Diazepam Basi

Diazepam Basi skirtas: - vidutinio sunkumo ir sunkiems susijaudinimo, nerimo ir psichinės įtampos atvejams gydyti; - pradinei sedacijai pacientams, kuriems pasireiškia nerimas ar įtampa; anestezijai ir sedacijai prieš diagnostines, chirurgines ir endoskopines intervencijas (širdies kateterizaciją); - susijaudinimo, panikos, drebulio ir haliucinacijų (baltosios karštligės [delirium tremens]) palengvinimui pacientams, kuriems pasireiškia abstinencijos sindromas; - skubiam epilepsijos, stiprių traukulių, stabligės gydymui ir antraeiliam preeklampsijos ar eklampsijos gydymui; - adjuvantiniam refleksinių raumenų spazmų, pasireiškiančių dėl vietinės traumos (traumos, uždegimo), gydymui; taip pat slopinti spazmus, atsirandančius dėl stuburo ar supraspinalinių interneuronų pažeidimo, pvz., cerebrinio paralyžiaus ir paraplegijos, taip pat atetozės ir „Sustingusio žmogaus“ sindromo. Diazepam Basi skirtas suaugusiesiems ir vyresniems kaip 6 mėnesių vaikams.

Dozė turi būti nustatoma individualiai, atsižvelgiant į kiekvieno tiriamojo poreikius, ir turi būti skiriamas mažiausias galimas kiekis, ypač vaikams, senyviems ir nusilpusiems arba kepenų liga sergantiems pacientams ar pacientams, kurių albumino kiekis serume yra mažas. Dozavimas Vidutinio stiprumo / stiprus nerimas: suaugusiųjų dozė yra nuo 2 mg iki 10 mg leidžiant į raumenis arba į veną, jei reikia, kartojama po 3–4 valandų. Rekomenduojama dozė senyviems pacientams ir inkstų ir (arba) kepenų nepakankamumu sergantiems pacientams yra mažiausias veiksmingas kiekis. Pacientams, kuriems pasireiškia abstinencijos sindromas: 10 mg suleisti į raumenis arba į veną. Jei reikia, po 3–4 valandų, suleisti 5–10 mg (kita schema: 0,1–0,2 mg/kg į veną, kartojant kas 8 valandas, kol simptomai išnyks). Kiek įmanoma skubiau, vartojant per burną. Naudojant kaip pradinį vaistą: 10–20 mg leisti į raumenis likus valandai iki anestezijos pradžios. Vaikai: 0,1–0,2 mg/kg leisti į raumenis. Anestezijai sukelti: 0,2–0,5 mg/kg leisti į veną. Sedacija prieš chirurginę operaciją: 10–20 mg leisti į veną (iš pradžių 5 mg, vėliau po 2,5 mg kas 30 sekundžių, kol akių vokai nusileidžia iki vyzdžio vidurio). Nutukusiems pacientams 30 mg į veną. Vaikai: 0,1–0,2 mg/kg leisti į veną. Epilepsinė būklė: 0,15–0,25 mg/kg leisti į veną, jei reikia, kartojant 10–15 minučių intervalais arba nepertraukiamos infuzijos būdu. (Didžiausia dozė: 3 mg/kg kas 24 valandas). Dėl galimo toksinio poveikio pavojaus, kurį sukelia pagalbinių medžiagų kaupimasis, jaunesniems kaip 5 metų vaikams didžiausios Diazepam Basi dozės negalima kartoti 24 valandų laikotarpiu (žr. 4.4 skyrių). Stabligė: 0,1–0,3 mg/kg kūno svorio leisti į veną kas 1–4 valandas. Arba galima taikyti nepertraukiamą infuziją ar skirti per skrandžio vamzdelį (3–4 mg/kg kūno svorio kas 24 valandas). Preeklampsija ir eklampsija: Traukulių atveju arba jei kyla traukulių atsiradimo rizika ir jei neturite magnio sulfato, suleiskite į veną 10–20 mg. Jei reikia skirti papildomų dozių, jas galima leisti į veną arba taikyti nepertraukiamą intraveninę infuziją neviršijant 100 mg per 24 val. 100 mg dozė yra bendra dozė, kurią galima suleisti per 24 valandas. Ši dozė turi būti skiriama ne kaip vienkartinė injekcija į veną, o kaip kelios lėtos injekcijos į veną arba kaip nepertraukiama intraveninė infuzija. Jei epilepsijos priepuoliai tęsiasi nepaisant magnio sulfato vartojimo, Diazepam Basi gali būti skiriamas suleidžiant 5–10 mg dozę į veną. Raumenų spazmai: nuo 5 mg iki 10 mg į raumenis arba į veną, jei reikia, kartojama po 3–4 valandų. Ypatingos populiacijos Senyvi pacientai: dozė turi būti sumažinta. Šiuos pacientus reikia reguliariai stebėti gydymo pradžioje, kad būtų sumažinta dozė arba vartojimo dažnis ir išvengta perdozavimo dėl kaupimosi. Vaikų populiacija: benzodiazepinai neturėtų būti vartojami prieš tai atidžiai neįvertinus indikacijų. Diazepam Basi draudžiama vartoti jaunesniems kaip 12 metų vaikams, išskyrus epilepsinės būklės indikaciją, kurios atveju draudžiama vartoti naujagimiams (žr. 4.1, 4.3 ir 4.4 skyrius). Pacientai, kurių kepenų funkcija sutrikusi: gydant pacientus, kuriems nustatytas kepenų nepakankamumas, dozę reikia sumažinti. Vartojimo metodas Leisti į veną arba į raumenis. Injekcija turi būti atliekama giliai į raumenis. Injekcija į veną turi būti atliekama labai lėtai (maždaug 0,5–1 ml per minutę) į dideles venas. Jeigu suleidžiama pernelyg greitai, gali pasireikšti apnėja. Jeigu leidžiama į veną, rekomenduojama turėti kvėpavimo palaikymo įrangą. Venkite leisti į arteriją. Vaistinio preparato skiedimo prieš vartojant instrukcija pateikiama 6.6 skyriuje. Bet kokiu atveju, išnykus ūmiems simptomams, jei reikia, gydymą reikia tęsti per burną.

Benzodiazepinai yra skirti tik sunkiai ligai, ribojančiai paciento aktyvumą arba sukeliančiai didelę įtampą, gydyti. Kartu vartojamų opioidų keliama rizika: Kartu vartojant Diazepam Basi ir opioidus, gali pasireikšti sedacija, kvėpavimo slopinimas, koma ir mirtis. Dėl šios rizikos raminamųjų vaistų, tokių kaip benzodiazepinai ar susijusių vaistų, pavyzdžiui, Diazepam Basi, kartu su opioidais reikėtų skirti tik tiems pacientams, kuriems negalima taikyti alternatyvių gydymo būdų. Jei nusprendžiama Diazepam Basi skirti kartu su opioidais, reikia skirti mažiausią veiksmingą dozę, o gydymo trukmė turi būti kuo trumpesnė (taip pat žr. 4.2 skyriuje pateiktas bendrąsias dozavimo rekomendacijas). Pacientai turi būti atidžiai stebimi, ar jiems nepasireiškia kvėpavimo slopinimo ir sedacijos požymių ir simptomų. Todėl primygtinai rekomenduojama informuoti pacientus ir jų slaugytojus (jei taikoma), kad jie žinotų apie šiuos simptomus (žr. 4.5 skyrių). Vartojimas kartu su alkoholiu ar CNS slopinančiais vaistais Reikia vengti Diazepam Basi vartoti kartu su alkoholiu ir (arba) CNS slopinančiais vaistais. Toks vartojimas kartu gali sustiprinti klinikinį Diazepam Basi poveikį, įskaitant stiprią sedaciją, kuri gali sukelti komą ar mirtį, kliniškai reikšmingą kvėpavimo ir (arba) širdies ir kraujagyslių sistemos slopinimą (žr. 4.5 ir 4.9 skyrių). Tolerancija Ilgalaikis nepertraukiamas diazepamo vartojimas gali sukelti atsako į benzodiazepinų poveikį susilpnėjimą. Priklausomybė ir abstinencijos sindromas Benzodiazepinų ir benzodiazepinų analogų vartojimas gali sukelti fizinę ir psichologinę priklausomybę (žr. 4.8 skyrių). Priklausomybės rizika didėja didėjant gydymo dozei ir trukmei ir yra didesnė pacientams, kurie anksčiau piktnaudžiavo narkotinėmis medžiagomis ir (arba) alkoholiu. Gauta pranešimų apie piktnaudžiavimą tarp daugelio sergančiųjų priklausomybe nuo narkotinių medžiagų. Diazepam Basi reikia labai atsargiai vartoti pacientams, kurie anksčiau sirgo alkoholizmu ir (arba) priklausomybe nuo narkotinių medžiagų. Kai išsivysto fizinė priklausomybė, staiga nutraukus gydymą gali pasireikšti abstinencijos simptomų, tokių kaip galvos skausmas, viduriavimas, raumenų skausmas, stiprus nerimas, įtampa, nervingumas, sumišimas ir dirglumas. Sunkiais atvejais buvo aprašyti šie simptomai: realybės jausmo praradimas, depersonalizacija, hiperakuzija, galūnių tirpimas ir mėšlungis, padidėjęs jautrumas šviesai, triukšmui ir fiziniam kontaktui, haliucinacijos ar traukuliai (žr. 4.8 skyrių). Vartojant benzodiazepinų ir perėjus nuo benzodiazepino vartojimo, kurio pusinės eliminacijos laikas yra gerokai trumpesnis, gali pasireikšti abstinencijos simptomų. Nemiga ir nerimas nutraukus gydymą (atoveiksmio fenomenas) Nutraukus gydymą gali pasireikšti laikinas sindromas, kai simptomai, dėl kurių buvo pradėtas gydymas benzodiazepinu, atsinaujina sustiprėjusia forma. Kartu gali pasireikšti ir kitų reakcijų, įskaitant nuotaikos pokyčius, nerimą ar miego sutrikimus ir neramumą. Kadangi staiga nutraukus gydymą abstinencijos sindromo ir (arba) atoveiksmio fenomeno rizika yra didesnė, rekomenduojama dozę mažinti palaipsniui. Amnezija Anterogradinė amnezija gali pasireikšti, net jei benzodiazepinai vartojami įprastomis dozėmis, tačiau ji dažniausiai pasireiškia vartojant dideles dozes. Amnezinis poveikis gali būti susijęs su netinkamu elgesiu. Psichiatrinės ir paradoksinės reakcijos Vartojant benzodiazepinus gali pasireikšti tokių reakcijų kaip neramumas, susijaudinimas, dirglumas, agresyvumas, nerimas, delyras, įniršio priepuoliai, košmarai, haliucinacijos, psichozės, netinkamas elgesys ir kitas nepageidaujamas poveikis elgsenai. Tokiu atveju gydymą reikia nutraukti. Šios reakcijos dažniau pasireiškia vaikams ir senyviems pacientams. Gydymo trukmė Gydymo trukmė turi būti kuo trumpesnė (žr. 4.2 skyrių). Gydymo niekada negalima pratęsti iš naujo neįvertinus paciento būklės. Pradedant gydymą gali būti naudinga informuoti pacientą, kad gydymas bus ribotos trukmės, ir tiksliai paaiškinti, kaip dozė bus palaipsniui mažinama. Be to, svarbu, kad pacientas žinotų apie atoveiksmio fenomeno galimybę, taip sumažinant nerimą dėl tokių simptomų, jei jie pasireikštų nutraukus vaisto vartojimą. Vartojimo būdas Nešvirkšti į mažo skersmens venas. Tiksliau, reikėtų vengti naudojimo į arterijas arba ekstravazacijos, nes gali susidaryti venų trombozė, flebitas, vietinis sudirginimas, patinimas arba labai retai – kraujagyslių pažeidimas, ypač po greitos intraveninės injekcijos. Yra duomenų, kad diazepamą gali adsorbuoti plastikiniai infuzijos maišeliai ir infuzijos rinkiniai, kurių sudėtyje yra polivinilchlorido (PVC). Dėl adsorbcijos diazepamo koncentracija sumažėja maždaug 50 % ar daugiau, ypač kai paruošti infuzijos maišeliai laikomi 24 valandas ar ilgiau karštoje aplinkoje arba kai naudojami dideli infuzijos vamzdeliai ar mažas infuzijos greitis. Diazepamo vartojimo metu reikia vengti naudoti maišelius ar infuzijos įrangą, kurių sudėtyje yra PVC. Būtina elgtis atsargiai keičiant infuzijos maišelius ir rinkinius, kurių sudėtyje yra PVC arba nėra PVC (žr. 6.2 skyrių). Ypatingos populiacijos Vaikų populiacija Diazepam Basi saugumas ir veiksmingumas jaunesniems nei 6 mėnesių vaikams nenustatytas, todėl diazepamo šioje amžiaus grupėje vartoti negalima. Diazepam Basi galima skirti tik tada, kai nėra kitų terapinių alternatyvų, ir labai atsargiai. Vyresnių nei 6 mėnesių vaikų gydymo trukmė turėtų būti kuo trumpesnė. Senyvi ir nusilpę pacientai Senyviems ir nusilpusiems pacientams reikėtų skirti mažesnę dozę. Kai Diazepam Basi injekcinis tirpalas skiriamas senyviems pacientams, nusilpusiems pacientams arba pacientams, kurių širdies ar plaučių veikla sutrikusi, ypač kai sušvirkščiamas į veną, reikia atidžiai stebėti dėl apnėjos ir (arba) širdies sustojimo galimybės. Pacientai, kurių kepenų funkcija sutrikusi Benzodiazepinai gali prisidėti prie hepatinės encefalopatijos epizodų padažnėjimo esant sunkiam kepenų nepakankamumui. Ypatingą dėmesį reikia skirti Diazepam Basi vartojimui pacientams, sergantiems lengvu ar vidutinio sunkumo kepenų nepakankamumu (žr. 4.3 skyrių). Pacientai, turintys kvėpavimo nepakankamumo sutrikimų Pacientams, sergantiems lėtiniu kvėpavimo nepakankamumu, taip pat rekomenduojama vartoti mažesnes dozes dėl su kvėpavimo slopinimu susijusios rizikos. Diazepam Basi ampules reikia atsargiai naudoti miego apnėja sergantiems pacientams dėl galimo kaupiamojo poveikio kvėpavimo slopinimui. Pacientai, sergantys psichoziniais sutrikimais ir depresija Benzodiazepinai nerekomenduojami kaip pirminis psichozinės ligos gydymas. Depresijai ar su depresija susijusiam nerimui gydyti neturėtų būti naudojami vien tik benzodiazepinai dėl savižudybės rizikos šiems pacientams. Depresija sergantiems pacientams Diazepam Basi veikia tik nerimo komponentą, todėl tai nėra depresijos gydymo būdas ir galiausiai gali pasireikšti kai kurie depresijos požymiai. Pacientai, kurie anksčiau sirgo alkoholizmu arba priklausomybe nuo narkotinių medžiagų Diazepam Basi reikia labai atsargiai vartoti pacientams, kurie anksčiau sirgo alkoholizmu ir (arba) priklausomybe nuo narkotinių medžiagų. Diazepam Basi reikia vengti vartoti pacientams, priklausomiems nuo CNS slopinančių medžiagų, įskaitant alkoholį. Šios situacijos išimtis yra ūminių abstinencijos simptomų gydymas. Epilepsija sergantys pacientai Epilepsija sergantiems pacientams, ilgai gydomiems Diazepam Basi (ar bet kuriuo kitu benzodiazepinu), nerekomenduojama vartoti benzodiazepinų antagonisto (flumazenilio), nes staiga nutraukus apsauginį benzodiazepinų agonisto poveikį, epilepsija sergantiems pacientams gali prasidėti traukuliai, nors pats antagonistas iš esmės pasižymi nedideliu prieštraukuliniu poveikiu. Pacientai, sergantys generalizuota miastenija Kaip ir kitų CNS slopinančių medžiagų ir (arba) raumenis atpalaiduojančių vaistų atveju, reikia laikytis ypatingų atsargumo priemonių skiriant Diazepam Basi pacientams, sergantiems generalizuota miastenija, dėl anksčiau pasireiškusio raumenų silpnumo. Įspėjimas apie pagalbines medžiagas Šio vaistinio preparato sudėtyje yra 8,5 % etanolio, kuris atitinka 170,5 mg kiekį vienoje dozėje. Kenksmingas sergantiesiems alkoholizmu. Į sudėtyje esančio alkoholio kiekį reikėtų atsižvelgti nėščioms ar žindančioms moterims, vaikams ir didelės rizikos grupėms, pavyzdžiui, kepenų ligomis ar epilepsija sergantiems pacientams. Diazepam Basi sudėtyje yra benzilo alkoholio ir propilenglikolio. Pagalbinių medžiagų kaupimosi ir toksinio poveikio pavojus jaunesniems kaip 5 metų vaikams ir kitoms ypatingoms populiacijoms Visos šios pagalbinės medžiagos yra alkoholdehidrogenazės substratai, galintys pasiekti jų metabolizme dalyvaujančių fermentų pajėgumo ribą („prisotinimą“) ir padidinti pagalbinių medžiagų kaupimosi pavojų, o tai gali sukelti toksinį poveikį. Ypač pažeidžiami yra jaunesni kaip 5 metų pacientai vaikai, nes jų inkstų ir medžiagų apykaitos sistemos dar nesubrendusios ir jų pajėgumas mažesnis. Pavojus taip pat kyla pacientams, kurių kepenų ar inkstų funkcija sutrikusi, nėščioms ir žindančioms moterims (žr. 4.6 skyrių), taip pat pacientams, kurių sutrikusi alkoholio dehidrogenazės ir aldehiddehidrogenazės fermentinė sistema. Svarbu atsižvelgti į bendrą paros metabolinę apkrovą, įskaitant kitus kartu vartojamus alkoholdehidrogenazės substratus (pvz., etanolį). Ypač atsargiai reikia elgtis, kai skiriamos kartotinės dozės. Kiti kiekvienos pagalbinės medžiagos keliami pavojai apibūdinti toliau. Kiekvienoje 2 ml šio vaisto ampulėje yra 31,4 mg benzilo alkoholio, tai atitinka 15,7 mg/ml. Benzilo alkoholis gali sukelti alerginių reakcijų. Benzilo alkoholio vartojimas į veną naujagimiams buvo susijęs su sunkiu nepageidaujamu poveikiu ir naujagimių mirtimi (žiopčiojimo sindromu, angl. „gasping syndrome“). Toksinio poveikio pasireiškimo tikimybė didesnė neišnešiotiems ir mažo svorio naujagimiams. Vaistiniai preparatai, kurių sudėtyje yra benzilo alkoholio, jaunesniems kaip 3 metų vaikams neturi būti vartojami ilgiau nei 1 savaitę, nebent tai būtina. Nors benzilo alkoholio koncentracija, kuris išsiskiria vartojant įprastas terapines šio vaistinio preparato dozes, paprastai yra žymiai mažesnis nei vartojant dozes, paminėtas pranešimuose apie žiopčiojimo sindromą, mažiausia benzilo alkoholio koncentracija, galinti sukelti toksinį poveikį, nėra nustatyta. Šio vaistinio preparato negalima duoti naujagimiams (iki 4 savaičių amžiaus). Šio vaistinio preparato negalima vartoti ilgiau kaip savaitę jaunesniems kaip 3 metų vaikams. Kiekvienoje 2 ml šio vaisto ampulėje yra 828 mg propilenglikolio, tai atitinka 414 mg/ml. Jis gali sukelti simptomus, panašius į alkoholio sukeliamus simptomus, todėl sumažina gebėjimą vairuoti ar valdyti mechanizmus. Todėl kiekvienu konkrečiu atveju reikia apsvarstyti, ar nėščiai ar žindančiai pacientei galima skirti propilenglikolį. Medicininis stebėjimas reikalingas pacientams, kurių sutrikusi inkstų ar kepenų funkcija, kadangi gauta pranešimų apie propilenglikoliui priskirtus įvairius nepageidaujamus reiškinius, tokius, kaip inkstų funkcijos sutrikimas (ūminė kanalėlių nekrozė), ūminis inkstų nepakankamumas ir kepenų funkcijos sutrikimas. Vartojimas su bet kokiu alkoholdehidrogenazės substratu, pavyzdžiui, etanoliu, jaunesniam kaip 5 metų vaikui gali sukelti sunkų nepageidaujamą poveikį. Populiacijai, kuri pasižymi didesne tikimybe kaupti propilenglikolį ir galimai patirti susijusių nepageidaujamų reiškinių, taip pat priskiriami pacientai, kurie yra gydomi disulfiramu arba metronidazolu. Kiekvienoje šio vaistinio preparato 2 ml ampulėje yra 5 mg benzenkarboksirūgšties ir 95 mg natrio benzoato. Benzenkarboksirūgštis ir natrio benzoatas gali sustiprinti naujagimių (iki 4 savaičių amžiaus) geltą.

Dažniausi nepageidaujamo poveikio reiškiniai yra nuovargis, mieguistumas ir raumenų silpnumas, kurie paprastai priklauso nuo dozės. Šie reiškiniai dažniausiai pasireiškia gydymo pradžioje ir paprastai išnyksta toliau vartojant vaistą. Priklausomybė Ilgalaikis šio preparato vartojimas (net ir terapinėmis dozėmis) gali sukelti fizinę priklausomybę: nutraukus gydymą gali pasireikšti abstinencija ar atoveiksmio fenomenas. Taip pat buvo gauta pranešimų apie piktnaudžiavimą benzodiazepinu tarp daugelio sergančiųjų priklausomybe nuo narkotinių medžiagų (žr. 4.4 skyrių). Toliau nepageidaujami reiškiniai išvardyti pagal sistemos organų klasę ir dažnį. Nepageidaujamų reakcijų dažnis apibūdinamas taip: labai dažnas (≥1/10), labai dažnas (≥1/10), dažnas (nuo ≥1/100 iki <1/10), nedažnas (nuo ≥1/1 000 iki <1/100), retas (nuo ≥ 1/10 000 iki <1/1 000), labai retas (<1/10 000) ir nežinomas (negali būti apskaičiuotas pagal turimus duomenis). Psichikos sutrikimai Dažnis nežinomas: aprašytos tokios paradoksinės reakcijos kaip neramumas, susijaudinimas, dirglumas, dezorientacija, agresyvumas, nervingumas, priešiškumas, nerimas, delyras, įniršio priepuoliai, košmarai, pasikartojantys košmarai, haliucinacijos, psichozės, hiperaktyvumas, netinkamas elgesys ir kitas nepageidaujamas poveikis elgsenai. Jei toks poveikis pasireiškia, vaisto vartojimą reikia nutraukti. Šios reakcijos dažniau pasireiškia vaikams ir senyviems pacientams. Taip pat pastebėta sumišimo būsena, emociniai sutrikimai ir pakitusi nuotaika, depresija, lytinio potraukio pokyčiai. Nervų sistemos sutrikimai Dažnis nežinomas: ataksija, dizartrija, nerišli kalba, galvos skausmas, drebulys, svaigulys, sumažėjęs budrumas. Anterogradinė amnezija gali pasireikšti vartojant terapines dozes, todėl šio poveikio rizika didėja vartojant didesnę dozę. Amnezinis poveikis gali būti susijęs su netinkamu elgesiu. Akių sutrikimai Dažnis nežinomas: diplopija, neryškus matymas. Ausų ir labirintų sutrikimai Dažnis nežinomas: vertigo. Širdies sutrikimai Dažnis nežinomas: širdies nepakankamumas, įskaitant širdies sustojimą. Kraujagyslių sutrikimai Dažnis nežinomas: hipotenzija, kraujotakos slopinimas. Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai Dažnis nežinomas: kvėpavimo slopinimas, įskaitant kvėpavimo nepakankamumą. Jei Diazepam Basi vartojamas į tiesiąją žarną, gali pasireikšti širdies veiklos ir kvėpavimo slopinimas. Virškinimo trakto sutrikimai Dažnis nežinomas: pykinimas, burnos džiūvimas ar padidėjęs seilėtekis, vidurių užkietėjimas ir kiti virškinimo trakto sutrikimai. Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai Labai dažnas: gelta. Odos ir poodinio audinio sutrikimai Dažniausios odos reakcijos yra odos bėrimas, dilgėlinė, niežulys, eriteminis bėrimas. Dauguma atvejų nebuvo sunkūs. Daugeliu atvejų, susijusių su sunkiomis odos reakcijomis (Stiveno-Džonsono sindromas, toksinė epidermio nekrolizė ir daugiaformė eritema), svarbiais klaidinančiais veiksniais laikomi kartu vartojami vaistai ir situacijos, kai pacientų funkcijos sutrinka. Inkstų ir šlapimo takų sutrikimai Dažnis nežinomas: šlapimo nelaikymas, šlapimo susilaikymas. Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai Dažnis nežinomas: venų trombozė, flebitas, injekcinės vietos dirginimas, vietinis patinimas arba, rečiau, kraujagyslių sutrikimai, ypač po greito sušvirkštimo į veną. Nerekomenduojama švirkšti vaistinio preparato į mažo skersmens venas; tiksliau, visada reikia vengti suleidimo į arteriją arba ekstravazacijos. Suleidimas į raumenis gali sukelti vietinį skausmą ir kai kuriais atvejais eritemą injekcijos vietoje. Dažnai pasireiškia skausmingas jautrumas atliekant vietinę palpaciją. Tyrimai Nežinomas: nereguliarus širdies susitraukimų dažnis. Labai dažnas: transaminazių aktyvumo padidėjimas ir šarminės fosfatazės kiekio kraujyje padidėjimas. Sužalojimai, apsinuodijimai ir procedūrų komplikacijos Dažnis nežinomas: pacientams, vartojantiems benzodiazepinų, buvo nustatyta kritimų ir lūžių atvejų. Šio nepageidaujamo poveikio rizika didesnė pacientams, kurie kartu vartoja kitų raminamųjų vaistinių preparatų (įskaitant alkoholinius gėrimus) ir senyviems pacientams. Pranešimas apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas Svarbu pranešti apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas, pastebėtas po vaistinio preparato registracijos, nes tai leidžia nuolat stebėti vaistinio preparato naudos ir rizikos santykį. Sveikatos priežiūros ar farmacijos specialistai turi pranešti apie bet kokias įtariamas nepageidaujamas reakcijas, užpildę ir pateikę pranešimo formą Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos tinklalapyje https://vvkt.lrv.lt/lt/ nurodytais būdais.