Dipeptiven

Dozavimas Suaugę žmonės Dipeptiven infuzuojamas kartu su parenteriniu, arba enteriniu maitinimu, arba abiejų rūšių mityba. Dozavimas priklauso nuo katabolizmo sunkumo ir aminorūgščių bei baltymų poreikio. Maitinant pacientą parenteriniu ar enteriniu būdu, didžiausios aminorūgščių ir (arba) baltymų paros dozės, t. y. 2 g/kg kūno svorio, viršyti negalima. Infuzuojant Dipeptiven, reikia apskaičiuoti, kiek į organizmą patenka alanino ir glutamino. Amino rūgščių, patenkančių su Dipeptiven į organizmą, kiekis turi būti ne didesnis kaip maždaug 30 % bendro amino rūgščių / baltymų kiekio. Paros dozė Per parą Dipeptiven reikia infuzuoti 1,5–2,5 ml/kg kūno svorio (atitinka 0,3–0,5 g N(2)-L-alanil-L-glutamino/kg kūno svorio). Vadinasi, pacientui, sveriančiam 70 kg, Dipeptiven reikia infuzuoti 100–175 ml. Didžiausia Dipeptiven paros dozė yra 2,5 ml/kg kūno svorio (atitinka 0,5 g N (2)-L-alanil-L-glutamino/kg kūno svorio). Didžiausia 0,5 g N (2)-L-alanil-L-glutamino/kg kūno svorio dozė turėtų būti infuzuojama kartu su aminorūgščių tirpalu, kurio aminorūgščių / baltymų paros dozė yra ne mažesnė, kaip 1,0 g/kg kūno svorio. Tokiu būdu per parą su Dipeptiven į organizmą patenkančios amino rūgštys aprūpina jį mažiausiai 1,5 g/kg kūno svorio aminorūgščių / baltymų kiekiu. Žemiau pateikiami pavyzdžiai rodo, kiek į organizmą, infuzuojant Dipeptiven ir parenteriniu būdu maitinant pacientą patenka aminorūgščių, ir (arba) baltymų, jei maitinama enteriniu būdu. Jei aminorūgščių / baltymų per parą reikia 1,2 g/kg kūno svorio Infuzuojama 0,8 g aminorūgščių / baltymų kartu su 0,4 g N(2)-L-alanil-L-glutamino/kg kūno svorio. Jei aminorūgščių / baltymų per parą reikia 1,5 g/kg kūno svorio Infuzuojama 1,0 g aminorūgščių / baltymų kartu su 0,5 g N(2)-L-alanil-L-glutamino/kg kūno svorio. Jei aminorūgščių per parą reikia 2 g/kg kūno svorio Infuzuojama 1,5 g aminorūgščių / baltymų kartu su 0,5 g N(2)-L-alanil-L-glutamino/kg kūno svorio. Dipeptiven yra koncentratas infuziniam tirpalui, todėl jo neatskiesto infuzuoti negalima. Bendroji pacientų mityba parenteriniu būdu Infuzijos greitis priklauso nuo bazinio tirpalo greičio ir negali viršyti 0,1 g/aminorūgščių/kg kūno svorio per valandą. Prieš vartojimą Dipeptiven reikia sumaišyti su baziniu suderintų aminorūgščių tirpalu arba infuziniu tirpalu, kuriame yra aminorūgščių. Bendroji pacientų mityba enteriniu būdu Dipeptiven infuzuojama nepertraukiama infuzija 20–24 valandas per parą. Jei Dipeptiven reikia infuzuoti į periferinę veną, preparatas skiedžiamas iki  800 mOsm/l (pvz., 100 ml Dipeptiven ir 100 ml fiziologinio natrio chlorido tirpalo). Pacientų mityba naudojant kartu enterinį ir parenterinį būdą Visą Dipeptiven paros dozę reikia vartoti parenteriniu būdu, pvz., prieš vartojimą Dipeptiven sumaišyti su suderinamomis aminorūgštimis arba tirpalais, kuriuose yra amino rūgščių. Infuzijos greitis priklausys nuo bazinio tirpalo infuzijos greičio ir turi būti koreguojamas, atsižvelgiant į parenteriniu ir enteriniu būdu vartojamo maisto santykį. Vartojimo trukmė Preparatą galima vartoti ne ilgiau kaip 3 savaites. Vaikų populiacija Ar Dipeptiven vaikams vartoti saugu ir efektyvu, nenustatyta. Vartojimo metodas Vaistinio preparato galima infuzuoti, sumaišius su suderinamais infuziniais tirpalais. Mišinių tirpalą, kurio osmoliariškumas yra apie 800 mOsm/l ir daugiau, reikia infuzuoti į centrinę veną.

Kad Dipeptiven vartojimas būtų saugus, didžiausia jo dozė neturi viršyti 2,5 ml (atitinka 0,5 g N(2)-L-alanil-L-glutamino) 1 kg kūno svorio per parą (žr. 4.2, 4.9 ir 5.1 skyrius). Dipeptiven turi būti vartojamas tik kaip klinikinės mitybos dalis, o jo dozę riboja su mityba gaunamas baltymų / aminorūgščių kiekis (žr. 4.2 skyrių). Kai klinikinė būklė yra tokia, kad mityba negalima (pvz., yra šokas, hipoksija, pacientas yra nestabilios kritinės būklės, pasireiškia sunki metabolinė acidozė), Dipeptiven skirti draudžiama (žr. 4.3 skyrių). Apskaičiuojant skiriamą Dipeptiven dozę, reikia atsižvelgti į per burną / į žarnyną kartu su parenteriniu maitinimu vartojamus glutaminu papildytus preparatus. Pacientų, sergančių kompensuotu kepenų funkcijos nepakankamumu, rekomenduojama nuolat stebėti kepenų funkciją. Kadangi apie Dipeptiven poveikį nėščioms ir žindančioms moterims bei vaikams duomenų nepakanka, jo vartoti šiai žmonių grupei nerekomenduojama. Vartojant preparatą, dėl galimo amonio koncentracijos padidėjimo kraujo serume reikia stebėti elektrolitų kiekį, osmoliariškumą, rūgščių ir šarmų bei skysčių pusiausvyrą, kreatinino klirensą, urėjos koncentraciją ir kepenų funkcijos rodmenis: šarminę fosfatazę, alaninaminotransferazę (ALT), aspartataminotransferazę (AST). Į kokią veną (centrinę ar periferinę) infuzuoti, priklauso nuo galutinio mišinio osmoliariškumo, kurio, jei infuzuojama į periferinę veną, didžiausia leistina riba yra apie 800 mOsm/l, tačiau ji labai keičiasi priklausomai nuo paciento amžiaus, jo bendrosios ir periferinių venų būklės. Ilgiau kaip 9 parų gydymo Dipeptiven patyrimo nėra.