepageidaujamą reakciją (ĮNR) formą, kuri skelbiama https://www.vvkt.lt/index.php?1399030386, ir atsiųsti elektroniniu paštu (adresu [email protected]).