Dexamethasone phosphate Sopharma

Dexamethasone phosphate Sopharma 4 mg/ml injekcinis tirpalas yra skirtas visoms būklėms, kurių gydymui reikalingi kortikosteroidai. Sisteminis vartojimas: smegenų naviko, neurochirurginės procedūros, smegenų absceso ar bakterinio meningito sukeltos smegenų edemos gydymas; potrauminio šoko gydymas ar potrauminio plaučių šoko profilaktika; sunkus, ūminis astmos priepuolis; pradinis sunkių, ūminių, išplitusių odos ligų, tokių kaip eritrodermija, paprastoji pūslinė ir ūminė egzema, parenterinis gydymas; pradinis autoimuninių ligų, tokių kaip sisteminė raudonoji vilkligė (ypač visceralinės jos formos), parenterinis gydymas; aktyvaus reumatoidinio artrito, pasireiškusio sunkia progresuojančia eiga, pvz., greitai progresuojančia destrukcine forma ir (arba) ekstraartikuline pažaida, gydymas; sunkios infekcinės ligos, esant toksinėms būklėms (pvz., tuberkuliozė, tifoidinė karštligė, bruceliozė), tik kartu su antiinfekciniu gydymu; paliatyvus piktybinių navikų gydymas; pooperacinio vėmimo arba vėmimo, kurį sukelia citostatikai, profilaktika ir gydymas, kaip antiemetinio gydymo dalis. Dexamethasone phosphate Sopharma 4 mg/ml skirtas 2019 m. koronavirusinei ligai (COVID-19) gydyti suaugusiesiems ir paaugliams (12 metų ir vyresniems, kurių kūno svoris ne mažesnis kaip 40 kg), kuriems būtina deguonies terapija. Lokalus vartojimas: intraartikulinės injekcijos: nuolatinis vieno ar kelių sąnarių uždegimas po sisteminio lėtinių uždegiminių sąnarių ligų gydymo, suaktyvėjusios artrozės, ūminės humeroskapuliarinės periartropatijos formos; infiltracinis gydymas (tik tada, kai jis griežtai indikuotinas): nebakterinis tendinitas ir bursitas, periartropatija, sausgyslės prisitvirtinimo vietos tendinopatija; oftalmologija: vartoti po jungine esant neinfekciniam keratokonjunktyvitui, skleritui (išskyrus nekrozinį skleritą), priekiniam uveitui ir tarpiniam uveitui.

Dozavimas Dozavimas priklauso nuo ligos pobūdžio ir sunkumo bei individualaus paciento organizmo atsako į gydymą. Paprastai pradinės dozės yra santykinai didelės. Ūminėms, sunkioms būklėms gydyti reikia didesnių dozių nei lėtinėms ligoms. Jei neskiriama kitaip, rekomenduojamas toks dozavimas: Sisteminės indikacijos: smegenų edema: priklausomai nuo sutrikimo priežasties ir sunkumo, pradinė dozė yra 8-10 mg (iki 80 mg) į veną, vėliau vartojama 16-24 mg (iki 48 mg) paros dozė. Tokia paros dozė padalijama į 3-4 ar iki 6 atskirų dozių, vartojamų į veną, gydoma 4-8 paras. Radioterapijos metu, taip pat konservatyviai gydant neoperuojamus smegenų navikus, gali prireikti ilgesnį laiką vartoti mažesnes deksametazono dozes; bakterinio meningito sukelta smegenų edema: 4 paras kas 6 valandas vartojama 0,15 mg/kg kūno svorio deksametazono dozė. Pradėti vartoti prieš skiriant pirmąją antibiotiko dozę; potrauminis šokas ar potrauminio plaučių šoko profilaktika: iš pradžių 40–100 mg į veną, dozė kartojama po 12 valandų arba kas 6 valandas po 16‒40 mg 2–3 paras; anafilaksinis šokas: pirmiausia suleidžiama epinefrino injekcija į veną, po to 40–100 mg deksametazono injekcija į veną, kartojama pagal poreikį; sunkus ūminis astmos priepuolis: kuo skubiau suleidžiama 8–20 mg į veną; jei reikia, atliekamos pakartotinės 8 mg injekcijos kas 4 valandas. Papildomai galima skirti aminofilino ir sekretolitikų; ūminės odos ligos: priklausomai nuo ligos pobūdžio ir sunkumo, paros dozės yra 8-40 mg į veną, kai kuriais atvejais iki 100 mg, kartu su peroraliniu gydymu mažesnėmis dozėmis; aktyvi sisteminių reumatinių ligų fazė, sisteminė raudonoji vilkligė: 6-16 mg paros dozė; aktyvus reumatoidinis artritas, pasireiškęs sunkia progresuojančia eiga: jei pasireiškia greitai progresuojanti destrukcinė forma, vartojama 12-16 mg paros dozė, esant pasikartojančiam pasireiškimui – 6-12 mg paros dozė; sunkios infekcinės ligos, esant toksinėms būklėms (pvz., tuberkuliozė, tifoidinė karštligė, tik kartu su antiinfekciniu gydymu): vartojama 4-20 mg per parą į veną, kai kuriais atvejais (pvz., sergant tifoidine karštlige) pradinė dozė iki 200 mg; paliatyvus piktybinių navikų gydymas: pradinė paros dozė yra 8-16 mg, ilgalaikio gydymo atveju vartojama 4-12 mg paros dozė; vėmimo, kurį sukelia citostatikai, profilaktika ir gydymas, kaip antiemetinio gydymo dalis: 10-20 mg į veną arba per burną prieš pradedant chemoterapiją, po to, jei reikia, 4-8 mg 2-3 kartus per parą, 1-3 paras (vidutinio emetogeniškumo chemoterapijos atveju) arba iki 6 dienų (didelio emetogeniškumo chemoterapijos atveju); pooperacinio vėmimo profilaktika ir gydymas: vienkartinė 8-20 mg dozė į veną, prieš operacijos pradžią; COVID-19 gydymas: suaugusiesiems po 6 mg į veną vieną kartą per parą iki 10 parų. Lokalus vartojimas: Lokalioms infiltracijoms arba gydymui injekcijomis vartojama 4-8 mg; injekcijai į mažus sąnarius ir po jungine pakanka 2 mg deksametazono dozės. Vaikų populiacija Bakterinio meningito sukelta smegenų edema: 0,4 mg/kg kūno svorio kas 12 valandų 2 paras. Pradėti vartoti prieš skiriant pirmąją antibiotiko dozę. Potrauminio šoko ar potrauminio plaučių šoko profilaktika: iš pradžių 40 mg į veną, dozė kartojama po 12 valandų arba kas 6 valandas po 16‒40 mg 2–3 paras. Anafilaksinis šokas: pirmiausia suleidžiama epinefrino injekcija į veną, po to 40 mg injekcija į veną, kartojama pagal poreikį. Sunkus ūminis astmos priepuolis: kuo skubiau 0,15-0,3 mg/kg kūno svorio į veną arba per burną arba 1,2 mg/kg kūno svorio iš pradžių boliuso būdu, po to po 0,3 mg/kg kas 4-6 valandas. Papildomai galima skirti aminofilino ir sekretolitikų. Pooperacinio vėmimo profilaktika ir gydymas: vyresniems kaip 2 metų vaikams skiriama vienkartinė 0,15-0,5 mg/kg kūno svorio dozė (bet ne didesnė kaip 16 mg) prieš operacijos pradžią; COVID-19 gydymas: vaikams (12 metų ir vyresniems paaugliams) rekomenduojama vartoti 6 mg į veną vieną kartą per parą iki 10 parų. Gydymo trukmė turi būti nustatoma atsižvelgiant į klinikinį atsaką ir individualius paciento poreikius. Ypatingos populiacijos Kepenų funkcijos sutrikimas ir pacientai, sergantys hipotiroze - pacientams, sergantiems hipotiroze ar kepenų ciroze, gali užtekti proporcingai mažesnių dozių arba gali reikėti sumažinti dozę (žr. 5.2 skyrių). COVID-19 gydymas: Senyviems pacientams ir pacientams, kurių inkstų ar kepenų funkcija sutrikusi – dozės koreguoti nereikia. Vartojimo metodas Vaistinis preparatas turi būti lėtai (per 2-3 minutes) suleidžiamas į veną injekcija arba infuzija, nors, jeigu yra problemų su venomis, jį galima suleisti ir į raumenis, taip tausojama paciento kraujotakos funkcija. Vaistinis preparatas taip pat gali būti vartojamas infiltruojant, į sąnarį arba po jungine. Injekcijos į sąnarį turėtų būti traktuojamos kaip atvira sąnario operacija ir atliekamos griežtai aseptinėmis sąlygomis. Kad simptomai sėkmingai palengvėtų, paprastai pakanka vienos injekcijos į sąnarį. Jei reikia dar vienos injekcijos, ją reikia atlikti ne anksčiau kaip po 3-4 savaičių. Į tą patį sąnarį galima atlikti ne daugiau kaip 3-4 injekcijas. Būtina medicininė sąnario priežiūra, ypač jei injekcijos atliekamos pakartotinai. Infiltracija: Vaistinis preparatas infiltruojamas intensyviausio skausmo vietoje arba į raiščius. Įspėjimas! Negalima leisti į sausgyslę! Reikia vengti trumpų intervalų tarp injekcijų! Reikia imtis priemonių, kad būtų užtikrintos griežtos aseptikos sąlygos. Infuzinio tirpalo paruošimo prieš vartojant instrukcija pateikiama 6.6 skyriuje.

Pavieniais deksametazono vartojimo atvejais buvo stebėtos sunkios anafilaksinės reakcijos su kraujotakos kolapsu, širdies veiklos sustojimu, aritmija, bronchų spazmu ir (arba) kraujospūdžio sumažėjimu arba padidėjimu. Gydymas deksametazonu gali padidinti bakterinių, virusinių, grybelinių, parazitinių ir oportunistinių infekcijų riziką dėl jo imunosupresinio poveikio. Esamos ar naujai atsiradusios infekcijos simptomai gali būti užmaskuoti, todėl diagnozuoti gali būti sunku. Vėl gali suaktyvėti latentinės infekcijos, tokios kaip tuberkuliozė ir hepatitas B. Jei gydymo deksametazonu metu pasitaiko fiziškai reikšmingų stresinių situacijų (nelaimingas atsitikimas, chirurginė intervencija, gimdymas ir kt.), gali prireikti laikinai padidinti dozę. Toliau išvardytais atvejais gydymą deksametazonu galima pradėti tik tuo atveju, jei yra neabejotina indikacija, ir, jei reikia, kartu skiriant papildomą tikslinį antiinfekcinį gydymą. Ūminės virusinės infekcijos (hepatitas B, juostinė pūslelinė [Herpes zoster], paprastoji pūslelinė [Herpes simplex], vėjaraupiai, pūslelinės viruso sukeltas keratitas). HBsAG - teigiamas lėtinis aktyvus hepatitas. Maždaug 8 savaičių laikotarpis iki profilaktinio skiepijimo gyvąja susilpninta vakcina ir iki 2 savaičių laikotarpis po skiepijimo. Sisteminės mikozės ir parazitozės (pvz., nematodai). Pacientams, kuriems įtariama arba patvirtinta strongiloidiazė, gydymas gliukokortikosteroidais gali sukelti infekcijos suaktyvėjimą ir masinį išplitimą. Poliomielitas. Limfadenitas po skiepijimo BCG vakcina. Ūminės ir lėtinės bakterinės infekcijos. Jei pacientas yra sirgęs tuberkulioze, vartoti galima tik kartu gydant antituberkulioziniais vaistiniais preparatais. Be to, toliau išvardytais atvejais gydymą deksametazonu galima pradėti tik tuo atveju, jei yra neabejotina indikacija, ir, jei reikia, kartu skiriant specifinį gydymą. Virškinimo trakto opos. Osteoporozė. Sunkiai kontroliuojamas aukštas kraujospūdis. Sunkiai kontroliuojamas cukrinis diabetas. Psichikos sutrikimai (taip pat buvę anksčiau), įskaitant savižudišką elgesį. Tokiais atvejais rekomenduojamas neurologinis ir psichiatrinis stebėjimas. Uždaro kampo glaukoma ir atviro kampo glaukoma: rekomenduojama vykdyti oftalmologinį stebėjimą ir kartu taikyti gydymą. Ragenos išopėjimas ir ragenos pažaida: rekomenduojama vykdyti oftalmologinį stebėjimą ir kartu taikyti gydymą. Feochromocitomos krizė Apie feochromocitomos krizę, kuri gali būti mirtina, buvo pranešta po gydymo sisteminio veikimo kortikosteroidais. Kortikosteroidai turėtų būti skiriami tik po tinkamo rizikos/naudos įvertinimo, pacientams, kuriems įtariama ar nustatyta feochromocitoma. Regėjimo sutrikimai Vartojant sisteminio ir lokalaus poveikio kortikosteroidus, gali pasireikšti regėjimo sutrikimai. Jeigu pacientui pasireiškia tokie simptomai, kaip miglotas matymas ar kiti regėjimo sutrikimai, pacientas turi būti nukreiptas oftalmologo konsultacijai, kad būtų įvertintos galimos priežastys, kurios gali būti katarakta, glaukoma arba retosios ligos, kaip antai centrinė serozinė chorioretinopatija (CSC), kurių atvejų buvo užregistruota pavartojus sisteminio ir lokalaus poveikio kortikosteroidų. Kadangi yra žarnyno perforacijos rizika, toliau išvardytais atvejais deksametazono galima vartoti tik esant skubioms indikacijoms ir pacientą tinkamai stebint. Sunkus kolitas (opinis kolitas) su gręsiančia perforacija, abscesais ar pūlingu uždegimu ir be pilvaplėvės dirginimo. Divertikulitas. Enteroanastomozė (būklė iš karto po operacijos). Jei pacientas gliukokortikoidų vartoja didelėmis dozėmis, po virškinimo trakto prakiurimo pilvaplėvės dirginimo požymių gali nepasireikšti. Reikia atsižvelgti į tai, kad cukriniu diabetu sergantiems pacientams, kurie vartoja deksametazoną, gali prireikti didesnių insulino ar geriamųjų antidiabetinių vaistinių preparatų dozių. Gydymo deksametazonu metu, ypač jei vartojamos didelės dozės arba paciento kraujospūdis yra sunkiai kontroliuojamas, būtina reguliariai matuoti kraujospūdį. Sunkiu širdies nepakankamumu sergančius pacientus reikia atidžiai stebėti, kadangi būklė gali pasunkėti. Vartojant dideles deksametazono dozes, gali pasireikšti bradikardija. Gauta pranešimų apie hipertrofinę kardiomiopatiją, pasireiškusią po neišnešiotų kūdikių sisteminio gydymo kortikosteroidais, įskaitant deksametazoną. Daugeliu atvejų, apie kuriuos pranešta, nutraukus gydymą, šis poveikis išnyko. Neišnešiotiems kūdikiams, kurie buvo gydomi sisteminio poveikio deksametazonu, reikia atlikti diagnostinį vertinimą ir stebėti širdies funkciją bei struktūrą (4.8 skyrius). Gali pasireikšti sunkios anafilaksinės reakcijos. Kartu vartojant fluorochinolonų ir gliukokortikoidų, padidėja sausgyslių skausmo, tendinito ir sausgyslių plyšimo rizika. Gydymo deksametazonu metu esama generalizuota miastenija iš pradžių gali pasunkėti. Skiepyti inaktyvuotomis vakcinomis dažniausiai galima. Vis dėlto būtina pastebėti, kad didesnės kortikoidų dozės gali slopinti imuninę reakciją ir todėl mažinti skiepijimo efektyvumą. Jei skiriamos didelės dozės ilgą laiką, būtina vartoti pakankamai kalcio, riboti natrio vartojimą bei stebėti kalio kiekį serume. Kai kurios virusinės ligos (vėjaraupiai, tymai) gliukokortikoidais gydytiems pacientams gali būti labai sunkios. Ypač didelė rizika kyla pacientams, kurių imuninė sistema yra nusilpusi (susilpnėjęs imunitetas), jei jie nėra anksčiau sirgę tymais ar vėjaraupiais. Jei tokie žmonės gydymo deksametazonu metu turėjo kontaktą su tymais ar vėjaraupiais sergančiais pacientais, jiems būtina kreiptis į gydytoją ir pradėti profilaktinį gydymą. Vartojant deksametazono, dopingo testų rezultatai gali būti teigiami. Staigus dozės sumažinimas arba gydymo kortikosteroidais nutraukimas po nuolatinio vartojimo gali sukelti pagrindinės ligos pablogėjimą ar atkrytį bei gali išsivystyti ūminis antinksčių žievės nepakankamumas / kortizono nutraukimo sindromas. Gydymą kortikosteroidais, ypač po ilgalaikio vartojimo, reikia nutraukti lėtai, palaipsniui mažinant dozę. Po vaistinio preparato pateikimo į rinką gauta pranešimų apie navikų lizės sindromo (NLS) atvejus pacientams, kurie sirgo piktybiniais navikais ir vartojo vien deksametazono arba jo kartu su kitais chemoterapiniais vaistiniais preparatais. Pacientus, kuriems yra didelė NLS rizika, pvz., kurių navikas greitai auga, yra labai išplitęs arba labai jautrus citotoksiniams vaistiniams preparatams, būtina atidžiai stebėti, be to būtina imtis tinkamų atsargumo priemonių. Vartojant į veną, injekcija turi būti atliekama lėtai (ne mažiau kaip per 2-3 minutes), nes suleidus per greitai, gali pasireikšti trumpalaikiai, iki 3 minučių trunkantys, patys savaime nekenksmingi šalutiniai poveikiai - nemalonus dilgčiojimas ar parestezija. Deksametazonas yra vaistinis preparatas, skirtas yra trumpalaikiam vartojimui. Jei šis vaistinis preparatas vartojamas netinkamai ilgesnį laiką, reikia imtis papildomų atsargumo priemonių ir priežiūros, kaip aprašyta ilgai vartojant vaistus, kurių sudėtyje yra gliukokortikosteroidų. Vartojant lokaliai, reikia atsižvelgti į galimą sisteminį šalutinį poveikį ir sąveikas. Gliukokortikoidų leidimas į sąnarį didina sąnario infekcijų riziką. Ilgai ir pakartotinai vartojant gliukokortikoidus į sąnarius, kuriems tenka laikyti svorį, gali paūmėti sąnario degeneraciniai pokyčiai. Taip gali nutikti dėl pažeisto sąnario perkrovos po to, kai skausmas ar kiti simptomai išnyksta. Sisteminių kortikosteroidų vartojimo pacientams, kurie jau gydomi sisteminiais (geriamaisiais) kortikosteroidais dėl kitų priežasčių (pvz., pacientams, sergantiems lėtine obstrukcine plaučių liga) ir kuriems nereikia papildomo deguonies, nutraukti nereikia. Lokalus vartojimas oftalmologijoje Kušingo sindromas ir (arba) antinksčių funkcijos slopinimas gali būti susiję su sistemine oftalmologinio deksametazono absorbcija po intensyvaus arba ilgalaikio polinkį turinčių pacientų, įskaitant vaikus ir pacientus, gydomus CYP3A4 inhibitoriais (įskaitant ritonavirą ir kobicistatą), gydymo. Tokiais atvejais gydymą reikia nutraukti. Senyvi pacientai Kadangi vyresnio amžiaus pacientams yra didesnė osteoporozės rizika, reikia atidžiai įvertinti gydymo deksametazono injekcijomis naudos ir rizikos santykį. Vaikų populiacija Neišnešioti kūdikiai: turimi duomenys rodo ilgalaikį nepageidaujamą poveikį neuronų vystymuisi po ankstyvojo (< 96 val. po gimimo) neišnešiotų kūdikių, sergančių lėtine plaučių liga, gydymo, kai gydymo pradžioje vartojama 0,25 mg/kg dozė du kartus per parą. Prieš gydant šiuo vaistiniu preparatu augančius vaikus ir paauglius turi būti atidžiai įvertintas naudos ir rizikos santykis. Šio vaistinio preparato sudėtyje yra propilenglikolio Šio vaistinio preparato sudėtyje yra propilenglikolio (20 mg/ml), todėl kūdikiams ir jaunesniems kaip 5 metų vaikams reikia skirti vartoti atsargiai, ypač jei vartojamos didelės dozės, skiriamos ilgam laikui. Toliau išvardytoms vaikų populiacijos grupėms yra ypač didelė rizika pasireikšti propilenglikolio toksiškumui: Naujagimiai (nuo gimimo iki 4 savaičių) Šio vaistinio preparato negalima vartoti neišnešiotiems ar išnešiotiems naujagimiams. Naujagimiams vaistinis preparatas gali būti skiriamas vartoti tik atidžiai įvertinus, ar tikėtina nauda gydant vaistiniu preparatu yra didesnė už galimą riziką. Jei naujagimiams reikia vartoti didesnes nei 0,05 ml/kg Dexamethasone phosphate Sopharma 4 mg/ml injekcinio ar infuzinio tirpalo dozes per parą, propilenglikolio suvartojimas gali viršyti maksimalią saugumo ribą - 1 mg/kg per parą, o tai gali sukelti sunkų šalutinį poveikį. Vartojimas su bet kokiu alkoholdehidrogenazės substratu, pavyzdžiui, etanoliu, ypač kai vartojami kiti vaistiniai preparatai, kurių sudėtyje yra propilenglikolio arba alkoholio, būtina atidžiai stebėti, ar nėra toksiškumo požymių. Kūdikiai (vaikai nuo 4 savaičių) ir vaikai iki 5 metų amžiaus Jei kūdikiams ir vaikams reikia vartoti didesnes Dexamethasone phosphate Sopharma 4 mg/ml injekcinio ar infuzinio tirpalo dozes nei 2,5 ml/kg per parą, propilenglikolio suvartojimas gali viršyti didžiausią saugią 50 mg/kg per parą ribą. Kartu vartojant vaistinį preparatą 50 mg/kg per parą ir didesnėmis dozėmis ir bet kokį alkoholdehidrogenazės substratą, pavyzdžiui, etanolį, ypač kai vartojami kiti vaistiniai preparatai, kurių sudėtyje yra propilenglikolio arba alkoholio, kūdikiams ir jaunesniems nei 5 metų vaikams gali pasireikšti sunkus šalutinis poveikis. Todėl šioje populiacijoje šis vaistinis preparatas turėtų būti vartojamas atsargiai. Vaikų augimo laikotarpiu reikia atidžiai įvertinti gydymo Dexamethasone phosphate Sopharma 4 mg/ml injekciniu ar infuziniu tirpalu naudos ir rizikos santykį. Tais atvejais, kai skiriama didžiausia paros dozė (100 mg): Suaugusiesiems ir vyresniems nei 5 metų vaikams Nors neįrodyta, kad propilenglikolis sukelia toksinį poveikį gyvūnų ar žmonių reprodukcijai ar vystymuisi, jis gali patekti į vaisiaus organizmą ir buvo rastas motinos piene. Todėl, propilenglikolio vartojimą nėščioms ar žindančioms pacientėms reikėtų apgalvoti kiekvienu konkrečiu atveju. Pacientams, kurių inkstų ar kepenų funkcija sutrikusi, būtina medicininė priežiūra, nes buvo pranešta apie įvairius nepageidaujamus reiškinius, susijusius su propilenglikoliu, pavyzdžiui, inkstų funkcijos sutrikimą (ūminę kanalėlių nekrozę), ūminį inkstų nepakankamumą ir kepenų funkcijos sutrikimą. Šio vaistinio preparato sudėtyje yra 0,12 mmol/ml natrio. Kiekvienoje šio vaistinio preparato ampulėje yra mažiau kaip 1 mmol (23 mg) natrio, t.y. jis beveik neturi reikšmės. Vartojant didžiausią paros dozę (100 mg), natrio kiekis yra 3,04 mmol/25 ml.

Trumpalaikio gydymo deksametazonu metu nepageidaujamo poveikio rizika yra maža, nebent gydant didelėmis parenterinėmis dozėmis, kai reikia atsižvelgti į elektrolitų pusiausvyros sutrikimo, edemų, padidėjusio kraujospūdžio, ūminio širdies nepakankamumo, širdies ritmo sutrikimo ar spazmų, taip pat infekcijų, kurios kliniškai pasireiškia net ir vartojant trumpą laiką, galimybę. Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į pepsines opas (dažnai susijusių su stresu), kurios dėl gydymo kortikoidais gali būti besimptomės, taip pat į sumažėjusį gliukozės toleravimą. Gali pasireikšti toliau nurodytos nepageidaujamos reakcijos, kurios labai priklauso nuo vaistinio preparato dozės ir gydymo trukmės ir kurių dažnis dėl to nežinomas (negali būti apskaičiuotas pagal turimus duomenis). Nepageidaujamos reakcijos išvardytos pagal MedDRA sistemos organų klases. Infekcijos ir infestacijos Infekcijos maskavimas, virusinių, grybelinių, bakterinių infekcijų, parazitų sukeltų infekcijų, taip pat oportunistinių infekcijų pasireiškimas, paūmėjimas ar atsinaujinimas, siūlinių kirmėlių suaktyvėjimas (žr. 4.4 skyrių). Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai Vidutinio sunkumo leukocitozė, limfopenija, eozinopenija, policitemija. Imuninės sistemos sutrikimai Padidėjusio jautrumo reakcijos (pvz., vaistinio preparato sukelta egzantema), sunkios anafilaksinės reakcijos, tokios kaip aritmija, bronchų spazmas, kraujospūdžio padidėjimas ar sumažėjimas, kraujotakos kolapsas, širdies sustojimas, imuninio atsako susilpnėjimas. Endokrininės sistemos sutrikimai Antinksčių sistemos slopinimas ir Kušingo [Cushing] sindromas (tipiniai simptomai yra mėnulio formos veidas [Facies lunata], nutukimas ir pilnakraujystė) (žr. 4.4 skyrių). Metabolizmo ir mitybos sutrikimai Natrio susilaikymas su edemomis, padidėjęs kalio netekimas (įspėjimas: galimi širdies ritmo sutrikimai), padidėjęs kūno svoris, sumažėjęs gliukozės toleravimas, cukrinis diabetas, hipercholesterolemija ir hipertrigliceridemija, padidėjęs apetitas. Psichikos sutrikimai Depresija, dirglumas, euforija, hiperaktyvumas, psichozės, manijos, haliucinacijos, nuotaikų kaita, nerimas, miego sutrikimas, polinkis į savižudybę. Nervų sistemos sutrikimai Galvos smegenų pseudonavikas, latentinės epilepsijos pasireiškimas ir padidėjęs polinkis į traukulius pacientams, sergantiems manifestine epilepsija. Akių sutrikimai Katarakta, daugiausia su užpakaliniu subkapsuliniu drumstumu, glaukoma, su ragenos opomis susijusių simptomų pasunkėjimas, virusinio, grybelinio ir bakterinio akių uždegimo paūmėjimas, bakterinio ragenos uždegimo paūmėjimas, ptozė, midriazė, chemozė, jatrogeninė skleros perforacija, chorioretinopatija, grįžtamasis egzoftalmas, taip pat, vartojant po jungine, paprastosios pūslelinės [Herpes simplex] keratitas, ragenos perforacija sergant keratitu, neryškus matymas (taip pat žr. 4.4 skyrių). Širdies sutrikimai Neišnešiotų kūdikių hipertrofinė kardiomiopatija (žr. 4.4 skyrių). Kraujagyslių sutrikimai Hipertenzija, padidėjusi aterosklerozės ir trombozės rizika, vaskulitas (taip pat ir dėl gydymo nutraukimo po ilgalaikio gydymo), padidėjęs kapiliarų trapumas. Virškinimo trakto sutrikimai Pepsinės opos, kraujavimas iš virškinamojo trakto, pankreatitas, skrandžio negalavimai. Odos ir poodinio audinio sutrikimai Strijos [Striae rubrae], odos suplonėjimas (atrofija), teleangiektazijos, taškinis kraujavimas po oda (petechijos), mėlynės (ekchimozės), hipertrichozės, steroidiniai spuogai, dermatitas, panašus į rožinę (perioralinis), odos pigmentacijos sutrikimai. Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai Miopatija, raumenų masės sumažėjimas (atrofija) ir silpnumas, osteoporozė (priklausomai nuo dozės, galima tik vartojant trumpą laiką), aseptinė odos nekrozė, sausgyslių ligos, tendinitas, raiščių plyšimas, epidurinė lipomatozė, vaikų augimo slopinimas. Lytinės sistemos ir krūties sutrikimai Lytinių hormonų sekrecijos sutrikimai (pasireiškia nereguliarios menstruacijos, amenorėja, hirsutizmas, impotencija). Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai Sulėtėjęs žaizdų gijimas. Lokalus vartojimas: Galimas vietinis dirginimas ir netoleravimo požymiai (karščio pojūtis, ilgai trunkantis skausmas), ypač vartojant į akis. Jei kortikosteroidai į sąnario ertmę leidžiami nepakankamai atsargiai, negalima atmesti odos ir poodinio audinio atrofijos išsivystymo injekcijos vietoje. Pranešimas apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas Svarbu pranešti apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas, pastebėtas po vaistinio preparato registracijos, nes tai leidžia nuolat stebėti vaistinio preparato naudos ir rizikos santykį. Sveikatos priežiūros ar farmacijos specialistai turi pranešti apie bet kokias įtariamas nepageidaujamas reakcijas, tiesiogiai užpildę pranešimo formą internetu Tarnybos Vaistinių preparatų informacinėje sistemoje https://vapris.vvkt.lt/vvkt-web/public/nrvSpecialist arba užpildę Sveikatos priežiūros ar farmacijos specialisto pranešimo apie įtariamą nepageidaujamą reakciją (ĮNR) formą, kuri skelbiama https://www.vvkt.lt/index.php?1399030386, ir atsiųsti elektroniniu paštu (adresu [email protected]).