DIAZOTO OKSIDAS ELME MESSER GAAS

Personalas, skiriantis diazoto oksidą, turi būti tinkamai pasiruošęs ir turėti patirties šio vaistinio preparato naudojimui. Diazoto oksidą reikia skirti tik ten, kur yra tinkama įranga, kad būtų galima atlikti kvėpavimo takų intubaciją ir pradėti gaivinimą, jei reikia. Dozavimas Bendrai anestezijai sukelti – 70 % diazoto oksido ir 30 % deguonies inhaliacija. Bendrai anestezijai palaikyti – nuo 30 % iki 70 % diazoto oksido inhaliacija su deguonimi. Skausmui malšinti ir raminamajam poveikiui sukelti, N2O koncentracija būna nuo 25 % iki 50 % kvėpavimo mišinio (likusią dalį sudaro deguonis). Dozavimui apribojimai gali būti taikomi dėl N2O sukeliamų nepageidaujamų reiškinių ir kitų susirgimų (sunkaus širdies nepakankamumo, plaučių funkcijos sutrikimų, padidėjusio intrakranijinio spaudimo). Skiriant diazoto oksidą būtina nuolat stebėti kvėpavimo sistemos ir kraujotakos sistemos veiklą taikant EKG ir pulsoksimetriją. Senyviems pacientams Šiai pacientų grupei dozavimo keisti nereikia, tačiau vartojimo metu rekomenduojama paciento būklę atidžiai stebėti. Pacientams, kurių inkstų ar kepenų funkcija sutrikusi Šioms pacientų grupėms dozavimo keisti nereikia. Vartojimo metodas Įkvėpti. Diazoto oksidas skiriamas per veido kaukę arba intubacinį vamzdelį. Diazoto oksidą reikia duoti kartu su deguonimi, naudojant specialią įrangą, kuri gali tiekti diazoto oksido ir deguonies mišinį. Ši įranga turi apimti deguonies koncentracijos stebėjimą ir perspėjimo galimybes taip, kad nebūtų skiriamas hipoksinis dujų mišinys (FiO2<21 tūrio %). Anestezijai diazoto oksidas vartojamas per specialią įrangą, kai iškvėptos dujos cirkuliuoja ir gali būti pakartotinai įkvepiamos (cirkuliacinė sistema su pakartotinu įkvėpimu). Diazoto oksidą reikia naudoti tik patalpose su tinkama ventiliacija ir (arba) oro ištraukimo galimybe, kad išvengtumėte didelės dujų koncentracijos aplinkos ore. Oro kokybė turi atitikti vietos taisykles, o ekspozicija diazoto oksidui darbe turi būti mažesnė, nei nustatytos nacionalinės higienos normos. deguonies). Mišinio su deguonimi vartojimo trukmė turi būti ne ilgesnė nei 24 valandos.

Būtina laikytis atsargumo priemonių skiriant diazoto oksidą pacientams turintiems sunkių plaučių veiklos sutrikimų (hipoksemiją), sunkų širdies nepakankamumą, padidėjusį intrakranijinį spaudimą, hipovolemiją ar esant šokui. Diazoto oksidas gali patekti į oro pripildytas kūno ertmes (pavyzdžiui, į nosies sinusus, vidurinę ausį, pneumotorakso atveju), taip padidindamas apimtį arba spaudimą. Diazoto oksidas sklinda per plastikinius elementus – pavyzdžiui, atlikus intubaciją prasiskverbia į intubacinio vamzdelio sandarinimo antgalį, ir tai gali sukelti kvėpavimo takų nepraeinamumą. Anestezijos baigiamojo etapo metu, kai N2O iš kraujo greitai patenka į plaučių alveoles – jeigu ventiliuojama ne grynu deguonimi o oru, gali kilti difuzinė hipoksija. Diazoto oksidą reikia atsargiai skirti pacientams, kurių vitamino B12 arba folio rūgšties trūkumo rizika padidėjusi, t. y. tiems, kuriems būdingas nepakankamas vitamino B12 arba folio rūgšties suvartojimas, pasisavinimas, genetiniai šios sistemos sutrikimai arba imuninės sistemos nevisavertiškumas. Diazoto oksidas neturėtų būti vartojamas ilgą laiką, pavyzdžiui, sedacijai, atliekamai intensyviosios terapijos skyriuje. Po ilgo (daugiau nei 6 val.) arba pakartotinio vartojimo reikia svarstyti dėl papildomos arba pakaitinės B12/ folio rūgšties terapijos, taip pat, siekiant sumažinti galimų nepageidaujamų poveikių riziką, turėtų būti atliekamas hematologinis stebėjimas. Vitamino B12 arba folio rūgšties (dozė apie 60 mg) skyrimas prieš operaciją yra kaip profilaktinė priemonė, ypač ligoniams, kuriems trūksta šių medžiagų arba jų kiekis yra arti deficito ribos. Ilgesnį laiką veikiant N2O nedidele koncentracija (turima omeny medicinos personalą) gali būti pažeisti kaulų čiulpai (čiulpų aplazija), todėl operacinėse turi būti įrengta mechaninė ventiliacija ir aktyvus perteklinių dujų iš anestezijos aparatų pašalinimas. Pakartotinai vartojant diazoto oksidą arba esant pakartotinei ekspozicijai diazoto oksidu, gali išsivystyti priklausomybė nuo šios medžiagos. Atsargumo priemonių reikia imtis diazoto oksidą skiriant pacientams, kurie anksčiau piktnaudžiavo psichotropinėmis medžiagoms, taip pat sveikatos priežiūros specialistams, kurie naudoja diazoto oksidą profesinėje aplinkoje. Diazoto oksidas inaktyvina vitaminą B12, kuris yra metionino sintazės kofaktorius. Dėl šios priežasties sutrikdomas folato metabolizmas, o diazoto oksidą vartojant ilgai, sutrikdoma DNR sintezė. Diazoto oksidą vartojant ilgai arba dažnai, gali išsivystyti megaloblastiniai kaulų čiulpų pakitimai, mieloneuropatija ir poūmė sudėtinė nugaros smegenų degeneracija. Diazoto oksidą galima vartoti tik atidžiai stebint paciento klinikinę būklę ir tikrinant hematologinius rodiklius. Tokiais atvejais reikia pasikonsultuoti su hematologu. Vertinant hematologinius rodiklius, reikia įvertinti megaloblastinius pakitimus raudonosiose ląstelėse ir neutrofilų hipersegmentaciją. Neurologinis toksiškumas gali pasireikšti kartu su anemija arba makrocitoze ir vitamino B12 kiekiui atitinkant normos ribas. Pacientams, kuriems nebuvo diagnozuotas subklinikinis vitamino B12 trūkumas, neurologinis toksiškumas pasireiškė diazoto oksido pavartojus vieną kartą, taikant anesteziją.

Organų sistemos klasė | Labai dažni (1/10)> | Dažni (nuo 1/100 iki <1/10) | Nedažni (nuo 1/1 000 iki <1/100) | Reti (nuo 1/10 000 iki <1/1 000) | Labai reti <1/10 000) | Dažnis nežinomas Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai | | | | | Megaloblastinė anemija, granulocitopenija | Metabolizmo ir mitybos sutrikimai | | | | | Vitamino B12 trūkumas, hiperhomocisteinemija | Psichikos sutrikimai | Euforija | Nenormalūs sapnai | Haliucinacijos | | Psichozė, sumišimas, baimės jausmas | Mieguistumas, priklausomybė Nervų sistemos sutrikimai | | Jutimo sutrikimai, galvos sukimasis, neramumas | | Paraplegija, paraparezė, mielopatija, poūmė kombinuota nugaros smegenų degeneracija, polineuropatija | Epilepsija, padidėjęs intrakranijinis slėgis, periferinė neuropatija, encefalopatija , nenormalūs refleksai, galvos skausmas, sumažėjęs sąmoningumas | Generalizuoti traukuliai, mieloneuropatija, neuropatija, poūmė nugaros smegenų degeneracija Akių sutrikimai | | Akių hipertenzija, akių skausmas, tinklainės arterijos okliuzija | | | | Ausų ir labirintų sutrikimai | | Vidurinės ausies uždegimas, slėgio jutimas vidurinėje ausyje | | | | Svaigulys Širdies sutrikimai | | | | | Aritmija, širdies nepakankamumas | Kraujagyslių sutrikimai | | | | | Hipotenzija, šokas | Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai | Hipoksija | | | | Pneumotoraksas | Virškinimo trakto sutrikimai | Pykinimas, vėmimas, pilvo pūtimas, padidėjęs dujų tūris žarnyne | | | | | Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai | | | | | Kepenų nekrozė | Odos ir poodinio audinio sutrikimai | | | | | | Prakaitavimas Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai | | | | | Raumenų silpnumas | Lytinės sistemos ir krūties sutrikimai | | | | | Nevaisingumas (medicinos personalui, kuris dažnai pakartotinai veikiamas diazoto dujų) | Įgimtos, šeiminės ir genetinės ligos | | | | | Įgimtos anomalijos (medicinos personalui, kuris dažnai pakartotinai veikiamas diazoto dujų) | Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai | | | | | | Judėjimo sutrikimai Sužalojimai, apsinuodijimai ir procedūrų komplikacijos | | | | | | Smegenų hiperperfuzija, medicininio prietaiso komplikacijos (slėgio padidėjimas užpildytame balione Įtarus ar patvirtinus vitamino B12 trūkumą, ar kai pasireiškia simptomai, rodantys paveiktą metionino sintezę, reikia skirti pakaitinį gydymą B grupės vitaminais, sumažinančiais nepageidaujamų požymių/simptomų riziką, susijusią su metionino sintezės inhibicijomis kaip leukopenija, megaloblastine anemija ir polineuropatija. Pranešimas apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas Svarbu pranešti apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas, pastebėtas po vaistinio preparato registracijos, nes tai leidžia nuolat stebėti vaistinio preparato naudos ir rizikos santykį. Sveikatos priežiūros specialistai turi pranešti apie bet kokias įtariamas nepageidaujamas reakcijas, užpildę interneto svetainėje http://www.vvkt.lt/ esančią formą, ir pateikti ją Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos vienu iš šių būdų: raštu (adresu Žirmūnų g. 139A, LT 09120 Vilnius), faksu (nemokamu fakso numeriu (8 800) 20 131), elektroniniu paštu (adresu [email protected]), per interneto svetainę (adresu http://www.vvkt.lt).