Digoxin Sopharma [Digoxin Sveikuva]

Digoksino vartoji draudžiama, jeigu yra: padidėjęs jautrumas veikliajai medžiagai, kitiems širdį veikiantiems glikozidams arba bet kuriai 6.1 skyriuje nurodytai pagalbinei medžiagai; protarpinė visiška širdies blokada ar antrojo laipsnio atrioventrikulinė blokada, ypač jei yra buvę Stokso-Adamso priepuolių; širdį veikiančių glikozidų toksinio poveikio sukeltų širdies ritmo sutrikimų; supraventrikulinė aritmija, susijusi su papildomu atrioventrikuliniu pluoštu, pvz., Volfo-Parkinsono-Vaito sindromas, nebent atliktas elektrofiziologinis papildomo pluošto ištyrimas ir įvertintas galimas žalingas digoksino poveikis į šiuos pluoštus. Digoksino draudžiama vartoti ir tuo atveju, jei yra ar įtariama, kad yra papildomas pluoštas, nors supraventrikulinių aritmijų epizodų nėra buvę; skilvelinė tachikardija ir skilvelių virpėjimas; hipertrofinė obstrukcinė kardiomiopatija, nebent yra prieširdžių virpėjimas ir širdies nepakankamumas (tokiu atveju digoksino būtina vartoti atsargiai).

Dozavimas Digoksino dozė kiekvienam pacientui turi būti parenkama individualiai, atsižvelgiant į amžių, kūno svorį be riebalinio audinio ir inkstų funkciją. Siūlomos dozės turi būti laikomos tik pradinėmis rekomendacijomis. Tais atvejais, kai per pastarąsias dvi savaites buvo vartojama širdį veikiančių glikozidų, reikia persvarstyti pradinio dozavimo pacientui rekomendacijas ir patariama sumažinti dozę. Keičiant vieną vaistinio preparato formą į kitą, reikia atsižvelgti į leidžiamojo ir geriamojo digoksino biologinio prieinamumo skirtumą. Pavyzdžiui, vietoj geriamojo vaistinio preparato pradėjus vartoti į veną leidžiamo digoksino, dozę reikia mažinti maždaug 33 %. Suaugusiems ir vyresniems kaip 10 metų vaikams Parenterinė įsotinamoji dozė Parenteriniu būdu galima skirti tik tiems pacientams, kuriems per pastarąsias dvi savaites nebuvo skirta širdį veikiančių glikozidų. Bendra parenteriniu būdu skiriamo digoksino įsotinamoji dozė yra 500–1000 mikrogramų (0,5-1,0 mg), atsižvelgiant į amžių, kūno svorį be riebalinio audinio ir inkstų funkciją. Visą įsotinamąją dozę reikia skirti dalimis, maždaug pusę visos dozės skiriant kaip pirmąją dozę, o likusias visos dozės dalis skiriant keturių-aštuonių valandų intervalais. Prieš sušvirkščiant kiekvieną papildomą dozę būtina įvertinti klinikinį atsaką. Kiekvieną dozę reikia suleisti į veną (žr. toliau pateiktą vartojimo būdą) per 10-20 min. Palaikomoji dozė Palaikomoji dozė turi būti apskaičiuojama atsižvelgiant į kasdienį procentinį didžiausio vaistinio preparato kiekio organizme sumažėjimą vykstant eliminacijai. Klinikinėje praktikoje plačiai naudojama toliau pateikta formulė. Palaikomoji dozė = (didžiausias vaistinio preparato kiekis organizme x procentinis kasdienis netekimas)/100 Kurioje: didžiausias vaistinio preparato kiekis organizme = individuali įsotinamoji dozė Procentinis kasdienis netekimas (procentais) = 14 + kreatinino klirensas (Ccr)/5 Ccr yra kreatinino klirensas, koreguotas perskaičiuojant į 70 kg kūno svorį arba 1,73 m2 kūno paviršiaus plotą. Jei žinoma tik kreatinino koncentracija serume (Scr), Ccr (perskaičiuotas 70 kg kūno svoriui) vyrams gali būti apskaičiuotas naudojant žemiau pateiktą formulę. Ccr = (140 – amžius)/Scr (mg/100 ml) PASTABA. Jei kreatinino koncentracija serume nustatyta mikromoliais/l, ji perskaičiuojama mg/100 ml (mg %) naudojant toliau patektą formulę. Scr (mg/100 ml) = (Scr (mikromoliai/l) x 113,12)/10000 = Scr (mikromoliai/l)/88,4 Kurioje 113,12 yra molekulinis kreatinino svoris. Moterims gautą rodmenį reikia dauginti iš 0,85. PASTABA. Šių formulių negalima naudoti kreatinino klirensui vaikams apskaičiuoti. Klinikinėje praktikoje daugumai pacientų reikia vartoti palaikomąją 125-250 mikrogramų (0,125-0,25 mg) digoksino paros dozę, tačiau jei nepageidaujamų digoksino reakcijų rizika yra didesnė, gali pakakti 62,5 mikrogramo (0,0625 mg) ar mažesnės digoksino paros dozės. Kai kuriems ligoniams gali prireikti ir didesnės dozės. Vaikų populiacija Naujagimiai, kūdikiai ir jaunesni kaip 10 metų vaikai Jei per dvi savaites prieš pradedant gydymą digoksinu buvo vartojama širdį veikiančių glikozidų, reikia manyti, kad optimalios digoksino įsotinamosios dozės bus mažesnės už toliau rekomenduojamas. Naujagimių, ypač neišnešiotų, organizme digoksino inkstų klirensas būna mažesnis, todėl reikia atitinkamai mažinti įprastinę dozę. Pasibaigus ankstyvajam laikotarpiui po gimimo, vaikams reikia proporcingai didesnės dozės (skaičiuojant kūno svoriui ar kūno paviršiaus plotui), nei suaugusiems žmonėms (žr. žemiau pateiktą lentelę). Vyresni kaip 10 metų vaikai turi vartoti suaugusiems žmonėms skiriamą dozę, perskaičiuotą proporcingai kūno svoriui. Parenterinė įsotinamoji dozė: Įsotinamoji dozė į veną pirmiau minėtoms grupėms turėtų būti skiriama pagal toliau pateiktą schemą: Neišnešioti naujagimiai (<1,5 kg) | 25 mikrogramai/kg kūno svorio per 24 valandas Neišnešioti naujagimiai (1,5-2,5 kg) | 30 mikrogramų/kg kūno svorio per 24 valandas Išnešioti naujagimiai (jaunesni kaip 2 metų) | 35 mikrogramai/kg kūno svorio per 24 valandas 2-5 metų | 35 mikrogramai/kg kūno svorio per 24 valandas 5-10 metų | 25 mikrogramai/kg kūno svorio per 24 valandas Įsotinamąją dozę reikia suleisti dalimis, maždaug pusę visos dozės skiriant kaip pirmąją dozę, vėliau kas 4-8 valandas suleisti likusią dalį (prieš suleidžiant kiekvieną papildomą dozę būtina įvertinti klinikinę reakciją). Kiekviena dalis turi būti suleidžiama intravenine infuzija (žr. Vartojimo metodas toliau). Palaikomoji dozė Palaikomoji dozė turi būti skiriama remiantis toliau pateikta schema. Neišnešioti naujagimiai: Paros dozė = 20 % nuo 24 valandų įsotinamosios dozės. Išnešioti naujagimiai bei jaunesni kaip 10 metų vaikai: Paros dozė = 25 % nuo 24 valandų įsotinamosios dozės. Pateiktos dozavimo schemos yra rekomendacinės. Koreguojant dozę minėtiems pediatriniams pacientams, būtina vadovautis atidžiu klinikinės būklė stebėjimu bei digoksino koncentracija serume (žr. 4.4 skyrių). Senyviems pacientams Gydant senyvus pacientus, reikia atsižvelgti į galimybę, kad inkstų funkcija bus susilpnėjusi, o kūno masė atmetus riebalinį audinį – maža. Jei reikia, dozę reikia sumažinti ir pritaikyti prie pasikeitusios farmakokinetikos, kad būtų išvengta padidėjusios digoksino koncentracijos serume ir toksinio poveikio rizikos. Reikia reguliariai tirti digoksino koncentraciją serume ir imtis priemonių, kad neatsirastų hipokalemijos Pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi Dozavimo rekomendacijos turėtų būti persvarstytos, jei pacientai yra senyvo amžiaus arba yra kitų priežasčių, dėl kurių digoksino inkstų klirensas yra sumažėjęs. Reikėtų apsvarstyti galimybę sumažinti pradinę ir palaikomąją dozes (žr. 4.4 skyrių). Vartojimo metodas Digoxin Sopharma skiedimas: Digoxin Sopharma 0,25 mg/ml po praskiedimo išliko stabilus 48 valandas 25 ºC temperatūroje. Mikrobiologiniu požiūriu paruoštą tirpalą reikia suvartoti nedelsiant. Jeigu paruoštas vaistinis preparatas vartojamas ne iš karto, už laikymo iki vartojimo trukmę ir sąlygas atsako tik vartotojas. Digoxin Sopharma yra suderinamas su: Natrio chlorido (0,9 %) infuziniu tirpalu, leidžiamu į veną; Natrio chlorido (0,18 %) ir gliukozės (4 %) tirpalu, leidžiamu į veną; Gliukozės (5 %) infuziniu tirpalu, leidžiamu į veną. Digoxin Sopharma vartojimas: Kiekvieną dozę reikia infuzuoti į veną per 10-20 min. Visą įsotinamąją dozę reikia skirti dalimis, maždaug pusę visos dozės skiriant kaip pirmąją dozę, o kitas visos dozės dalis skiriant 4-8 valandų intervalais. Prieš skiriant kiekvieną papildomą dozę reikia įvertinti klinikinę reakciją. Vartojimo į raumenį (i.m.) būdas yra skausmingas ir siejamas su raumenų nekroze. Šis vartojimo būdas nerekomenduojamas. Greitas leidimas į veną gali sukelti vazokonstrikciją, sukeliančią hipertenziją ir (arba) sumažėjusią koronarinę kraujotaką. Todėl lėtas injekcijos greitis yra svarbus hipertenzinio širdies nepakankamumo ir ūminio miokardo infarkto atvejais.

Stebėjimas Būtina periodiškai tirti digoksinu gydomų ligonių elektrolitų koncentraciją serume ir inkstų funkciją (kreatinino koncentraciją serume), tokių tyrimų dažnumas priklauso nuo klinikinės būklės. Digoksino koncentraciją serume galima išreikšti įprastiniais vienetais, t. y. nanogramais/ml (ng/ml), arba SI sistemos vienetais nanomoliais/l. Nanogramus/ml verčiant nanomoliais/l, rodmenį nanogramais/ml reikia dauginti iš 1,28. Digoksino koncentraciją serume galima nustatyti radioimuniniu metodu. Kraujo mėginį reikia imti po paskutinės digoksino dozės pavartojimo praėjus 6 ar daugiau valandų. Tikslių rekomendacijų, kokios koncentracijos serume yra veiksmingiausios, nėra. Kelios Digitalis Investigation Group tyrimo, kuriame dalyvavo širdies nepakankamu sergantys pacientai, duomenų post hoc analizės rodo, kad optimali mažiausia digoksino koncentracija serume gali būti 0,5-1,0 nanogramo/ml (0,64-1,28 nanomolio/l). Toksinis digoksino poveikis dažniausiai pasireiškia, kai koncentracija serume yra didesnė kaip 2 nanogramai/ml. Vis dėlto, digoksino koncentraciją serume reikia vertinti atsižvelgiant į klinikinę būklę. Toksinis poveikis gali pasireikšti ir tuo atveju, kai digoksino koncentracija serume yra mažesnė. Nusprendžiant, ar simptomus pacientui sukėlė digoksinas, svarbu įvertinti klinikinę būklę, kalio koncentraciją serume bei skydliaukės funkciją (žr. 4.9 skyrių). Digoksino koncentracijos serume nustatymas gali būti labai naudingas priimant sprendimą dėl tolesnio gydymo digoksinu, tačiau kiti glikozidai ir į digoksiną panašios endogeninės medžiagos, įskaitant digoksino metabolitus, gali keisti atliekamų tyrimų rodmenis, todėl tuo atveju, jei jie neatitinka klinikinės paciento būklės, būtinas budrumas. Aritmijos Toksinis digoksino poveikis gali sukelti širdies ritmo sutrikimą, panašų į sutrikimą, nuo kurio šio preparato buvo skirta (pvz., prieširdžių tachikardija su kintančia atrioventrikuline blokada, kliniškai primenanti prieširdžių virpėjimą, reikalauja ypatingo atsargumo). Didžioji dalis palankaus digoksino poveikio aritmijos metu pasireiškia dėl atrioventrikulino laidumo slopinimo. Vis dėlto, jei dalinė atrioventrikulinė blokada jau yra, tikėtina, kad ji greitai progresuos. Visiškos atrioventrikulinės blokados atveju gali būti slopinamas gelbstimasis idioventrikulinis ritmas. Sinoartrialiniai sutrikimai Tam tikrais sinoatrialinių sutrikimų atvejais (t. y. esant sinusinio mazgo silpnumo sindromui), digoksinas gali pasunkinti sinusinę bradikardiją arba sukelti sinoatrialinę blokadą. Miokardo infarktas Vartoti digoksino nedelsiant po miokardo infarkto pasireiškimo nėra draudžiama. Vis dėlto, tokiu atveju širdies susitraukimus stiprinantys preparatai kai kuriems pacientams gali nepageidaujamai padidinti deguonies poreikį miokarde ir pasunkinti išemiją, be to, kai kurių retrospektyvinių stebėjimo tyrimų duomenų analizė parodė, kad digoksinas gali būti susijęs su mirties rizikos padidėjimu. Reikia turėti omenyje, kad ligoniams, kuriuos ištiko miokardo infarktas, kuriems yra hipokalemija ir kurių širdies būklė gali tapti nestabili, gali sutrikti ritmas. Be to, reikia turėti omenyje kardioversijos tiesioginės elektros srovės impulsu taikymo apribojimus. Širdies amiloidozė Paprastai digoksinu nerekomenduojama gydyti pacientų, kurių širdies nepakankamumas susijęs su širdies amiloidoze. Vis dėlto, jeigu kitoks gydymas neįmanomas, digoksino galima atsargiai skirti ligonių, kuriems yra širdies amiloidozė ir prieširdžių virpėjimas, skilvelių susitraukimo dažnio kontrolei. Miokarditas Retai digoksinas gali skatinti vazokonstrikciją, todėl jo nerekomenduojama skirti ligoniams, sergantiems miokarditu. Su beriberio liga susijęs širdies sutrikimas Jei pacientui yra su beriberio liga susisijęs širdies sutrikimas ir negydyta tiamino stoka, gali nebūti tinkamos reakcijos į digoksiną. Konstrikcinis perikarditas Jei yra konstrikcinis perikarditas, digoksino vartoti negalima, nebent jo vartojama skilvelių susitraukimo dažniui reguliuoti sergant prieširdžių virpėjimu arba sistolinės funkcijos sutrikimui mažinti. Krūvio toleravimas Digoksinas gerina krūvio toleravimą pacientams, kuriems yra kairiojo skilvelio sistolinės funkcijos sutrikimas ir normalus sinusinis ritmas. Dėl tokio poveikio hemodinamika gali pagerėti arba nepagerėti. Vis dėlto stipriausias palankus poveikis pacientams, kuriems yra supraventrikulinė aritmija, pasireiškia ramybės metu, ir silpnesnis – krūvio metu. Vartojimo nutraukimas Jei ligonis vartoja diuretiką ir AKF inhibitorių arba vien diuretiką, digoksino vartojimo nutraukimas pablogina klinikinę būklę. Elektrokardiograma Gydomoji digoksino dozė gali ilginti PR intervalą ir sukelti ST segmento nusileidimą elektrokardiogramoje. Digoksinas fizinio krūvio tyrimo metu gali sukelti tariamai teigiamų ST-T pokyčių elektrokardiogramoje. Toks elektrofiziologinis poveikis yra susijęs su tikėtinu vaistinio preparato poveikiu ir nerodo toksinio poveikio. Sunki kvėpavimo sistemos liga Pacientams, sergantiems sunkia kvėpavimo sistemos liga, miokardo jautrumas širdį veikiantiems glikozidams gali būti padidėjęs. Hipokalemija Hipokalemija didina miokardo jautrumą širdį veikiančių glikozidų poveikiui. Hipoksija, hipomagnezemija ir hiperkalcemija Hipoksija, hipomagnezemija ir didelė hiperkalcemija didina miokardo jautrumą širdį veikiantiems glikozidams. Skydliaukės ligos Pacientą, sergantį skydliaukės ligomis, digoksinu reikia gydyti atsargiai. Jei skydliaukės funkcija yra pablogėjusi, pradinę ir palaikomąją digoksino dozę reikia mažinti. Jei yra hipertiroidizmas, padidėja santykinis atsparumas digoksinui, todėl gali reikėti didinti dozę. Tirotoksikozės gydymo metu pradėjus šį sutrikimą reguliuoti, dozę reikia mažinti. Malabsorbcija Pacientams, kuriems yra malabsorbcijos sindromas arba operuotas skrandis ar žarnynas, gali reikėti vartoti didesnę digoksino dozę. Lėtinis stazinis širdies nepakankamumas Nors daugumai lėtiniu staziniu širdies nepakankamumu sergančių ligonių ūminis gydymas digoksinu gali būti naudingas, kai kuriems pacientams nuolatinio, reikšmingo ar ilgalaikio hemodinamikos pagerėjimo gali neatsirasti. Jei digoksinu gydoma ilgai, labai svarbu įvertinti kiekvieno paciento reakciją. Kardioversija tiesioginės elektros srovės impulsu: Jei taikoma kardioversija tiesioginės elektros srovės impulsu, toksinis širdį veikiančių glikozidų poveikis labai didina pavojingo širdies ritmo sutrikimo riziką, jos padidėjimas būna proporcingas naudojamo elektros impulso energijai. Jei digoksino vartojančiam pacientui planuojama kardioversija tiesioginės elektros srovės impulsu, digoksino vartojimas turi būti nutrauktas iki procedūros likus 24 valandoms. Skubiu atveju, pvz., nutrūkus širdies funkcijai, kardioversijos metu būtina naudoti mažiausios energijos impulsą. Jei manoma, kad ritmo sutrikimą sukėlė širdį veikiantys glikozidai, tokio ligonio gydyti kardioversija tiesioginės elektros srovės impulsu negalima. Įspėjimai dėl pagalbinių medžiagų Etanolis Kiekvienoje Digoxin Sopharma ampulėje yra 157,85 mg etanolio. Natris Digoxin Sopharma sudėtyje yra mažiau kaip 1 mmol (23 mg) natrio dozės vienete, t.y. jis beveik neturi reikšmės.

Paprastai digoksino sukeliamos nepageidaujamos reakcijos priklauso nuo dozės ir pasireiškia vartojant didesnes dozes nei tos, kurių reikia terapiniam poveikiui pasiekti. Todėl, nepageidaujamos reakcijos pasireiškia rečiau, kai digoksino vartojama neviršijant rekomenduojamų dozių arba terapinės koncentracijos serume ribų ir kai atidžiai stebimi kartu vartojami vaistai ir būklė. Nepageidaujamų reakcijų santrauka lentelėje Žemiau išvardytos nepageidaujamos reakcijos suskirstytos pagal organų sistemų klases ir pasireiškimo dažnumą. Nepageidaujamo poveikio dažnis apibūdinamas taip: labai dažnas (≥ 1/10), dažnas (nuo ≥ 1/100 iki < 1/10), nedažnas (nuo ≥ 1/1000 iki < 1/100), retas (nuo ≥ 1/10000 iki < 1/1000), labai retas (< 1/10000) ir nežinomas (negali būti apskaičiuotas pagal turimus duomenis). Organų sistemų klasė | Dažnis | Nepageidaujamos reakcijos Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai | Labai reti | Trombocitopenija Metabolizmo ir mitybos sutrikimai | Labai reti | Sumažėjęs apetitas Psichikos sutrikimai | Nedažni | Depresija | Labai reti | Psichozinis sutrikimas, apatija, sumišimo būsena Nervų sistemos sutrikimai | Dažni | Nervų sistemos sutrikimai, svaigulys | Labai reti | Galvos skausmas Akių sutrikimai | Dažni | Regos sutrikimai (neryškus matymas arba ksantopsija) Širdies sutrikimai | Dažni | Aritmija, laidumo sutrikimai, bigeminija, trigeminija, PR intervalo pailgėjimas, sinusinė bradikardija | Labai reti | Supraventrikulinė tachiaritmija, prieširdžių tachikardija (su blokada arba be jos), supraventrikulinė tachikardija (mazginė aritmija), skilvelinės ekstrasistolės, priešlaikinis skilvelių susitraukimas, elektrokardiogramos ST segmento nusileidimas Virškinimo trakto sutrikimai | Dažni | Pykinimas, vėmimas, viduriavimas | Labai reta | Žarnyno išemija, žarnų nekrozė. Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Dažni | Išbėrimas* Lytinės sistemos ir krūties sutrikimai | Labai reta | Ginekomastija* Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai | Labai reta | Nuovargis, bendrasis negalavimas, silpnumas. * Žr. „Atskirų nepageidaujamų reakcijų aprašymas“. Atskirų nepageidaujamų reakcijų aprašymas Odos ir poodinio audinio sutrikimai Kartu su dilgėline pasireiškiančiu ar į skarlatiną panašiu odos bėrimu gali būti didelė eozinofilija. Lytinės sistemos ir krūties sutrikimai Vartojant ilgą laiką, gali pasireikšti ginekomastija. Pranešimas apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas Svarbu pranešti apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas, pastebėtas po vaistinio preparato registracijos, nes tai leidžia nuolat stebėti vaistinio preparato naudos ir rizikos santykį. Sveikatos priežiūros ar farmacijos specialistai turi pranešti apie bet kokias įtariamas nepageidaujamas reakcijas, tiesiogiai užpildę pranešimo formą internetu Tarnybos Vaistinių preparatų informacinėje sistemoje https://vapris.vvkt.lt/vvkt-web/public/nrvSpecialist arba užpildę Sveikatos priežiūros ar farmacijos specialisto pranešimo apie įtariamą nepageidaujamą reakciją (ĮNR) formą, kuri skelbiama https://www.vvkt.lt/index.php?1399030386, ir atsiųsti elektroniniu paštu (adresu [email protected]).